Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-177-582/2013
Teisėja: Birutė Drozdienė Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01282-11-6
Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.3.1.;
(S)
2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Nuosprendžiu iš V. M. nukentėjusiajam N. G. priteista 865 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti Nuosprendžiu iš V. M. priteista 149,92 Lt proceso išlaidų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. l d. nuteistas už tai, kad jis 2011-12-02 apie 21.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė N. G. ne mažiau keturis smūgius kumščiu į veidą, spardė kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko N. G. lūžo kairiosios akiduobės apatinis kraštas, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, reikalavo iš N. G. pinigų ir turimų daiktų, pagrobė nukentėjusiojo striukę 160 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“ su SIM kortele ir dėklu, bendros 680 Lt vertės, 20 Lt vertės piniginę su joje buvusiomis monetomis, kurių bendra suma 5 Lt, padarė N. G. 865 Lt turtinę žalą.
Nuteistasis V. M. apeliaciniu skundu prašo iš naujo išnagrinėti bylą, pakeisti kvalifikaciją ir sušvelninti bausmę. Apeliantas nurodo, kad turi sugyventinę, augina dvi mažametes dukras, registruotas darbo biržoje, pripažino savo kaltę ir padėjo išaiškinti nusikaltimą. Nesutinka su teismo išvada, kad jis savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodo, kad pripažįsta, kad sumušė nukentėjusįjį, tačiau jokių daiktų neėmė, niekur išėjęs nebuvo, pareigūnai įvykio vietoje jokių daiktų nerado. Nuteistasis kritiškai vertina liudytojo E. M. parodymus apie tai, kad jis nuvilko nukentėjusiojo striukę. Nesutinka su tuo, kad teismas kritiškai vertino liudytojos L. P. parodymus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai V. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., tai yra plėšimą.
Nors nuteistasis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde savo kaltę dėl pagrobtų daiktų neigia, tvirtindamas, jog sumušė nukentėjusįjį, tačiau jokių daiktų iš pastarojo asmens neėmė, šį jo aiškinimą paneigia nukentėjusiojo N. G. parodymai, iš kurių matyti, kad išgertuvių pas jo sugyventinę bute metu V. M. pradėjo jį mušti, liepė duoti pinigus. Pasakius, kad neturi, V. M. nurengė jo striukę, smogė tris smūgius į veidą, reikalaudamas atiduoti pinigus, spardė kojomis, iš striukės ištraukė piniginę, išėmė telefoną, po to išstūmė jį į laiptinę. Tiesiogiai įvykį matęs liudytojas E. M. nurodė analogiškas nukentėjusiojo parodymams aplinkybes, tai yra, kad matė, kaip V. M. nepažįstamą vyriškį mušė rankomis, spardė kojomis, nurengė nukentėjusiojo striukę. Netikėti šio liudytojo parodymais teismui nebuvo ir nėra jokio pagrindo, kadangi jie ne tik kad sutampa su nukentėjusiojo parodymais, bet ir su liudytojo D. R. parodymais, kad N. G. paaiškino, kad jį sumušė ir apiplėšė vienas iš sugėrovų, įvykio vietoje nurodė V. M. kaip jį sumušusį ir apiplėšusį asmenį, o taip pat atitinka ir faktines bylos aplinkybes. Teisėjo kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių asmenų parodymus įrodymų viseto aspektu, teisingai nustatė, kad nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies ir pagrįstai jo dalinį kaltės neigimą, tai yra, kad jis nenurengė nukentėjusiojo N. G. striukės ir jos su joje buvusia pinigine bei nukentėjusiajam priklausančio mobilaus ryšio telefono nepagrobė, vertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, o tuo pačiu pagrįstai kritiškai vertino liudytojos L. P. parodymus, kadangi ji kaip nuteistojo sugyventinė yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo ir siekia padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Taigi, tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai kvalifikuotini kaip plėšimas pagal BK 180 straipsnio atitinkamą dalį. Šioje baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma nustačius, kad nuteistasis V. M. smogė kumščiu nukentėjusiajam į veidą, spardė kojomis, reikalavo pinigų, nurengė nukentėjusiojo striukę ir ją su joje buvusia pinigine pagrobė, o taip pat pagrobė ir nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną, tai yra panaudodamas nukentėjusiojo N. G. atžvilgiu fizinį smurtą, pagrobė svetimą – N. G. priklausantį turtą, padarė jam 865 Lt dydžio turtinę žalą, V. M. veika pagal BK 180 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Pažymėtina, kad nuteistasis apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodo, pagal kokį baudžiamojo įstatymo straipsnį jo veika turėtų būti kvalifikuota, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau atsakyti į šį apeliacinio skundo argumentą neturi galimybės.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar ją darant dalyvavusius asmenis pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato: 1) kad kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir 2) kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką arba nustatyti ją darant dalyvavusius asmenis. Kaip matyti iš nuteistojo V. M. parodymų, jis viso bylos proceso metu pripažino sužalojęs nukentėjusįjį N. G., tačiau neigė pagrobęs šiam asmeniui priklausančius daiktus (turtą), tai yra, kaip jau minėta, nuteistasis V. M. iš dalies pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Tačiau dalinis kaltės pripažinimas nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme, kaltininkas turi ir nuoširdžiai gailėtis dėl padarytos nusikalstamos veikos, o šiuo atveju nuteistasis neišreiškė ir nuoširdaus gailėjimosi. Be to, nuteistojo parodymai negali būti laikomi išskirtinai svarbiais ir iš esmės nulėmusiais nusikalstamos veikos atskleidimą. Todėl pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., nenustatė pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. M., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, tame tarpe ir į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis nedirbantis, registruotas darbo biržoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam V. M. skyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas artimą įstatymo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Paskirtoji bausmė yra teisinga, nėra aiškiai per griežta ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi sugyventinę, augina dvi mažametes dukras, nesudaro pagrindo švelninti paskirtąją bausmę ir minėtos teismo išvados nepaneigia.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Dmitrijus Korsakovas
Teisėjai Regina Majauskienė
Algerdas Urbšys