(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, sekretoriaujant Ramunei Vonžodaitei, dalyvaujant  ieškovo  Lietuvos Respublikos  transporto priemonių draudikų  biuro atstovei  A. Š., atsakovo  UAB „Hoptransa“ atstovui G. S., trečiojo asmens  „If P8C Incurance AS“, veikiančio  per „If P8C Incurance  AS“ filialą atstovei  A. K., nedalyvaujant trečiajam asmeniui T. S.,  teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo  Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų  biuro  ieškinį atsakovui  UAB „Hoptransa“, tretieji asmenys „If P8C Incurance AS“, veikiančio  per „If P8C Incurance  AS“ filialą, T. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise

Nustatė :

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai   34262,20lt  nuostolių  atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo  bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, 1028lt žyminio mokesčio, 890lt  už vertimą, 233lt išlaidų dėl  laikinumų apsaugos priemonių taikymo

Ieškovas  grindžia savo ieškinį tuo, kad 2012-03-23 Vokietijoje dėl T. S., vairavusio transporto priemonę MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr(duomenys neskelbtini). T. S. buvo samdomas  atsakovo darbuotojas,  eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas pagal lizingo sutartį ir atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 1 d., 41 str. 3 ir 8 dalių nuostatos. Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse. Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos žaliosios kortelės  dalyvės. Vienas iš pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai. Ieškovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad  eismo įvykis įvyko Vokietijoje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus, į tai, kad  žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio valstybės Vokietijos nacionalinis draudikų biuras  atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 9923,02 EUR, kas sudaro 34262,20 L ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus, būtent 5str., ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 9923,02 EUR, kas sudaro 34262,20 Lt.. Ieškovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 str. įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 34262,20 Lt, kuris jų gera valia nesumokėjo.

Atsakovas UAB „Hoptransa“ su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsakovas bei jo atstovas  nurodo, kad transporto priemonė Mercedes Benz 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autoįvykio dieną buvo neapdrausta yra klaidingi,  kadangi transporto priemonė minimu laikotarpiu buvo apdrausta. Atsakovas transporto priemonę buvo apdraudęs Transporto priemonių valdytojo tarptautinės atsakomybės draudimu, žalia korta, tai patvirtina transporto priemonės tarptautinio draudimo polisas Nr. si RUS/002/06496707, kuris išduotas žaliosios kortelės sistemai  priklausančio nacionalinio draudikų biuro. Žalioji kortelė galioja ir suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortelėje nurodytose valstybėse, ji galiojo ir Vokietijos teritorijoje. Atsakovo draudimo polisas  eismo įvykio  metu galiojo. Ieškovas savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo regreso teise turėtų nukreipti į atsakovui žaliąją kortelę išdavusią draudimo bendrovę  "BCK Straxovoj dom", Ostravnaya gatvė 4, Maskva, Rusijos Federacinė Respublika. Atsakovas už draudimo polisą sumokėjo draudimo brokeriui kompanijai 000 "Konsalting", kuri   gavo apmokėjimą iš atsakovo už draudimo polisą bei jį išdavė atsakovui. Transporto priemonės priekaba SCHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su trečiojo asmens lengvuoju automobiliu Peugeot. Priekaba autoįvykio dieną buvo drausta "If P&C Insurance AS" draudimo bendrovėje.  Transporto priemonės vairuotojas T. S., pildant eismo įvykio dokumentus, pateikė priekabos draudimą. Pagal Vokietijos įstatymus, Lietuvos draudimo bendrovė, šiuo atveju ieškovas gali susigrąžinti 50 % išmokėtos žalos iš draudimo bendrovės, kuri buvo apdraudusi priekabą, šiuo atveju iš "If P&C Insurance AS" draudimo bendrovės, kadangi autoįvykyje sudalyvavo priekaba.

Trečiasis asmuo „If P8C Incurance AS“, veikiantis  per „If P8C Incurance  AS“ filialą su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti.

Trečiasis asmuo „If P8C Incurance AS“, veikiantis  per „If P8C Incurance  AS“ filialą bei jo atstovė, nurodė, kad  draudikas sutinka su ieškovo pareikštu ieškiniu, mano, kad jis yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Nori atkreipti teismo dėmesį, kad apie eismo įvykį atsakovas iki šiol draudikui nėra pranešęs. Draudikas, tik gavęs ieškovo ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, užregistravo žalos bylą Nr IF/TC/0009340. Vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 1 d., transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. TPVCAPDĮ 2 str. numato, jog šio įstatymo nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei, skirtai važiuoti žeme, taip pat mopedams, priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones. Priekaba, vadovaujantis Kelių transporto kodekso 2 str. 11 p. ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 41 p., yra transporto priemonė, kurią velka motorinė transporto priemonė. Taigi, nors TPVCAPDĮ įstatymas ir numato, kad priekaba turi būti atskirai draudžiama transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau savarankiškai dalyvauti viešame transporte priekaba negali. TPVCAPDĮ įstatymo 16 str. 5 d. nurodyta, kad išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Duomenų, kad eismo įvykio metu priekaba SCHMITZ nebuvo sukabinta su velkančia transporto priemone vilkiku MERCEDES BENZ 1841 byloje nėra. Priešingai, aplinkybę, kad priekaba eismo įvykio metu buvo sukabinta su vilkiku, patvirtina  Vokietijos policijos pažyma ir nukentėjusio asmens paaiškinimai. Žala turi būti administruojama pagal vilkikui, o ne priekabai suteiktą draudiminę apsaugą. Atsakovas šio eismo įvykio neužregistravo ir apie jį Draudiko neinformavo, kadangi Draudikas neturėjo ir neturi pareigos išmokėti draudimo išmokos dėl eismo įvykio metu padarytos žalos. Pagal TPVCAPDĮ 17 str. 5 d., nacionalinio draudikų biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reguliuojančius teisės aktus. Kaip nurodoma ieškinyje, eismo įvykis įvyko Vokietijos Federacinėje Respublikoje vilkikui MERCEDES BENZ 1841 tempiant priekabą SCHMITZ, ir, vadovaujantis Vokietijos Federacinės Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, žala dėl šio eismo įvykio buvo administruojama būtent pagal vilkikui suteiktą draudiminę apsaugą, kurios šiuo atveju nebuvo. Priekaba SCHMITZ žalos administravimo medžiagoje apskritai nėra paminėta. Todėl aplinkybė, kad priekaba SCHMITZ Draudiko buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neturi jokios įtakos Draudiko atsakomybei dėl eismo įvykio atsirasti.

2010-10-27 Vokietijos Aukščiausiasis teismas sprendime,  vadovavosi išimtinai Vokietijos Federacinės Respublikos teisės normomis, be to, aptariamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. LR C K  1.44 str. nustatyta, kad  reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Tačiau  pagal Konvencijos 2 str. 4 ir 5 p., Konvencija nėra taikoma atgręžtiniams reikalavimams tarp privalančių atsakyti asmenų bei atgręžtiniams reikalavimams ir subrogacijai. Kiek tai susiję su draudimo bendrovėmis, įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, draudiko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės santykiais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiais. Nagrinėjamu atveju yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė, kuri nenumato solidarios Draudiko, kaip priekabą apdraudusios draudimo bendrovės, pareigos atlyginti eismo įvykio metu patirtą žalą, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi TPVCAPDĮ įstatymo 16 str. 5 dalimi.

Trečiasis asmuo T. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir datą pranešta, prašymų iki teismo posėdžio pradžios negauta.

Ieškinys tenkintinas.  

Nustatyta, kad 2012-03-23 apie 15 15 val, St. Augustin, Vokietijoje  transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS 1841, v/n  (duomenys neskelbtini), važiavusi su  priekaba SCHMITZ, v/n (duomenys neskelbtini),  vairuojama UAB „Hoptransa“  darbuotojo  T. S., sukėlė eismo  įvykį  dėl ją vairavusio T. S. kaltės, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) v/n. (duomenys neskelbtini).  Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS 1841, v/n. (duomenys neskelbtini), naudotojas pagal lizingo sutartį, šias aplinkybes patvirtina VĮ „Regitra“ išrašas, kuriame nurodytina, kad UAB „Hoptransa“ yra šios transporto priemonės naudotojas, savininku nurodytas AB „SEB lizingas‘, šios transporto priemonės registracija vieta yra  Lietuvos Respublika, 2011-06-28 /1t, b.l.40, 41, 42, 43,45,83/.

Tačiau eismo įvykio dienai atsakovu naudojama transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS 1841, v/n  (duomenys neskelbtini) neturėjo draudiminės apsaugos, nes atsakovas 2012-03-23 datai  nebuvo jos apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio metu 2012-03-23 atsakovas buvo transporto priemonės vilkiko, registruoto Lietuvos Respublikoje naudotoju pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingu už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą/1t, b.l.136/.

Atsakovas nurodo, kad apdraudė  transporto priemonę  Mercedes benz Actros 1841, v/m (duomenys neskelbtini)

transporto priemonių  valdytojo  tarptautinės atsakomybės draudimu, ir tai patvirtina transporto priemonės tarptautinio  draudimo polisas RUS /002/06496707.

Atsakovas  pateikė į bylą“ BCK  Strahavoj dom“ transporto priemonių valdytojo  tarptautinės atsakomybės draudimo lapą “žalia korta‘ Nr RUS/002/ 06496707, kuriame nurodytas draudimo laikotarpis nuo 2011-09-28 iki 2012-09-27/ 1t b.l. 131,132/.   Be to, pateikė sąskaitą  Nr 35,2011-10-03, kurioje mokėtoju nurodyta UAB „Hoptransa‘, gavėju OOO“Konsalting‘, suma 451290rublių už 21  draudimo polisą, tame tarpe ir už Nr  06496707/ 1t,b.l129,130/.

Be to, atsakovas nurodo, kad eismo įvykis įvyko dėl priekabos  SCHMITZ, v/n (duomenys neskelbtini), kuri buvo eismo įvykio dalyve bei buvo  apdrausta civilinė atsakomybe  „IF P8C Incurance AS“ veikiančia  per „If P8C Incurance  AS“ filialą. Atsakovas pateikė į bylą įprastinės transporto priemonių valdytojų  civilinės atsakomybės  privalomo draudimo sutarties liudijimą 05/1369009 2011-06-22, kuriuo drausta transporto priemonė  SCZHMITZ  DV955, draudimo laikotarpis nuo 2011-06-27 iki 2012-06-26  „If P8C Incurance  AS“ filiale / 1t,b.l. 133,134/.

Atsakovas nurodo, kad ieškovas turi kreiptis dėl nuostolių atlyginimo į  atsakovui žalią kortelę išdavusią draudimo bendrovę „BCK Strachovoj dom‘.

Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras  atlygino  nukentėjusiam automobilio Peugeot 207, v/n SU-LZ668  savininkui dėl 2012-03-23 eismo įvykio St. Augustin, Vokietijoje žalą bei pateikė reikalavimą 9923,02EUR dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kurią pastarasis atlygino, nes transporto priemonė, kuri sukėlė eismo įvykį , t.y. vilkikas, kuris betarpiškai susidūrė su Peugeot 207  nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Tokiu būdu šioje civilinėje byloje kilo ginčas tarp ieškovo  bei  atsakovo dėl  nuostolių atlyginimo regreso teise, nes ieškovas atlygino žalą Vokietijos transporto priemonių draudikų biurui 9923,02 EUR dėl eismo įvykio 2012-03-23 Vokietijoje St.Augustin  įvykusio dėl atsakovo vairuotojo T. S. kaltės, vairavusio UAB „Hoptransa‘ naudojamą vilkiką Mercedes benz Actros 1841, v/m (duomenys neskelbtini), velkantį priekabą SCHMITZ, v/n DV955,  kuris  susidūrė su Peugeot 207.      

1949m. sausio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio rekomendacijoje pasiūlyta Vyriausybėms sudaryti sąlygas draudikams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl kitos šalies teritorijoje padarytos žalos atlyginimo. Šios rekomendacijos pagrindu įkurta Žaliosios kortelės sistema, kurios nariai – nacionaliniai draudikų biurai, tarpusavyje bendradarbiaujantys žalos administravimo ir atlyginimo klausimais tarpvalstybinių sutarčių pagrindu. Nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimo sąlygas nustato Biurų tarybos vidaus nuostatai, kurie pavadinti bendradarbiavimo nuostatais. Bendradarbiavimo nuostatai skirti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykiams reguliuoti, įtvirtinti  Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 13 d, kurioje nustatyta, kad Bendradarbiavimo nuostatai yra Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės. Žaliosios kortelės sistema yra papildyta ES antriniuose teisės šaltiniuose įtvirtintomis motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatomis. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendintos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Lietuvos Respublika yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos  dalyvė.

Vadovaujantis Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir kitų asocijuotų valstybių nacionalinių draudikų biurų susitarimu, kuris pridėtas prie Komisijos sprendimo 2003/564/EB, pagal Bendradarbiavimo nuostatų 2str. nacionaliniai draudikų biurai suteikia abipusius įgaliojimus kitiems pasirašiusiems biurams savo vardu ir savo narių vardu sureguliuoti bet kokią žalą ir sutikti pasinaudoti bet kokiu, teisminiu ar neteisminiu procesu, po kurio būtų atlyginta su autoavarija susijusi žala / 1t b.l.101- 112/.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas - garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę /Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis,  civilinėje byloje  Nr. 3K-3-382/2009/.

Tokiu būdu, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra sutartis.

Pagal TPVCAPDĮ 4 str 1,2,3 dalis transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tol, kol ji yra įregistruota, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra sutarę kitaip.

Šie įstatymu nustatyti reikalavimai turi imperatyvųjį pobūdį.

LR transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6str.6d. nustatyta, kad draudėjui pageidaujant, kad jam pagal sudarytą ar sudaromą įprastinę draudimo sutartį būtų suteikiama draudimo apsauga žaliosios kortelės sistemai priklausančiose užsienio valstybėse, draudikas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis papildomai draudėjui išduoda žaliąją kortelę

2012-03-23 įvykis eismo įvykiui Vokietijoje,  žala buvo administruojama pagal šios valstybės  teisės aktus bei transporto priemonių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatus.

Atsakovas nurodo, kad ieškovas pagal Vokietijos įstatymus,  kadangi buvo drausta priekaba,  gali susigrąžinti  50 proc.  išmokėtos žalos  iš draudimo bendrovės, kuri buvo apdraudusi priekabą, t.y.  iš trečiojo asmens „If  P8C Incuranse AS“ veikiančios  per „If P8C Incurance  AS“ filialą, todėl atsakovo atsakomybė gali būti tik tai subsidiarioji. Atsakovas nurodo, kad tokios praktikos laikosi   Vokietijos Aukščiausiasis teismas.

Atsakovas pateikė 2010-10-27 Vokietijos Aukščiausiojo teismo sprendimą bei  nurodė, kad pagal  šį sprendimą,  vilkiko ir priekabos junginys yra kaip  vienas eksploatacinis vienetas, tad atsakomybė egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar eismo  įvykyje pavojų sukėlė  tik viena iš junginį sudarančių  transporto priemonių, o kadangi priekaba buvo drausta, tai atsakomybė turi būti  pagal priekabos draudimo apsaugą.

Tačiau 2010-10-27 Vokietijos Aukščiausiojo teismo sprendimas  priimtas visiškai dėl kito įvykio. Šio sprendimo   įžanginėje dalyje  nurodyti įstatymai, kuriais vadovautasi , t.y.  draudimo sutarties įstatymo 1964-01-01 red. 59str.2d, Kelių eismo įstatymo 7str.1d, 17str.4d, 18str.1d., Privalomojo draudimo įstatymo 3str.Nr1, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės  draudimo įstatymo 2str., savaeigių transporto priemonių draudimo bendrijų sąlygų aktualios red. 10str.10d.  Sprendime  konstatuota, kad esant dvigubam iš transporto priemonės ir privalomos drausti priekabos sudaryto junginio padarytą žalą  per pusę apmoka transporto priemonės  ir priekabos privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudikai pasidalindami žalos sumą per  pusę. Be to, nurodyta, kad turi būti apdraustas bei priekabos vairuotojas kartu su priekaba, priešingu atveju tai prieštarautų  privalomo draudimo sukurtam modeliui.  Priekabos ir vairuotojo bendrą draudimą nustato AKB aktualios redakcijos 10str.2d c p/ 1t b.l. 154-182/.  Tokiu būdu, kad kiltų nurodyta  sprendime atsakomybė, priekaba turi būti apdrausta kartu su ją vairuojančiu vairuotoju. Tačiau atsakovas nepateikė į bylą įrodymų apie T. S. draudimą. Tačiau  2010-10-27 Vokietijos Aukščiausiojo teismo  sprendime nustatytos aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, nes  priekaba nurodytomis aplinkybėmis sprendime, atsiskyrė nuo vilkiko, bei sukėlė eismo įvykį, o šioje byloje, priekaba neatsikabino nuo vilkiko, be to,  būtent vilkikas kontaktavo, t.y. susidūrė su automobiliu Peugeot 207, v/n (duomenys neskelbtini), o ne priekaba.

TPVCAPDĮ 2str. 6d. nustatyta., kad eismo įvykių žalos atlyginimo institucija  – Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta institucija, pagal tos valstybės, kurioje ši institucija veikia, teisės aktus atsakinga už žalos atlyginimą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai eismo įvykis įvyko Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri nėra nuolatinė nukentėjusio trečiojo asmens gyvenamoji vieta, arba užsienio valstybėje, kurios nacionalinis draudikų biuras yra žaliosios kortelės sistemos narys.   

TPVCAPDĮ 2str.9d  nustatyta, kad įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaroma, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Tokiu būdu, atsakovo  pateiktas draudimo polisas RUS /002/ Nr 06496707 „BCK Strachovoj dom“ nesuteikė draudiminės apsaugos nuo atsakovo naudojamai transporto priemonei MERCEDES BENZ ACTROS 1841, v/n  (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu 2012-03-23 Vokietijoje, nes Rusijos Federacija nėra Europos sąjungos narė bei tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos  dalyvė/ 1t b.l. 101-112/.

Tokiu būdu, draudiminė apsauga vilkikui Vokietijoje nebuvo suteikta.

Atmestinas atsakovo argumentas neva transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS 1841, v/n (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta atsakovu  įprastinės transporto priemonių  valdytojų  civilinės atsakomybės  privalomuoju  draudimu, todėl  atmestinas ir atsakovo argumentas neva ieškovas turėtų kreiptis ne į atsakovą dėl žalos atlyginimo, o į Rusijos draudimo bendrovę „BCK Strachovoj d1om“.

Atmestini atsakovo argumentai neva   priekaba  SCHMITZ, v/n DV955,  apdrausta   „IF P8C Incurance AS“, kuris veikia per savo filialą  sukėlė  eismo įvykio 2012-03-23 St. Augustin, Vokietijoje padarinius, t.y., kad  kontaktavo su automobiliu Peugeot 207 ir buvo pagrindinė eismo įvykio dalyvė, nes tai  paneigia byloje esantys įrodymai.

Pranešime Kelno policijos pažymoje  apie eismo įvykį  nurodoma, kad eismo įvykis įvyko 2012-03-23 apie 15. 15 val, St. Augustin, Vokietijoje, eismo įvykio kaltininku  nurodytas vairuotojas  T. S., kuris persirikiuodamas į dešinę, spūstyje  nepastebėjo ten važiuojančio  lengvojo automobilio Peugeot 207, v/n (duomenys neskelbtini), dėl to  įvyko šoninis susidūrimas, nurodyta, kad automobilio draudimo  įrodymų nepateikta, nurodyta priekaba,  draudikas IF P8C Incurance AS, draudimo liudijimas  0125656/ 1t b.l.39, 40/. Kelno policijos valdybos sudarytoje   eismo įvykio schemoje nurodyta, kad  eismo įvykį sukėlė transporto priemonę – vilkikas, kuris buvo naudojamas pagal lizingo sutartį, žalą patyręs automobilis nurodytas Peugeot 207/1t, b.l.41,42/.Vokietijos nacionalinio draudimo biuro „Grune Karte e. V“ pateiktame Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui reikalavime pagal Vidaus nuostatų 5str. 9923,02 EUR nurodyta į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nuorodas Nr LT -215.756-2012-B,  į Jų nuorodas, į   žalą sukėlusią transporto priemonę, kurios  valst. Nr (duomenys neskelbtini),  į eismo įvykio datą 2012-03-23,  į vietą St. Augustin. Be to, nurodyta, kad priekaba buvo velkama vilkiko bei nebuvo nuo jo atsikabinusi eismo įvykio metu/ 1t b.l. 34,35/.

Tokiu būdu, Vokietijos  transporto priemonių draudikų biuras  vadovavosi Bendradarbiavimo nuostatais, Vokietijos teisės aktais  administruojant  žalą  bei pateikė Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atsiradusios dėl 2012-03-23 eismo įvykio Vokietijoje dėl  vilkiko, kuris neturėjo draudiminės apsaugos susidūrimo su automobiliu Peugeot 207, o ne dėl transporto priemonių junginio arba priekabos, kuri turėjo draudiminę apsaugą.  Tačiau kaip jau minėta,  priekaba nuo vilkiko nebuvo atsikabinusi, be to,  pagal Vokietijos Aukščiausiojo teismo 2010-10-27 sprendimą, tam, kad 50 procentų žalos atlygintų draudimo bendrovė, kuri  apdraudė priekabą, turėtų būti apdrausta kartu su priekabos civilinę atsakomybę ir  ją vairavusio vairuotojo civilinė atsakomybė, kurios nebuvo. Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras  2012-10-18  kreipėsi į Lietuvos transporto priemonių draudimo biurą bei nurodė, kad pagal vidaus nuostatas  100 procentų atsakomybė dėl 2012-03-23  eismo įvykio patirtos žalos  tenka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, nes vilkikas draudiminės apsaugos 2012-03-23 eismo įvykio metu, neturėjo/1t b.l. 35,36/.

Tokiu būdu, žala buvo administruojama pagal vilkikui, o ne priekabai suteiktą draudiminę apsaugą, kurios nebuvo.

Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl 2013-03-23 eismo įvykio Vokietijoje kreipėsi į priekabos draudiką „If P8C Incurance AS“, veikiantį  per „If P8C Incurance  AS“ filialą bei  jį užregistravo.

Byloje yra pateikti Vokietijos  transporto priemonių draudiko biuro įrodymai dėl automobilio  Peugeot 207, v/n SU-LZ668  sugadinimų dėl 2012-03-23 eismo įvykio Vokietijoje , kurie patvirtina žalos dydį bei sąsaja su eismo įvykiu,  tas aplinkybes, kad  buvo atliekamos automobilio Peugeot 207, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros autoservisuose, ekspertizės automobilių ekspertų biure/1t b.l 46, 47,49,50,52,53, 54,55,56,57,58, 59,60,61,62, 63-70,73-80/. Automobilio Peugeot 207, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimus, bei tą aplinkybę, kad eismo įvykio metu šis automobilis kontaktavo būtent su vilkiku Mercedes Benz 1841, v/n (duomenys neskelbtini) patirtina nuotraukos/1t  89-98/.

TPVCAPDĮ 16str. 5d. nustatyta, kad išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas) mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Jeigu velkama transporto priemonė (kurios vairuotojas nebūtinas) prieš eismo įvykį atsikabino nuo ją velkančios transporto priemonės, dėl atsikabinusia transporto priemone padarytos žalos išmoka mokama pagal draudimo sutartį, kuria apdrausta atsikabinusios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, jeigu dėl žalos padarymo atsakomybė kyla velkamos transporto priemonės valdytojui. Išmoka dėl velkama transporto priemone (kurios vairuotojas būtinas) padarytos žalos mokama arba pagal velkamos, arba pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį atsižvelgiant į tai, kurios transporto priemonės valdytojui kilo civilinė atsakomybė.

Tokiu būdu, dėl 2012-03-23 eismo įvykio Vokietijoje, St. Augustin  žala mokama pagal velkančios transporto priemonės, t.y. vilkiko Mercedes Benz 1841, v/n (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį, kurios nebuvo.

Be to, kaip jau minėta, Vokietijos Aukščiausio teismo 2010-10-27 sprendime nurodytos aplinkybės, iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių, nes šioje byloje nustatyta, kad priekaba eismo įvykio metu nebuvo atsikabinusi nuo vilkiko,  nesusidūrė bei nekontaktavo su automobiliu Peugeot 207.

Tokiu būdu, atmestini atsakovo argumentai neva trečiasis asmuo „IF P8C Incurance AS“eikiantis  per „If P8C Incurance  AS“ filialą  turėtų atlyginti 50 proc. žalos.   

Tas aplinkybes, kad ieškovas sumokėjo Vokietijos transporto priemonių draudikų biurui už   automobilio Peugeot 207, v/n SU-LZ668 savininkui atlygintą žalą  bei padengė visas išlaidas, susijusias  su žalos administravimu  9923,02EUR patvirtina pateikti į bylą įrodymai, būtent: pranešimai apie mokėjimus, išlaidų ataskaitos, sąskaita-faktūra Nr 7150004486 2012-10-14, autoserviso sąskaitos, ekspertizės / 1t b.l. 32, 33,34,35,36,37, 38, 39, 50,51,52,53 ,54,55,57,58,59-80/.

Ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija 2013-02-20 34262,20lt sumai, tačiau atsakovas jos netenkino/ 1t b.l. 88/.

Ieškovas nurodo, kad pagal TPVCAPDĮ 17 str.1d., 5d. nustatytu pagrindu išmokėjo Vokietijos transporto priemonių draudikų biurui išmoką, todėl pagal TPVCAPDĮ 23str1d, įgijo teisę reikalauti, jog dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų  atsakingas už žalos padarymą atsakovas neįvykdęs pareigos sudaryti  privalomosios civilinės atsakomybės  sutarties.

TPVCAPDĮ 17 str.1d 1p nustatyta, kad biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

TPVCAPDĮ 17 str. 5d nustatyta, kad tais atvejais kai Biuras moka išmoką pagal šio straipsnio 1d. dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

TPVCAPDĮ 23 str.5d.nustatyta, kad biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas.

Tokiu būdu, pagal TPVCAPDĮ 23 str.1d, 5d. ieškovui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Tokia yra bei kasacinio teismo praktika/Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Lietuvos Respublikos transporto priemonių, savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuras v. V. D, bylos Nr. 3K-7-300/2010/.

Tokiu būdu, eismo įvykis 2012-03-23 įvyko Vokietijoje dėl atsakovo vairuotojo kaltės, kuris vairavo transporto priemonę – vilkiką, įregistruotą Lietuvos Respublikoje, tačiau  neapdraustą  transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, velkant priekabą, kuri buvo apdrausta, tačiau nebuvo atsikabinusi nuo vilkiko bei nekontaktavo su automobiliu Peugeot 207,v/n SU-LZ668, o su juo kontaktavo  vilkikas, Vokietijos draudikų biurui buvo žinomos šios aplinkybės. Tokiu būdu žala buvo administruojama Vokietijoje,  pagal Bendradarbiavimo nuostatus bei Vokietijos teisės aktus.

Atsakovas nevykdė TPVCAPDĮ 4str. įtvirtinto imperatyvo - apdrausti transporto priemonę vilkiką Mercedes Benz 1841, v/n (duomenys neskelbtini), kurį naudojo pagal lizingo sutartį, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiu būdu, atsakovas pažeidė TPVCAPDĮ 4str, nes nesudarė vilkiko  transporto priemonių valdytojų  civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutarties, o sudaryta sutartis „BCK Strahovoj dom“ nesuteikė draudiminės apsaugos, nes Rusija nėra ES narė bei nėra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos  dalyvė. Vokietijos  transporto priemonių draudikų biuras atlygino žalą už sugadintą eismo įvykio metu 2013-03-23 Vokietijoje  automobilį Peugeot 207 trečiajam asmeniui. Todėl atsakovui tenka pareiga  atlyginti ieškovui nuostolius, o kadangi atsakovas netenkino ieškovo pretenzijos, neatlygino nuostolių, iš atsakovo priteistini 34262,20lt nuostolių atlyginimui bei  6 procentų dydžio metinės palūkanos  nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-09-25 iki visiško sprendimo įvykdymo/ LR TPVCAPDĮ 2str., 4str, 16str.5d., 17str1d, 1p., 5d.,23 str.1d, 5d, 6.210str.2d./.

Įvertinant  visas išnagrinėtas  bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, ieškovo, atsakovo, trečiojo asmens atstovų  paaiškinimus, ieškinys tenkintinas/LR CK 1.5str, 1.44str., 6.38str., 6.210str, 6.245str, 6.246str-6.249str, 6.263str, 6.270str., 6.280str,6.997str.-6.1018str, LR CPK 3str, 178str, LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, LR  Draudimo įstatymas/. Patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus, iš atsakovo ieškovo naudai  priteistinas žyminis mokestis, kitos būtinos išlaidos šioje civilinėje byloje, t.y.  už vertimą, dėl laikinųjų  apsaugos priemonių taikymo, be to, valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu/ LR CPK 79str,  88str.1d.3p, 6p, 8p.,  93str, 96str, 98str./. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK  7str., 12str, 17str, 18str., 42str, 45str, 176str., 177str, 178str,  185str, 187str, 259str, 263str, 264str-268str, 270str, 279str.

Nusprendžia :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo  UAB „ Hoptransa“, į. k. 160001727   ieškovo   Lietuvos Respublikos  transporto priemonių  draudikų biurui, į. k. 125709291  naudai   34262,20lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme  2013-09-25  iki visiško sprendimo įvykdymo, 1028lt žyminio mokesčio,  890,60lt už vertimo paslaugas, 233lt dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, valstybei 75,45lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant išieškotojai  Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, surenkamąją   sąskaitą Nr (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, į. k. 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno  apylinkės teismą.