Civilinė byla Nr. 2A-546-560/2013
Procesinio sprendimo kategorijos:
35.4.; 35.5.; 50.11.2.; 121.18.; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams E. S. M., O. B. ir D. B. dėl skolos už socialinio būsto nuomą, šilumos energiją, karštą vandenį.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų E. S. M., O. B. ir D. B. solidariai 2 090,65 Lt skolą už nuomą bei 128,04 Lt delspinigių, 4 520,39 Lt skolą už šilumos energiją, karštą vandenį bei su tuo susijusias išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2008-05-28 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 03-03-09 ieškovui patikėjimo teise perduotos naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos. Butas (duomenys neskelbtini), 2001-03-05 nuomos sutarties pagrindu neterminuotai išnuomotas atsakovei E. S. M. ir jos šeimos nariams, dėl to šiame bute gyvena ir savo gyvenamąją vietą yra deklaravę atsakovai. Pažymėjo, kad vadovaujantis minėtos nuomos sutarties 5 p., nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis, kaip ir nuomininkas, ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties, dėl to pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako ir pagal prievoles, kylančias iš nurodytos sutarties. Atsakovų įsiskolinimas už buto nuomą už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2011-09-30 sudaro 2 090,65 Lt. Nuomos mokestis paskaičiuotas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-01 sprendimu Nr. 1-1120. Atsakovams už vėlavimą atsiskaityti nustatytais terminais, remiantis 1996-10-04 Vyriausybės nutarimu Nr. 1161, paskaičiuoti 0,04 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos, t.y. 128,04 Lt delspinigių. Taip pat atsakovai skolingi ieškovui 1 309,39 Lt už nuo 2010-10-01 iki 2011-09-30 teiktas UAB „Vilniaus energija“ paslaugas pagal tarp UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2010-10-08 pasirašytą trišalę šilumos pirkimo – pardavimo sutartį bei 3 211 Lt už nuo 2009-11-01 iki 2010-08-31 teiktas UAB „Vilniaus energija“ paslaugas pagal 2010-10-13 susitarimą, sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus energija“, dėl skolos sumokėjimo už šilumos energiją.
Atsakovė D. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurio jos atžvilgiu prašė netenkinti. Nurodė, kad 2008-01-05 sudarytos panaudos sutarties pagrindu atsakovė gyvena kitame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Iš buto (duomenys neskelbtini), ji išsikėlė dar būdama nepilnametė, todėl nuo 2008-01-05 jokiomis teikiamomis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ paslaugomis nesinaudoja ir nėra atsakinga už susidariusias skolas.
Atsakovės E. S. M. ir O. B. atsiliepimų į ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-07 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė solidariai iš atsakovų E. S. M., O. B. ir D. B. ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai 2 218,69 Lt skolos už nuomą, 4 520,39 Lt skolos už šildymą ir karštą vandenį, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (6 739,08 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-12-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat lygiomis dalimis 14,60 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai ir lygiomis dalimis 202 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 6.589 str. 1 d., nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, todėl atsakovės E. S. M. pilnamečiai šeimos nariai taip pat turi prievolę mokėti nuomos bei komunalinius mokesčius. Nurodė, kad atsakovė D. B. taip pat privalo mokėti už šias paslaugas, nes, nors ji ir yra sudariusi 2008-01-05 gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, kuri galioja iki 2014-01-05, tačiau sutartis nėra įregistruota viešajame registre. Atsižvelgiant į tai, remiantis 6.629 str. 2 d. ir 6.478 str. 2 d., atsakovė šios sutarties negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė D. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-07 sprendimą dalyje, kuria buvo tenkintas ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinys ir iš atsakovės D. B. solidariai priteista skola už buto nuomą, šildymą, karštą vandenį ir palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti. Nurodė, kad atsakovė bute (duomenys neskelbtini), skolos susidarymo laikotarpiu buvo tik deklaruota, bet nuo 2008-01-05 jame negyveno. Iš šio buto išsikėlė dar būdama nepilnametė, todėl iki to laiko susidariusios sumos negalėjo mokėti. Nurodė, kad persikėlusi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), sudarė nuomos sutartį, tačiau tikrosios savo vietos nedeklaravo dėl nežinojimo. Pažymėjo, kad už gyvenamųjų patalpų nuomos, šildymo ir karšto vandens tiekimo skolas laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m. jai negyvenant minėtame bute, ji neatsako, todėl mano, kad 2012-05-07 teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas.
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-07 sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog bute (duomenys neskelbtini), skolos susidarymo laikotarpiu ji faktiškai negyveno, nes atsakovės D. B. pateikta 2008-01-05 tarp panaudos davėjų J. M. ir V. M. bei panaudos gavėjos D. B. sudaryta panaudos sutartis kelia abejonių dėl jos realumo ir tikrumo. Nurodo, kad CK 6.478 str. 2 d. įtvirtinta, jog nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre, o apeliantė D. B. nepateikė duomenų apie tai, kad minėta sutartis viešajame registre būtų įregistruota. Nurodo, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis apeliantė nuo 1991-06-03 iki 2012-01-12 deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o tik nuo 2012-01-12 – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, atkreipė dėmesį, kad dabartinė apeliantės deklaruota gyvenamoji vieta yra ne panaudos sutartyje numatyta vieta, t.y. (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini), dėl to pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2012-05-07 sprendimą, tinkamai taikė teisės normas ir vertino byloje pateiktus įrodymus.
Atsakovės E. S. M. ir O. B. atsiliepimų į atsakovės D. B. apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės D. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nustatė, jog atsakovė D. B. kartu su kitais šeimos nariais, kurie deklaravo gyvenamąją vietą bute (duomenys neskelbtini), yra solidariai atsakinga už šiame bute susidariusį įsiskolinimą. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovės teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2008-05-28 visos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos perduotos naudoti ir valdyti VĮ „Vilniaus miesto būstas“. Pagal įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-05-12 sprendimu Nr. 1-1538, nuostatas ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pavesta administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančius butus ir rinkti iš nuomininkų nuomos mokestį. Butas (duomenys neskelbtini), 2001-03-05 nuomos sutarties pagrindu neterminuotai išnuomotas atsakovei E. S. M. ir jos šeimos nariams. Gyventojų registro duomenimis minėtame bute savo gyvenamąją vietą skolos susidarymo laikotarpiu buvo deklaravę ir jame gyveno atsakovai. Nuomos sutarties, kurios pagrindu atsakovei E. S. M. ir jos šeimos nariams neterminuotai išnuomotas butas (duomenys neskelbtini), 5 p. numatyta, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis, kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš nurodytos sutarties. Taip pat CK 6.589 str. 1 d. nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. CK 6.588 str. 2 d. numatyta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį, o to paties straipsnio 6 d. numatyta, kad už nuomininko šeimos narių veiksmus, pažeidžiančius nuomos sutartį, nuomotojui atsako nuomininkas ir pilnamečiai jo šeimos nariai. Nuomos sutarties 2.2 p. atsakovė įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad minėtame bute laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2011-09-30 susidarė įsiskolinimas už buto nuomą, šildymą bei karštą vandenį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas bei bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog už susidariusį įsiskolinimą yra atsakinga ne tik atsakovė E. S. M., sudariusi minėtą nuomos sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau ir pilnamečiai jos šeimos nariai, gyvenantys minėtame bute ir turintys su nuomininke bendrą ūkį. Ginčas byloje kilo dėl atsakovės D. B. atsakomybės už bute (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė teigia negyvenanti nuo 2008-01-05, susidariusį įsiskolinimą. Atsakovė savo argumentus grindžia su panaudos davėjais J. M. ir V. M. 2008-01-05 sudaryta panaudos sutartimi, iš kurios turinio matyti, kad 2008-01-05 panaudos gavėjai D. B. iki 2014-01-15 neatlygintinai naudotis buvo perduotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais Gyventojų registro tarnybos duomenimis, apeliantė D. B. nuo 1991-06-03 iki 2012-01-12 savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Atsakoves teigimu, bute (duomenys neskelbtini), ji gyvena nuo 2008-01-05, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji tik deklaravo savo gyvenamąją vietą, dėl to ji neturi pareigos solidariai atsakyti už minėtame bute susidariusį įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, mano, kad šis apeliacinio skundo argumentas nėra pagrįstas. CK 6.629 str. 1 d. nurodyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės, o to paties straipsnio 2 d. numatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos CK 6.477 str. 2 d. ir 3 d., 6.478 d., 6.479 d., 6.481 d., 6.489 str. 1 d. ir 2 d. ir 6.501 str. nuostatos. Šiuo atveju taikytino CK 6.478 str. 2 d. numatyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Byloje nėra pateikta duomenų, kad 2008-01-05 apeliantės sudaryta panaudos sutartis būtų įregistruota viešame registre, dėl to apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė šios sutarties negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju ieškovą SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Minėta, skolos susidarymo laikotarpiu atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), dėl to apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už minėtame bute susidariusį įsiskolinimą yra atsakinga ir apeliantė.
Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė savo gyvenamąją vietą nuo 2012-01-12 deklaravo (duomenys neskelbtini), nors panaudos sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėja teigia gyvenusi nuo 2008-01-05, galioja iki 2014-01-05. Faktas, kad esant galiojančiai panaudos sutarčiai, kurios pagrindu, atsakovės teigimu, ji gyvena bute (duomenys neskelbtini), apeliantė deklaravo gyvenamąją vietą kitu adresu, t.y. (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar apeliantė tikrai gyveno panaudos sutarties objektu esančiame bute, ir paneigia apeliantės argumentus, kad po panaudos sutarties sudarymo tikrosios savo gyvenamosios vietos ji nedeklaravo dėl nežinojimo. Pažymėtina, kad klausimą, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog skolos susidarymo laikotarpiu bute Viršuliškių g. 8-3, Vilniuje, ji negyveno. Todėl teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas 2012-05-07 sprendimu pagrįstai nustatė, jog atsakovė yra solidariai atsakinga už susidariusį įsiskolinimą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl to Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-07 sprendimo naikinti nėra pagrindo.
Apeliantė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus grindžia Vilniaus apygardos teismo 2011-07-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-860-464/2011, kurioje nurodyta, kad gyvenamosios vietos deklaravimas konkrečiu adresu nėra visiškai tapati kategorija faktinei nuomos sutarčiai ir nebūtinai reiškia faktinius nuomos santykius ar faktinį naudojimąsi konkrečia kurio nors paslaugos teikėjo paslauga, juo labiau, kai tokios paslaugos (šilumos energijos) kiekis bei kaina tiesiogiai nepriklauso nuo asmenų, deklaravusių bute savo gyvenamąją vietą, skaičiaus, tačiau, pažymėtina, kad minėtos ir šiuo atveju nagrinėjamos bylos aplinkybės ir teisinis įvertinimas nėra tapatūs, dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis teismo išvadomis, nustatytomis visiškai skirtingoje teisinėje situacijoje.
Apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-07 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovės D. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Dalia Kačinskienė
Kolegijos pirmininkas Dainius Rinkevičius