Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-311-312/2016
Teisminio proceso Nr.: 4-39-3-01243-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.3;
(S)
3.26.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. kovo 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. P. (R. P.) atstovo advokato Tomo Petkevičiaus (toliau tekste – ir apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimo, kuriuo R. P. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 414 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą nubaustas 1448 Eur bauda, panaikinimo,
n u s t a t ė :
2015 m. rugsėjo 22 d. atliekant UAB „E.“ patikrinimą, nustatyta, kad R. P., būdamas UAB „E.“ direktoriumi, nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. spalio 9 d., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 187 str. 3 d. reikalavimus, būdamas 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus nutarimu Nr. ATPN 3758 baustas už tokį patį pažeidimą, neužtikrino, kad už 2015 m. rugpjūčio mėnesį 22 darbuotojams, dirbantiems pagal įkainį, būtų mokamas ne mažesnis kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. Už šį ATPK 414 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą R. P. 2015 m. spalio 9 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VDIP-40064692-15.
Apeliaciniu skundu apelianto atstovas prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad R. P. pripažino savo kaltę dėl DK 187 str. 3 d. pažeidimo. R. P., nurodydamas, kad su pažeidimu sutinka, pripažino faktą, kad patikrinimo metu darbo užmokestis nurodytoms darbuotojoms už 2015 m. rugpjūčio mėn. nebuvo sumokėtas, tačiau 2015 m. rugsėjo 25 d. paaiškinime nurodė, kad darbo užmokestis darbuotojams išmokamas, tačiau pavėluotai dėl mažo darbo krūvio ir apyvartinių lėšų trūkumo. Taigi, R. P. pripažino tik faktą, kad tam tikrais mėnesiais darbo užmokesčio išmokėjimas darbuotojams vėluoja, tačiau nepatvirtino, kad įmonėje nėra mokamas minimalus darbo užmokestis.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad darbo užmokestis minimoms 22 darbuotojoms buvo sumokėtas vėliau, t. y. 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigoje - spalio mėn. pradžioje. ATPK 414 str. yra skirtas tam, kad darbuotojas būtų apsaugotas ir gautų ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą darbo užmokestį. Joks teisės aktas nenumato administracinės atsakomybės už tai, kad darbuotojui darbo užmokestis sumokamas pavėluotai. Administracinio teisės pažeidimo byla R. P. atžvilgiu turėjo būti nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius prašo palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad R. P. 2015 m. rugsėjo 25 d. paaiškinime nurodė dėl kokių priežasčių siuvėjoms nemokamas minimalus darbo užmokestis, o ne kodėl jis mokamas pavėluotai, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Šiuo atveju, ginčo dėl pavėluoto darbo užmokesčio mokėjimo byloje nėra ir negali būti, kadangi nagrinėjamas DK 187 str. 3 d. pažeidimo klausimas, išmokant darbo užmokestį. Apelianto atstovas su 2015 m. gruodžio 2 d. paaiškinimu pateikė išrašą iš banko sąskaitos, kuris patvirtina, kad darbo užmokestis minimoms darbuotojoms už 2015 m. rugpjūčio mėn. buvo išmokėtas 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigoje ir spalio mėn. pradžioje. Tai tik dar kartą patvirtina, kad darbuotojams nebuvo mokamas minimalus darbo užmokestis. Šalčininkų rajono apylinkės teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neužtikrino, kad darbuotojams būtų mokamas minimalus darbo užmokestis. Apeliantas, būdamas įmonės vadovu, yra atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos teisingumą, taip pat už imperatyvios normos, reikalaujančios darbuotojams mokėti darbo užmokestį ne mažesnį už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalųjį, vykdymą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 414 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus, padarytus už tą patį administracinį teisės pažeidimą jau bausto asmens. Vykdant UAB „E.“ patikrinimą, nustatyta, kad direktorius R. P., būdamas baustas už tokį patį pažeidimą, neužtikrino, kad už 2015 m. rugpjūčio mėnesį 22 darbuotojams, dirbantiems pagal įkainį, būtų mokamas ne mažesnis kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. P. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 414 str. 2 d., sudėties, kadangi 22 darbuotojams darbo užmokestis už 2015 m. rugpjūčio mėnesį buvo sumokėtas 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigoje ir spalio mėn. pradžioje. Taip pat pažymima, kad R. P. savo kaltės dėl aptariamo pažeidimo nepripažįsta, jis pripažįsta tik faktą, kad darbo užmokesčiai UAB „E.“ darbuotojams yra mokami pavėluotai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš 2015 m. rugsėjo 25 d. R. P. paaiškinimo (b. l. 4) matyti, kad apeliantas paaiškina situaciją „dėl siuvėjų darbo užmokesčio, kurie neuždirba minimumo“. Iš šios formuluotės galima daryti išvadą, kad R. P. pripažįsta, kad kai kurie jo vadovaujamoje įmonėje dirbantys siuvėjai neuždirba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio. Tolesniuose paaiškinimuose R. P. nurodo tokios situacijos priežastis. Pažymėtina, kad jis neužsimena apie darbo užmokesčių išmokėjimo vėlavimus, viso paaiškinimo pagrindas yra maži darbo užmokesčiai ir to priežastys. 2015 m. rugsėjo 29 d. patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad UAB „E.“ direktorius paaiškino, jog „nemoka minimalaus darbo užmokesčio, nes užsakymų nėra, kainos mažos ir yra sunku uždirbti minimumą“ (b. l. 24). 2015 m. spalio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. VDIP-40064692-15 taip pat yra užfiksuotas panašaus pobūdžio R. P. paaiškinimas, kad minimalus darbo užmokestis nėra mokamas dirbantiems pagal įkainį todėl, kad darbuotojai neįvykdo normų ir kai kurie iš jų dirba lėtai (b. l. 1). Iš visų šių apelianto paaiškinimų galima daryti pagrįstą išvadą, kad jis pripažino, jog UAB „E.“ yra pažeidžiama darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, o būtent – kai kuriems darbuotojams nėra mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. Tai, kad 2015 m. gruodžio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir apeliaciniame skunde R. P. savo poziciją pakeitė, kaltės nebepripažino ir teigė, kad patikrinimo metu darbo užmokesčiai už 2015 m. rugpjūčio mėnesį nebuvo išmokėti dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir mažo darbo krūvio, tačiau vėliau tai buvo padaryta, laikytina apelianto gynybine pozicija. Nustatyto administracinio teisės pažeidimo fakto šios aplinkybės nepaneigia.
Sutiktina, kad 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios laikotarpiu UAB „E.“ su savo darbuotojais atsiskaitė už 2015 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau tai buvo padaryta po Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus patikrinimo ir sumokėti darbo užmokesčiai vis tiek nesiekė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio dydžio. Svarbu atkreipti dėmesį, kad R. P. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimu yra nubaustas ne už tai, kad patikrinimo metu tam tikriems darbuotojams darbo užmokestis nebuvo sumokėtas, o už tai, kad nebuvo apskaičiuotas ne mažesnis kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. Tai patvirtina UAB „E.“ direktoriaus R. P. patvirtintas darbuotojų, neuždirbusių minimumo 2015 m. rugpjūčio mėnesį, sąrašas (b. l. 6) ir 2015 m. rugpjūčio mėn. UAB „E.“ darbo užmokesčio žiniaraštis (b. l. 11-17).
Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė pagrįstą išvadą dėl R. P. kaltės pagal ATPK 414 str. 2 d., todėl naikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
R. P. (R. P.) atstovo advokato Tomo Petkevičiaus apeliacinį skundą atmesti ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė