ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Makančor“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Relina“ įgalioto asmens S. V. prašymą patvirtinti nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sąrašą ir priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos,

 n u s t a t ė :

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Makančor“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Relina“. 2019 m. birželio 27 d. nutartimi teismas taikė UAB „Makančor“ supaprastintą bankroto procedūrą bei patvirtino įmonės kreditorių sąrašą. 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi UAB „Makančor“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Bankrutavusios UAB „Makančor“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui prašymą patvirtinti nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sąrašą, priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos. Prie prašymo pridėta bankroto administratoriaus likvidavimo aktas, nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sąrašas, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos pažyma. Bankroto administratorius informavo įmonės kreditorius apie tai, kad kreipėsi į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos, posėdžio laiką ir vietą.

Prašymai tenkintini.

Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratoriaus veiksmai susiję su įmonės pabaiga iš esmės atlikti 2019 metais, t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, prašymas dėl įmonės pabaigos spręstinas vadovaujantis iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis).

Vadovaujantis ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalimi, po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Iš bylos duomenų matyti, kad bankroto proceso metu buvo gauta 1242,65 Eur bei 2840,74 garantinio fondo lėšų, kurios panaudotos daliniam atsiskaitymui su pirmos eilės kreditoriais, bankroto administratoriaus atlyginimui ir bankroto administravimo išlaidoms padengti, likusių kreditorių reikalavimai proceso metu patenkinti nebuvo. Teismui pateikta 2019 m. rugsėjo 18 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos pažyma, kuri patvirtina, kad minėta institucija bankrutavusiai UAB „Makančor“ pretenzijų neturi. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad neišnagrinėtų bylų, kuriose bankrutavusi įmonė būtų šalimi, ar jai būtų pareikšti kokie nors materialūs reikalavimai, nėra.

Įmonės kreditoriams apie tai, kad teisme bus nagrinėjamas prašymas dėl įmonės veiklos pabaigos pranešta. Duomenų, apie tai, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, kad administratorius neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, ir kad priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo, byloje nėra pateikta. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Bankroto administratorius prašo patvirtinti nepatenkintų UAB „Makančor“ kreditorinių reikalavimų sąrašą. Remdamasis Lietuvos Respublikos ĮBĮ nuostatomis, atsižvelgęs į įstatyme įtvirtiną bankroto administratoriaus pareigą patikrinti prašomų patvirtinti kreditorinių reikalavimų pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas), įvertinęs bankroto administratoriaus pateiktus duomenis, teismas sprendžia, kad bankroto administratoriaus prašymas yra pagrįstas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, todėl tenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, 32 straipsnio 4 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Patvirtinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Makančor“ 12043,44 Eur sumai nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sąrašą:

Pripažinti, kad bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Makančor“, įmonės kodas 301696033, veikla pasibaigė.

Įpareigoti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Makančor“ bankroto administratorių atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                 Vytautas Kursevičius