Civilinė byla Nr. e2A-1142-861/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31154-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Grelida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-08 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kranų bankas“ ieškinį atsakovei UAB „Grelida“ dėl skolos priteisimo ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Kranų bankas“ ieškiniu prašė iš atsakovės UAB „Grelida“ priteisti 5 759,60 Eur skolos, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad pagal atsakovės užsakymus atliko atsakovei transportavimo paslaugas ir išnuomojo autokraną bei pateikė atsakovei krovinio važtaraščius ir PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui. Atsakovė priėmė pateiktus važtaraščius pasirašytinai, tačiau už suteiktas transportavimo paslaugas ir nuomą su ieškove neatsiskaitė, neapmokėjo PVM sąskaitų faktūrų ir liko skolinga ieškovei 5 759,60 Eur. Ieškovė ragino atsakovę atsiskaityti, tačiau atsakovė šių raginimų nepaisė. 2021-11-03 ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pretenziją dėl skolos, kuria informavo atsakovę, kad jei iki 2021-11-05 atsakovė neatsiskaitys su ieškove, ieškovė kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo. Tačiau atsakovė šią pretenziją ignoravo ir jokio atsakymo ieškovei nepateikė.
3. Atsiliepimu atsakovė UAB „Grelida“ atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka su ieškovės prašoma priteisti 3 339,00 Eur suma, tuo tarpu likusioje dalyje ieškovės ieškinį prašo atmesti, nes ieškovė nepagrįstai ir vienašališkai padidino paslaugų kainas, kas lėmė šalių ginčą ir nesutarimą dėl atsiskaitymo. Nurodė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, o užsakymai buvo vykdomi telefonu. Atsakovė pripažino, kad ieškovė paslaugas suteikė, tačiau teigia, jog pagal šalių susitarimą vienos valandos paslaugos kaina yra 30,00 Eur ir atitinkamai vieno reiso kaina yra 90,00 Eur. Atsakovė pateikė PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn., kuriose nurodyta, kad vieno reiso kaina yra 90,00 Eur. Tuo tarpu ieškovė prašo priteisti skolą pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriose vieno reiso kaina yra nuo 120,00 Eur iki 200,00 Eur.
4. Po civilinės bylos iškėlimo teisme ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo.
5. Ieškovė pareiškime nurodė, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nepagrįstai remiasi ankstesnėmis ieškovės išrašytomis sąskaitomis, kadangi pagal šias sąskaitas buvo atlikti negabaritinių krovinių pervežimai. Ieškovės vertinimu, nepagrįsti yra atsakovės argumentai, kad neva kainų padidinimas lėmė ginčą ir nesutarimus dėl atsiskaitymo. Pažymėjo, kad atsakovė niekada neginčijo pateiktų sąskaitų. Atsakovė neginčijo sąskaitų net ir tuomet, kai ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl atsiskaitymo ir įspėjimą dėl kreipimosi į teismą. Atsakovė šiuos įspėjimus visiškai ignoravo, o savo poziciją dėl neva padidintų paslaugų atlikimo kainų pateikė tik kartu su atsiliepimu į ieškinį. Todėl būtent dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) ieškovė buvo priversta teikti ieškinį teismui. Nurodė, kad iš viešai prieinamų duomenų akivaizdu, jog atsakovė turi didelių finansinių sunkumų, jai yra iškeltos civilinės bylos dėl skolų priteisimo, jos turtui yra taikytas areštas, todėl yra didelė ir pagrįsta tikimybė, kad atsakovė yra arba gali tapti nemoki. Tokiu atveju teismo procesui užsitęsus, ieškovė praras bet kokias realias galimybes atgauti skolą. Todėl siekdama maksimaliai greitai užbaigti bylos nagrinėjimą teisme, ieškovė prašo priimti jos atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 2 420,60 Eur skolos priteisimo, civilinę bylą šioje dalyje nutraukti ir grąžinti ieškovei 75 proc. žyminio mokesčio. Pareiškime ieškovė pažymėjo, jog ieškinio dalies atsisakymo pasekmės jai yra žinomos. Likusioje dalyje ieškovė ieškinį palaiko, prašo priteisti iš atsakovės 3 339,00 Eur skolos, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis, 605,00 Eur išlaidos už advokato pagalbą rengiant ieškinį ir 242,00 Eur išlaidos už advokato pagalbą rengiant pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo.
6. Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad ieškovei atsisakius ieškinio dalies dėl 2 420,60 Eur dydžio skolos sumos priteisimo, t. y. būtent tokio dydžio sumos, dėl kurios atsiliepime buvo nesutinkama su ieškiniu, toks ieškinio atsisakymas, anot atsakovės, prilyginimas bylos išsprendimui atsakovės naudai. Todėl atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovės 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį, o ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės nepriteisti.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-02-08 sprendimu priėmė ieškinio dalies atsisakymą ir bylos dalį nutraukė, ieškinį tenkino. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
7.1 pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal atsakovės UAB „Grelida“ užsakymus ieškovė UAB „Kranų bankas“ suteikė atsakovei krovinių pervežimo paslaugas ir pateikė atsakovei apmokėjimui tris PVM sąskaitas faktūras 3 218,60 Eur sumai. Ieškovė taip pat suteikė atsakovei krovinių pervežimo paslaugas ir išnuomojo autokraną bei pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą 2 541,00 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2021-09-29. Iš viso pagal keturias PVM sąskaitas faktūras atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 5 759,60 Eur sumą. Tačiau atsakovė jai pateiktų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo. Ieškovė ragino atsakovę atsiskaityti, 2021-11-03 elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pretenziją dėl skolos sumokėjimo, kuria informavo atsakovę, kad jei iki 2021-11-05 atsakovė neatsiskaitys su ieškove, ieškovė kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo. Tačiau atsakovė ieškovės raginimų nepaisė, į pretenziją nereagavo ir PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo;
7.2 atsakovė atsiliepime į ieškinį iš esmės sutiko, kad PVM sąskaitas faktūras gavo, taip pat sutiko, kad jai buvo suteiktos PVM sąskaitose faktūrose nurodytos krovinių pervežimo paslaugos bei nuoma, sutiko su ieškovės prašoma priteisti 3 339,00 Eur suma, tuo tarpu likusioje dalyje ieškovės ieškinį prašė atmesti motyvuodama tuo, jog ieškovė nepagrįstai ir vienašališkai padidino paslaugų kainas;
7.3 pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinio dalies atsisakymą ir bylos dalį dėl 2 420,60 Eur skolos priteisimo nutraukė; tenkino ieškinį likusioje dalyje ir priteisė 3 339,00 Eur skolą; 8 proc. dydžio metines palūkanos už priteistą 3 339,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
7.4 sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas pažymėjo, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta;
7.5 byloje nėra ginčo, kad ieškovė pagal atsakovės užsakymus pervežė krovinius ir išnuomojo atsakovei autokraną, išrašė atsakovei apmokėjimui keturias PVM sąskaitas faktūras, atsakovė šias sąskaitas gavo, tačiau neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškove. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovė dėjo pastangas išspręsti ginčą neteismine tvarka, ragino atsakovę atsiskaityti, išsiuntė atsakovei pretenziją dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė šių raginimų nepaisė, skolos nesumokėjo, pretenziją ignoravo ir jokio atsakymo ieškovei nepateikė, todėl ieškovė buvo priversta teikti teismui ieškinį. Atsakovė atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad ieškovė nepagrįstai padidino paslaugų kainas, kas lėmė šalių ginčą ir nesutarimą dėl atsiskaitymo. Tačiau atsakovė nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė ir toliau teikė atsakovei užsakymus, tokiu būdu patvirtindama, kad sutinka su kainomis. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ji būtų atsakiusi į ieškovės pretenziją, dėtų pastangas taikiu, neteisminiu būdu išspręsti ginčą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė tinkamai naudojosi savo teisėmis reikšti ieškinį teisme, dėjo pastangas išspręsti ginčą ikiteismine tvarka. Ieškovė, atsižvelgusi į tai, kad atsakovė turi didelių finansinių sunkumų, jai yra iškeltos civilinės bylos dėl skolų priteisimo, jos turtui yra taikytas areštas, atsižvelgusi į tai, kad ieškinio dalį dėl 3 339,00 Eur skolos priteisimo atsakovė pripažino, siekdama greitesnio bylos išsprendimo, nuo likusios skolos sumos atsisakė. Ieškovė pateikė įrodymus (creditinfo duomenis), patvirtinančius jos pareiškime nurodytas aplinkybes, jog atsakovei yra iškeltos civilinės bylos dėl skolų priteisimo, jos turtui yra taikytas areštas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė ieškinio dalies atsakovei atsisakė dėl svarbių priežasčių;
7.6 ieškovei iš atsakovės priteisė 847,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis);
7.7 CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Todėl ieškovei grąžino 75 procentus teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos – 55,00 Eur; ieškovei iš atsakovės priteis4 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis);
7.8 vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovės priteis4 procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, t. y. 8,96 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-08 sprendimą dalyje dėl iš atsakovės ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir iš atsakovės priteisti 281,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti visas atsakovės bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, kurios patirtos apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
8.1 pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad buvo neapmokėtos būtent tos sąskaitos, kuriose be faktinio ar teisinio pagrindo buvo padidintos paslaugų kainos, siekiant šias aplinkybes patvirtinti atsakovė teikė 9 sąskaitas faktūras, kurias buvo apmokėjusi ir kuriose kaina buvo mažesnė nei neapmokėtose, todėl mano, kad teismui nebuvo pagrindo laikyti, kad tik atsiliepime į ieškinį buvo išsakyta ši pozicija;
8.2 jei būtų aplinkybės, kurias teismas nurodė motyvuose, tuomet manytina, kad ieškovei nebuvo pagrindo atsisakyti ieškinio 2 420,60 Eur dalies;
8.3 nagrinėjamu atveju atsakovė nesutiko su 2 420,60 Eur reikalavimo dalimi, kurios atsisakė ieškovė, todėl akivaizdu, kad ieškinio atsisakymo nenulėmė atsakovės veiksmai. Taip pat nebuvo jokio faktinio pagrindo didinti kainų sąskaitose, todėl nebuvo nuo atsakovės priklausančių priežasčių, tai tvirtinama ir atsiliepime į ieškinį, ir pateiktomis sąskaitomis, kurios buvo pateiktos be padidintų kainų, tuo tarpu su ieškove buvo neatsiskaityta tik sąskaitose, kuriose kainos buvo padidintos. Siekiant neįvykdyti negaliojančios prievolės, atsakovė neatsiskaitė ir ieškovė kreipėsi į teismą.
9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
9.1 ieškovė tinkamai įvykdė savo prievoles apeliantei, pagal apeliantės užsakymus pervežė krovinius bei perdavė atlygintinai naudotis autokraną. Ieškovė išrašė ir pateikė Apeliantei apmokėti sąskaitas faktūras, tačiau apeliantė savo prievolės laiku atsiskaityti su ieškove neįvykdė. Apeliantė savalaikiai neteikė ieškovei jokių savo įsipareigojimų nevykdymo priežasčių ir/ar galimų situacijos sprendimo būdų;
9.2 priešingai nei apeliantė, ieškovė dėjo visas įmanomas pastangas, kad išspręsti tarp šalių kilusį ginčą ne teismo tvarka, teikė pretenziją, siuntė raginimą įvykdyti prievolę. Byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad apeliantė pretenziją gavo, tačiau raginimą ignoravo. Apeliantė turėjo visas galimybes geranoriškai įvykdyti prievolę ieškovei bent jau ta dalimi, su kuria sutinka, tačiau to nepadarė. Pažymi, jog ieškovės kreipimąsi į teismą sąlygojo apeliantės elgesys;
9.3 apeliantė niekada neginčijo ieškovės jai pateiktų sąskaitų faktūrų bei nereiškė jokių pretenzijų dėl jose nurodytų kainų sumažinimo. Apeliantė būdama sąžininga, atidi ir rūpestinga šalis turėjo visas galimybės išspręsti susidariusią situaciją dar iki teismo, tačiau to sąmoningai nedarė, tikėtina su siekiu „laimėti“ laiko, galimai, dėl prastos finansinės padėties. Būtent dėl apeliantės veiksmų (neveikimo) šalys buvo priverstos ginčą nagrinėti teisme, nes apeliantė su ieškove visiškai nekomunikavo;
9.4 ieškovė dėl svarbių priežasčių atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, t. y. vertinant viešai prieinamus duomenis buvo matyti, kad apeliantė susiduria su rimtais finansiniais sunkumais (teismuose iškeltos civilinės bylos dėl skolų, taikytas areštas, apeliantė turi ir ikiteisminių ginčų dėl didelių sumų, kurie bet kuriuo metu gali persikelti į teisminę stadiją), todėl egzistuoja didelė ir pagrįsta tikimybė, kad apeliantė yra arba gali tapti nemoki. Todėl ieškovė teismo metu siekė ginčą užbaigti taikiai;
9.5 atsižvelgiant į tai, kad greitas ginčo sprendimas ieškovei turėjo itin didelės reikšmės ir tai, kad šalims nepavyko taikiai susitarti dėl taikos sutarties sąlygų, ieškovė nusprendė atsisakyti nuo dalies ieškinio reikalavimo, ir tokiu būdu maksimaliai greitai užbaigti bylos nagrinėjimą teisme.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-08 sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
12. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
13. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-339-916/2015).
14. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės ieškinio dalies atsakovei atsisakymą ir civilinę bylą dėl 2 420,60 Eur skolos priteisimo dalies nutraukė bei grąžino ieškovei 55,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 3 339,00 Eur skolos, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 922,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pagal atsakovės užsakymus pervežė krovinius ir išnuomojo atsakovei autokraną, išrašė atsakovei apmokėjimui keturias PVM sąskaitas faktūras, atsakovė šias sąskaitas gavo, tačiau neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškove; vertino, jog ieškovė dėjo pastangas išspręsti ginčą neteismine tvarka, ragino atsakovę atsiskaityti, tačiau atsakovė šių raginimų nepaisė, skolos nesumokėjo, pretenziją ignoravo ir jokio atsakymo ieškovei nepateikė, laikė, kad yra pagrindas priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Apeliantė su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nesutinka, teigia, kad ne jos veiksmai sąlygojo ieškovės kreipimąsi į teismą. Pažymi, jog su ieškove buvo neatsiskaityta tik pagal tas sąskaitas faktūras, kuriose nepagrįstai buvo padidintos transportavimo paslaugų bei autokrano nuomos kainos. Nurodo, jog atsakovė siekė ginčą išspręsti taikiai, tačiau ieškovės vienintelė sąlyga buvo kompensuoti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad ji sutiko su ieškinio dalimi dėl 3 339,00 Eur skolos, tačiau nesutiko su 2 420,60 Eur reikalavimų dalimi, kurios ieškovė atsisakė, todėl ieškinio atsisakymas nebuvo nulemtas apeliantės veiksmų. Apeliantės vertinimu, tenkinus ieškinį 58 proc., iš apeliantės turėtų būti priteista 491,26 Eur (58 proc. nuo 847 Eur (pateiktos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai)), tuo tarpu iš ieškovės apeliantei priteistina 210 Eur (42 proc. nuo 500 Eur (pateiktos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai)) ir įskaičius šias sumas sprendimu ieškovei priteistinos 281,26 Eur bylinėjimosi išlaidos. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
17. Ieškovė, nepavykus atgauti skolos iš atsakovės ne teismo tvarka, kreipėsi į teismą reikšdama ieškinį dėl skolos priteisimo. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė pagal atsakovės užsakymus pervežė krovinius bei perdavė atlygintinai naudotis autokraną. Ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė jų neapmokėjo. Atsakovė neteikė ieškovei jokių savo įsipareigojimų nevykdymo priežasčių ir/ar galimų situacijos sprendimo būdų. Apeliantė deklaratyviai nurodo, kad su ieškovė neatskaitė tik pagal tas sąskaitas faktūras, kuriose buvo nepagrįstai padidintos kainos. Akcentuotina, jog apeliantė neteikė duomenų, jog iki ieškinio padavimo teismui dienos ginčijo sąskaitose faktūrose nurodytas kainas, nesutiko su jomis, būtų teikusi pretenzijas ar reikalavusi kainų sumažinimo. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė būtų siekusi komunikuoti su ieškove, spręsti ginčą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės kreipimąsi į teismą sąlygojo apeliantės elgesys.
18. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė 2021-11-03 pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos, kurioje pareikalavo sumokėti skolą iki 2021-11-05 ir nurodė, kad atsakovei neatsiskaičius su ieškove iki pretenzijoje nurodyto termino, ieškovė kreipsis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Nors atsakovė pretenziją gavo, tačiau į ją neatsakė. Sutiktina su ieškovės argumentu, jog apeliantė turėjo galimybę įvykdyti prievolę ieškovei bent ta dalimi, su kuria sutiko, tačiau to nepadarė, o toks elgesys neatitinka atidumo ir rūpestingumo standartų.
19. Ieškovei iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo teismui dienos nebuvo žinomas ir objektyviai negalėjo būti žinomas apeliantės nesutikimas su sąskaitose faktūrose nurodytomis kainomis už transportavimo paslaugas bei autokrano nuomą. Todėl būtent dėl apeliantės veiksmų (neveikimo) šalys buvo priverstos ginčą nagrinėti teisme, nes apeliantė su ieškove visiškai nekomunikavo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovė ieškinio dalies atsakovei atsisakė dėl svarbių priežasčių. Byloje nenustatyta, kad ieškinio atsisakymo pareiškimą nulėmė ieškovės netinkamas elgesys, taip pat nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ar nevykdė savo procesinių pareigų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės tinkamai taikė procesines teisės normas sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-08 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
21. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 242,00 Eur dydžio bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių priteistinų dydžių, todėl šios išlaidos ieškovei priteisiamos iš apeliantės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-08 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Kranų bankas“, į. k. 300917774, iš atsakovės UAB „Grelida“, į. k. 303079956, 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Donata Kravčenkienė