Civilinė byla Nr. 2A-5-910/2021

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02919-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.6.12.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

PAPILDOMA NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomo Venckaus,

sprendė papildomo teismo procesinio sprendimo priėmimo klausimą apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ir atsakovo V. P. (V. P.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui V. P. (V. P.) ir atsakovo V. P. (V. P.) priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, P. P. (P. P.), A. K., K. R., I. K. (I. K.), išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo (sutuoktinio) kaltės; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą: vienam – 509 Eur, o kitam – 443 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams 5 328 Eur išlaikymo įsiskolinimą; bendrą 48 367 Eur vertės turtą padalyti nukrypstant nuo lygių dalių principo: ieškovei priteisti 3/4 dalis bendro turto, atsakovui – 1/4 dalį; ieškovei priteisti natūra 52 132 Eur vertės ūkinį pastatą ir 900 Eur vertės automobilį „Volkswagen Golf“; atsakovui priteisti natūra 2 896 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. paprastųjų akcijų; priteisti iš atsakovo 7 265 Eur kompensaciją už sumažintą bendrą turtą; 31 858 Eur dydžio skolą K. R. pagal 2011 m. spalio 4 d. vekselį, 1 178 Eur skolą A. K. pagal 2011 m. spalio 19 d. paskolos sutartį, 24 136,70 Eur skolą I. K. pagal 2014 m. spalio 3 d. ir 2015 m. sausio 28 d. skolos raštelius pripažinti bendromis šalių prievolėmis; nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2013 m. vasario 17 d., šalims pradėjus gyventi skyrium; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – P.

2.       Atsakovas pareiškė priešieškinį, prašydamas: šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; palikti ieškovei santuokinę pavardę; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikyti po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, o jų lėšų valdytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; nustatyti prašomą bendravimo su vaikais tvarką; rekonstruotą ūkinį pastatą, rekonstruotą gyvenamąjį namą, 0,53 ha ploto žemės sklypą su tvora, šuns voljeru ir malkine pripažinti bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe; bendrą turtą padalyti lygiomis dalimis ir atsakovui natūra priteisti: 1/2 dalį 8 109,36 Eur vertės rekonstruoto ūkinio pastato, 1/2 dalį 6 513 Eur vertės gyvenamojo namo, 1/2 dalį 33 596 Eur vertės 0,53 ha ploto žemės sklypo su tvora, šuns voljeru ir malkine; 174 Eur vertės automobilį „Ford Galaxy“; 30 Eur vertės 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; ieškovei natūra priteisti: 1/2 dalį 8 109,36 Eur vertės rekonstruoto ūkinio pastato; 1/2 dalį 6 513 Eur vertės gyvenamojo namo; 1/2 dalį 33 596 Eur vertės 0,53 ha ploto žemės sklypo su tvora, šuns voljeru ir malkine; 1 739 Eur vertės automobilį „Volkswagen Golf“; 1 672,64 Eur vertės televizorių ir 3D akinius; 1 342 Eur vertės židinį; 811,59 Eur vertės šaldytuvą; iš ieškovės atsakovui priteisti 3 034,49 Eur kompensaciją už natūra negautą bendro turto dalį; priteisti iš ieškovės 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 3 034,49 Eur kompensaciją nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kreditoriaus įsipareigojimus P. P. pagal 2014 m. gegužės 28 d. skolų suderinimo sutartį po santuokos nutraukimo pripažinti bendra šalių prievole; kreditoriaus įsipareigojimus K. R. pagal 2011 m. spalio 4 d. vekselį po santuokos nutraukimo palikti kaip asmeninę ieškovės prievolę.

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – P.; nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukterims – po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki vaikų pilnametystės, įskaitant laikino išlaikymo sumas, sumokėtas pagal 2013 m. vasario 5 d. teismo nutartį, ir priteistas išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo nepilnametėms dukterims 4 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą; pavedė ieškovei vaikams skirtą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise; ūkinį pastatą pripažino ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; santuokoje įgytą turtą padalijo lygiomis dalimis – ieškovei ir atsakovui priteisė po 4 819,68 Eur vertės turtą; ieškovei natūra priteisė:  1/2 dalį 4 054,68 vertės ūkinio pastato, 900 Eur vertės automobilį „Volkswagen Golf“; 450 Eur vertės televizorių ir 3D akinius; 150 Eur vertės šaldytuvą; atsakovui natūra priteisė: 1/2 dalį 4 054,68 Eur vertės ūkinio pastato; 30 Eur vertės 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; priteisė iš ieškovės atsakovui 760 Eur piniginę kompensaciją už natūra negauto turto dalį; prievoles A. K. pagal 2011 m. spalio 19 d. paskolos sutartį ir I. K. pagal 2014 m. spalio 3 d. ir 2015 m. sausio 28 d. skolos raštelius pripažino asmeninėmis ieškovės prievolėmis; prievolę K. R. pagal 2011 m. spalio 4 d. neprotestuotiną vekselį pripažino bendra ieškovės ir atsakovo prievole; prievolę P. P. pagal 2014 m. rugpjūčio 28 d. skolų suderinimo sutartį pripažino asmenine atsakovo prievole; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

4.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe ir jo padalijimo pakeitė: pagalbinį ūkio pastatą su gyvenamosiomis patalpomis pripažino ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe; medžiagas, panaudotas tvorai, voljerui ir stoginei statyti, pripažino ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe; santuokoje įgytą turtą ieškovei ir atsakovui padalijo lygiomis dalimis; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė: pagalbinį ūkio pastatą su gyvenamosiomis patalpomis; medžiagas, panaudotas tvorai, voljerui ir stoginei, statyti, automobilį „Volkswagen Golf“, televizorių ir 3D akinius, šaldytuvą; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė: 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; priteisė iš ieškovės atsakovui 30 935 Eur piniginę kompensaciją už natūra negauto turto dalį.

5.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo kasacinį skundą, 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį, kuria spręsti nekilnojamojo turto (ūkinio pastato, gyvenamojo namo ir 0,53 ha ploto žemės sklypo su tvora, šuns voljeru ir malkine) padalijimo ir kompensacijos priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimai, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, panaikino ir šią bylos dalį perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka; kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

6.       Išnagrinėjusi iš naujo apeliacine tvarka bylos dalį, Vilnius apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. kovo 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo (dabar – Vilniaus regiono apylinkės teismas) 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo jo nepilnamečių dukterų naudai priteista 4 800 Eur išlaikymo skola; pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo (dabar – Vilniaus regiono apylinkės teismas) 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dalį, kuria spręsti nekilnojamojo turto (ūkio pastato su gyvenamosiomis patalpomis, gyvenamojo namo, 0,5349 ha ploto žemės sklypo su tvora, šuns voljeru ir malkine) padalijimo ir kompensacijos priteisimo klausimai, ir šią sprendimo dalį išdėstė taip: pagalbinį ūkio pastatą su gyvenamosiomis patalpomis ir stoginę (malkinę) pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei padalino juos taip: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė pagalbinį ūkio pastatą su gyvenamosiomis patalpomis ir stoginę (malkinę), o iš ieškovės atsakovui priteisė 56 700 Eur piniginę kompensaciją už natūra negautą pagalbinio ūkio pastato su gyvenamosiomis patalpomis dalį ir 1 075 Eur piniginę kompensaciją už natūra negautą stoginės (malkinės) dalį; iš ieškovės atsakovui priteisė 5 383 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio 0,5349 ha ploto žemės sklypo pagerinimo darbus.

7.       Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi liko neišspręstas bylinėjimosi išlaidų, patirtų ginčo šalių pirmosios, apeliacinės instancijų teismuose, taip pat kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas.

Priimtinas papildomas procesinis sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų

8.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi perduodamas nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka bylos dalį, nurodė, kad naikinamos ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, taip pat paliko išspręsti bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų klausimą. Nagrinėjant iš naujo apeliacine tvarka bylos dalį, šalys taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios turėtų būti paskirstytos.     

9.       Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

10.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad apeliacinės instancijos teismui priėmus procesinį sprendimą dėl šalių ginčo esmės, liko neišspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas, vadovaujantis CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priimtinas papildomas teismo sprendimas (nutartis) (CPK 302 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nagrinėjamoje byloje

11.       Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Konkrečios išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšys yra išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalyje, kurioje pateiktas tokių išlaidų sąrašas nėra baigtinis ir apima taip pat kitas būtinas bei pagrįstas išlaidas.     

12.       CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis); šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (3 dalis). 

13.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020 90 punktas).

14.       Šioje byloje abi ginčo šalys buvo pareiškusios priešpriešinius materialiuosius teisinius reikalavimus ir tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies.

15.       Vadovaujantis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

16.       Kartu nurodytina, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

17.       Šioje byloje tiek bylą pirmąja instancija nagrinėjęs teismas, tiek apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė esant pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į ieškovės netinkamą procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

18.       Atsakovas, remdamasis ieškovės nesąžiningu elgesiu, darant kliūtis teisingai nekilnojamojo turto vertei nustatyti, prašo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir nepriteisti ieškovei šios patirtų bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu atsakovui atlyginti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19.       Kasacinio teismo išaiškinta, jog tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jeigu šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą jų paskirstymo procedūroje, turi atsižvelgti į piktnaudžiavimo pobūdį, trukmę, pasikartojamumą, poveikį bylos nagrinėjimo operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo ir protingumo principus bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tokiu būdu įstatymų leidėjas įtvirtino siekį užkirsti kelią šalims gauti atlyginimą tų bylinėjimosi išlaidų, kurios atsirado arba padidėjo dėl šalių nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 17-19 punktai).

20.       Nagrinėjamoje byloje pareikšta daug materialiųjų reikalavimų, susijusių su šalių santuokos nutraukimo teisinėmis pasekmėmis. Ta aplinkybė, kad ieškovė, sprendžiant jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio ir santuokos metu pagerinto nekilnojamojo turto vertės klausimą pirmosios instancijos teisme, neveikė taip, jog šis klausimas būtų išspręstas teisingai ir greitai, teikia pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir neatlyginti tokių bylinėjimosi išlaidų, kurių susidarymą lėmė nurodytas ieškovės nesąžiningas elgesys (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Tačiau šalių ginčo dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo eiga pirmosios instancijos teisme nereiškia, kad, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų proporciją, ieškovė praranda teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dėl materialiųjų teisinių reikalavimų, kuriuos ji siekė išspręsti tinkamai naudodamasi procesinėmis teisėmis ir kurie išspręsti jos naudai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

21.       Dėl to nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, skirstydamas ginčo šalims bylinėjimosi išlaidas, šių patirtas pirmosios, apeliacinės instancijų teismuose, taip pat kasaciniame teisme, vadovausis tiek CPK 93 straipsnio 2 dalies, tiek šio straipsnio 4 dalies nuostatomis.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos dalį iš naujo, turi perskirstyti tiek pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjusio šią bylą apeliacine tvarka pirmą kartą, paskirstytas bylinėjimosi išlaidas, taip pat paskirstyti kasaciniame teisme ir apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant šią bylą iš naujo, šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

23.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai reikia perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismui pakeitus arba panaikinus (visą ar iš dalies) pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, ir kai skiriasi atskirose instancijose ginčytos ir priteistos sumos (t. y. skiriasi patenkintų ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimų proporcija), bylinėjimosi išlaidos, patirtos kiekvienoje instancijoje, paskirstomos taikant proporcijas, nustatytas kiekvienai instancijai atskirai, pagal joje ginčytą sumą ir galutinį bylos rezultatą. Tokiais atvejais negali būti taikoma bendra proporcija, nustatoma atsižvelgiant tik į ieškinio reikalavimus ir bylos baigtį, t. y. galutinė patenkintų reikalavimų suma negali būti dalijama iš ieškiniu reikalautos sumos ir remiantis šia proporcija skirstomos visos, tarp jų ir patirtos apeliacinės instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020 91 punktas).

24.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidos, susidariusios aukštesnės instancijos teisme, paskirstomos atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo ta instancine tvarka, kuria pakartotinai nagrinėjama byla, rezultatą. Jeigu kasacinis teismas panaikina apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias kasaciniame teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka rezultatą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, kt.).

25.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartomis proceso teisės normomis, kasacinio teismo pateiktais šių teisės normų išaiškinimais, paskirsto ginčo šalims bylinėjimosi išlaidas, patirtas jų nuo pat teismo proceso pradžios (nuo 2013 m. lapkričio 28 d.).

26.       Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, jog, sprendžiant santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, ginčo šalių pirmosios, apeliacinės instancijų teismuose, taip pat kasaciniame teisme nurodytos tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto vertės labai skyrėsi. Dėl to bylinėjimosi išlaidas tikslinga skirstyti ne pagal atskirose instancijose ginčytas dalintino turto sumas, bet atsižvelgiant į tai, kokiomis dalimis šalys prašė dalinti santuokoje įgytą turtą ir kaip jis padalintas galutiniu teismo sprendimu. Šiuo atveju ieškovė prašė bendrą turtą dalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo, jai priteisiant 3/4 dalis, o atsakovui – 1/4 dalį bendro turto; atsakovas prašė bendrą turtą dalinti lygiomis dalimis – kiekvienam iš buvusių sutuoktinių po 1/2 dalį bendro turto. Teismo sprendimu šalių bendras turtas padalintas lygiomis dalimis. Taigi ieškovės ieškinio reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo patenkintas 67 proc., o analogiškas atsakovo priešieškinio reikalavimas patenkintas 100 proc. Įvertinus abiejų šalių priešpriešinių reikalavimų proporciją (ieškovės – 67 proc. patenkintų reikalavimų : 2; atsakovo – (33 proc. atmestų ieškovės reikalavimų + 100 proc. patenkintų atsakovo reikalavimų) : 2), santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas ieškovės naudai išspręstas 33,5 proc., atitinkamai atsakovo naudai – 66,5 proc. Tokiomis proporcijomis šalims skirstytinos bylinėjimosi išlaidos, tiesiogiai susijusios su santuokoje įgyto turto padalijimu (pvz., įrodymų dėl ginčo turto rinkos vertės gavimo išlaidos).

27.       Kiekvienoje instancijoje šalys ginčijosi dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių aspektų. Dėl to vertintina, kiek konkrečioje instancijoje kiekviena iš ginčo šalių kėlė reikalavimų, kaip jie išspręsti, ir pagal tai nustatytina, kaip šalims paskirstytinos žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos išlaidos.

Dėl pirmosios instancijos teisme ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28.       Ieškovė, 2013 m. lapkričio 28 d. pateikdama ieškinį, pareiškė 3 neturtinius (nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką) ir 7 turtinius (1) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) priteisti iš atsakovo kiekvienam iš nepilnamečių vaikų po 2 664,50 Eur išlaikymo skolos (abiem vaikams – 5 329 Eur); 3) padalinti santuokoje įgytą turtą, kurio bendra vertė – 48 366,54 Eur (167 000 Lt), nukrypstant nuo lygių dalių principo – ieškovei priteisiant 3/4 dalis, o atsakovui 1/4 šio turto dalį, ir bendrą turtą padalyti taip: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra ūkio pastatą su gyvenamosiomis patalpomis, kurio rinkos vertė – 52 132 Eur (180 000 Lt), automobilį VW Golf (1999 m. gamybos), kurio rinkos vertė – 1 738 Eur (6 000 Lt); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė – 2 896 Eur (10 000 Lt); 4) nustatyti, kad piniginė prievolė kreditorei K. R. pagal 2011 m. spalio 4 d. paskolos sutartį dėl 31 858 Eur (110 000 Lt), 5) piniginė prievolė kreditorei A. K. dėl 1 178 Eur skolos; 6) piniginė prievolė I. K. pagal 2014 m. spalio 3 d. ir 2015 m. sausio 28 d. skolos raštelius yra bendros šalių prievolės; 7) priteisti ieškovei iš atsakovo 6 748,15 Eur (23 300 Lt), t. y. pusę namuose turėtos grynaisiais 46 600 Lt sumos, kurią pasisavino atsakovas; atlikus galutinį įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 7 265 Eur (25 084 Lt) piniginę kompensaciją.

29.       Galutiniu teismo sprendimu šie ieškinio reikalavimai išspręsti taip: 1) reikalavimas santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės patenkintas iš dalies, pripažinus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (50 proc.); reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas (šiuo klausimu šalių ginčo nebuvo); reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas (šiuo klausimu ginčo iš esmės nekilo); 2) reikalavimas dėl išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis patenkintas iš dalies – 63,5 proc. (vienos dukters atžvilgiu – 59 proc. (iš prašytų 509 Eur dydžio priteista 300 Eur), kitos – 68 proc. (iš prašytų 443 Eur priteista 300 Eur), bendrai šis ieškinio reikalavimas patenkintas 63,5 proc.); 3) reikalavimas dėl išlaikymo skolos patenkintas 90 proc. (iš prašytos 5 328 Eur sumos priteista 4 800 Eur); 4) reikalavimas padalinti santuokoje įgytą turtą, nukrypstant nuo lygių dalių principo (ieškovei – 3/4 dalis, atsakovui – 1/4 dalį), patenkintas iš dalies – 67 proc., bendrą turtą padalijant lygiomis dalimis; 5) reikalavimas piniginę prievolę kreditorei K. R. pripažinti bendra patenkintas 100 proc.; 6) reikalavimas piniginę prievolė kreditorei A. K. pripažinti bendra atmestas; 7) reikalavimas piniginę prievolė kreditoriui I. K. pripažinti bendra atmestas 8) reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 748,15 Eur (23 300 Lt), t. y. pusę namuose turėtų grynųjų pinigų, atmestas.

30.       Iš pirmosios instancijos teisme ieškovės pareikštų reikalavimų (neįskaitant reikalavimų dėl vaikų gyvenamosios vietos ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, dėl kurių iš esmės nekilo šalių ginčo) jie ieškovės naudai išspręsti 46 proc. ((50 proc. + 63,5 proc. + 90 proc. + 67 proc. + 100 proc.) : 8).                    

31.       Pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatė, kad, paduodama ieškinį, ieškovė turėjo sumokėti iš viso 633 Eur (2 187 Lt) žyminio mokesčio: 41,71 Eur (144 Lt) už reikalavimą nutraukti santuoką, 371,58 Eur (1 283 Lt) – už reikalavimą padalinti turtą, 220,11 Eur (760 Lt) – už reikalavimą priteisti piniginę kompensaciją. Ieškovė sumokėjo 144,81 Eur (500 Lt) žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 10), o 488,59 Eur (1 687 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (t. 1, b. l. 48).

32.       Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu pripažinta, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškovės sumokėto 41,71 Eur žyminio mokesčio išlaidos jai neatlygintinos.

33.       Ieškovės reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo jos naudai išspręstas 67 proc., tuo tarpu atsakovo priešpriešinis reikalavimas jo naudai išspręstas 100 proc., taigi pagal bendrą tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo proporciją šis klausimas ieškovės naudai išspręstas 33,5 proc., atitinkamai atmesta reikalavimo dalis – 66,5 proc. Taigi ieškovė valstybei turėtų sumokėti 66,5 proc. už šį reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad už šį reikalavimą ieškovė turėjo sumokėti 371,58 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgus į atmestą šio ieškinio reikalavimo dalį, ieškovės mokėtina žyminio mokesčio dalis – 247,10 Eur (371,58 Eur x 66,5 proc.). Ieškovė yra sumokėjusi 103,10 Eur (144,81 Eur – 41,71 Eur). Taigi ieškovė į valstybės biudžetą turėtų sumokėti 144 Eur (247,10 Eur – 103,10 Eur) žyminio mokesčio, kurio dalies mokėjimas jai buvo atidėtas.      

34.       Atsižvelgus į patenkintą šio ieškinio reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo dalį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 124,48 Eur žyminio mokesčio (371,58 Eur x 33,5 proc.), kurio dalies mokėjimas ieškovei buvo atidėtas.

35.       Už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ieškovė pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šį ieškinio reikalavimą patenkinus iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 216 Eur (108 Eur x 2) žyminio mokesčio už patenkintą šio ieškinio reikalavimo dalį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

36.       Atsakovas priešieškiniu pareiškė 2 neturtinius reikalavimus (nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarką) ir 4 turtinius reikalavimus (1) ieškovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus (du rekonstruotus pastatus, 0,53 ha ploto žemės sklypą su tvora, šuns voljeru ir malkine) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 2) padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, priteisiant atsakovui natūra 1/2 dalį bendrąja jungtine nuosavybe pripažintų nekilnojamųjų daiktų, automobilį Ford Galaxy ir 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; ieškovei nuosavybės teise priteisiant 1/2 dalį bendrąja jungtine nuosavybe pripažintų nekilnojamųjų daiktų, automobilį VW Golf, televizorių ir 3D akinius, ugniakurą, šaldytuvą, taip pat priteisiant iš ieškovės atsakovo naudai 3 034,49 Eur piniginę kompensaciją už jai tekusį didesnės vertės bendrą turtą; 3) piniginę prievolę kreditoriui P. P. pagal 2014 m. gegužės 28 d. Skolų suderinimo sutartį palikti bendra ieškovės ir atsakovo prievole; 4) piniginę prievolę kreditorei K. R. pagal 2011 m. spalio 4 d. dokumentą, įvardytą paprastuoju vekseliu, palikti asmenine ieškovės prievole (t. 4, b. l. 99-115).

37.       Galutiniu teismo sprendimu šie priešieškinio reikalavimai išspręsti taip: 1) reikalavimas santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės patenkintas iš dalies, pripažinus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (50 proc.); 2) reikalavimas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kaip vientisą kompleksą atmestas; ūkinį pastatą, pertvarkytą į gyvenamąjį namą, pati ieškovė prašė pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, dėl to ginčo nebuvo; bendrąja jungtine nuosavybe pripažintas vienas iš statinių, dėl kurių buvo ginčas, – stoginė (malkinė), taigi šis reikalavimas patenkintas 20 proc. (iš 5 ginčo objektų bendrąja jungtine nuosavybe pripažintas 1); 3) reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo lygiomis dalimis patenkintas 100 proc.; 4) reikalavimas piniginę prievolę kreditoriui P. P. pripažinti bendra atmestas; 5) reikalavimas piniginę prievolę kreditorei K. R. pripažinti asmenine ieškovės prievole atmestas.   

38.       Iš pirmosios instancijos teisme atsakovo pareikštų reikalavimų (neįskaitant reikalavimo dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, dėl kurio iš esmės nekilo šalių ginčo) jie atsakovo naudai išspręsti 34 proc. ((50 proc. + 20 proc. + 100 proc.) : 5).

39.       Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio birželio 25 d. nutartimi nustatė, kad, atsakovui patikslinus priešieškinį, mokėtinas žyminis mokestis yra 641 Eur (už vieną neturtinį reikalavimą ir turtinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis) (t. 5, b. l. 64). Atsakovas, 2016 m. sausio 18 d. primokėjęs 174,72 Eur (t. 5, b. l. 68), už priešieškinį yra sumokėjęs 641 Eur žyminio mokesčio.

40.       Atsižvelgus į tai, kad bendravimo su vaikais tvarka nustatyta iš esmės pagal ieškovės pasiūlymą, su kuriuo atsakovas sutiko, už šį reikalavimą atsakovo turėtos žyminio mokesčio išlaidos – 30,75 Eur (41 Eur x 75 proc.) – jam neatlygintinos.

41.       Santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas atsakovo naudai išspręstas 66,5 proc., todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 405,82 Eur (641 Eur – 30,75 Eur) x 66,5 proc.) žyminio mokesčio už šį reikalavimą išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).                  

42.       Ginčo šalių pirmosios instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos skirstytinos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų proporciją. Atsižvelgus į tai, kad patenkinta 46 proc. ieškinio reikalavimų ir atmesta 66 proc. priešieškinio reikalavimų, byla ieškovės naudai išspręsta 56 proc. (46 proc. + 66 proc.) :2), atitinkamai atsakovo naudai – 44 proc. (54 proc. atmestų ieškinio reikalavimų + 34 proc. patenkintų priešieškinio reikalavimų) : 2).      

43.       Pagal ieškovės pateiktus įrodymus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ji patyrė 1 518 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 6, b. l. 13-14). Įvertinus ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, atsižvelgus į pagal Rekomendacijas apskaičiuotus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, turėtos atstovavimo išlaidos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi.

44.       Atsižvelgus į tai, kad pagal galutinį rezultatą pirmosios instancijos teisme ieškovės naudai byla išspręsta 56 proc., iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 850,08 Eur (1 518 Eur x 56 proc.) advokato teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

45.       Pagal atsakovo pateiktus įrodymus jis turėjo 1 886,88 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (t. 6, b. l. 15-16; 17-32). Įvertinus atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, atsižvelgus į pagal Rekomendacijas apskaičiuotus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, atsakovo turėtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi.

46.       Atsižvelgus į tai, kad pagal galutinį rezultatą pirmosios instancijos teisme atsakovo naudai byla išspręsta 44 proc., iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 830,23 Eur (1 886,88 Eur x 44 proc.) advokato teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

47.       Atsakovas taip pat turėjo 868,86 Eur (3 000 Lt) išlaidų už teismo ekspertizę, kurią atliko UAB „Krivita“ (t. 3, b. l. 45-46).

48.       Pripažintina, kad dėl ieškovės nesąžiningo elgesio, vengiant įteisinti ūkinio pastato, pertvarkyto į gyvenamąjį namą, rekonstrukciją, teismo ekspertizės metu nebuvo įmanoma nustatyti tikrosios šio santuokoje sukurto ir dalintino nekilnojamojo turto vertės, ieškovė turi atlyginti atsakovui visas jo išlaidas, sumokant užstatą už ekspertizę – 868,86 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

49.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, valstybė turėjo 14,62 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

50.       Atsižvelgus į patenkintų ir atmestų tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 6,43 Eur, o iš atsakovo – 8,19 Eur (CPK 96 straipsnis).

51.       Apibendrinant išdėstytus motyvus dėl ginčo šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, darytina išvada, kad ieškovei atsakovas turėtų atlyginti 850,08 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, o atsakovui ieškovė – 405,82 Eur žyminio mokesčio, 830,23 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 868,86 Eur išlaidų už teismo ekspertizę, iš viso – 2 104,91Eur bylinėjimosi išlaidų.

52.       Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1 254,83 Eur (2 104,91 Eur – 850,08 Eur) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).

53.       Ieškovė į valstybės biudžetą turėtų sumokėti 150,43 Eur (144 Eur + 6,43 Eur) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų (CPK 96 straipsnis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad po Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties priėmimo ieškovė 2018 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 483 sumokėjo valstybei 118 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų (t. 9, b. l. 16-17). Atsižvelgus į tai, ieškovės valstybei mokėtina 150,43 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažintina jau sumokėta 118 Eur suma ir šia teismo nutartimi iš ieškovės valstybei priteistina sumokėti 32,43 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.       

54.       Atsakovas į valstybės biudžetą turėtų sumokėti 348,67 Eur (124,48 Eur + 216 Eur + 8,19 Eur) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų (CPK 96 straipsnis).

           Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

55.       Ieškovė apeliaciniu skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis: 1) pripažinta, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) santuokoje įgytas turtas padalintas nenukrypus nuo lygių dalių principo; 3) nustatytas dalintinas kilnojamasis turtas; 4) atmestas reikalavimas dėl 6 748,15 Eur (23 300 Lt) atsakovo pasisavintų lėšų priteisimo; 5) atmestas reikalavimas dėl 1 178 Eur prievolės A. K. pripažinimo bendra sutuoktinių prievole.

56.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašė: 1) pripažinti, kad santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės; 2) pirmosios instancijos priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis sumažinti nuo 300 iki 145 Eur; 3) panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo nepilnametėms dukterims priteista 4 800 Eur išlaikymo skola; 4) pripažinti ginčo šalių bendrąja jungtine nuosavybe rekonstruotą gyvenamąjį namą, 0,53 ha žemės sklypą su tvora, malkine, voljeru ir padalinti jį lygiomis dalimis; 5) nustatyti tikrąją ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertę; 6) nustatyti kitokią kilnojamųjų daiktų vertę (televizoriaus ir 3D akinių) bei priteisti iš ieškovės 1 242,12 Eur kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės kilnojamąjį turtą; 7) prievolę kreditorei K. R. pripažinti asmenine ieškovės prievole; 8) prievolę kreditoriui P. P. pripažinti bendra šalių prievole (nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš naujo, šį reikalavimą atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad kasacinis teismas nepripažino paskolos teisinių santykių, modifikavo ir prašė jo iš tėvo gautus 18 825,30 Eur priskirti prie atsakovo asmeninių lėšų, kuriomis jis prisidėjo prie ginčo turto nekilnojamojo turto pagerinimo bei priteisti iš ieškovės šių lėšų kompensaciją); 8) atsakovui tėvo padovanotus 5 383 Eur priskirti prie atsakovo asmeninių lėšų, kuriomis jis prisidėjo prie ginčo turto nekilnojamojo turto pagerinimo ir priteisti iš ieškovės šių lėšų kompensaciją.

57.       Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka iš naujo, darytinos išvados dėl ginčo šalių apeliaciniuose skunduose iškeltų reikalavimų galutinio rezultato.

58.       Dėl ieškovės: 1) reikalavimas pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – atmestas; 2) reikalavimas dėl kilnojamojo turto (televizoriaus, automobilio Ford Galaxy) kitokio padalijimo – atmestas; 3) reikalavimas padalinti santuokoje įgytą turtą nukrypstant nuo lygių dalių principo – atmestas; 4) reikalavimas dėl 6 748,15 Eur (23 300 Lt) atsakovo grynais pasiimtų bendrų lėšų priteisimo – atmestas; 5) reikalavimas dėl 1 178 Eur prievolės A. K. pripažinimo bendra – atmestas. Taigi iš esmės visi ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai – atmesti.

59.       Dėl atsakovo: 1) reikalavimas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės – atmestas; 2) reikalavimas sumažinti nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo dydį – atmestas; 3) reikalavimas nepriteisti 4 800 Eur išlaikymo skolos – atmestas; 4) reikalavimas dėl kilnojamųjų daiktų kitokios vertės nustatymo – atmestas; 5) reikalavimas dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio ūkinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis padalijimo – patenkintas 100 proc. (padalytas lygiomis dalimis, priteisiant atsakovui piniginę kompensaciją pagal šio pastato rinkos vertę, nustatytą, atsižvelgiant į individualias šio turto savybes); 6) reikalavimas dėl gyvenamojo namo, pertvarkyto į pagalbinio ūkio paskirties pastatą, – atmestas; 7) reikalavimas dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe – atmestas; 8) stoginė (malkinė) pripažinta bendra jungtine nuosavybe ir padalinta lygiomis dalimis – patenkintas 100 proc.; 9) voljeras nepripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, už griautiną voljerą atsakovui nepriteista piniginė kompensacija – atmestas; 10) tvoros dalies, esančios žemės sklypo ribose, statyba, taip pat žemės sklype buvusių sugriuvusių pastatų liekanų tvarkymo darbai, pripažinti žemės sklypo pagerinimu, už kuriuos atsakovui priteista piniginė kompensacija, – 100 proc. atsakovo naudai, nes ieškovė apskritai neigė žemės sklypo pagerinimus; 11) prievolę kreditorei K. R. pripažinti asmenine ieškovės prievole – atmestas; 12) atsakovo iš tėvo gautus 18 825,30 Eur ir 13) atsakovui tėvo padovanotus 5 383 Eur priskirti prie atsakovo asmeninių lėšų, kuriomis jis prisidėjo prie ginčo turto nekilnojamojo turto pagerinimo bei priteisti iš ieškovės šių lėšų kompensaciją, atmesti.

60.       Apibendrinant, atsakovo pareikšti reikalavimai jo naudai išspręsti 23 proc. (100 proc. + 100 proc. + 100 proc.) : 13).

61.       Įvertinus patenkintų ir atmestų tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimų, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, proporcijas, byla apeliacinėje instancijoje išspręsta ieškovės naudai 38,5 proc. (77 proc. atmestų priešieškinio reikalavimų : 2), o atsakovo naudai – 61,5 proc. (100 proc. atmestų ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų + 23 proc. patenkintų atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų) : 2). Tokiomis proporcijomis šalims atlygintinos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, jeigu nebus nustatyta pagrindo, skirstant tam tikras bylinėjimosi išlaidas, nukrypti nuo jų paskirstymo bendrųjų taisyklių (CPK 93 straipsnio 2, 4, 5 dalys).

62.       Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 289 Eur žyminio mokesčio (t. 6, b. l. 70, 84).

63.       Įvertinus tai, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai iš esmės atmesti, paduodant apeliacinį skundą ieškovės sumokėto žyminio mokesčio išlaidos jai neatlygintinos.

64.       Atsakovo už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis – 617,93 Eur ((41 Eur už neturtinį reikalavimą + 782,90 Eur už turtinius) x 75 proc., nes apeliacinis skundas pateiktas elektroninio ryšio priemonėmis). Atsakovas sumokėjo 50 Eur (t. 6, b. l. 135), o likusios 567,93 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą prašė atidėti (t. 6, b. l. 100-102, 103). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsakovo prašymas patenkintas.

65.       Atmetus atsakovo apeliacinio skundo neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, už šį reikalavimą sumokėto 30,75 Eur dydžio (41 Eur x 75 proc.) žyminio mokesčio išlaidos atsakovui neatlygintinos.

66.       Atsakovo apeliaciniame skunde kelti turtiniai reikalavimai, patenkinti 25 proc. (iš šios nutarties 59 punkte įvardytų 12 reikalavimų patenkinti 3). Paduodant apeliacinį skundą, už turtinius reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio dalis nurodyta – 587,18 Eur (782,90 Eur x 75 proc.). Atmetus 75 proc. atsakovo apeliacinio skundo turtinių reikalavimų, atsakovo valstybei mokėtinas žyminis mokestis – 440,39 Eur (587,18 Eur x 75 proc.). Atsakovas yra sumokėjęs 19,25 Eur (50 Eur – 30,75 Eur). Dėl to iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 421,14 Eur (440,39 Eur – 19,25 Eur) už apeliacinį skundą žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas.

67.       Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 25 proc. atsakovo apeliacinio skundo turtinių reikalavimų, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 146,80 Eur (587,18 Eur x 25 proc.) už apeliacinio skundo turtinius reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas.             

68.       Pagal ieškovės pateiktus įrodymus ji turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pirmą kartą: 1) 3 146 Eur už advokato teisinę pagalbą (121 Eur už teisinę konsultaciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovo apeliacinio skundo; 2 420 Eur už apeliacinio skundo parengimą; 605 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą); 2) 48,40 Eur už duomenų apie prekybą internetiniame portale Autoplius gavimą; 3) 544,50 Eur už UAB „Krivita“ parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą; 4) 250 Eur už eksperto D. K. parengtą tvoros ir kitų statinių vertinimo aktą; 5) 600 Eur (350 Eur + 250 Eur) išlaidų už teismo ekspertizę (t. 6, b. l. 236-237, 238-247; t. 7, b. l. 121-122, 152; t. 8, b. l. 60). 

69.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės nurodytos 130 Eur išlaidos už tvoros ir kitų statinių kadastrinių matavimus (t. 7, b. l. 121, 123) nėra bylinėjimosi išlaidos, todėl dėl jų paskirstymo nespręstina.

70.       Vertinant šios nutarties 68 punkte išvardytas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, 121 Eur dydžio išlaidos už teisinę konsultaciją pripažintinos pagrįstomis ir ieškovei iš atsakovo priteistina 46,59 Eur (121 Eur x 38,5 proc.) šioms išlaidoms atlyginti (žr. šios nutarties 61 punktą).

71.       Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai iš esmės atmesti, todėl už šio procesinio dokumento parengimą ieškovės patirtos išlaidos (2 420 Eur) jai neatlygintinos.

72.       Atsižvelgus į tai, kad atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai atmesti 75 proc., iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 453,75 Eur atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą išlaidoms atlyginti (605 Eur x 75 proc.).

73.       Ieškovei iš atsakovo priteistina 18,63 Eur duomenų apie prekybą internetiniame portale Autoplius gavimo išlaidoms atlyginti (48,40 Eur x 38,5 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

74.       Įvertinus tai, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, dėl ieškovės nesąžiningo elgesio, vengiant atlikti ginčo nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, įteisinti ginčo turto rekonstrukciją, nebuvo galimybės objektyviai nustatyti ūkinio pastato, pertvarkyto į gyvenamąjį namą, rinkos vertės, ieškovės apeliaciniame teisme patirtos 544,50 Eur išlaidos už UAB „Krivita“ parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą jai neatlygintinos, kaip lemtos pačios ieškovės netinkamo procesinio elgesio: turėdama duomenis, kuriuos ieškovė vengė pateikti, ginčo turto vertinimą UAB „Krivita“ būtų atlikusi pirmosios instancijos teisme, kai buvo paskirta teismo ekspertizė, ir 544,50 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovė nebūtų patyrusi (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

75.       Darytina išvada, kad 250 Eur išlaidos už eksperto D. K. parengtą tvoros ir kitų statinių vertinimo aktą taip pat lemtos ieškovės nesąžiningo elgesio, prasidėjus teismo procesui dėl santuokos nutraukimo vengiant spręsti ginčo nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir įteisinimo klausimus, todėl šios išlaidos taip pat neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

76.       Nagrinėjant šalių ginčą apeliacine tvarka pirmą kartą, būtinybę skirti teismo ekspertizę ginčo nekilnojamojo turto pagerinimų apimčiai, šio turto rinkos vertei nustatyti lėmė tai, kad dėl ieškovės nesąžiningo elgesio, vengiant spręsti ginčo nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir įteisinimo klausimus, pirmosios instancijos teisme atlikta teismo ekspertizė buvo netinkama (t. 6, b. l. 57), ir, siekiant objektyviai išspręsti šalių ginčą dėl santuokos metu rekonstruoto ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, buvo būtina skirti naują teismo ekspertizę apeliacinėje instancijoje. Dėl to už naują teismo ekspertizę ieškovės patirtos 600 Eur išlaidos jai neatlygintinos, o iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos jo patirtos 600 Eur išlaidos aptariamai teismo ekspertizei atlikti (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (t. 7, b. l. 160; t. 8, b. l. 59).

77.       Nagrinėjant bylos dalį apeliacine tvarka iš naujo, pagal ieškovės pateiktus įrodymus ji turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 1 397,55 Eur teisinės pagalbos išlaidų (už žodines konsultacijas, susipažinimą su visa civilinės bylos medžiaga, 2019 m. rugsėjo 4 d. rašytinių paaiškinimų parengimą) (t. 10, b. l. 57-58), 181,90 Eur išlaidų už 2019 m. spalio 14 d. rašytinių paaiškinimų parengimą, 299,47 Eur už advokato pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame (2 val.) (t. 10, b. l. 168, 177-178; t. 11, b. l. 27).

78.       Pagal Rekomendacijų 7, 8.16, 8.19 punktų nuostatas nagrinėjamu atveju už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą maksimalus rekomenduojamas atlygis būtų 126,27 Eur, už rašytinių paaiškinimų parengimą – 505,08 Eur (išlaidos patirtos 2019 m. III ketvirtį, užpraėjusio, t. y. 2019 m. I, ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 262,70 Eur x koeficientai 0,1 ir 0,4).

79.       Pripažintina, kad, kasaciniam teismui grąžinus nagrinėti apeliacine tvarka bylos dalį iš naujo, ieškovei reikėjo kvalifikuotos teisinės pagalbos. Jos atstovui teko susipažinti su 9 tomų civilinės bylos medžiaga, teikti ieškovei konsultacijas, parengti rašytinius paaiškinimus. Įvertinus ieškovės advokato galimas darbo ir laiko sąnaudas, susipažįstant su didelės apimties bylos medžiaga, teikiant ieškovei konsultacijas, rengiant išsamius ir teisiškai argumentuotus rašytinius paaiškinimus, ieškovės patirtos 1 579,45 Eur (1 397,55 Eur + 181,90 Eur) dydžio teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi. Atsižvelgiant į ieškovės naudai išspręstų ginčo šalių reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 608,09 Eur nurodytoms išlaidoms atlyginti (1 579,45 Eur x 38,5 proc.).

80.       Dėl ieškovės patirtų 299,47 Eur išlaidų už advokato pasirengimą žodiniam bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje, pažymėtina, kad pagal Rekomendacijas apskaičiuota maksimali suma už advokato nurodytas dvi darbo valandas būtų 257,80 Eur (išlaidos patirtos 2019 m. IV ketvirtį, užpraėjusio, t. y. 2019 m. II, ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 289 Eur x koeficientas 0,1, už vieną valandą – 128, 90 Eur). Dėl to pagrįsta pripažintina 257,80 Eur ieškovės išlaidų suma. Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 99,25 Eur šioms išlaidoms atlyginti (257,80 Eur x 38,5 proc.).

81.       Pagal pateiktus įrodymus ieškovė, apeliacinio proceso metu pasikeitus jai atstovavusiam advokatui, turėjo 1 500 Eur išlaidų: už susipažinimą su bylos medžiaga (400 Eur), rašytinių paaiškinimų dėl teismo ekspertizės parengimą (500 Eur), kitų prašymų ir rašytinių paaiškinimų surašymą (400 Eur) bei atstovavimą teisme (200 Eur) (t. 13, b. l. 71-77).

82.       Pažymėtina tai, kad ieškovės nauja atstovė turėjo susipažinti su didelės apimties ir sudėtinga byla, todėl ieškovės patirtos 400 Eur išlaidos pripažintinos pagrįsto dydžio (Rekomendacijų 7, 8.19 punktai). Atsižvelgus į apeliacinėje instancijoje ieškovės naudai išspręstą bylos dalį, iš atsakovo ieškovei priteistina 154 Eur (400 Eur x 38,5 proc.) nurodytoms išlaidoms atlyginti. Išlaidos už rašytinių paaiškinimų dėl ekspertizės parengimą (500 Eur) laikytinos būtinomis, pagrįsto dydžio (pagal Rekomendacijų 7, 8.16 punktus maksimali atlygintina tokio pobūdžio išlaidų suma šiuo atveju būtų 552,40 Eur (išlaidos patirtos 2020 m. III ketvirtį; užpraėjusio, t. y. 2020 m. I, ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 381 Eur x koeficientas 0,4). Dėl to iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 192,50 Eur šioms išlaidoms atlyginti (500 Eur x 38,5 proc.). Įvertinus kitų prašymų ir rašytinių paaiškinimų pobūdį, teisinių žinių reikalingumą jiems parengti, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkančiomis pripažintinos 200 Eur dydžio išlaidos 2020 m. gruodžio 22 d. paaiškinimams (nuomonei) parengti (t. 13, b. l.1-4). Atsakovas ieškovei turėtų atlyginti 77 Eur šių išlaidų (200 Eur x 38,5 proc.). Išlaidos už atstovavimą teisme (200 Eur) pripažintinos pagrįstomis iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 6 d. posėdis truko tik 35 min., bylos nagrinėjimas atidėtas priėmus ieškovės pateiktą naują rašytinį įrodymą – konsultacinę išvadą (t. 13, b. l. 85-86). Iš šių išlaidų atsakovas ieškovei turėtų atlyginta 38,50 Eur (100 Eur x 38,5 proc.). Taigi iš aptartų ieškovės turėtų 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovė turi teisę gauti 462 Eur teismo pripažintoms būtinomis ir pagrįstomis išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

83.       Ieškovė taip pat turėjo 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų už baigiamosios kalbos parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (t. 13, b. l. 158). Šios išlaidos, įvertinus bylos sudėtingumą, apimtį, spręstinų fakto ir teisės klausimų specifiką, pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 115,50 Eur nurodytoms išlaidoms atlyginti (300 Eur x 38,5 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

84.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo vertinti, jog, nagrinėjant apeliacine tvarka bylos dalį iš naujo, ieškovė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir kad būtent nesąžiningas ieškovės elgesys lėmė tiek atsakovo, tiek pačios ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su santuokoje įgyto ir dalintino turto vertės nustatymu. Ieškovė, kitaip nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nedarė kliūčių objektyviai ginčo nekilnojamojo turto vertei nustatyti, todėl išlaidos, patirtos tiek dėl pakartotinės ir papildomos teismo ekspertizių, tiek dėl rašytinių įrodymų (A. J. įmonės Statinio konstrukcijų ekspertizės akto, I. K. Nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinės išvados) gavimo negali būti vertinamos kaip atsiradusios dėl ieškovės nesąžiningo procesinio elgesio, teikiančio pagrindą taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį ir nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

85.       Santuokos metu sukurto ir nutraukiant santuoką dalintino turto teisingos vertės nustatymas yra vienodai reikšmingas abiem ginčo šalims. Šiam klausimui, reikalaujančiam specialių nekilnojamojo turto vertinimo žinių, išspręsti kiekviena iš šalių turi teisę teikti rašytinius įrodymus, kurių visumą vertindamas teismas galėtų kiek įmanoma objektyviai ir teisingai nustatyti ginčo turto vertę. Nagrinėjamu atveju siekis nustatyti ginčo nekilnojamojo turto teisingą vertę atitiko abiejų ginčo šalių interesus, todėl išlaidos, patirtos kiekvienos iš šalių gaunant įrodymus, reikalaujančius specialių žinių, susijusius su ginčo turto verte, paskirstytinos šalims, atsižvelgiant į tai, kad santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas ieškovės naudai išspręstas 33,5 proc., atitinkamai atsakovo naudai – 66,5 proc.

86.       Ieškovė turėjo 250 Eur išlaidų už teismo eksperto apklausą teismo posėdyje (t. 12, b. l. 73-74). Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 83,75 Eur šioms išlaidoms atlyginti (250 Eur x 33,50 proc.).

87.       Atlikus papildomą teismo ekspertizę, ieškovė, nesutikdama su išvadomis, pateikė naują rašytinį įrodymą – Nekilojamojo turto vertinimo konsultacinę išvadą ir dėl to turėjo 800 Eur išlaidų (t. 13, b. l. 800).

88.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliacinėje instancijoje buvo paskirta pakartotinė ir papildoma teismo ekspertizės, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog teismo ekspertizė kaip įrodymas neturi didesnės įrodomosios galios, ieškovė, nesutikdama su nurodytų teismo ekspertizių išvadomis ir siekdama pagrįsti savo nesutikimą įrodymais, kuriems parengti reikalingos specialios nekilnojamojo turto vertinimo srities žinios, turėjo teisę teikti į bylą paprastą rašytinį įrodymą – Nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinę išvadą. Dėl to išlaidos, patirtos šiam rašytiniam įrodymui parengti, pripažintinos atitinkančiomis būtinumo ir pagrįstumo kriterijus ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 268 Eur šioms išlaidoms atlyginti (800 Eur x 33,5 proc.).

89.       Pagal atsakovo pateiktus įrodymus jis turėjo 363 Eur išlaidų už A. J. įmonės parengtą Statinio konstrukcijų ekspertizės aktą, sumokėjo 1 500 Eur užstatą už pakartotinę teismo ekspertizę ir 1 000 Eur už papildomą teismo ekspertizę (t. 11, b. l. 18, 20, 103; t. 12, b. l. 137).

90.       Pirmiau išdėstytų motyvų pagrindu iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1 903,90 Eur nurodytoms išlaidoms atlyginti (363 Eur + 1 500 Eur + 1 000 Eur) x 66,5 proc.).

91.       Nagrinėjant apeliacine tvarka bylos dalį iš naujo, valstybė turėjo 100,05 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

92.       Atsižvelgiant į bendrą patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, į valstybės biudžetą iš ieškovės priteistina 61,53 Eur (100,05 Eur x 61,5 proc.), o iš atsakovo – 38,52 Eur (100,05 Eur x 38,5 proc.) procesinių dokumentų išlaidoms atlyginti (CPK 96 straipsnis).

93.       Apibendrinant išdėstytus motyvus dėl ginčo šalių apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, darytina išvada, kad ieškovei atsakovas turėtų atlyginti 1 803,81 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, 351,75 Eur už įrodymų ginčo turto vertei nustatyti gavimą, iš viso – 2 155,56 Eur; atsakovui ieškovė turėtų atlyginti 1 903,90 Eur išlaidų už įrodymus ginčo turto vertei nustatyti.

94.       Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 251,66 Eur (2 155,56 Eur – 1 903,90 Eur) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).

95.       Ieškovė į valstybės biudžetą turėtų sumokėti 208,33 Eur (146,80 Eur + 61,53 Eur) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 96 straipsnis). Kartu nurodytina, kad po Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties priėmimo ieškovė 2018 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 483 sumokėjo valstybei 46 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (t. 9, b. l. 16-17). Atsižvelgus į tai, ieškovės valstybei mokėtina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina jau sumokėta 46 Eur suma ir šia teismo nutartimi iš ieškovės valstybei priteistina sumokėti 162,33 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

96.       Atsakovas į valstybės biudžetą turėtų sumokėti 459,66 Eur (421,14 Eur + 38,52 Eur) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų

97.       Atsakovas kasaciniu skundu ginčijo teismų procesinių sprendimų dalis dėl: 1) iš atsakovo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo dydžio; 2) išlaikymo skolos (4 800 Eur); 3) santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertės; 3) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, šio turto vertės ir piniginės kompensacijos dydžio nustatymo; 4) trečiojo asmens P. P. suteiktų paskolų nepripažinimo bendromis sutuoktinių prievolėmis.

98.       Išnagrinėjus bylą: 1) reikalavimas dėl periodinėmis išmokomis vaikams priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo – atmestas; 2) reikalavimas dėl išlaikymo skolos nepriteisimo – atmestas; 3) reikalavimas dėl kitokios kilnojamojo turto vertės – atmestas; 4) reikalavimas piniginę prievolę P. P. pripažinti bendra prievole – atmestas; 5) reikalavimas dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio ūkinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis padalijimo – patenkintas 100 proc. (padalytas lygiomis dalimis, priteisiant atsakovui piniginę kompensaciją pagal šio pastato rinkos vertę, nustatytą, atsižvelgiant į individualias šio turto savybes); 6) reikalavimas dėl gyvenamojo namo, pertvarkyto į pagalbinio ūkio paskirties pastatą, – atmestas; 7) reikalavimas dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe – atmestas; 8) stoginė (malkinė) pripažinta bendra jungtine nuosavybe ir padalinta lygiomis dalimis – patenkintas 100 proc.; 9) voljeras nepripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, už griautiną voljerą atsakovui nepriteista piniginė kompensacija – atmestas; 10) tvoros dalies, esančios žemės sklypo ribose, statyba, taip pat žemės sklype buvusių sugriuvusių pastatų liekanų tvarkymo darbai, pripažinti žemės sklypo pagerinimu, už kuriuos atsakovui priteista piniginė kompensacija, – 100 proc. priimtas atsakovo naudai, nes ieškovė apskritai neigė žemės sklypo pagerinimus.

99.       Apibendrinant, atsakovo kasaciniame skunde pareikšti reikalavimai jo naudai išspręsti 30 proc. ((100 proc. + 100 proc. +100 proc.) : 10).

100.       Atsakovas, paduodamas kasacinį skundą, nurodė turtinių reikalavimų sumą – 46 642,14 Eur (4 800 Eur + 1 242,12 Eur + 3 200 Eur + 27 000 Eur + 2 150 Eur + 8 250 Eur) ir mokėtiną žyminį mokestį 1 000 Eur: pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą – 925 Eur, pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą – 75 Eur (CPK 80 straipsnio 4, 7 dalys) (t. 9, b. l. 35, 50). Atsakovas sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, o likusios žyminio mokesčio dalies (950 Eur) mokėjimas atsakovui atidėtas (t. 9, b. l. 59-60).

101.       Atsižvelgus į tai, kad kasaciniu skundu pareikšti reikalavimai išspręsti atsakovo naudai 30 proc., atitinkamai atmesti 70 proc., atsakovui tenkanti žyminio mokesčio už kasacinį skundą dalis – 700 Eur (1 000 Eur x 70 proc.). Atsakovas yra sumokėjęs 50 Eur, todėl iš jo į valstybės biudžetą priteistina 650 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas.

102.       Įvertinus tai, kad patenkinta 30 proc. atsakovo kasacinio skundo reikalavimų, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 300 Eur už kasacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas.

103.       Ieškovė turėjo 1 210 Eur išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą (t. 9, b. l. 100-103).

104.       Atmetus 70 proc. kasacinio skundo reikalavimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 847 Eur (1 210 Eur x 70 proc.) bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidoms atlyginti (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

105.       Dėl kasacinio proceso valstybė patyrė 31,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 9, b. l. 130).

106.       Atsižvelgus į patenkintų ir atmestų kasacinio skundo reikalavimų proporciją, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 22,30 Eur (31,85 Eur x 70 proc.), iš ieškovės – 9,55 Eur (31,85 Eur x 30 proc.) procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme išlaidoms atlyginti (CPK 96 straipsnis).

107.       Apibendrinant išdėstytus motyvus dėl ginčo šalių kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, darytina išvada, kad ieškovei atsakovas turėtų atlyginti 847 Eur išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys) (žr. šios nutarties 104 p.).

108.       Į valstybės biudžetą ieškovė turėtų sumokėti 309,55 Eur (300 Eur + 9,55 Eur), o atsakovas – 672,30 Eur (650 Eur + 22,30 Eur) bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys, 96 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277, 302 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

priimti papildomą procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

Trakų rajono apylinkės teismo (dabar – Vilniaus regiono apylinkės teismas) 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. P. (V. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 850,08 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti atsakovui V. P. (V. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 405,82 Eur žyminio mokesčio, 830,23 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 868,86 Eur išlaidų už teismo ekspertizę, iš viso – 2 104,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Įskaityti ginčo šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų ir atsakovui V. P. (V. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1 254,83 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 83 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 32,43 Eur (trisdešimt du eurus 43 ct), o iš atsakovo V. P. (V. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) – 348,67 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 67 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Nurodytos sumos turi būti sumokėtos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Mokėjimo kvitus būtina pateikti teismui“.

Priteisti ieškovei R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. P. (V. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 155,56 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Priteisti atsakovui V. P. (V. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1903,90 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Įskaityti ginčo šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ir ieškovei R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. P. (V. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistina 251,66 Eur (du šimtai penkiasdešimt vienas euras 66 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 162,33 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 33 ct), o iš atsakovo V. P. (V. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) – 459,66 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 66 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti ieškovei R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. P. (V. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidoms atlyginti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 309,55 Eur (tris šimtus devynis eurus 55 ct), o iš atsakovo V. P. (V. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) – 672,30 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt du eurus 30 ct) bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų.

Ši papildoma nutartis yra sudėtinė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-5-910/2021, sudėtinė dalis.

Teisėjai                                                                                                             Asta Pikelienė 

                                                                                                                        Laima Ribokaitė

                                                Tomas Venckus