Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-66-788/2022

Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00020-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.2.14.5.2.3; 1.2.29.1.1; 2.3.2.2.13 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio, Artūro Pažarskio, Alvydo Pikelio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, Tomo Šeškausko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,

nuteistiesiems S. S. ir B. S.,

gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui,

teismo posėdyje kasacine žodine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus, nuteistosios B. S. ir nuteisto juridinio asmens UAB „P“ atstovo S. S. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžiu nuteisti:

S. S. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. 

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant S. S. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

B. S. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. 

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. 

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios subendrintos bausmės subendrintos, iš dalies sudedant, ir B. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. 

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant B. S. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

UAB „P“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda; BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. 

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir UAB „P“ paskirta galutinė bausmė – 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda.

D. R. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji byla nutraukta jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu:

nuteisto juridinio asmens UAB „P“ atstovo vadovo S. S., nuteistosios B. S., nuteistojo S. S. ir jo gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus apeliaciniai skundai atmesti;

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. M. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendis pakeistas:

S. S. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir S. S. paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. 

Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog S. S. nusikalstamą veiką, nurodytą BK 182 straipsnio 2 dalyje

S. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė sumažinta ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams.

Panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalis dėl S. S. skirtų bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir S. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.

B. S. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirta B. S. 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. 

Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog B. S. nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdama bendrininkų grupe, ir jos nusikalstama veika perkvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Už šią nusikalstamą veiką B. S. paskirta bausmė sumažinta ir paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių.

Už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl UADBB „L“ ir UAB „A“ atvejo), B. S. paskirta 40 MGL dydžio bauda palikta galioti, sumą pakeičiant į 2000 Eur.

Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog B. S. nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdama su bendrininkų grupe, ir jos nusikalstama veika perkvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Už šią nusikalstamą veiką B. S. paskirta bausmė sumažinta ir paskirtas laisvės atėmimas keturiems mėnesiams.

Panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalis dėl B. S. skirtų bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu ir B. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių. 

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir B. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams. 

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios subendrintos bausmės subendrintos, iš dalies sudedant, ir B. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.

UAB „P“ nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir paskirta UAB „P“ 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta UAB „P“ atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstama veika, nustatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe. UAB „P“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė sumažinta ir paskirta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.

Panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalis dėl UAB „P“ skirtų bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir UAB „P“ paskirta subendrinta bausmė – 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų, 

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje S. S. ir UAB „P“ pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, o B. S. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį nuteisti už nusikalstamas veikas, padarytas šiomis aplinkybėmis:

1.1. S. S., būdamas UAB „P“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), direktorius, veikdamas kartu su UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Neringos sav., Neringos m., (duomenys neskelbtini), direktore B. S., 2016 m. gegužės–liepos mėnesiais bei 2017 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, UAB „P“ ir UAB „A“ vardu pasirašė fiktyvias transporto priemonių nuomos sutartis, taip suklastodami tikrus dokumentus: 

– 2016 m. gegužės 18 d. autotransporto nuomos sutartį Nr. N-1, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „P“ už nustatytą mokestį suteikia UAB „A“ teisę laikinai naudotis (ir valdyti), iki viena iš šalių nutraukia sutartį, nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault K“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Kerax 460.42“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Kerax 460.42“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Kerax 450.32“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Man TGS 18.400 4X4H BLS“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Schmitz Gotha SKI 24 SL06-7.2“ (valst. Nr. GM010), „Renault Kerax 460.42“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Kerax 410.42“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Man 10.153“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz Sprinter 416“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz ML 350 4MATIC“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota RAV4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

– 2016 m. liepos 11 d. autotransporto nuomos sutartį Nr. N-3, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „P“ už nustatytą mokestį suteikia UAB „A“ teisę laikinai naudotis (ir valdyti) iki 2018 m. liepos 11 d. arba tol, kol viena iš šalių nutraukia sutartį, nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault/KH-Kipper K/Z“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault/KH-Kipper K/Z“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

– 2017 m. sausio 5 d. automobilių nuomos sutartį Nr. 2017/01-05, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „P“ už nustatytą mokestį suteikia UAB „A“ teisę laikinai naudotis (ir valdyti) iki 2020 m. sausio 5 d. arba tol, kol viena iš šalių nutraukia sutartį, nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault Kerax 460.42“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Kerax 460.42“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Kerax 450.32“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault/KH-Kipper K/Z“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault/KH-Kipper K/Z“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Man TGS“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Schmitz Gotha SKI 24 SL 7.2“ (valst. Nr. HF692), „Renault Kerax 460.42“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Kerax 410.42“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Man 10.153“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz Sprinter 416“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

1.2. B. S. 2016 m. gegužės 26 d., 2016 m. liepos 12 d. ir 2017 m. vasario 20 d. Neringos savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė anksčiau minėtas suklastotas transporto priemonių nuomos sutartis kartu su prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie UAB „A“ tariamai priklausančias transporto priemones. Neringos savivaldybės administracija, būdama suklaidinta B. S. pateiktų žinomai melagingų duomenų, 2016 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (4.16) V15-1131, 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. (4.16) V15-1498 ir 2017 m. kovo 2 d. raštu Nr. (4.16) V15-417 šiuos duomenis pateikė AB „Smiltynės perkėla“, o ši UAB „A“ vardu 2016 m. gegužės 27 d. išdavė leidimus Nr. 73383, Nr. 73384, Nr. 73385, Nr. 73386, Nr. 73387, Nr. 73388, Nr. 73389, Nr. 73390, Nr. 73391, Nr. 73392, Nr. 73393 ir 2017 m. kovo 3 d. išdavė leidimus Nr. 74035, Nr. 74037, Nr. 75424.

1.3. Laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. kovo 20 d., pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, realiai UAB „P“ valdomos ir naudojamos pirmiau minėtos transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai, kaip Neringos mieste registruotą buveinę turinčio juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) AB „Smiltynės perkėla“ keltais buvo perkeltos iš viso 894 kartus, iš viso apgaule nesumokant 63 608,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir to paties įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą juridiniam asmeniui AB „Smiltynės perkėla“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir LAKD) iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.

1.4. Taip S. S. ir B. S., veikdami bendrininkų grupe, suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių nuomos sutartis) ir juos panaudojo; S. S., padedamas B. S., UAB „P“ naudai apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 63 608,60 Eur, kurie AB „Smiltynės perkėla“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 63 608,60 Eur žalą valstybės biudžetui.

2. B. S. taip pat pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, jog, būdama UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Neringos sav., Neringos m., (duomenys neskelbtini), direktorė, veikdama kartu su UADBB „L“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), direktoriumi D. R., 2016 m. liepos mėnesį Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), UAB „“ vardu su UADBB „L“ direktoriumi D. R. pasirašė fiktyvią transporto priemonės nuomos sutartį, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2016 m. liepos 1 d. autotransporto nuomos sutartį Nr. N-2, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UADBB „L“ už nustatytą mokestį suteikia UAB „A“ teisę laikinai naudotis (ir valdyti) iki 2018 m. liepos 1 d. arba tol, kol viena iš šalių nutraukia sutartį, nuosavybes teise priklausančia transporto priemone „Volkswagen Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdama nusikalstamą veiką, B. S. 2016 m. liepos 12 d. ir 2017 m. vasario 20 d. Neringos savivaldybės administracijai pateikė šį žinomai suklastotą dokumentą kartu su prašymais išduoti leidimą keltis nemokamai keltu, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie UAB „A“ tariamai priklausančią transporto priemonę. Neringos savivaldybės administracija, būdama suklaidinta B. S. pateiktų žinomai melagingų duomenų, 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. (4.16) V15-1498 šiuos duomenis pateikė AB „Smiltynės perkėla“, o ši UAB „A“ vardu 2017 m. kovo 3 d. išdavė leidimą Nr. 74038. Laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 25 d. iki 2018 m. vasario 3 d., pasinaudojant išduotu leidimu nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, realiai D. R. valdoma ir naudojama transporto priemonė „Volkswagen Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jos vairuotoju nemokamai, kaip Neringos mieste registruotą buveinę turinčio juridinio asmens transporto priemonė, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) AB „Smiltynės perkėla“ keltais buvo perkelta iš viso 38 kartus, taip iš viso apgaule nesumokant 419,90 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir to paties įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą juridiniam asmeniui AB „Smiltynės perkėla“ kaip sąnaudas kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.

3. Nuteistojo S. S. gynėjas advokatas R. Kivylius kasaciniu skundu prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl S. S. nuteisimo panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl S. S. nuteisimo panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:

3.1. Teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir padarius esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 4 dalių, 5 dalies, 255 straipsnio, 256 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio pažeidimus, dėl to buvo suvaržytos nuteistojo S. S. procesinės teisės į veiksmingą gynybą bei sukliudyta priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. 

3.2. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 16.6 punkte nurodė, kad pats leidimo neatlygintinai keltis keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) gavimas ir jo turėjimas jokių padarinių nesukėlė, o padarinius sukėlė tik leidimo panaudojimas ateityje. Tačiau nuosprendžio 17.4.4 punkte, argumentuodamas sukčiavimo S. S. veiksmuose sudėtį, priešingai nei buvo nurodęs, jis teigia, jog S. S. su B. S. pagalba, piktnaudžiaudamas leidimus išduodančios įstaigos pasitikėjimu ir nuslėpdamas informaciją, kad minėtos sutartys yra fiktyvios ir realiai nevykdomos, bei gavęs leidimus nemokamai keltis keltais, išvengė mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas. Taigi šios apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra dviprasmiškos ir viena kitai prieštaraujančios. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytų prieštaringų išvadų neaišku, už kokios nusikalstamos veikos padarymą S. S. yra nuteistas – ar už turtinės prievolės išvengimą (padarinius), ar už leidimų neatlygintinai keltis keltais panaudojimą. Darytina išvada, jog didelė žala nagrinėjamu atveju negalėjo atsirasti dėl S. S. veiksmų, kurie pripažinti sukčiavimu, o tarp inkriminuoto sutarčių klastojimo ir inkriminuotos didelės žalos nėra priežastinio ryšio.

3.3. S. S. nebuvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nebuvo nuteistas už tai, kad įvykdė apgaulę – esmingai suklaidino AB „Smiltynės perkėla“ darbuotojus, kurie leidžia įvažiuoti į keltą neimdami mokesčio. Pagal kaltinimą apgaulė panaudota prieš Neringos savivaldybės administraciją, tačiau, kaip jau minėta, šie veiksmai materialinių pasekmių nesukėlė ir nebuvo to priežastis. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nedetalizavo, apsiribojo tik formaliu fakto konstatavimu, tai lėmė veikos perkvalifikavimą iš BK 300 straipsnio 3 dalies į 1 dalį. Dėl to konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje buvo pakeistos faktinės aplinkybės, lyginant su kaltinime nurodytomis, tai neabejotinai turi esminę reikšmę kasatoriaus gynybai. Faktinių aplinkybių nuosprendyje pakeitimas laikytinas esminiu BPK pažeidimu, suvaržiusiu jo teisę į tinkamą gynybą.

3.4. Nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad AB „Smiltynės perkėla“ turėjo teisę priimti ir vykdyti Neringos m. savivaldybės paraiškas (prašymus) dėl leidimų pagaminimo ir perdavimo (išdavimo) asmenims, o LAKD turėjo pareigą, pareikalavus AB „Smiltynės perkėla“, sumokėti kompensaciją už neatlygintinai atliktus transporto priemonių perkėlimus. Kasatorius, darydamas priešingą išvadą, teismuose išdėstė juridiškai pagrįstą reglamentavimo dėl leidimų nemokamai keltis keltais į (iš) Kuršių neriją (-os) tvarką ir tai, kaip šios tvarkos reglamentavimas kito laiko atžvilgiu, tačiau teismai į tai neatsižvelgė ir kaltinimą grindė tariamai egzistavusia tvarka bei juridinės galios tretiesiems asmenims neturinčiais dokumentais – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2005 m. sausio 24 d. raštu Nr. 420-S-20 „Dėl sąvokų išaiškinimo“, AB „Smiltynės perkėla“ 2005 m. sausio 7 d. raštu Nr. 22 (10.17)-57, Neringos, Klaipėdos miesto savivaldybių ir AB „Smiltynės perkėla“ 2005 m. lapkričio 3 d. pasitarimo protokolu Nr. 34. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, jog galioja tik paskelbti įstatymai. Inkriminuojamos veikos padarymo laikotarpiu nebuvo paskelbta jokia tvarka dėl neatlygintino kėlimosi keltais, tai suponuoja išvadą, jog teismai nepagrįstai padarė išvadą dėl tariamai galiojusios tvarkos buvimo. Nesant reglamentuotos kėlimosi keltais tvarkos ir leidimų išdavimo teisinio reglamentavimo, negali būti laikoma, kad Neringos savivaldybės administracija turėjo teisę priimti dokumentus, juos vertinti, perduoti AB „Smiltynės perkėla“, o pastaroji turėjo teisę vykdyti Neringos savivaldybės administracijos prašymus gaminti ir išduoti leidimus, o tai reiškia, jog S. S. negalėjo objektyviai klaidinti dėl to, ko nėra.

3.5. Ši byla yra viena iš daugelio, kurios nagrinėjamos teisme dėl tos pačios situacijos. Teismai kitose analogiškose bylose konstatavo, jog leidimų neatlygintino kėlimosi keltais išdavimo ir naudojimo tvarka buvo ydinga ir net pačioms valstybės institucijoms nebuvo aišku, kokiu tikslu turi būti naudojamas leidimas, tuo labiau nebuvo aiški ir asmenims, norintiems gauti leidimus. Klaipėdos apygardos teismas (baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-417/2021) 2021 m. vasario 26 d. nuosprendyje konstatavo, jog tvarkos ydingumas ir valstybės institucijų, kurios vykdė neatlygintino kėlimosi keltais tvarką, – Neringos savivaldybės administracijos, AB „Smiltynės perkėla“, LAKD – kontrolės stoka buvo aiškinami asmenų, kuriems buvo neatlygintinai išduodami leidimai jų transporto priemonėms neatlygintinai keltis keltais, naudai. Teismai nevertino institucijų, išdavusių leidimus, elgesio, kuris būtent atskleidžia, kad tvarka, galiojanti dėl S. S. inkriminuotos veikos, buvo nustatyta pačių institucijų, išdavinėjančių leidimus, t. y. paremta papročiais ir susiklosčiusia praktika, kad leidimu gali naudotis transporto priemonė, kuriai šis leidimas išduotas, o ne tas juridinis ar fizinis asmuo, kuris turi teisę naudotis ta transporto priemone.

3.6. Teismai neįvertino, kad leidimų gavėjams išaiškinant leidimų naudojimo tvarką būdavo akcentuojamas transporto priemonės valstybinis numeris, įrašytas leidime, nesvarbu, kas jį vairuoja. Kasininkė žiūri tik automobilio numerį, bet netikrina, kam priklauso automobilis. Kontrolės juridiniams asmenims nebuvo. AB „Smiltynės perkėla“, turėdama objektyvią galimybę kasoje įleidžiant transporto priemonę į keltą patikrinti krovinio gabenimo važtaraštį, kad būtų įsitikinta, kas yra vežėjas, šios kontrolės nevykdė, taip leisdama suprasti, jog tai nėra būtina leidimo panaudojimo sąlyga. Be to, Neringos savivaldybės darbuotojos, priimdamos prašymus iš įmonės UAB „A“, nesiekė išsiaiškinti, ar ši įmonė turi licenciją vežti krovinius transporto priemonėmis, kurias nuomoja.

3.7. Leidimus naudojo UAB „P“ transporto priemonės, naudojimasis leidimu buvo atviras, nebuvo siekiama nieko klaidinti, maskuoti realiai vykdomus UAB „P“ vežimus, nebuvo vengiama pateikti bet kokią informaciją, jei jos būtų pareikalauta. Jeigu tinkamai ir laiku būtų sureglamentuota nauja tvarka, o institucijos, kurios rūpinosi leidimų išdavimu, būtų tinkamai ir laiku išaiškinusios, jog išduotais leidimais galima perkelti su transporto priemonėmis tik UAB „A“ krovinius, tai S. būtų tinkamai įteisinę savo valdomų įmonių veiklos pasidalijimą, kadangi tokia galimybė buvo reali.

3.8. Teismai neįvertino, kad tokia tvarka buvo suinteresuota ir leido jai vykti pati AB „Smiltynės perkėla“, kadangi jai buvo aktualu užsidirbti, o vienas iš tokių būdų būtent buvo LAKD kompensavimas už leidimų suteikimą. AB „Smiltynės perkėla“ tiesiog mechaniškai vykdė leidimų gamybą pagal savivaldybės pateiktas paraiškas: jokių dokumentų AB „Smiltynės perkėla“ negaudavo, jų netikrindavo; leidimus išduodavo asmenims, neturintiems teisės juos gauti; leidimų naudojimo kontrolė kasose vykdoma nebuvo (netikrinama, kam priklausančios transporto priemonės perkeliamos ir kas yra krovinių vežėjas); leidimų galiojimo termino pabaigos pasikeitus aplinkybėms nekontroliavo.

3.9. Teismai, pripažindami S. S. kaltu, neatsižvelgė į tai, kad jis negalėjo žinoti apie civilinę sutartį tarp AB „Smiltynės perkėla“ ir LAKD, kad už neatlygintiną kėlimąsi keltais yra mokama iš valstybės biudžeto, t. y. S. S. nesiekė padaryti žalos valstybės biudžetui ir jo veiksmuose nėra subjektyviojo sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymio – tyčios. Teismai S. S. kaltę nustatė tik formaliai, padarydami iš esmės objektyvioms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas. 

3.10. Teismai žalos biudžetui faktą konstatavo prielaidomis, nes byloje nėra įrodymų, kad LAKD sumokėjo AB „Smiltynės perkėla“ už UAB „P“ perkeltas transporto priemones.

3.11. Teismai nepagrįstai kriminalizavo iš esmės civilinius santykius, nesiaiškino sudarytų nuomos sutarčių tikslų, motyvų, kurie atskleidžia, jog S. S. neturėjo jokio išankstinio tikslo sudaromų nuomos sutarčių nevykdyti. UAB „P“ nebuvo jokio tikslo sudaryti tariamai fiktyvias sutartis, kadangi jei UAB „P“ būtų mokėjusi už persikėlimus keltu, visos šios sumos įmonei būtų atlygintos užsakovės UAB „LL“. Teismai neįvertino, jog UAB „A“ ir UAB „P“ siejo civiliniai jungtinės veiklos santykiai.

3.12. Bylos duomenimis nustatyta, jog S. S. ir B. S. yra sutuoktiniai. S. S. yra UAB „P“ vienintelis akcininkas, o B. S. yra UAB „A“ vienintelė akcininkė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, t. y. S. S. ir B. S. yra abiejų juridinių asmenų UAB „A“ ir UAB „P“ akcininkai. Sudarant nuomos sutartis nebuvo išankstinio tikslo jų nevykdyti, priešingai, buvo planuojama atskirti dviejų įmonių veiklas, t. y. iš UAB „P“ perkeliant su transportu ir vežimais susijusią veiklą į UAB „A“, būtent tuo tikslu buvo išnuomotos transporto priemonės UAB „A“, tačiau dėl laiko stokos, didelio darbo krūvio ir kitų aplinkybių nebuvo baigtas veiklų atskyrimas, UAB „A“ nebuvo gavusi licencijos vykdyti krovinių vežimo veiklą. Sutartį su UAB „LL“ pasirašė UAB „P“, kuri turėjo licenciją, todėl krovinius į Neringą vežė UAB „P“, transporto priemones vairavo ir UAB „A“ vairuotojai, perduoti UAB „P“ pagal nuomos sutartį. Juridinių asmenų UAB „A“ ir UAB „P“ veikimas yra bendro pobūdžio ir siekiama bendro tikslo – naudos gavimo akcininkams, kurie yra sutuoktiniai ir kurių turtas yra laikytinas bendru, o tai reiškia, jog S. S. siekė naudos gavimo ne tik UAB „P“, tačiau ir UAB „A“, kaip ir B. S.. Nuomos sutarčių tarp UAB „A“ ir UAB „P“ sudarymas laikytinas tik netinkamos sandorio įtvirtinimo formos pasirinkimu, o ne išankstine tyčia suklastoti nuomos sutartis ir išvengti mokesčio už kėlimąsi keltais. Nenustačius veikos pavojingumo, baudžiamoji atsakomybė neturi būti taikoma.

3.13. UAB „P“ yra sudariusi susitarimą su LAKD dėl padarytos žalos atlyginimo ir atlygino padarytą žalą. Byloje nenustatyta, kad LAKD valstybės biudžetui padarytos žalos negalėjo išsiieškoti civiline tvarka, t. y. civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo galimybė atkurti pažeistą teisę, toks pažeistų teisių gynimo būdas nebuvo esmingai pasunkintas ir šiuo metu pažeistos teisės yra atkurtos, nes UAB „P“ visą padarytą žalą yra atlyginusi. 

4. Nuteistoji B. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl jos nuteisimo ir baudžiamąją bylą jai nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė nurodo:

4.1. Teismų jai priimti nuosprendžiai yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir padarius esminius BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių, 5 dalies, 255 straipsnio, 256 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio pažeidimus, dėl to buvo suvaržytos jos procesinės teisės į veiksmingą gynybą ir sukliudyta priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Minėtus teiginius kasatorė iš esmės grindžia tokiais pat argumentais, kaip ir nuteistojo S. S. gynėjas advokatas R. Kivylius: leidimų nemokamai keltis keltais į (iš) Kuršių neriją (-os) išdavimo teisėtos tvarkos nebuvimu ir tuo, kad B. S. negalėjo nieko objektyviai klaidinti dėl to, ko nėra; neteisingai konstatuotu priežastiniu ryšiu tarp B. S. veiksmų bei žalos valstybės biudžetui ir jos kaltės nebuvimu dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo; teismų išvadų prieštaringumu dėl to, kokiais veiksmais padaryta žala biudžetui; faktinių aplinkybių nuosprendyje pakeitimu nesilaikant baudžiamojo proceso reikalavimų; civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo klausimo neišsprendimu.

4.2. Be to, kasatorė teigia, kad tikslo sudaryti tariamai fiktyvias sutartis nebuvimą patvirtina ir tai, jog D. R. (UADBB „L“ atvejis) turėjo nekilnojamojo turto Neringoje, laisvai galėjo gauti leidimą deklaruodamas savo gyvenamąją vietą. Nėra jokių pagrindų reaguoti į B. S. veiksmus netinkamai pasirenkant sandorio formą taikant baudžiamąją atsakomybę, kaip kraštutinę (lot. ultima ratio) priemonę. Pagal teismų praktiką, nenustačius veikos pavojingumo, baudžiamoji atsakomybė neturi būti taikoma.

5. Nuteisto juridinio asmens UAB „P“ atstovas S. S. kasaciniu skundu prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl UAB „P“ nuteisimo panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl UAB „P“ nuteisimo panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma, kad UAB „P“ vadovas S. S. buvo neteisingai ir nepagrįstai nuteistas, todėl baudžiamoji atsakomybė buvo nepagrįstai pritaikyta ir UAB „P“. Šiuos teiginius kasatorius grindžia tokiais pat argumentais, kaip ir nuteistojo S. S. gynėjas advokatas R. Kivylius.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo S. S. gynėjo advokato R. Kivyliaus, nuteistosios B. S. ir nuteisto juridinio asmens UAB „P“ atstovo S. S. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl teismų nustatytų bylos aplinkybių ir jos nagrinėjimo ribų

7. Nagrinėjamoje byloje S. S. ir UAB „P“ dėl dokumentų klastojimo ir kvalifikuoto sukčiavimo, o B. S. – dėl dokumentų klastojimo ir bendrininkavimo sukčiaujant nuteisti už veiksmus, kuriais UAB „P“ priklausančioms transporto priemonėms buvo neteisėtai gauti leidimai nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, taip iš viso išvengiant 63 608,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio. Šios AB „Smiltynės perkėla“ negautos pajamos buvo kompensuotos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų. Byloje nustatyta ir iš esmės nėra ginčo objektas tai, kad neteisėtą rezultatą S. S. ir B. S. pasiekė savo vadovaujamų bendrovių vardu sudarę tariamuosius transporto priemonių nuomos sandorius ir surašė atitinkamas fiktyvias sutartis, pagal kurias UAB „P“ šių transporto priemonių (dauguma jų – krovininiai automobiliai) valdymą perdavė UAB „A“, kurios buveinė buvo registruota Neringos mieste ir kuri formaliai turėjo teisę gauti savo transportui leidimus neatlygintinai keltis per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją. B. S., kaip Neringos mieste registruotos bendrovės vadovė, kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją su prašymais išduoti leidimus minėtoms transporto priemonėms nemokamai keltis keltu ir pateikė anksčiau minėtas transporto priemonių nuomos sutartis, įrodančias, kad jas valdo būtent UAB „A“. Iš tikrųjų UAB „A“ jokios krovinių pervežimo veiklos minėtomis transporto priemonėmis nevykdė ir net neturėjo licencijos tokiai veiklai, realiai tokią veiklą vykdė UAB „P“. Teismai minėtų nuomos sutarčių sudarymą įvertino kaip tikrų dokumentų suklastojimą, o jų panaudojimą gaunant leidimus nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais – kaip sukčiavimą išvengiant perkėlimo keltu paslaugos mokesčio.

8. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012).

9. Kasaciniuose skunduose pateiktus argumentus, kuriais ginčijamas S. S., B. S. ir UAB „P“ nuteisimas, galima skirti į keletą grupių. Pirma, ginčijamas pačios leidimų nemokamai keltis į Kuršių neriją išdavimo tvarkos ir kontrolės buvimas; antra, anot kasatorių, byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp nuomos sutarčių sudarymo ir kilusios didelės žalos valstybės biudžetui; trečia, byloje nenustatyta nuteistųjų tyčia klastoti dokumentus, vengti mokėjimų ir daryti žalą valstybės biudžetui; ketvirta, byloje buvo nepagrįstai kriminalizuoti iš esmės civiliniai santykiai; penkta, yra kasacinės instancijos teismo priimtų precedentų, kuriais patvirtintas išteisinamųjų nuosprendžių pagrįstumas panašiose bylose; šešta, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad didelės žalos padarymas turi būti siejamas ne su transporto priemonių nuomos sutarčių suklastojimu ir pateikimu, o su leidimų neatlygintinai keltis keltais panaudojimu, taip išvengiant turtinės prievolės, buvo neteisėtai pakeistos kaltinimo faktinės aplinkybės ir tapo neaišku, už ką kasatoriai nuteisti. Nagrinėjamoje byloje pagal išvardytus kasacinių skundų argumentus išplėstinė teisėjų kolegija tikrina, ar nuteistiesiems tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 182 straipsnio 2 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis, ar apeliacinės instancijos teismas nepažeidė kaltinimo ribų ir teisės į gynybą. 

10. Paduotuose kasaciniuose skunduose taip pat pareiškiama apie teismų padarytus procesinius pažeidimus vertinant įrodymus (BPK 20 straipsnis), surašant nuosprendžius (BPK 305, 331 straipsniai) ir nagrinėjant apeliacinių skundų argumentus (BPK 320 straipsnio 3 dalis), tačiau šie teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiais teisiniais argumentais ir iš esmės yra išvestiniai iš kitų skundų argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Tokie kasacinių skundų teiginiai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, todėl paliktini nenagrinėti.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo

11. BK 182 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto arba turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų asmenų naudai apgaule. Aiškinant sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties požymius pabrėžtina:

11.1. BK 182 straipsnyje išdėstytos normos apsaugos objektu laikytinos nuosavybės ir kitos turtinės teisės, o šios nusikalstamos veikos dalyku – turtinė nauda įgijus svetimą turtą ar turtinę teisę, panaikinus turtinę prievolę ar jos išvengus. Turtinės naudos įgijimas apgaule kartu reiškia ir atitinkamos turtinės žalos padarymą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, valstybei, savivaldybei, Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai ir kt. (materialioji sudėtis). Kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį atsižvelgtina į tai, kad visi alternatyvieji dalyko požymiai yra glaudžiai susiję, todėl atskirais atvejais kaltininko apgaule gaunama turtinė nauda iš karto gali atitikti kelis šiame straipsnyje išvardytus dalyko požymius. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto įgijimas apgaule kartu reiškia neteisėtą atitinkamos turtinės teisės įgijimą, o turtinės teisės įgijimas apgaule gali reikšti ir neteisėtą atitinkamos turtinės prievolės panaikinimą arba išvengimą.

11.2. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą, suteikiantį kaltininkui galimybę neteisėtai išvengti turtinės prievolės. Apgaulė sukčiaujant reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Melaginga identifikacija elektroninei sistemai siekiant gauti neteisėtos turtinės naudos taip pat gali būti pripažįstama apgaule (pvz., neteisėtai panaudojus svetimos banko mokėjimo kortelės arba banko sąskaitos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis). Apgaulė išvengiant turtinės prievolės gali būti naudojama taip pat siekiant išvengti situacijos, sudarančios prielaidas skolininkui būti priverstam vykdyti prievolę, pvz., perleidžiant savo turtą kitiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo.

11.3. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, ir to nori.

11.4. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti kitą jam žalingą sandorį; ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai apgaulės panaudojimo aplinkybė gali būti paneigta, jeigu nukentėjęs asmuo pats elgėsi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleido kitam asmeniui naiviai pasikliaudamas tik jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-152/2015, 2K-31-788/2017, 2K-7-152-895/2019, 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021 ir kt.). Pabrėžtina, kad civilinių teisinių santykių nereikia painioti su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai konstatavo sukčiavimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius nuteistųjų S. S. ir B. S. veiksmuose.

13. Kasatorių argumentai dėl leidimų nemokamai keltis į Kuršių neriją išdavimo tvarkos nebuvimo ir neteisėtos Neringos savivaldybės administracijos bei AB „Smiltynės perkėla“ veiklos juos išduodant nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs analogiškus apeliacinių skundų argumentus, motyvuotai konstatavo, kad Neringos savivaldybės administracija ir AB „Smiltynės perkėla“ veikė pagal joms teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribas, t. y. Neringos savivaldybė turėjo oficialiai suteiktus įgaliojimus rinkti duomenis apie fizinius asmenis, deklaravusius gyvenamąją vietą Neringos mieste, ir juridinius asmenis, turinčius registruotą buveinę Kuršių nerijoje, o gautus fizinių ir juridinių asmenų prašymus (paraiškas) dėl leidimų keltis keltais nemokamai išdavimo perduoti AB „Smiltynės perkėla“, kad pastaroji spręstų klausimą dėl minėtų leidimų išdavimo. Apeliacinės instancijos teismo pateiktiems argumentams ir išvadoms pritartina ir jie nekartojami.

14. Pažymėtina ir tai, kad yra visuotinai žinoma, jog perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją paslauga yra mokama (didžiausius tarifus tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija). Nekelia abejonių ir tai, kad nuteistieji žinojo tiek apie šios paslaugos mokamą pobūdį, tiek ir apie tai, kad tam tikri asmenys turi teisę keltis minėtais keltais nemokamai. Antai 2016–2017 m. laikotarpiu, kai nuteistųjų buvo sudaromos minėtos transporto priemonių nuomos sutartys ir kreipiamasi į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimų keltis nemokamai, galiojo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalis (2014 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. XII-898 redakcija), pagal kurią bilieto kaina buvo kompensuojama perkeliant: 1) neįgaliuosius ir jų vairuojamus specialiuosius lengvuosius automobilius; 2) tarnybos reikalais vykstančius greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos, civilinės saugos, kelių priežiūros, uosto saugos tarnybų, prokuratūros, muitinės pareigūnus ir šių tarnybų transporto priemones; 3) Klaipėdos miesto savivaldybės valstybės tarnautojus ir darbuotojus, atliekančius tarnybines funkcijas Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje; 4) tolimojo, vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusus, dviračius, autocisternas, kuriomis vežamas kuras į Kuršių neriją; 5) juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, darbuotojus ir transporto priemones; 6) Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių transporto priemones ir darbuotojus, dirbančius darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje; 7) Neringos mieste ir Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis ir jų lengvuosius automobilius, motociklus ir mopedus. Nuteistieji ėmėsi pastangų gauti leidimus nemokamai keltis UAB „P“ transporto priemonėms, kita vertus, pagal minėtą teisinį reguliavimą ši bendrovė, registruota Klaipėdos mieste, neatitiko nė vieno iš minėtų kriterijų gauti tokius leidimus. Tokių aplinkybių kontekste kasatorių argumentai dėl nemokamo kėlimosi keltais leidimų išdavimo teisinio reglamentavimo nebuvimo, Neringos savivaldybės administracijos ir AB „Smiltynės perkėla“ nereglamentuotos veiklos juos išduodant niekaip nepagrindžia pačių nuteistųjų veiksmų teisėtumo fiktyvių sutarčių pagrindu gaunant nemokamo perkėlimo leidimus UAB „P“ transporto priemonėms.

15. Kasacinių skundų argumentai dėl to, kad, apeliacinės instancijos teismui paneigus priežastinį ryšį tarp nuomos sutarčių sudarymo ir kilusios didelės žalos valstybės biudžetui, paneigtas ir priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir veiksmų, kurie pripažinti sukčiavimu, yra nepagrįsti ir nelogiški. Pažymėtina, kad būtent nuteistųjų apeliaciniuose skunduose buvo argumentuojama, jog didelės žalos padarymas yra siejamas ne su dokumentų (nuomos sutarčių), o su gautų leidimų nemokamai keltis panaudojimu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su šiuo argumentu, konstatavo, kad didelės žalos padarymas turi būti siejamas ne su transporto priemonių nuomos sutarčių suklastojimu ir pateikimu Neringos savivaldybės administracijai, o su leidimų neatlygintinai keltis keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos panaudojimu, taip išvengiant turtinės prievolės mokėti už kėlimąsi (nuosprendžio 16.6 punktas). Tai lėmė nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų perkvalifikavimą iš BK 300 straipsnio 3 dalies į 1 dalį. Tokį sprendimą lėmusi teismo išvada iš esmės reiškia, kad didelės turtinės žalos požymis inkriminuotas nuteistiesiems ne kaip dviejų, o tik kaip vieno nusikaltimo (sukčiavimo) padarinys. Kita vertus, nėra jokio pagrindo sutikti su kasacinių skundų argumentu, kad šia apeliacinės instancijos teismo išvada apskritai buvo paneigtas priežastinis ryšys tarp nuteistųjų veiksmų apgaule gavus minėtus leidimus ir kilusios didelės turtinės žalos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžetui, iš kurio buvo kompensuojamas UAB „P“ transporto priemonių nemokamas perkėlimas AB „Smiltynės perkėla“ keltais.

16. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų S. S. ir B. S. bendri veiksmai gaunant UAB „P“ transporto priemonėms leidimus nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais galėtų būti vertinami kaip turtinės teisės įgijimas, o pasinaudojimas tokiais leidimais – kaip turtinės prievolės AB „Smiltynės perkėla“ išvengimas apgaule. Minėtoje neteisėtos turtinės naudos gavimo schemoje leidimų įgijimas tapo turtinės prievolės išvengimo būtina sąlyga, todėl veikos kvalifikavimas pagal pastarąjį požymį iš esmės yra teisingas. Pagal bylos aplinkybes neteisėtos turtinės naudos gavimo mechanizmas yra akivaizdus, todėl kasatorių argumentai, kad iš teismų nuosprendžių nėra aišku, už ką jie nuteisti, ar už turtinės prievolės išvengimą, ar už leidimų neatlygintinai keltis keltais panaudojimą, yra deklaratyvūs.

17. Pagal byloje nustatytas aplinkybes dėl akių surašytų transporto priemonių nuomos sutarčių pateikimas Neringos savivaldybės administracijos darbuotojams siekiant gauti šioms transporto priemonėms minėtus leidimus pagrįstai teismų įvertintas kaip apgaulės panaudojimas. Neringos savivaldybės administracijos darbuotojams pateiktuose dokumentuose užfiksuota informacija apie tai, kad transporto priemones nuomos pagrindu valdo UAB „A“, buvo melaginga, apie tai, kad realiai šias priemonės valdo bendrovė UAB „P“, kuri ir vykdo ekonominę veiklą minėtomis transporto priemonėmis, Neringos savivaldybės administracijos darbuotojams pranešta nebuvo. Pažymėtina, kad apgaulės panaudojimas kaip sukčiavimo elementas nebūtinai turi būti nukreiptas prieš asmenį, kuris dėl to patyrė turtinės žalos. Apgaulė gali būti ir tarpinė, t. y. nukreipta prieš asmenis, kurie dėl suklaidinimo įtakos atlieka sau pagal pareigas priklausančius veiksmus, dėl kurių turtinę žalą patiria tretieji asmenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-1073/2018, 2K-293-303/2019). Būtent toks apgaulės mechanizmas konstatuotas nagrinėjamoje byloje. Vien tai, kad Neringos savivaldybės administracijos darbuotojai pasitikėjo jiems pateiktose nuomos sutartyse nurodyta informacija ir jos nepatikrino, nepaneigia apgaulės prieš juos panaudojimo fakto. Byloje nustatyta, kad savivaldybės darbuotoja, atsakinga už leidimų išdavimą, tikrindavo jai prieinamą informaciją apie asmens gyvenamąją vietą, registruotą įmonės buveinę, registruotus transporto priemonių savininkus ir pan. Tačiau patikrinimas, ar nuomos sutartys yra realiai vykdomos ir nėra fiktyvios, akivaizdžiai išeina už savivaldybės administracijos darbuotojų galimybių ribų. Todėl kasacinių skundų teiginiai apie savivaldybės administracijos atsakomybę už nekontroliuojamą leidimų išdavimą nėra tinkami argumentai apgaulės panaudojimui paneigti.

18. Esminis klausimas, kurį šioje byloje privalėjo išspręsti teismai, yra tai, ar nuteistieji veikė sukčiavimui būdinga tiesiogine tyčia, t. y. suvokdami, kad UAB „P“ neturi teisės į savo transporto nemokamą perkėlimą per Kuršių neriją, kad jie apgaule įgyja šiai bendrovei neteisėtą turtinę naudą ir daro atitinkamą turtinę žalą kitam asmeniui. Taip pat aktualu atsakyti į klausimą, ar minėtas neteisėtos turtinės naudos gavimas priskirtinas baudžiamųjų teisinių santykių sričiai ir negali būti traktuojamas vien kaip civilinę atsakomybę užtraukiantis teisės pažeidimas. Pažymėtina, kad teismų praktika panašiose bylose dėl to yra skirtinga, kasacinės instancijos teismas keliose bylose patvirtino išteisinamųjų nuosprendžių pagrįstumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-495/2021, 2K-146-719/2021, 2K-216-628/2021). Visais šiais atvejais tokius procesinius sprendimus lėmė aplinkybės, neleidusios patikimai nustatyti kaltinamųjų tyčią sukčiauti, pvz., kad transporto priemonių panaudos (nuomos) sutarčių pagrindu įmonėms rangovėms leidimus nemokamai keltis parūpindavo Neringoje veikianti ir joje registruota įmonė užsakovė, kuriai tai buvo ekonomiškai naudinga ir kurios vykdomiems darbams buvo reikalingi krovininiai automobiliai, taigi šios įmonės užsakymų darbus vykdžiusių įmonių vadovai galėjo klysti manydami, kad įmonė užsakovė tuos leidimus jų transportui gauna teisėtai, o sutarčių pasirašymas yra tik formali sąlyga gauti tokius leidimus. Be to, turint galvoje visą spektrą realiai susiklosčiusių civilinių santykių tarp įmonių ir tai, kad sudarytos transporto priemonių panaudos (nuomos) sutartys nebuvo nutolusios nuo realiai šių ūkinių subjektų vykdomos sutartinės ekonominės veiklos, buvo konstatuota, kad kaltinamųjų veiksmai neperžengė civilinių teisinių santykių ribų ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. 

19. Nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kurios leistų suabejoti dėl nuteistųjų tyčios apgaule gauti turtinę naudą ar rodytų išskirtinai civilinį teisinį neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo pobūdį, nenustatyta. Tokią išvadą išplėstinė teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į aiškiai apgaulingų teisinių santykių sukūrimą tarp atskirų ūkio subjektų, vienam jų siekiant išvengti turtinės prievolės, t. y. į tai, kad UAB „P“ vadovas S. S. sudarė fiktyvias transporto priemonių nuomos sutartis su UAB „A“, kuriai vadovavo jo žmona B. S. ir kurios veiklai jokie krovininiai automobiliai visiškai nebuvo reikalingi, be to, ši bendrovė neturėjo licencijos vykdyti komercinę krovinių vežimo veiklą; UAB „P“ krovinių pervežimą vykdė ne pagal sutartinius santykius su UAB „A“; ši bendrovė buvo perregistruota Neringos mieste 2016 m., t. y. prieš pat tikrovės neatitinkančių sutarčių surašymą; sutartys buvo sudarytos turint vienintelį tikslą, t. y. siekiant gauti UAB „P“ transportui galimybę nemokamai keltis per Kuršių nerijos akvatoriją. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistieji suvokė, jog leidimus nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais gauna neteisėtai, klaidindami Neringos savivaldybės administraciją. Gynybos pozicija, kad sprendimas perregistruoti UAB „A“ Neringos mieste ir yra bendras nuteistųjų šeimos verslo reikalas, tik patvirtina tokią išvadą. Panaudota apgaulė pripažintina esmine, nes būtent dėl pateiktų sutarčių ir jose esančios melagingos informacijos Neringos savivaldybės administracija nusprendė, kad transporto priemonės yra valdomos UAB „A“ ir joms priklauso leidimai nemokamai keltis keltais per Kuršių neriją. Kartu buvo pasinaudota leidimų išdavimo tvarkos netobulumu ir tuo, kad nei Neringos savivaldybės administracija, nei AB „Smiltynės perkėla“, nei LAKD pačios neturėjo jokių realių galimybių nustatyti, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšomis kompensuojama paslauga įmonei, kuri neturi į tai teisės. Tai leidžia daryti išvadą, kad, kol minėtų leidimų gavimo aplinkybės nebuvo atskleistos ikiteisminio tyrimo metu, pažeistų teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis iš esmės buvo neįmanomas.    

20. Gynybos teigimu, nuteistieji S. S. ir B. S. negalėjo žinoti apie tai, kad už neatlygintiną kėlimąsi keltais yra mokama iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų, tačiau, net ir padarius tokią prielaidą, ši aplinkybė nepaneigia tyčinės kaltės dėl sukčiavimo. Pažymėtina, kad nuteistiesiems inkriminuotas sukčiavimas išvengiant mokėjimų būtent AB „Smiltynės perkėla“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas. Būtent šios turtinės prievolės išvengimas suteikė atitinkamą turtinę naudą UAB „P“. Nekelia abejonių, kad nuteistieji tai suvokė, numatė ir to norėjo. To pakanka visiems tyčinės kaltės dėl sukčiavimo elementams konstatuoti. Nuteistųjų suvokimas, iš kokių šaltinių ir kokiu pagrindu minėti AB „Smiltynės perkėla“ turtiniai praradimai kompensuojami, šiuo atveju nėra būtinas tyčinės kaltės elementas.  

21. Visi išdėstyti argumentai yra aktualūs ir vertinant B. S. ir D. R. bendrais veiksmais padarytą sukčiavimą, t. y. minėtiems asmenims surašius sutartį ir joje melagingai nurodžius, kad UAB „A“ neva išsinuomojo UADBB „L“ priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, šios sutarties pagrindu parūpinus D. R. leidimą nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais ir taip išvengus perkėlimo keltu paslaugos mokesčio. Kaip ir anksčiau minėtu atveju, šio automobilio nuomos sutartis neturėjo nieko bendro su jokia realiai vykdoma UAB „A“ ekonomine veikla Neringoje. Kasacinio skundo argumentas, kad D. R. turėjo nekilnojamojo turto Neringoje, taigi, ten deklaruodamas savo gyvenamąją vietą galėjo pats gauti atitinkamą leidimą, niekaip nepaneigia padaryto sukčiavimo požymių. Be to, automobilis „Volkswagen Passat“, kuriam buvo gautas leidimas, priklausė ne pačiam D. R., bet Klaipėdos mieste registruotai UADBB „L“.  

22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad teismai, kvalifikavę nuteistųjų S. S. ir B. S. veiksmus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl kaltinimo keitimo

23. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, kitaip nei pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad didelės žalos padarymas turi būti siejamas ne su transporto priemonių nuomos sutarčių suklastojimu ir pateikimu Neringos savivaldybės administracijai, o su leidimų neatlygintinai keltis keltais į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos panaudojimu, taip išvengiant turtinės prievolės mokėti už kėlimąsi. Kasacinių skundų argumentai, kad taip spręsdamas apeliacinės instancijos teismas nesilaikė kaltinimo ribų ir pažeidė BPK 255 ir 256 straipsnius, nepagrįsti.

24. Pažymėtina, kad BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Remiantis BPK 256 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis, nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą. Tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimą neįspėjęs apie tai gynybos, teisės į gynybą suvaržymas paprastai konstatuojamas, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia. Kita vertus, kai teismas šalina iš kaltinimo tam tikras faktines aplinkybes ar perkvalifikuoja nusikalstamą veiką ne savo iniciatyva, bet atsižvelgdamas į kaltinamojo ar jo gynėjo teismo proceso metu ar apeliaciniame skunde pateiktą prašymą ir (ar) argumentus, išankstinis proceso dalyvių įspėjimas apie galimą kaltinimo keitimą praranda savo teisinę reikšmę teisei į gynybą užtikrinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021).

25. Nors apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nuteistųjų ir gynėjo apeliaciniai skundai atmesti, tačiau nuosprendžio turinys vis dėlto leidžia daryti išvadą, kad dalis jų argumentų buvo tenkinta perkvalifikuojant padarytas veikas iš BK 300 straipsnio 3 dalies į 1 dalį. Minėta, kad argumentas dėl priežastinio ryšio tarp dokumentų suklastojimo bei jų panaudojimo ir kilusios didelės turtinės žalos nebuvimo buvo pateiktas nuteistųjų (ir gynėjo) apeliaciniuose skunduose (nuteistosios B. S. apeliacinio skundo 56 punktas, 10 t., b. l. 78; nuteistojo S. S. ir jo gynėjo apeliacinio skundo 55 punktas, 10 t., b. l. 91). Apeliacinės instancijos teismas nurodė visiškai sutinkantis su šiuo argumentu (nuosprendžio 16.6 punktas). Taigi minėto argumento tenkinimas, lėmęs nusikalstamos veikos perkvalifikavimą pagal lengvesnį BK straipsnį, nelaikytinas kaltinimo keitimu nesilaikant BPK 255 ir 256 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Nėra pagrindo ir išvadai, kad dėl to buvo pažeista kaltinamųjų teisė žinoti kaltinimo turinį ir suvaržyta jų teisė į gynybą.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

26. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Aiškinant šios nusikalstamos veikos sudėties požymius pabrėžtina:

26.1. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar laikmenoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, 2K-7-84-489/2018 ir kt.). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, 2K-7-82-699/2018, 2K-227-976/2021). Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija, pvz., privačiai pagamintas vairuotojo pažymėjimas ar pasas, neįgalioto asmens įmonės vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, kito asmens vardu šiam nežinant surašytas sutikimas ir pan. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas).

26.2. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti.

26.3. Nors baudžiamajai atsakomybei už disponavimą netikrais ir suklastotais dokumentais kilti nebūtina, kad dėl to atsirastų konkretūs neigiami padariniai, teismų praktikoje pabrėžiama, kad gali pasitaikyti tokių atvejų, kai disponavimas dokumentu, kuriame įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai, yra formalaus pobūdžio, nes realiai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Tokiais atvejais gali būti konstatuota, kad veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013 ir kt.) arba yra mažareikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-413-895/2016 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tam tikros veikos, susijusios su dokumento suklastojimu ir tokio dokumento panaudojimu, užtraukia ne baudžiamąją, bet administracinę atsakomybę (pvz., Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 55–58 straipsniai, 75 straipsnio 3 ir 4 dalys, 100 straipsnis, 148 straipsnio 1 dalis, 158 straipsnis, 187 straipsnio 2, 4 dalys, 193 straipsnis, 221 straipsnio 1 dalis, 513 straipsnis ir kt.).

26.4. Pagal teismų praktiką žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemonė turtinei naudai gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2009, 2K-7-82-699/2018).

27. Nagrinėjamoje byloje aktualu atsakyti į klausimą, ar dviejų įmonių vadovų veiksmai sudarant fiktyvius transporto priemonių nuomos sandorius ir surašant atitinkamas sutartis atitinka dokumentų suklastojimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Šiame kontekste aktualus yra klausimas dėl suklastoto dokumento kaip nusikalstamos veikos (BK 300 straipsnis) dalyko ir civilinės sutarties, patvirtinančios tariamąjį ar apsimestinį sandorį, santykio.

28. Remiantis CK 1.86 straipsnio 1 dalimi, 1.78 straipsnio 1 dalimi, tariamasis, t. y. tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas, sandoris negalioja ir yra niekinis, nepaisant to, ar yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). 

29. Apsimestiniu pripažįstamas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiam sandoriui taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės. Jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu (CK 1.87 straipsnio 1–3 dalys). 

30. Taigi tariamuosius ir apsimestinius sandorius patvirtinančiose sutartyse iš esmės yra įtvirtinama tikrovės neatitinkanti informacija ir tai gali tapti pagrindu tokias sutartis pripažinti suklastotomis. Kita vertus, toks vertinimas ne visada atitiktų nusikalstamos veikos pavojingumo kriterijų, taip pat baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio principą ir galėtų reikšti nepagrįstą civilinių teisinių santykių kriminalizavimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pasisakyta, kad apsimestinio sandorio įforminimas sutartimi savaime nereiškia, jog ši sutartis suklastota (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Tas pats pasakytina ir apie tariamąjį sandorį patvirtinančios sutarties surašymą. Nors tokios sutarties turinys yra glaudžiai susijęs su intelektinio suklastojimo koncepcija baudžiamojoje teisėje, tačiau ir šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad tariamojo sandorio teisinių pasekmių klausimas pirmiausia yra civilinės teisės reguliavimo sritis ir civilinių bylų nagrinėjimo dalykas.       

31. Spręsdami klausimą dėl tokių sutarčių pripažinimo suklastotais dokumentais baudžiamosiose bylose, teismai privalo ne tik įsitikinti, kad sutartyje nurodyti duomenys įtvirtina tikrovėje nebūtus faktus, bet ir įvertinti pačios sutarties galimų neigiamų pasekmių reikšmingumą ir pavojingumą, tikrųjų sutarties sudarymo tikslų keliamą grėsmę trečiųjų asmenų teisėms, teisinei tvarkai ir visuomenės interesams. Atsižvelgtina ir į tai, ar vertinamo tariamojo ar apsimestinio sandorio atskleidimas ir jo pažeistų kitų asmenų teisių atkūrimas nepriklauso išskirtinai kitų teisės šakų (administracinių nusižengimų, civilinės, mokesčių, darbo) reguliavimo sričiai.

32. Tai, kad nagrinėjamoje byloje vertinamais sandoriais tarp UAB „P“ ir UAB „A“, taip pat tarp UADBB „L“ ir UAB „A“ nebuvo ketinama sukurti transporto priemonių nuomos santykiams būdingų pasekmių, byloje yra nustatyta ir nėra ginčo objektas. Civilinės teisės požiūriu šie sandoriai laikytini tariamaisiais. Kartu dėl šiuos sandorius patvirtinančiose sutartyse tyčia įtvirtintų melagingų duomenų apie transporto priemonių perdavimą valdyti UAB „A“, tik tam, kad būtų išvengta pakankamai reikšmingo automobilių, ypač krovininių, perkėlimo mokesčio, šioje byloje minėtos nuomos sutartys pripažintos suklastotais dokumentais. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą, pritaria tokiam vertinimui. Transporto priemonių nuomos sutarčių surašymas šiuo atveju yra neatsiejamas nuo bendrininkų padarytų sukčiavimo veikų. Sutartyse nurodyti duomenys net iš dalies neatitinka ekonominės tikrovės, tariamaisiais nuomos sandoriais ir juos patvirtinančių sutarčių surašymu buvo siekiama vienintelio tikslo – sukurti nusikalstamą schemą, kaip gauti neteisėtą turtinę naudą kito juridinio asmens sąskaita, o tai kelia reikšmingą pavojų teisinei tvarkai ir visuomenės interesams. Be to, minėtų tariamųjų sandorių ir jų žalingų padarinių atskleidimas tapo įmanomas tik taikant baudžiamojo proceso priemones ir jokiai kitai teisės šakai būdingos teisinės priemonės nebuvo pakankamos šiam tikslui pasiekti.

33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad teismai, minėtų fiktyvių transporto priemonių nuomos sutarčių surašymą ir pateikimą Neringos savivaldybės administracijai vertindami kaip tikrų dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą, taip pat S. S. bei B. S. veiksmus kvalifikuodami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.    

Dėl juridinio asmens atsakomybės

34. UAB „P“ atstovas kasaciniu skundu ginčija baudžiamosios atsakomybės taikymą šiam juridiniam asmeniui išskirtinai remdamasis tuo, kad UAB „P“ vadovas S. S. buvo neteisingai ir nepagrįstai nuteistas už šios bendrovės naudai padarytas nusikalstamas veikas. Šia nutartimi konstatavus, kad teismai, kvalifikuodami S. S. veiksmus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tokia pat išvada daroma ir dėl UAB „P“ nuteisimo.

35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pagrindas naikinti ar keisti šioje byloje teismų priimtus procesinius sprendimus (BPK 369 straipsnis) nenustatytas.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo S. S. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus, nuteistosios B. S. ir nuteisto juridinio asmens UAB „P“ atstovo S. S. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                                        Rima Ažubalytė

                                                                        Eligijus Gladutis

Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Tomas Šeškauskas

 Olegas Fedosiukas