Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-139-755/2015
teisėja Jurgita Čiginskaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00983-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
99.5; 113.7; 113.11; 122.2; 122.3; 122.4; 125.2
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. vasario 24 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Švyturys-Utenos alus“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1280-921/2014 pagal ieškovės UAB „Švyturys-Utenos alus“ ieškinį atsakovei UAB „Kukabara“ dėl prievolės įvykdymo,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 70 546,83 Lt įsiskolinimą. Nurodė, jog atsakovė vykdė sutartinių įsipareigojimų ir negrąžino dalies ieškovės pateiktos apyvartinės taros.
Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas nustatė, jog ieškovei apie teismo posėdį, vyksiantį 2014-12-03 9 val. 30 min. Utenos rajono apylinkės teisme, buvo pranešta tinkamai, tačiau ieškovė į posėdį neatvyko. Ieškovei nepateikus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, priežasčių, dėl kurių negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, nenurodžius, nepateikus dokumentų, pateisinančių neatvykimą, o atsakovei prašant palikti ieškinį nenagrinėtu ir neprašant priimti sprendimą už akių, teismas paliko ieškinį nenagrinėtu. Iš ieškovės priteisė 1100 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai.
Atskiruoju skundu UAB „Švyturys-Utenos alus“ prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį ir grąžinti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas, paskirdamas teismo posėdžio pertrauką, nenurodė teismo posėdžio pertraukos trukmės ir ieškovei jokia forma nepranešė, kada teismo posėdis bus tęsiamas. Teigia, jog iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kada teismo posėdžio pertrauka buvo baigta ir teismo posėdis tęsiamas. Tvirtina, kad teismas neužtikrino įstatyme įtvirtintos pareigos kiekvieną žodinį bylos nagrinėjimą fiksuoti teismo posėdžio garso įrašu. Pažymi, jog nebuvo išspręstas ieškovės prašymas dėl ieškinio dalies atsisakymo, atsakovei iš dalies įvykdžius ieškinio reikalavimą, ir nepaskirstė šiai ieškinio daliai tenkančių bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad tenkindamas atsakovės prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu ir priteisdamas iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas, teismas rėmėsi atsakovės atstovės po teismo posėdžio pertraukos paskelbimo pateiktais dokumentais, kurių priėmimo klausimas nebuvo išspręstas. Mano, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Kukabara“ prašo netenkinti ieškovės atskirojo skundo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad procesas nenumato, kad apie posėdžio pertrauką, padarytą bet kokiu pagrindu ir kai byla tęsiama tame pačiame teismo posėdyje tą pačią diena būtų informuojami byloje dalyvaujantys, bet į tą teismo posėdį neatvykę asmenys. Teigia, jog apeliantė nenurodo, kaip pirmosios instancijos teismas apie tai galėjo ir turėjo ieškovę informuoti. Pažymi, kad teismas, apeliantės nurodytu metu išėjo priimti nutarties ir, kai nutartis priimama ir skelbiama tą pačią dieną neatvykę į posėdį proceso dalyviai taip pat nėra informuojami apie jos paskelbimo laiką. Ieškovė niekaip nepagrindžia, kaip ji būtų įgyvendinusi savo teises ir apgynusi savo interesus, net jei ir būtų buvusi informuota apie skundžiamos nutarties skelbimo laiką. Nurodo, jog skundžiamos nutarties priėmimo pagrindas yra ieškovės nepateisinamas neatvykimas į teismo posėdį apie kurį tinkamai ir laiku buvo informuota ir siekdama ginčijamos nutarties panaikinimo ir bylos grąžinimo nagrinėti į pirmąją instanciją, ieškovė turėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atitinkama CPK norma ir paliko ieškinį nenagrinėtu. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai fiksavo ir įformino teismo posėdžio informaciją. Paaiškina, kad įrodymai apie patirtas atstovavimo išlaidas buvo pateikti teismo raštinei dar iki teismo posėdžio pradžios ir nėra žinoma, kodėl raštinėje dokumentų registracija ir jų perkėlimas į elektroninės bylos kortelę užtruko ir buvo patalpinti 9.53 val. Pažymi, kad bendra teismo posėdžių trukmė nebuvo ilga, tačiau pati byla buvo pakankamai didelės apimties ir pakankamai sudėtinga, todėl teismas pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismui, priimant nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl ieškinio dalies atsisakymo.
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.
Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 1621 straipsnis reglamentuoja teismo posėdžio pertraukų tvarką. Minėto straipsnio 1 dalis numato, jog teismo posėdžio pertrauka negali būti ilgesnė nei penkios darbo dienos, o 2 dalis reglamentuoja atvejus, kada galima skirti pertrauką teismo posėdyje – tik siekiant užtikrinti teismui ir dalyvaujantiems asmenims galimybę pailsėti dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo, suteikti galimybę operatyviai surinkti trūkstamus byloje įrodymus ir taip užtikrinti kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą. Nustatyta, jog į 2014-12-03 teismo posėdį buvo atvykusi atsakovės UAB „Kukabara“ atstovė, o ieškovė ar jo atstovas minėtame posėdyje nedalyvavo. Išklausius 2014-12-03 teismo posėdžio garso įrašo, kuris yra teismo posėdžio protokolas (CPK 168 str.), matyti, jog atsakovės atstovė pateikė prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu dėl ieškovės ar jos atstovo neatvykimo ir nesant jos prašymo bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant.
Pagal CPK 297 straipsnio 1 dalį, kada pareiškimas (ieškinys) paliekamas nenagrinėtu, byla užbaigiama teismo nutartimi. Teismo nutarčių priėmimą reglamentuoja CPK 290 straipsnis. Kadangi 2014-12-03 teismo posėdžio metu pateiktas atsakovės atstovės prašymas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu turėjo būti sprendžiamas rašytine teismo nutartimi, atsižvelgiant į įstatyminį minėtų teismo procesinių dokumentų priėmimo reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė terminą atsakovės prašymui išspręsti (CPK 185 str.). Iš garso įrašo matyti, jog teisėja, išeidama rengti nutarties, tai suformulavo kaip tuo tikslu skelbianti pertrauką. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog toks teismo pareiškimas buvo perteklinis, tereikėjo pranešti nutarties paskelbimo laiką, bet teismo procesinį elgesį vertinant iš esmės atkreipia dėmesį, jog 2014-12-03 teismo posėdžio metu teismo paskelbta pertrauka negali būti vertinama kaip procesinė pertrauka CPK 1621 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju, pertrauka, kaip tam tikras laiko tarpas, buvo reikalinga teismui parengti sprendimų priėmimo kambaryje procesinį dokumentą, taip užtikrinant proceso koncentracijos principą (CPK 7 str. 1 d., 290 str. 2-3 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo informuoti ieškovę apie paskelbtą pertrauką teismo procesiniam dokumentui priimti (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad apeliantės cituotos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje aplinkybės skirtingos nei nagrinėjamos bylos, todėl skunde nurodytu kasacinio teismo aiškinimu vadovautis nepagrįsta.
Kadangi bylos nagrinėjimo metu atsirado pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtu (CPK 246 str. 1 d.), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareikšto ieškinio pagrįstumas ir/ar teisėtumas bylą užbaigiančioje teismo nutartyje nevertinamas, kaip nevertinamas ir ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies (CPK 296 str. 1 d. 5 p., 297 str. 1 d.). Teismui neturėjus jokio teisinio pagrindo išspręsti ieškovės atsisakymo nuo dalies ieškinio klausimo, nebuvo pagrindo ir atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Kaip minėta, 2014-12-03 teismo posėdžio metu buvo daromas garso įrašas, kuris yra teismo posėdžio protokolas ir sudedamoji bylos dalis. Teismo posėdžio garso įrašų darymo tvarką reglamentuoja Teisėjų tarybos 2014-02-14 nutarimu Nr. 13P-22-(7.1.2) patvirtintas Teismo posėdžių garso įrašų darymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas; CPK 168 str. 2 d.). Aprašo 3 punktas numato atvejus, kai teismo posėdžio garso įrašas nėra daromas. Iš 2014-12-03 teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad teismui grįžus į teismo posėdžių salę paskelbti priimtą procesinį dokumentą, ginčo šalių nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo daryti garso įrašą ir teismo pareiga fiksuoti žodinį bylos nagrinėjimą teismo posėdžio garso įrašu minėtoje teismo posėdžio dalyje nebuvo pažeista (CPK 185 str.).
Nustatyta, kad 2014-12-03 Utenos rajono apylinkės teismo raštinėje buvo užregistruotas advokatės J. M. prašymas prijungti prie civilinės bylos papildomus dokumentus, patvirtinančius atstovavimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės teiginius dokumentams, patvirtinantiems atstovavimo išlaidas, nebuvus pateiktiems iki 2014-12-03 teismo posėdžio pradžios. Nustatyta, kad atsakovės atstovė advokatė J. M. 2014-12-03 pateikė rašytine popierine forma prašymą teismui prijungti prie bylos papildomus dokumentus, patvirtinančius atstovavimo išlaidas. Įvertinus nagrinėjamos civilinės bylos tvarkymo ypatumus (tvarkoma elektronine forma), darytina išvada, jog atsakovės atstovės pateiktų dokumentų suskaitmeninimas ir įkėlimas į elektroninę erdvę užima tam tikrą laiko tarpą. Šiuo atveju, vien remtis duomenimis, rodančiais pateiktųjų dokumentų įkėlimą skaitmenine forma, nėra pagrįsta. Iš 2014-12-03 teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad 9,37 min. teismas paskelbė pertrauką atsakovės prašymui išspręsti, todėl nepaneigtina, jog teismas turėjo atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, kurie, kaip minėta, vėliau buvo suskaitmeninti ir įkelti į informacinę sistemą. Šią išvadą iš dalies patvirtina ir pati skundžiama nutartis, kurioje teismas, remdamasis bylos medžiaga, paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nesant duomenų apie minėtų dokumentų prijungimą prie bylos medžiagos, skundžiamos nutarties nedaro neteisėtos ar nepagrįstos (CPK 328 str., 329 str. 1 d.).
Sutiktina, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas šioje byloje nėra tinkamai išspręstas ir teismo nemotyvuotas. Atsakovės atstovė šaliai atstovavo nuo 2014-09-10. Iš Liteko duomenų apie į šią bylą pateiktus dokumentus matyti, jog atsiliepimą į ieškinį pateikė ne atstovė, po jo pateikimo kitų procesinių dokumentų, išskyrus procedūrinio pobūdžio prašymus -dėl bylos atidėjimo, bylinėjimosi išlaidų ir pan., atsakovė neteikė. Proceso metu vyko keturi teisme posėdžiai -2014-09-25,10-17,11-05,12-03, kuriuose dalyvavo atsakovo atstovė ir jų bendra trukmė apie 3,20 val.
CPK 98 str. 2 d. riboja priteistinų atstovavimo išlaidų dydį, todėl, spręsdamas dėl išlaidų ir jų dydžio pagrįstumo, teismas turėjo atsižvelgti į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą civilinėse bylose( toliau- Rekomendacijos). Pagal pateiktus įrodymus ir bylos eigą nekelia abejonių išlaidų, susijusių su atstovavimu teismo posėdžiuose, atlyginimo reikalingumas.Teismo posėdžiai, kaip minėta, užtruko maždaug 3,2 val., pagal Rekomendacijų 9 p. skaičiuojama 3 valandos. Esant vienos valandos maksimaliam atstovavimo teisme įkainiui 0,15 MMA, iki 2014-10-01 buvus posėdžių laikui MMA 1000Lt, atlygintinos išlaidos priklausomai nuo teismo posėdžio trukmės negali viršyti 460,5 Lt ( 1000 Lt 0,15x1) ir ( 1035x0,15x2). Duomenų apie kitokias išlaidas, pvz. kelionės, susirašinėjimo ir pan. kaštus, nepateikta.
Dėl paminėto, yra pagrindas keisti skundžiamą nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį pakeisti ir priteistas iš uždarosios akcinės bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ bylinėjimosi išlaidas UAB „Kukabara“ naudai sumažinti iki 460,5 Lt (133,37 Eur).
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjas Eigirdas Činka