Civilinė byla Nr. e2-40266-994/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04806-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,
sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,
dalyvaujant ieškovės UAB „Arlanga alu“ atstovui advokatui Regimantui Sriebaliui,
atsakovės UAB „SPV Neringa“ atstovui vadovui A. R.,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu per Zoom programą žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Arlanga alu“ ieškinį atsakovei UAB „SPV Neringa“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 9 527,57 Eur skolos, 1 713,00 Eur delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. tarp UAB ,,Arlanga alu“ ir UAB „SPV Neringa“ (buvęs pavadinimas UAB „Aksominės kopos „Nida“) sudarytą Sutartį-užsakymą Nr. 23-162-1202 (toliau - Sutartis), ieškovas (kaip Pardavėjas) pardavė atsakovui (kaip Pirkėjui) gaminius ir juos sumontavo pagal asortimentą ir kainas, nurodytus Sutarties prieduose, papildomuose susitarimuose. Kreditorius ir Skolininkas Sutartyje susitarė, kad bendra parduodamų gaminių (prekių) orientacinė kaina yra 86 851,11 EUR (be PVM), kaina su PVM – 105 089,84 EUR. 2024-06-18 Atlikus darbus pagal sutartį Nr. 23-162-1202, tarp Kreditoriaus ir Skolininko buvo pasirašytas baigiamasis statybos darbų perdavimo-priėmimo aktas, kuriame bendra priimtų darbų kaina sudaro 89 851,11 Eur be PVM. Sutarties šalys įskaitant Generalinį rangovą UAB „Gilesta“ bei skolininką patvirtino baigiamąjį aktą, priėmė visus atliktus darbus, skolininkas patvirtino, kad pretenzijų dėl atliktų darbų nėra. Pagal Statybos subrangos sutartį Nr. 23-162-1202 7.1. punktą, Subrangovas įsipareigojo pateikti, garantinio laikotarpio 5% įsipareigojimų draudimą, galiojantį 36 mėnesius arba pagal Sutarties 2.10.2 punktą sulaikyti 3 proc. mokėjimų nuo Darbų kainos iki 30 mėnesių nuo Statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos, o 2 proc. mokėjimų nuo Darbų kainos iki 42 mėnesių nuo Statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos. Bendra 5 proc. atsiskaitymo sulaikymo suma siekia 4 492,55 Eur. Pagal Sutarties 2.10.1. p., Skolininkas po baigiamojo atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, proporcingai išskaičiuojant atliktus avansinius mokėjimus, per 30 kalendorinių dienų apmoka Subrangovui (Kreditoriui) pateiktas sąskaitas. Vadovaudamasis aukščiau nurodytomis Sutarties nuostatomis, Kreditorius, vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus, pagamino ir sumontavo Skolininkui gaminius (prekes) bei 2024-06-18 šalys pasirašė baigiamąjį statybos darbų perdavimo-priėmimo aktą bendrai sumai be PVM 89 851,11 Eur. Skolininkas 2025-02-21 dienos duomenimis yra apmokėjęs, įskaitant sumokėtus avansus, bendrai 75 830,98 Eur be PVM ir likęs skoloje 14 020,13 Eur, iš kurių 4 492,55 Eur galimas mokėjimo sulaikymas pagal Sutarties 2.10.2 punktą, o likusi pradelstų Skolininko mokėjimų suma sudaro 9 527,57 Eur. Skolininkui buvo pateikta 2024-03-29 PVM sąskaita-faktūra Nr.ALU000675 pagal kurią mokėtina suma 74 52,96 Eur, įskaičius buvusį 2023-10-11 dienos avanso likutį 1 948,63 Eur likusi mokėtina suma 5 504,33 Eur yra pradelsta nuo 2024-04-29, 2024-05-06 PVM sąskaita-faktūra Nr.ALU000687 pagal kurią neapmokėta suma 2254,55 Eur pradelsta nuo 2024-06-05, 2024-06-07 PVM sąskaita-faktūra Nr.ALU000699 pagal kurią neapmokėta suma 733,69 Eur yra pradelsta nuo 2024-07-06 ir 2024-06-12 PVM sąskaita-faktūra Nr.ALU000703 pagal kurią mokėtina suma 1035 Eur yra pradelsta nuo 2024-07-11, iki šios dienos nurodyto atsiskaitymo bendroje sumoje 9 527,57 Eur Kreditorius nėra gavęs. Tarp Kreditoriaus ir Skolininko 2022-09-19 sudarytoje ir pasirašytoje Sutartyje (9.2 p.) aiškiai numatyta, jog Užsakovas, t. y. Skolininkas, nepagrįstai vėluojantis atsiskaityti su Subrangovu (šiuo atveju - Kreditoriumi) Sutartyje numatytais terminais, Užsakovas (Skolininkas), Subrangovui (Kreditoriui) pareikalavus, privalo mokėti 0,1 proc. (vienos dešimtosios procento) dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, todėl priskaičiuotini tokie delspinigiai: gaminiai pagal Sutartį buvo pagaminti ir sumontuoti Skolininko objekte, gaminių perdavimo metu Skolininkui buvo pateiktos PVM sąskaitos - faktūros, kurias jis privalėjo apmokėti per 30 dienų, 2024-06-18 buvo pasirašytas baigiamasis statybos darbų perdavimo-priėmimo aktas dėl visų atliktų darbų, sumontuotų gaminių pagal visas pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, paskutinės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr.ALU000703 apmokėjimo terminas suėjo 2024-07-11, t. y. Skolininkas pateiktų visų pareiškime nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų neapmokėjo ilgiau nei 180 kalendorinių dienų; iš Skolininko priteistini 0,1 proc., nuo neapmokėtos gaminių kainos dalies 9 527,57 EUR, dydžio delspinigiai už 180 kalendorinių dienų, viso - 1713,30 EUR (9527,57 Eur*0,1 proc.*180=1713.30) delspinigių.
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka, jog yra skolinga 9 527,57 Eur už atliktus darbus, tačiau nesutinka su delspinigių dydžiu. Prašo jį sumažinti.
4. Ieškovės atstovas advokatas palaikė savo ieškinio reikalavimus ir papildomai nurodė, kad nėra pagrindo mažinti delspinigius, nes šalys yra rinkoje veikiantys profesionalai. Be to, Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas numato galimybę prašyti šiai dienai 10,5 procentų dydžio palūkanas, kas panašiai ir sudarytų prašomus delspinigius.
5. Atsakovės atstovas palaikė savo poziciją, kad būtina mažinti delspinigius, nes jie nėra sąžiningi, o mažinimas turėti koreliuotis su rinkoje esančiomis palūkanomis. Su skolos suma sutiko ir dėl jos neprieštaravo.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
6. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė su atsakove buvo sudariusi 2022-09-19 Statybos subrangos sutartį, remiantis kuria ieškovė (subrangovė) įsipareigojo poilsio statinių komplekse (duomenys neskelbtini), atlikti stiklo konstrukcijų gamybos ir montavimo bei aliuminių lankstinių įrengimo darbus (1.1 punktas). 2022-09-19 pasirašytas baigiamasis statybos darbų perdavimo-priėmimo aktas dėl ko ginčo byloje nėra. Kaip nurodo ieškovė, atsakovė 2025-02-21 dienai buvo sumokėjusi 75 830,98 Eur (be PVM) sumą ir likusi skola yra 14 020,13 Eur (2025-02-24 Tarpusavio skolų suderinimo aktas). Kadangi 4 492,55 Eur sumos galimas sulaikymas pagal sutarties 2.10.2 punktą, atsakovė už atliktus darbus ieškinio pateikimo dienai yra skolinga 9 527,57 Eur sumą.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė teisiniai prievoliniai sutartiniai santykiai (CK 6.1, 6.2 straipsniai). Teismas, įvertinęs susiklosčiusią faktinę situaciją tarp šalių, sprendžia, jog tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai (CK 6.645 straipsnis). Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma (CK 6.158 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
8. Atsakovei neginčijus ir pripažinus 9 527,57 Eur skolos susidarymo faktą byloje, teismas tenkina ieškovės ieškinį dėl 9 527,57 Eur skolos priteisimo iš atsakovės, remiantis tarp šalių sudaryta statybos subrangos sutartimi ir jos pagrindu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis (ieškinio priedai – 2024-03-29 PVM sąskaita faktūra Nr. ALU000675, 2024-05-06 PVM sąskaita faktūra Nr. ALU000687, 2024-06-07 PVM sąskaita faktūra Nr. ALU000699, 2024-06-12 PVM sąskaita faktūra Nr. ALU000703) (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Dėl netesybų priteisimo
9. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kategoriška nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).
10. Kaip matyti iš sutarties nuostatų, 9.2 punkte buvo numatyta, kad užsakovas nepagrįstai vėluojantis atsiskaityti su subrangovu (ieškovu) sutartyje nustatytais terminais, užsakovas subrangovui pareikalavus, privalo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną.
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad paskutinės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. ALU000703 apmokėjimo terminas suėjo 2024-07-11. O skolininkas ieškinyje nurodytų PVM sąskaitų faktūrų 9 527,57 Eur sumai neapmokėjo ilgiau nei 180 kalendorinių dienų.
12. Atsakovė nesutinka su netesybų dydžiu ir prašo jas mažinti, argumentuojant, kad prašomas priteisti netesybų dydis yra neąžiningas ir neprotingas, neatitinkantis patirtų minimalių nuostolių ir nekoreliuojantis su rinkoje esančiomis metinėmis palūkanomis.
13. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; kt.).
15. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias konkrečios individualios bylos aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar šalys yra vartotojai, į skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus; atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
16. Sprendžiant dėl netesybų (delspinigių) dydžio atitikties protingumo bei sąžiningumo kriterijams, svarbi šiais aspektais formuojama teismų praktika. Teismų praktikoje, įvertinant konkrečios nagrinėtos bylos aplinkybes, tas pats delspinigių dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas pernelyg dideliu, kitą kartą – tokiu nepripažįstamas (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2016; 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Todėl kiekvienu nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į nagrinėjamoje byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes.
17. Nagrinėjamu atveju netesybos ir delspinigių dydis buvo sutartas ir įtvirtintas šalių laisva valia sudarytoje Sutartyje. Abi Sutarties šalys yra juridiniai asmenys, verslo subjektai, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį pilnai neįvykdė, vėluodama sumokėti dalį sutartos kainos. Dėl to atsakovei tenka tokios situacijos rizika, kai ji, žinodama Sutarties turinį ir su juo sutikusi Sutarties pasirašymo metu, neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų.
18. Vis tik teismo vertinimu, nors šalys susitarė dėl netesybų mokėjimo ir jų dydžio, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovei iš atsakovės priteistina likusi pagal sutartį nesumokėta skolos suma yra 9 527,57 Eur, kuri sudaro nedidelę visos sutarties kainos (86 851,11 Eur be PVM), kadangi kitą sutarties kainos dalį už atliktus darbus atsakovė yra sumokėjusi. Tuo tarpu ieškovės prašomi priteisti delspinigiai, paskaičiuoti už 180 dienų, yra 1 713,30 Eur dydžio, t. y. sudaro 20 procentų skolos sumos. Atitinkamai per metus jie sudaro net 36,5 procentus metinių palūkanų.
19. Be to, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovei vėluojant apmokėti pateiktas PVM sąskaitas faktūras 2024 m. kovo-birželio mėnesiais, kaip nurodyta ieškinyje, ieškovė jokio reikalavimo atsakovei dėl delspinigių skaičiavimo ir raginimo juos sumokėti už vėlavimą neteikė (CPK 12 str., 178 str.). Teismo vertinimu, tai rodo, kad ieškovė tokio dydžio nuostolių, kuriuos prašo priteisti, galimai ir nepatyrė, savalaikiai nesiėmus galimų sutartinių veiksmų raginant tinkamai prievolei įvykdyti.
20. Dar daugiau, vertinant prašomų priteisti delspinigių dydį, teismas taip pat atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad Klaipėdos apygardos teisme bus sprendžiamas klausimas dėl nemokumo atsakovei bylos iškėlimo (Liteko duomenys - civilinė byla Nr. eB2-747-613/2025), kas leidžia daryti išvadas dėl galimai sunkios atsakovės finansinės padėties.
21. Pagal formuojamą teismų praktiką, 0,1 ar 0,2 proc. dydžio delspinigiai gali būti pripažįstami nepagrįstai dideliais, įvertinus susiklosčiusias aplinkybes, todėl, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis bei remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta diskrecijos teise mažinti netesybas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais ir siekdamas nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti delspinigių dydis mažintinas iki 0,05 proc. dydžio nuo visų Sutarties 9.2 punkte nurodytų sumų už kiekvieną vėluojamą dieną. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 857,48 Eur delspinigių suma (9 527,57 Eur x 0,05 proc. x 180 d.).
22. Atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovė neįrodinėjo dėl Sutarties neįvykdymo patirtų nuostolių. Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013). Taigi, šalims Sutartyje įtvirtinus konkretaus dydžio netesybas, o ieškovei jas priteisti, ieškovė neturėjo prievolės įrodyti ir pagrįsti tikslų patirtų nuostolių dydį.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
23. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (10 385,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Ieškovė byloje patyrė 733,00 Eur bylinėjimosi išlaidas – sumokėtas 253,00 žyminis mokestis už pareiškimą bei ieškinį bei 480,00 Eur advokato atstovavimo išlaidos (ieškinio priedas ir DOK – 171120).
25. Ieškinį tenkinus iš dalies, patenkinus ieškinį 92 procentais, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos 674,36 bylinėjimosi išlaidos (733,00 Eur × 92 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 88 straipsnio 6 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
26. Atsakovė nepateikė duomenų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos nepriteistinos.
27. Pašto išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, joms neviršijus valstybės nustatytos minimalios (8 Eur) sumos, o iš atsakovės patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 17,72 Eur pašto išlaidų valstybei (19,26 Eur × 92 proc.) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 269-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
priteisti ieškovei UAB „Arlanga alu“, kodas 305552557, iš atsakovės UAB „SPV Neringa“, kodas 304415527, 9 527,57 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt septynis eurus 57 ct) skolą, 857,48 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 48 ct) delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (10 385,05 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 674,36 (šešis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SPV Neringa“, kodas 304415527, valstybei 17,72 Eur (septyniolika eurų 72 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Lipeikienė