Baudžiamoji byla Nr. 1-198-517/2017m.
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40243-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1
(S)

UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017m. rugsėjo 06d.
Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
I. I., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, ne karo prievolininkas, senatvės pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 str. 2d.,
n u s t a t ė:
Kaltinamasis I. I., smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2017m. rugpjūčio 05d., tarpe 1700-1730 val., kaltinamasis I. I., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) vietuvėje kilusio konflikto su sutuoktine-pil. E. I. metu suėmė už pastarosios vilkėtos striukės atlapų ir, tokiu būdu ją laikydamas, ne mažiau kaip tris kartus stūmė į priekį, dėl ko nukentėjusioji E. I. atsitrenkė į durų staktą, po ko jis(kaltinamasis I. I.), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasivijęs iš namų išbėgusią savo sutuoktinę-nukentėjusiąją E. I., rankomis suėmė už pastarosios vilkėtos striukės ir pakišo jai koją, dėl ko nukentėjusioji E. I. pargriuvo ant žemės ant nugaros, o po to jis(kaltinamasis I. I.) apžergė pastarąją kojomis ir, pasilenkęs link nukentėjusiosios, suėmė už jos vilkėtos striukės ir taip savo sutuoktinę-nukentėjusiąją E. I. purtė bei ne mažiau kaip tris kartus su kumščiu sudavė pastarajai į abiejų rankų žastikaulius, du kartus
sudavė į krūtinę, vieną kartą sudavė į pilvą, du kartus įspyrė į dešinę šlaunį ir vieną kartą įspyrė į kairią šlaunį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios asmenį pasekoje pastarajai buvo padarytos blykštančios, gelstančios kraujosruvos: 2 cm kairiame žaste, 5x2 dešiniame petyje, trys dešiniame žaste(2x2, 3,5x4 cm), 4x3 ties dešiniu riešu, kas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. I. sveikatą.
Kaip matyti iš kaltinamojo I. I. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis su sutuoktine E. santuokoje gyvena 42 metus, turi vieną sūnų, kuris gyvena Kaune, tačiau dažnai lankosi jų namuose. Jo ir sutuoktinės santykiai yra neblogi, tačiau tik kai jis išgeria būna visokių nesąmonių. Išgeria tada, kai nėra darbo. Su sutuoktine kartu prižiūri ūkį, augina žąsis, kalakutus, turi karvę, 25 vnt. vištų, taip pat turi du šunis. Būna, kad šešis mėnesius visiškia nevartoja alkoholio, bet būna, kad ir į savaitę porą kartų užgeria. Jis geria tik alų, jokio kito alkoholio nevartoja. Jo sutuoktinė visai nevartoja alkoholio. Prieš įvykį jis berods tris dienas girtavo, tikslios dienos neatsimena, bet gali būti, kad buvo šeštadienis, t.y. 2017m. rugpjūčio 05d. Ryte jis iš parduotuvės, kuri yra (duomenys neskelbtini) su dviračiu atsivežė du butelius po 1 l talpos alaus, kurį vienas namuose ir išgėrė. Neatsimena kada dar, bet atrodo dar kartą buvo toje parduotuvėje ir pirko vieną butelį alaus. Jis atsimena, kad kažkuriuo tai metu namuose, virtuvėje prašė savo sutuoktinės E. duoti pinigų alui. Įprastai sutuoktinė turi pinigų, kuriuos ši saugo, o jo paties pensija yra banke, kurio kortelė taip pat yra pas jo sutuoktinę. Sutuoktinė E. pinigų jam nenorėjo duoti. Gali būti, kad jis suėmė savo sutuoktinei už drabužių ir ją kažkiek pastumdė. Gali būti, kad sutuoktinė atsitrenkė į staktą, kada jis ją patampė ar apstumdė, tik nežino kiek kartų ji atsitrenkė į staktą. Sutuoktinė buvo išbėguis iš namų ir bėgo keliuku link pagrindinio kelio, kada jis ją vijosi. Jis tiesiog norėjo iš jos gauti pinigų alui, todėl sutuoktinę ir vijosi. Kada pasivijo, jis sutuoktinę E.pagavo už striukės, tik neatsimena kurioje vietoje tai vyko, t.y. gal kažkur šalia namų, ant keliuko, o gal sode. Jam atrodo, kad jis sutuoktinei suėmė už jos striukės ir ją patraukė, dėl ko ši nugriuvo ant žemės, ant nugaros. Nežino ar sutuoktinei pakišo koją ar ne, nes to neatsimena. Kai sutuoktinė jau gulėjo ant žemės, jis suėmė pastarajai už striukės ir ją gerai papurtė. Gali būti, kad tada gulinčiai sutuoktinei E. jis įspyrė kažkur į kojas, gal ir sudavė jai kumščiu į žastikaulius, krūtinę ar pilvą. Jis neatsimena kiek kartų taip padarė, bet pripažįsta savo kaltę, kad tikrai tai galėjo padaryti(b.l. 53-54, 57).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis I. I. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios E. I. ir liudytojo A. I. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 17-21, 38-39), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 7-10) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 11-14), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 28) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. (duomenys neskelbtini) priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapu(b.l. 29), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 33) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios E. I. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, daugiau kaip trejus metus ji nuomojamame bute gyvena kartu su sugyventiniu A. P.. Įvykio dieną atsikėlusi ryte, apie 0900 val., sugyventinio namuose nerado, kuris buvo išėjęs pas draugus. Apie 1200 val. sugyventinis A. grįžo į namus išgėręs, pradėjo reikalauti, kad ji jam pagamintų valgyti ir nueitų į parduotuvę nupirkti alaus. Padavusi ant stalo valgyti, ji išėjo į parduotuvę nupirkti alaus. Parduotuvėje nupirko du po 1 l talpos plastikinius butelius alaus, o pati sau nusipirko plastikinį 0,5 l talpos butelį sidro. Namuose abu gėrė. Išgertuvių metu sugyventinis A. P. pradėjo reikalauti, kad ji jam atiduotų panešioti ant rankos nešiojamą auksinę grandinėlę. Tarp jų kilo konfliktas. Nenorėdama, kad konfliktas peraugtų į muštynes, ji nuėjo miegoti. Jai gulint lovoje, sugyventinis A. P. pradėjo triukšmauti, po ko su rankos kumščiu du kartus sudavė jai į veidą ir, sugriebęs abiejomis rankomis už kaklo, pradėjo ją smaugti. Ji bandė gintis, šaukti pagalbos, tačiau sugyventinis A. P., prieš išeidamas iš kambario, jai dar du kartus spyrė į krūtinę. Nubėguis į virtuvę, ji paskambino į policiją. Sugyventinis liko sėdėti kambaryje. Po to, kai sugyventinis A. P. ją sumušė, šis pas ją daugiau nebegyvena, būdamas apsistojęs pas savo motiną. Sugyventinis A. P. jos atsiprašė telefonu ir ji jam atleido. Būdamas blaivus, sugyventinis A. P. nėra jos mušęs, todėl mano, kad ji buvo sumušta dėl to, kad neblaivus sugyventinis tiesiog nekontroliavo savęs(b.l. 22-24).
Kaip matyti iš liudytojo A. I. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, pil. I. I. yra jo tėvas. Jam išaiškintos jo teisės ir pareigos. Kol tėvas būna blaivus, jis būna sukalbamas ir normalus žmogus, o konfliktai vyksta dėl alkoholio vartojimo. Jis dažnai būna tėvų namuose, bet tądien, kada viskas vyko, t.y. 2017m. rugpjūčio 05d., jo namuose nebuvo ir jis paties įvykio nematė. 2017m. rugpjūčio 05d., apie 1752 val., jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino motina E. I. ir pasakė, kad tėvas ją namuose sumušė. Motina sakė, kad tėvas ją vaikėsi, bandė smaugti, sakė, kad ją mušė su kumščiu ir spardė. Motina, kalbėdama telefonu, verkė, suprato, kad ji labai susijaudinusi. Motina dar sakė, kad nuo tėvo pabėgo ir pati išsikvietė policiją. Kadangi tądien jis dirbo, neturėjo galimybės pats atvažiuoti į Ukmergę. Motina, jau išvykus policijos pareigūnams, jam skambino ir sakė, kad ji labai išsigando, jog tėvą policijos pareigūnai išsiveš, todėl jiems sakė, kad tarp jų buvo tik žodinis konfliktas ir tėvas jos nemušė. Jis pas motiną atvažiavo 2017m. rugpjūčio 06d., vakare, kada matė motiną jau sumuštą. Matėsi mėlynes ties motinos abejais pečiais, dešinėje rankoje ties riešu. Motina buvo labai susijaudinusi, jį pamačiusi, verkė, atrodė sutrikusi. Kadangi jau buvo vakaras, jis motinos nebevežė į ligoninę ir į policiją, o ir pati motina neleido to daryti ir prašė jos niekur nevežti. 2017m. rugpjūčio 06d., vakare, jis matė tėvą namuose girtą, dėl ko negalėjo su juo pasikalbėti. Sekančią dieną, t.y. 2017m. rugpjūčio 07d., tėvas toliau namuose vienas gėrė alkoholį, todėl su juo vėl nepavyko draugiškai pasikalbėti ir išsiaiškinti kas vyksta, kodėl jis muša motiną. Bijodamas motiną palikti namuose vieną ir matydamas mėlynes jos rankose, 2017m. rugpjūčio 08d. jis pats ragino motiną dėl įvykio kreiptis į policiją. Labai tikisi, kad šis atvejis bus tėvui gera pamoka, gal jis nustos gerti alkoholį ir skriausti motiną. Norėtų, kad ateityje tėvai vėl gyventų kartu.(b.l. 38-39).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) koordinatės: šiaurės platumos (duomenys neskelbtini) ir rytų ilgumos (duomenys neskelbtini) . Važiuojant keliu Nr. (duomenys neskelbtini) , privažiavus sankryžą((duomenys neskelbtini) 8 km) ir pavažiavus 580 m., dešinėje kelio pusėje matoma medžiais apaugusi sodyba. Į sodybą veda grįstas keliukas, apsodintas medžiais. Gyvenamasis namas medinis, apkaltas tamsiai rudomis lentomis, įėjimas į kurį yra nuo kelio pusės. Įėjus į namo visų, patenkama į verandą, kur pro duris dešinėje yra virtuvė. Įvykio vietos apžiūroje dalyvavusi nuekntėjusioji-pil. E. I. parodė vietą virtuvėje, nuo įėjimo dešinėje prie sienos, šalia durų staktos, ties elektros jungikliu, kur jos sutuoktinis-kaltinamasis I. I. keturis kartus trenkė ją į sieną. Po to išėjusi į lauką, nukentėjusioji E. I. keliuku nuvedė link kelio (duomenys neskelbtini) ir parodė vietą ant keliuko, kur ją prisivijęs, sutuoktinis-kaltinamasis I. I. daužė ją kumščiais ir spardė(b.l.
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio (duomenys neskelbtini) priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapo, kurį savanoriškai ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė nukentėjusioji E. I., 2017m. rugpjūčio 08d., 1157 val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių atvyko pil. E. I., gim. 1951m., gyv. (duomenys neskelbtini) kuri skundėsi abiejų žastų ir dešiniojo dilbio sumušimais, nurodydama, kad ją 2017m. rugpjūčio 05d., namuose kilusio konflikto metu sumušė jos sutuoktinis. Pacientei konstatuotos blyškios, geltonos spalvos kraujosruvos: 2 cm kairiame žaste, 5x2 dešiniame petyje, trys dešiniame žaste(2x2, 3,5x4 cm), 4x3 ties dešiniu riešu, kuriai suteikus būtinąją medicininę pagalbą, pastaroji buvo išleista į namus(b.l. 28-29).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados, 2017m. rugpjūčio 11d. įvertinus gydymo įstaigos darytus įrašus išsireikalautose medicininiuose dokumentuose apie nukentėjusiosios E. I. medicininę apžiūrą dėl pastarajai padarytų kūno sužalojimų, prieš ją pavartojus fizinį smurtą 2017m. rugpjūčio 05d. įvykusio konflikto artimoje aplinkoje metu, sunkumo laipsnio nustatymo, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, t.y. blykštančios, gelstančios kraujosruvos: 2 cm kairiame žaste, 5x2 dešiniame petyje, trys dešiniame žaste(2x2, 3,5x4 cm), 4x3 ties dešiniu riešu, buvo padaryti, nurodytas sritis paveikus kietais bukais daiktais galimai aptariamojo įvykio metu. Nukentėjusiajai E. I. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 33).
Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2017m. rugpjūčio 05d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami sutuoktiniai(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis I. I., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę-nukentėjusiąją E. I., ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota(b.l. 33), savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).
Kaltinamojo I. I. nusikalstama veika tiesioginė turtinė žala padaryta nebuvo, nes pati nukentėjusioji E. I. jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, todėl baudžiamojoje byloje nukentėjusioji civilinio ieškinio pareiškusi nebuvo.
Kaltinamasis I. I. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-laisvės apribojimu ir jos dydžiu(b.l. 68-70).
Sankcijoje už kaltinamajam I. I. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.
Sprendžiant kaltinamojo I. I. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Nors kaltinamasis I. I. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, ir būdamas apsbvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad fizinis smurtas buvo panaudotas kilusio šeimyninio konflikto metu, bei įvertinus tiek padarytos veikos artimoje aplinkoje aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir paties kaltinamojo I. I., kaip jau nedarbingo asmens, t.y. senatvės pensininko, asmenybę, laikytina, kad, LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam I. I., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę, tačiau paskyrus tokius baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui(LR BK 48 str. 3-7d.d.). Paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 641 str. pagrindu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 721 ir 722 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo I. I. asmenybę, jo, kaip senatvės pensininko, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str
n u s p r e n d ė:
I. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; b) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų, ir c) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
LR BK 641 str. pagrindu kaltinamajam I. I. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam I. I. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas Rinaldas Adamonis