Civilinė byla Nr. e2A-698-302/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00495-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.16.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl konkurso laimėtojo (nuomininko) teisių ir pareigų perdavimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno vaistinė“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Gintarinė vaistinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė įpareigoti atsakoves per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos perduoti konkurso laimėtojo (nuomininko – UAB „Nemuno vaistinė“) teises ir pareigas ieškovei, priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir ieškovė 2008 m. balandžio 3 d. buvo sudarę savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį. Sutartimi ieškovei buvo išnuomotos 60,15 kv. m. dydžio negyvenamosios patalpos medicininei komercinei (vaistinės) veiklai vykdyti. Patalpos yra tame pačiame pastate kaip ir VšĮ „Naujininkų poliklinika“. Sutarties 6 punkte buvo nustatyta, kad nuomos terminas baigiasi 2013 m. sausio 3 d.
3. 2013 m. sausio 21 d. susitarimu sutarties terminas buvo pratęstas iki 2018 m. sausio 4 d. Ieškovė visas sutartyje numatytas pareigas vykdė tinkamai, patalpas naudojo griežtai pagal paskirtį, gerino jų būklę, jas remontavo, laiku ir tinkamai mokėjo nuompinigius bei visus kitus mokėtinus mokesčius. Ieškovė, vykdydama sutartį, investavo itin dideles sumas ne tik į patalpas, bet ir į su patalpomis susijusios VšĮ „Naujininkų poliklinika“ veiklą. Nuomos sutartyje buvo aiškiai įtvirtinta, kad ieškovei tinkamai vykdant nuomos sutartyje nustatytas pareigas, nuomos sutartis gali būti atnaujinta, t. y. ieškovė kitų nuomininkų atžvilgiu turi pirmenybės teisę.
4. Pasibaigus nuomos sutarties su ieškove terminui, Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė organizuoti viešą nuomos konkursą. Ieškovė nuolatos prašė Vilniaus miesto savivaldybės užtikrinti jos pirmenybės teisę net ir skelbiant konkursą. Nepaisant to, tokie ieškovės prašymai nebuvo tenkinami. 2018 m. kovo 22 d. įvyko konkursas, kurio laimėtojas trečiasis asmuo UAB „Nemuno vaistinė“ įgijo teisę 3 metų terminui išsinuomoti patalpas.
5. 2018 m. balandžio 5 d. ieškovė Vilniaus miesto savivaldybei pateikė reikalavimą dėl teisių ir pareigų, kurias įgijo konkurso laimėtojas (nuomininkas), perdavimo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė perduoti ieškovei minėtas teises ir pareigas. Pažymėjo, siekiąs įgyvendinti savo pirmenybės teisę sudaryti (atnaujinti) patalpų nuomos sutartį tomis pačiomis sąlygomis ir ta pačia kaina, kurią pasiūlė konkurso būdu išrinktas laimėtojas.
6. Nurodė, kad ieškovė turi akivaizdžiai pagrįstą pirmenybės teisę sudaryti (atnaujinti) patalpų nuomos sutartį. Sutarties 16 punkte yra įtvirtinta, kad su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu sutartyje prisiimtas pareigas, sutartis gali būti atnaujinta Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Teigė, kad ieškovės pirmenybės teisės pagrįstumą bei teisėtumą užtikrintai patvirtina aktuali Lietuvos Respublikos teismų praktika identiškose bylose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovė iš atsakovių nuomojasi ginčo patalpas nuo 2008 metų. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintuose nuostatuose yra įtvirtintas imperatyvas, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui.
9. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas negali būti patenkintas, kadangi prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui, imperatyvioms poįstatyminėms viešosios teisės normoms. Dėl to, nenustatęs pagrindo taikyti ieškovei išimtį ir pratęsti nuomos sutartį virš 10 metų laikotarpiui, ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Gintarinė vaistinė“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir skundžiamame sprendime nėra paneigtas faktas, kad ieškovė turi akivaizdžiai pagrįstą pirmenybės teisę sudaryti (atnaujinti) patalpų nuomos sutartį, todėl ieškinys negalėjo (negali) būti atmestas.
10.2. Nurodo, kad ji sutartyje numatytas pareigas vykdė tvarkingai ir tinkamai, o atsakovės bylos nagrinėjimo metu šio fakto neneigė.
10.3. Be to, ieškovės pirmenybės teisės pagrįstumą ir teisėtumą užtikrinamai patvirtina aktuali Lietuvos Respublikos teismų praktika identiškose bylose, kuri sprendime net nebuvo įvertinta.
10.4. Apeliantė taip pat pažymi, kad skundžiamame sprendime buvo visiškai neįvertintas faktas, kad Vilniaus miesto savivaldybė akivaizdžiai pažeidė (pažeidžia) sutarties 16 punktą ir Civilinio kodekso 6.482 straipsnį.
10.5. Vilniaus miesto savivaldybė galėjo pratęsti sutartį pagal tuo metu aktualią 2017 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-920 patvirtintą Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo konkurso ir ne konkurso būdu nuostatų redakciją. Taip pat, Vilniaus miesto savivaldybė galėjo sudaryti (pratęsti) patalpų nuomos sutartį su ieškove tomis pačiomis sąlygomis ir ta pačia kaina, kurią pasiūlė viešo konkurso būdu nustatytas patalpų nuomos konkurso laimėtojas. Tokia praktika nuolatos vadovaujasi Klaipėdos miesto savivaldybė. Be to, tai atitinka ir Civilinio kodekso 6.482 straipsnio nuostatas.
10.6. Teismas visiškai ignoravo faktą, kad Vilniaus miesto savivaldybė sudaro (atnaujina) nuomos sutartis su kitais asmenimis net ne konkurso būdu ir net viršijus 10 metų terminą. Pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino faktą, kad atskirais atvejais 10 metų termino gali būti nepaisoma, tačiau sutartis su ieškove 2017 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimo 4 punkto pagrindu sudaryta (atnaujinta) nebuvo.
10.7. Teismas visiškai ignoravo ir tai, kad ieškovės vykdoma veikla yra socialiai reikšminga. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovė teigė, kad savivaldybė nemato būtinybės pratęsti patalpų nuomos sutartį su ieškove, kadangi viešasis interesas bus užtikrintas patalpas išnuomojus kitai vaistinei, tačiau visiškai ignoruojama tai, jog nėra nei vieno argumento, kuris prieštarautų ieškovės sutarties pratęsimui 2017 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimo 4 punkto tvarka ir kuris galėtų pateisinti ieškovės pirmenybės teisės pažeidimą bei Sutarties 16 punkto ir Civilinio kodekso 6.482 straipsnio nevykdymą.
10.8. Apeliantė taip pat pažymi, kad konkurso laimėtojas (UAB „Nemuno vaistinė“) bei Vilniaus miesto savivaldybė byloje išreiškė prieštaravimą dėl konkurso laimėtojo teisių ir pareigų perdavimo ieškovei. Neva be UAB „Nemuno vaistinė“ sutikimo perduoti ieškovei konkurso laimėtojo teises ir pareigas apskritai yra neįmanoma. Teismas ignoravo ieškovės teiginius ir sprendime visiškai nepasisakė dėl Vilniaus miesto savivaldybės bei UAB „Nemuno vaistinė“ pozicijos, kuri yra visiškai nepagrįsta.
10.9. Nei Lietuvos Respublikos teismų praktika, nei įstatymas reikalavimo ankstesniajam nuomininkui gauti naujojo nuomininko sutikimą nenumato. Tai patvirtina ieškovės procesiniuose dokumentuose detaliai išdėstytas įstatyminis pagrindas bei teismų praktika, suformuota nagrinėjant ginčus dėl nuomininko pirmenybės teisės užtikrinimo. Ieškovės įsitikinimu, svarbu įvertinti ir tai, kad ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės dar prieš vykdant konkursą prašė į būsimo konkurso sąlygas įtraukti nuostatą, aiškiai įtvirtinančią ieškovės pirmenybės teisę sudaryti (atnaujinti) patalpų nuomos sutartį tomis pačiomis sąlygomis bei ta pačia kaina, kurią pasiūlys viešo konkurso būdu nustatytas laimėtojas. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija tokį ieškovės prašymą atmetė.
10.10. Ieškovas net neturėdamas tokios pareigos, visais būdais stengėsi užtikrinti, kad ieškovės pirmenybės teisė sudaryti (atnaujinti) patalpų nuomos sutartį kitiems konkurse dalyvaujantiems subjektams būtų žinoma / išviešinta. Tačiau pati Vilniaus miesto savivaldybė visus ieškovės prašymus atsisakė tenkinti. Taigi akivaizdu, kad ieškovės pirmenybės teisė sudaryti (atnaujinti) patalpų nuomos sutartį nebuvo išviešinta tik dėl pačios Vilniaus miesto savivaldybės nepagrįstų bei nesąžiningų veiksmų. Pastebėtina, kad net ir nesutikdama su ieškovės pirmenybės teise sudaryti (atnaujinti) patalpų nuomos sutartį, Vilniaus miesto savivaldybė galėjo informuoti kitus konkurso dalyvius apie kilusį ginčą su ieškove dėl pastarojo pirmenybės teisės užtikrinimo, tačiau nepadarė net ir to.
10.11. Apeliantė taip pat pažymi, kad konkurso rezultatai nagrinėjamu atveju apskritai turėtų būti anuliuojami, o patalpų nuomos konkursas laikomas neįvykusiu. Laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios Vilniaus miesto savivaldybei pasirašyti patalpų nuomos sutartį su konkurso laimėtoju, buvo panaikintos 2018 m. liepos 26 d., tačiau patalpų nuomos sutartis iki šiol nėra sudaryta – Apraše nustatytas 20 kalendorinių dienų terminas sutarčiai pasirašyti yra akivaizdžiai praleistas.
10.12. Be to, apeliantė nurodo, kad buvo pateikusi pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo ir 2018 m. liepos 19 d. teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė buvo įpareigota pasiūlymą perduoti svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tačiau įpareigojimas įvykdytas nebuvo.
11. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius atsikirtimus:
11.1. Atsakovių vertinimu, ieškovė be jokių svarbių priežasčių praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl ko apeliacinis procesas nutrauktinas.
11.2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jos teiginius apie investuotas į ginčo patalpas lėšas. Be to, ši jos nurodoma aplinkybė, net jei ir būtų patvirtinta niekaip nėra reikšminga nagrinėjamai bylai.
11.3. Ieškovė jau nuo 2017 m. gruodžio 6 d. rašto gavimo, žinojo, kad vykdant ginčo patalpų nuomos konkursą nebus nustatytos tokios konkurso sąlygos, kuriomis remiantis konkurso nugalėtoju galėtų būti pripažintas konkurso nelaimėjęs subjektas – UAB „Gintarinė vaistinė“.
11.4. Ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės, kad ji neva nuolat prašė savivaldybės užtikrinti jos pirmenybės teisę skelbiant konkursą, bet jos prašymai piktybiškai nebuvo tenkinami, neatitinka tikrovės, kadangi kai savivaldybė ieškovei paaiškino, kad nėra teisinio pagrindo ginčo patalpų nuomos konkursui nustatyti tokias sąlygas, pagal kurias ieškovė perimtų konkurso laimėtojo teises ir pareigas, pati ieškovė įsipareigojo patalpas atlaisvinti paskelbus ginčo patalpų nuomos konkurso laimėtoją.
11.5. Pastebėtina, kad ieškovė aplinkybę, jog išimtiniais atvejais nuomos terminas nuomininkams sudaro daugiau nei 10 metų, pateikia taip, lyg atsakovės nuolat kitiems subjektams pratęsinėtų nuomos terminą daugiau nei 10 metų. Tokie atvejai yra reti ir tenkina teisės aktuose nustatytas sąlygas, t. y. nuomos terminas pratęsiamas savivaldybės tarybos sprendimu, kai tai būtina miesto reprezentavimui ir įvaizdžiui arba jeigu subjektas vykdo socialiai reikšmingą veiklą.
11.6. Pažymi, kad atsakovės išnuomodamos savivaldybei priklausantį turtą, privalo visų pirma vadovautis būtent nuostatais, o ne Civiliniu kodeksu. Šiuo atveju akcentuotina, kad nuostatai aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtina, kad patalpų nuomos sutartis sudaroma su nuomos konkurso laimėtoju.
11.7. Akivaizdu, kad ieškovės kaip nuomininkės teisės nebuvo pažeistos – ieškovė ne tik, kad buvo informuota apie ginčo patalpų nuomą viešo konkurso būdu, tačiau pati šiame konkurse ir dalyvavo. Ieškovė neturi ir negali turėti teisės vietoj ginčo patalpų nuomos konkurso laimėtojo sudaryti ginčo patalpų nuomos sutarties, todėl ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas – ieškovės reikalavimo tenkinimas prieštarautų imperatyviems teisės aktų reikalavimams, teismų praktikai.
11.8. Priešingai nei teigia ieškovė, tiek jos nurodoma, tiek kita teismų praktika jos reikalavimų pagrįstumo nepatvirtina.
11.9. Ieškovė, supratusi, kad jos ieškinio reikalavimai nebus tenkinti pagal jame suformuotą ieškinio pagrindą, apeliaciniame skunde pateikė eilę naujų aplinkybių, kaip šiuo atveju ji neva atitinka išimtį, kad su ja būtų tęsiami nuomos santykiai, o pirmosios instancijos teismas to neįvertino.
11.10. Taip pat ieškovė apeliaciniame skunde netiesiogiai pildo savo ieškinio reikalavimus – jau neva pirmosios instancijos teismas ne vien turėjo spręsti dėl ginčo patalpų nuomos konkurso laimėtojo teisių ir pareigų perleidimo ieškovei, tačiau ir dėl savivaldybės tariamos pareigos ginčo patalpas ieškovei nuomoti kitu būdu – pagal sprendimo 4 punkte numatytą išimtį. Pastebėtina, kad ieškovė, tikėtina puikiai suprasdama, jog jos ieškinio reikalavimai negali būti ir nebus tenkinami, siekia bet kokia kaina sukelti abejonių pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, neva jis iš tikrųjų būtų kažko neįvertinęs, nors pati ieškovė nutyli (ar nepastebi), kad atitinkamo reikalavimo teisme net nėra pareiškusi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovės apeliaciniame skunde pateikiamos naujos aplinkybės ir nauji reikalavimai apskritai neturėtų būti vertinami apeliacinės instancijos teisme.
12. Trečiasis asmuo UAB „Nemuno vaistinė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius atsikirtimus:
12.1. Ieškovei kaip verslininkei, besinuomojančiai Vilniaus miesto savivaldybės turtą, neabejotinai buvo žinoma, kad specialūs savivaldybės turto nuomą reglamentuojantys teisės aktai nenumato nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį ir tokios teisės įgyvendinimo tvarkos.
12.2. Ieškovė, kalbėdama apie savo pirmenybės teisę atnaujinti patalpų nuomos sutartį, remiasi patalpų nuomos sutarties 16 punktu. Patalpų nuomos sutarties 16 punkte kalbama apie patalpų nuomos sutarties atnaujinimo galimybę, o ne ieškovės pirmenybės teisę ir ją atitinkančią atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės pareigą užtikrinti tokios ieškovės teisės įgyvendinimą. Kitaip tariant, iš esmės ieškovė pirmenybės teisės atnaujinti patalpų nuomos sutartį buvimą grindžia nepagrįstomis patalpų nuomos sutarties ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso interpretacijomis.
12.3. Ieškovė ne vienu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštu, pateiktu iki viešo patalpų nuomos konkurso, buvo informuota, kad jos reikalavimai dėl pirmenybės teisės atnaujinti patalpų nuomos sutartį užtikrinimo ar konkurso sąlygų papildymo ieškovės nurodytomis sąlygomis yra nesuderinami su Vilniaus miesto savivaldybės turto nuomos teisiniu reguliavimu. Todėl ieškovei turėjo būti aišku, kad jai jokios išskirtinės teisės nebus suteiktos ir ji kaip ir kiti viešo patalpų nuomos konkurso dalyviai turės konkuruoti siūlant patalpų nuomos kainą.
12.4. Atsakovės savo elgesiu nepažeidė ir negalėjo pažeisti ieškovės teisių. Tuo tarpu teismo procesas yra skirtas egzistuojančių teisių, kurios buvo pažeistos gynimui. Dėl to, kad ieškovė eilėje raštų aiškino turinti pirmenybės teisę atnaujinti patalpų nuomos sutartį ir tvirtino, kad atsakovė šią teisę pažeidė, pirmenybės teisė ar ieškovės deklaruojamas jos pažeidimas netapo realiai egzistuojančiais. Šiuo atveju ieškovė paprasčiausiai visomis priemonėmis bando savo žinioje išsaugoti patalpas.
12.5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde ieškovė skundžiasi dėl jos pirmenybės teisės atnaujinti patalpų nuomos sutartį pažeidimo. Tuo tarpu 2017 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimo 4 punkto turinys aiškiai rodo, jog jis yra skirtas ne Vilniaus miesto savivaldybės turto nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti atitinkamo turto nuomos sutartį nustatymui ar jos užtikrinimui. 2017 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimo 4 punkte nėra kalbama apie nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti Vilniaus miesto savivaldybės turto nuomos sutartį ar šios teisės realizavimo tvarką.
12.6. Išvada, kad 10 metų nuomos terminas, nurodytas nuostatuose, yra maksimalus galimas terminas pagal vieną nuomos sutartį, nekeičia fakto, jog ieškovė neturi pirmenybės teisės atnaujinti patalpų nuomos sutartį ir, kad ieškovės reikalavimus dėl pirmenybės teisės užtikrinimo atsakovės atmetė teisėtai ir pagrįstai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal Civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
14. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. lapkričio 29 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus dėl naujų šiai bylai aktualių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. Kartu atsakovės pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties kopiją bei prašo vadovautis joje išdėstytais kasacinio teismo išaiškinimais.
15. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje reglamentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovių pateikti rašytiniai paaiškinimai yra ne kas kita, o apeliacinio skundo papildymas, kuris pasibaigus skundo padavimo terminui negali būti priimtas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o prašomi prijungti rašytiniai įrodymai (duomenys apie kasacinio teismo priimtą procesinį sprendimą) yra teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, todėl atsisako priimti tiek rašytinius paaiškinimus, tiek kartu su paaiškinimais pateikiamus rašytinius įrodymus (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti
17. Nagrinėjamu atveju atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovė be svarbių priežasčių praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl yra pagrindas apeliacinį procesą nutraukti.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2018 m. gruodžio 20 d., kas reiškia, jog ieškovė apeliacinį skundą turėjo teisę pateikti per 30 dienų (Civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalis), t. y. iki 2019 m. sausio 19 d., tačiau, kadangi tai buvo šeštadienis, terminas apeliaciniam skundui nusikėlė dviem dienom į artimiausią darbo dieną – 2019 m. sausio 21 d. Ieškovės apeliacinis skundas, remiantis EPP sistemos duomenimis, buvo gautas 2019 m. sausio 22 d.
19. Pažymėtina, kad viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (Civilinio proceso kodekso 73 straipsnio 1 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą 30 dienų terminą, teisė paduoti apeliacinį skundą išnyksta (Civilinio proceso kodekso 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
20. Teismų informacinės sistemos LITEKO esančiais duomenimis nustatyta, kad apeliacinis skundas buvo paduotas 2019 m. sausio 22 d. 00.01 val., t. y. ieškovė terminą praleido tik keletą minučių. Atsižvelgiant į tai, taip pat į išdėstytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieškovės apeliacinį skundą, kadangi terminas buvo praleistas nežymiai. Dėl to, teisėjų kolegija atsakovių prašymą nutraukti apeliacinį procesą atmeta, kaip nepagrįstą.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. balandžio 3 d. su ieškove buvo sudaryta savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. A466-2150-(5.2-TR2) (toliau – Nuomos sutartis), kuria Vilniaus miesto savivaldybė ieškovei išnuomojo ilgalaikį materialųjį turtą – (duomenys neskelbtini) patalpas poliklinikos pastate, kurių plotas 60,15 kv. m. (toliau – Ginčo patalpos), naudoti medicininei komercinei veiklai. Nuomos terminas nustatytas nuo 2008 m. sausio 31 d. iki 2013 m. sausio 3 d.
22. 2013 m. sausio 21 d. susitarimu „Dėl 2008 m. balandžio 3 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. A466-2150-(5.2-TR2) pratęsimo“ patalpų nuomos terminas nustatytas iki 2018 m. sausio 4 d.
23. 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. A51-52455/17(2.14.1.17-TR2) „Priminimas dėl nuomos sutarties galiojimo termino pabaigos“ Ieškovei buvo priminta, kad 2008 m. balandžio 3 d. nuomos sutarties terminas baigiasi 2018 m. sausio 4 d., nurodyta terminui pasibaigus Ginčo patalpas atlaisvinti per 7 dienas.
24. 2017 m. spalio 5 d. prašymu ieškovė išreiškė norą tęsti vaistinės veiklą Ginčo patalpose, prašė ne konkurso būdu išnuomoti Ginčo patalpas.
25. 2017 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. A51-82349/17(2.14.1.17-TR2) „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos“ ieškovė informuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškovės prašymui nepritarė, buvo paaiškinta, kad priešingu atveju būtų pažeistos Savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 1-920 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“ nuostatos.
26. 2017 m. lapkričio 29 d. prašymu Nr. GV-S-198/2017 „Dėl (duomenys neskelbtini), esančių patalpų nuomos konkurso sąlygų“ ieškovė prašė nustatyti tokias Ginčo patalpų nuomos konkurso sąlygas, kurios užtikrintų ieškovės pirmenybės teisę sudaryti (pratęsti) Ginčo patalpų nuomos sutartį tomis pačios sąlygomis ir ta kaina, kurią pasiūlys viešo konkurso būdu nustatytas laimėtojas.
27. 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. A51-85637/17(2.14.1.17E-TR2) „Dėl savivaldybės turto nuomos viešo konkurso sąlygų“ ieškovei buvo paaiškinta, kad savivaldybė neturi pareigos siekti užtikrinti atskirų subjektų interesų patenkinimo, priešingai, savivaldybės turtu turi būti disponuojama siekiant užtikrinti visuomenės interesų patenkinimą, maksimalią naudą visuomenei.
28. 2018 m. sausio 4 d. Ginčo patalpų nuomos sutartis pasibaigė, taip pat 2018 m. sausio 4 d. prašymu „Dėl 2008-04-03 Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. A466-2150-(5.2-TR2) atnaujinimo (pratęsimo)“ ieškovė pakartotinai prašė užtikrinti jos pirmenybės teisę sudaryti Ginčo patalpų nuomos sutartį naujam terminui ir Ginčo patalpų nuomos sutartį atnaujinti.
29. 2018 m. sausio 8 d. raštu Nr. A51-2019/18(2.14.1.17E-TR2) „Dėl 2018-04-03 nuomos sutarties Nr. A466-2150-(5.2-TR2) atnaujinimo (pratęsimo) ir patalpų (duomenys neskelbtini) perdavimo termino“ ieškovė buvo pakartotinai informuota, kad Savivaldybė neturi teisinio pagrindo suteikti jai pirmenybę sudaryti Ginčo patalpų nuomos sutartį, nurodyta, kad Ginčo patalpų perėmimas bus vykdomas.
30. 2018 m. kovo 22 d. įvyko Ginčo patalpų nuomos konkursas, kuriame dalyvavo ir ieškovė. Konkurso laimėtoju pripažinta UAB „Nemuno vaistinė“, pasiūliusi didžiausią kainą – 225,47 Eur už 1 kv./m.
31. 2018 m. balandžio 5 d. prašymu GV-S-113/2018 „Dėl teisių ir pareigų, kurias įgijo 2018 m. kovo 22 d. viešojo konkurso nugalėtojas, perdavimo“ ieškovė prašė operatyviai perduoti konkurso būdu nustatyto laimėtojo teises ir pareigas UAB „Gintarinė vaistinė“, t. y. suteikti UAB „Gintarinė vaistinė“ teisę išsinuomoti Ginčo patalpas sąlygomis bei kaina (225,47 Eur), kurią pasiūlė konkurso nugalėtojas.
32. 2018 m. balandžio 9 d. raštu Nr. A51-27946/18(2.14.1.17E-TR2) „Dėl savivaldybės turto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties“ ieškovei buvo paaiškinta, kad viešame nuomos konkurse nebuvo numatyta tokia jo sąlyga, kad UAB „Gintarinė vaistinė“ turės pirmenybės teisę sudaryti Ginčo patalpų nuomos sutartį pagal laimėtojo rezultatus, priminta, kad ieškovė apskritai neturi pirmenybės teisės į Ginčo patalpų nuomos sutarties atnaujinimą. Taip pat buvo atkreiptas ieškovės dėmesys, kad nuomininko teisių ir pareigų perleidimas yra galimas tik po nuomos sutarties su viešo konkurso laimėtoju sudarymo ir priklauso išimtinai nuo paties nuomininko valios bei Savivaldybės sutikimo.
Dėl ieškovės pirmenybės teisės sudaryti (atnaujinti) savivaldybei priklausančio turto nuomos sutartį organizuojant viešą konkursą bei Konkurso laimėtojo UAB „Nemuno vaistinė“ teisių ir pareigų perdavimo ieškovei
33. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl ieškovės pirmenybės teisės sudaryti (atnaujinti) Nuomos sutartį su atsakove, nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – VSTVNDJĮ) įtvirtintas imperatyvas, jog valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą). Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nuostatuose, taip pat nustatytas maksimalus 10 metų terminas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nenustatytas pagrindas, dėl kurio ieškovei, užsiimančiai privačiu verslu, siekiant pelno, turėtų būti taikoma išimtis nuomos sutartį pratęsiant virš 10 metų.
34. Pateikusi skundą apeliantė tvirtina, kad ji turi akivaizdžią pirmenybės teisę sudaryti (atnaujinti) patalpų nuomos sutartį, remiantis tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos 2008 m. balandžio 3 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties 16 punktu bei Civilinio kodekso 6.482 straipsniu. Nurodo, kad Sutartyje numatytas pareigas vykdė tvarkingai ir tinkamai, todėl Savivaldybė turėjo suteikti teisę pasinaudoti pirmenybės teise ir Nuomos sutartį pratęsti (atnaujinti). Be to, apeliantė taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino esminio ieškinio reikalavimo dėl Konkurso laimėtojo teisių ir pareigų perkėlimo apeliantei.
35. Civilinio kodekso 6.482 straipsnis įtvirtina nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti nuomos sutartį – nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį (1 dalis). Sudarant nuomos sutartį naujam terminui, jos sąlygos šalių susitarimu gali būti pakeistos (3 dalis). Jeigu nuomotojas atsisakė sudaryti su nuomininku sutartį naujam terminui, tačiau, praėjus ne daugiau kaip vieneriems metams po nuomos sutarties pabaigos, nepranešęs buvusiam nuomininkui sudaro to paties daikto nuomos sutartį su kitu asmeniu, tai buvęs nuomininkas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti arba perduoti jam nuomininko teises ir pareigas pagal sudarytą nuomos sutartį, arba atlyginti dėl atsisakymo sudaryti sutartį naujam terminui atsiradusius nuostolius (3 dalis).
36. Nagrinėjamu atveju Nuomos sutarties, kurios pagrindu savo teisės į šios sutarties sudarymo (atnaujinimo) pripažinimo siekia apeliantė, objektas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, todėl ginčui teisingai spręsti būtina nustatyti, koks savivaldybės turto nuomą reglamentuojančių viešosios teisės aktų nuostatų santykis su Civilinio kodekso nuomos teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis.
37. VSTVNDJĮ 9 straipsnis nustato bendrus tiek valstybės, tiek savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo principus: visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.
38. Kadangi sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto sudaromi remiantis viešosios teisės principu, t. y. tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, tokiems teisiniams santykiams Civilinio kodekso nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalis).
39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose. Jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privaloma laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja Civilinio kodekso normoms (Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, sutarties laisvės principas turi būti derinamas su VSTVNDJĮ 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015).
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors valstybės ir savivaldybių materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios Civilinio kodekso šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų bendrosios nuostatos, nuomos sutarčių šalių teises ir pareigas nustatančios normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės ir savivaldybių turto nuomos santykių reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009).
41. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sandoriai, kuriuos sudaro viešosios įstaigos dėl joms perduoto savivaldybės turto, turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės (savivaldybių) turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir toks šių teisinių santykių reglamentavimas yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2011).
42. VSTVNDJĮ 8 straipsnis nustato, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas; savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise, kiti subjektai – nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį. Subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir nustatytais atvejais turto patikėjimo sutartys.
43. VSTVNDJĮ 12 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Kitos savivaldybių institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos joms patikėjimo teise perduotą savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka.
44. VSTVNDJĮ 15 straipsnio, reglamentuojančio valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomą, 3 dalis nustato, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip. Tuo tarpu pagal šio straipsnio 8 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
45. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto nuomos tvarką ir sąlygas aktualiu laikotarpiu (Ginčo patalpų nuomos sutarties pasibaigimo bei viešo konkurso metu) nustatė Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo konkurso ir ne konkurso būdu nuostatai, patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 1 – 920 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“ (toliau – Nuostatai) ir Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso (aukciono) organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
46. Nuostatų 25 punkte reglamentuota, kad savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas tik viešo konkurso būdu, išskyrus atvejus, nustatytus Nuostatų II ir III skyriuose. Pagal Nuostatų 28 punktą, savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas iki 10 metų terminui. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos kainą (pradinę nuomos kainą), nuomos būdą, naudojimo paskirtį bei kitas sąlygas, kurių privalo laikytis nuomotojai, nustato komisija. Komisija, gavusi Nuostatų 2 ir 3 punktuose nurodyto turto sąrašus, ne ilgiau kaip per 20 darbo dienų, nustato turto pradinį nuompinigių dydį ir/arba nuompinigių dydį, nuomos būdą, naudojimo paskirtį, terminą bei kitas sąlygas, kurių privalo laikytis Nuostatų 2 ir 3 punktuose nurodyti nuomotojai, ir paveda Nuostatų 2 ir 3 punktuose nurodytiems subjektams teikti sąrašus Savivaldybės tarybai tvirtinti sprendimu (Nuostatų 4 punktas).
47. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusią Nuostatų redakciją, nustatyta, kad pasibaigus sutarčių galiojimo terminui Savivaldybės taryba turi teisę nesilaikydama 1.1 ir 1.3 punktais patvirtintų Nuostatų ar Aprašo reikalavimų atskiru sprendimu pratęsti galiojimo terminą tam pačiam subjektui, kai tai būtina miesto reprezentavimui ir įvaizdžiui arba jeigu subjektas vykdo socialiai reikšmingą veiklą (Nuostatų 4 punktas). Tačiau, tai teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia daryti išvadą, kad Nuostatų ir Aprašo redakcijos, galiojusios 2018 m. kovo mėnesį vykstant viešam patalpų nuomos konkursui, numatė Vilniaus miesto savivaldybės turto nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti nuomos sutartį ir ją užtikrinti.
48. Nors šiuo atveju apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo tai, jog jos vykdoma veikla yra socialiai reikšminga ir, kad 2017 m. balandžio 25 d. Tarybos patvirtintų Nuostatų 4 punkte nustatyta išimtis Vilniaus miesto savivaldybei suteikė galimybę atskiru sprendimu pratęsti galiojimo terminą tam pačiam subjektui, kai tai būtina miesto reprezentavimui ir įvaizdžiui arba jeigu subjektas vykdo socialiai reikšmingą veiklą, tačiau pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantė skunde nurodo argumentus susijusius su užtikrinimu jos pirmenybės teisės atnaujinti Ginčo patalpų sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, veiklos socialinis reikšmingumas neturi teisinės reikšmės sprendžiant pirmenybės teisės atnaujinti turto nuomos sutartį įgyvendinimo klausimą. Socialinis veiklos reikšmingumas nustatytas 2017 m. balandžio 25 d. Tarybos patvirtintų Nuostatų 4 punkte neskirtas nei pirmenybės teisės atnaujinti turto nuomos sutartį nustatymui, nei šios teisės užtikrinimui. Šiuo atveju pritartina trečiojo asmens argumentams, kad pagal Nuostatų 4 punktą Vilniaus miesto savivaldybės taryba turi teisę (o ne pareigą) pratęsti turto nuomos sutartį. Kaip teisingai pastebėta, vaistinių veikla Lietuvos Respublikoje užsiima ne tik apeliantė, bet ir eilė kitų juridinių asmens (tam tarpe ir trečiasis asmuo UAB „Nemuno vaistinė“). Taigi, patalpas išnuomojus trečiajam asmeniui UAB „Nemuno vaistinė“ viešasis interesas bus užtikrintas, o apeliantės patalpose vykdoma vaistinės veikla negali jai suteikti jokių išskirtinių teisių, susijusių su patalpų nuoma.
49. Be to, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Nuostatų 4 punktas yra taikytinas išimtiniais atvejais, t. y. kai tai yra būtina užtikrinti miesto interesus. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino kiekvieną atvejį, kuomet buvo pratęstos turto nuomos sutartys, ir teisėjų kolegija neįžvelgė pažeidimų atsakovių veiksmuose, taip pat pastebėtina, kad 4 iš 5 atvejų nuomos terminas neviršijo 10 metų termino. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su atsakovių argumentais, kad vienos vaistinės pasikeitimas su kita vaistine jokių miesto interesų nepažeis, dėl to sutikti su apeliante, jog ji galėjo atitikti Nuostatų 4 punkte numatytas išimtines sąlygas, nėra pagrindo.
50. Iš aptariamų teisės aktų nuostatų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu savivaldybės ilgalaikis turtas visais atvejais, išskyrus Nuostatuose nurodytas išimtis, turėjo būti nuomojamas viešo konkurso būdu, o įgaliojimai priimti sprendimą dėl konkretaus turto nuomos būdo buvo suteikti komisijai ir savivaldybei priklausančio turto savininko funkcijas atliekančiai tarybai, tvirtinusiai sprendimu pateiktus nuomotinų patalpų sąrašus, patalpų nuomos būdą ir sąlygas. Tačiau, pažymėtina tai, kad Nuostatų sąlygos neįtvirtino nuomininkui pirmumo teisės sudaryti (atnaujinti) sudarytą sutartį.
51. Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodinėdama savo pirmenybės teisę atnaujinti Ginčo patalpų nuomos sutartį taip pat remiasi Nuomos sutarties 16 punktu. Šiame punkte nurodyta, kad pasibaigus patalpų nuomos sutarties terminui, su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu sutartyje prisiimtas pareigas, patalpų nuomos sutartis gali būti atnaujinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Anot apeliantės, šios sutarties sąlygos įtvirtina jos pirmenybės teisę pratęsti sudarytą nuomos sutartį. Vis dėlto iš sutarties sąlygų formuluotės matyti, kad jose nėra įtvirtinta besąlyginė nuomininko, tinkamai vykdančio sutarčių pagrindu prisiimtus įsipareigojimus, pirmenybės teisė prieš kitus asmenis sudaryti (atnaujinti) sudarytas sutartis. Jose taip pat nėra įtvirtintas ir imperatyvus įpareigojimas nuomotojui, pasibaigus sutartims, teisės aktuose nustatyta tvarka nespręsti dėl patalpų nuomos būdo, tinkamiausiai užtikrinsiančio visuomenės interesus, bet apeliantei pageidaujant, atnaujinti su ja sudarytas nuomos sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta sutarties nuostata atspindi ne subsidiariai savivaldybės turto nuomos teisiniams santykiams taikomo CK 6.482 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, nustatantį nuomininko pirmumo teisę atnaujinti sudarytą sutartį, tačiau veikiau Nuostatuose išdėstytas sąlygas, pagal kurias ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovės turėjo teisę, bet ne pareigą, pratęsti su nuomininkais sudarytas sutartis, tikslu užtikrinti tinkamą miesto reprezentavimą ir įvaizdį arba jeigu subjektas vykdo socialiai reikšmingą veiklą. Kitais atvejais nuomos sutartys nepratęsiamos.
52. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nors Sutarties 16 punkte ir buvo įtvirtinta galimybė atnaujinti sutartį Civilinio kodekso nustatyta tvarka, tačiau tai nereiškia, kad šis Sutarties punktas įtvirtina absoliučią apeliantės pirmenybės teisę atnaujinti nuomos santykius. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad atsakovės, priėmusios sprendimą nuomoti patalpas viešo konkurso būdu, ignoravo sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus ir pažeidė jos pirmenybės teisę įtvirtinančias sutarčių sąlygas.
53. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.482 straipsnio 1 dalis nustato nuomininko, tinkamai vykdžiusio nuomos sutartį, pirmenybės teisę atnaujinti nuomos sutartį. Tačiau, pastebėtina, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto sudaromi remiantis viešosios teisės principu, t. y. tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Todėl tokiems teisiniams santykiams, Civilinio kodekso nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Civiliniame kodekse 6.482 straipsnyje įtvirtinta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti nuomos sutartį, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nėra imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018), o atsakovės išnuomodamos savivaldybei priklausantį turtą, privalo vadovautis ne Civiliniu kodeksu, o Tarybos patvirtintais Nuostatais.
54. Dėl šioje nutartyje nurodytų argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirmenybę suteikė ir ginčo teisiniams santykiams pritaikė būtent savivaldybės turto nuomą reglamentuojančius teisės aktus, o ne Civiliniame kodekse įtvirtintas ir į šalių sudarytą sutartį perkeltas bendrąsias nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, numatančias nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį. Kaip minėta, Civilinio kodekso nuostatos gali būti taikomos tik tuo atveju, kai specialieji savivaldybės turto valdymą bei naudojimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitaip, tačiau šiuo atveju yra priešingai. Civilinis kodeksas nėra ir negali būti vertinamas kaip aukštesnės galios teisės aktas lyginant su VSTVNDJĮ. Pastarasis įstatymas yra specialusis teisės aktas, turintis pirmenybę prieš Civilinį kodeksą, o šio įstatymo nuostatos nukreipia į teisinį reglamentavimą, nustatantį konkrečiai savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto nuomos tvarką ir sąlygas.
55. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad valstybės ar savivaldybės turto, kaip viešosios nuosavybės teisės objekto, naudojimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2012; kt.). Valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Aprašo bei Nuostatų reglamentavimu, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas turi būti išnuomojamas viešo konkurso būdu (išskyrus tam tikras išimtis) ir, kad draudžiama savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoti ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, užtikrinami VSTVNDJĮ įtvirtinti visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principai. Tuo atveju, jeigu savivaldybei priklausančio ilgalaikio materialaus turto nuoma (ypač jei ji prasidėjusi ir būtų tęsiama be viešo konkurso) užsitęstų daugiau nei 10 metų, kiltų grėsmė, jog savivaldybė neturėtų galimybių peržiūrėti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo, naudojimo sąlygų, įvertinti pasikeitusių aplinkybių, siekti, kad turtas būtų naudojamas racionaliai ir siekiant maksimalios naudos visuomenei. Tokiu atveju būtų suteiktos jokiais teisės aktais nepagrįstos privilegijos vienam konkrečiam ūkio subjektui nuomotis patalpas ir vykdyti jose veiklą, tuo tarpu kitiems ūkio subjektams neteisėtai užkertant kelią varžytis dėl ginčo patalpų nuomos sutarties sudarymo ir geriausio pasiūlymo pateikimo atveju jas išsinuomoti, sudarant nuomos sutartį. Pastebėtina ir tai, kad VSTVNDJĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas imperatyviai ir analogiškai kaip Nuostatos numato draudimą ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui išnuomoti valstybės ilgalaikį materialųjį turtą. Taigi, šiuo atveju savivaldybės tarybai Nuostatuose nustačius iš esmės tokią pat nuostatą savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto atžvilgiu, negalima spręsti, jog tokia nuostata pažeistų VSTVNDJĮ ar jame įtvirtintus principus.
56. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 6 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019, kurioje pasisakė dėl nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti savivaldybei priklausančio turto nuomos sutartį. Šioje nutartyje kasacinis teismas akcentavo, kad savivaldybės taryba, įgyvendindama savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, nustatydama savivaldybei nuosavybės teise priklausančio materialaus turto nuomos tvarką, priimdama sprendimus, susijusius su konkrečių savivaldybei nuosavybės teise priklausančių nuosavybės teisės objektų nuoma, privalo vadovautis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintu efektyvumo principu, pagal kurį sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Pažymėjo, kad iš nuomos sutartimi, kuri yra atlygintinė, nuomojamo turto nuomotojo gaunama nauda pirmiausiai pasireiškia nuomos mokesčio forma, o maksimali nauda – kiek įmanoma didesnio nuomos mokesčio gavimu. Atsižvelgiant į tai, kad turto nuomos viešo konkurso organizavimo tikslas yra sudaryti sutartį su asmeniu, kuris sutinka mokėti didžiausią nuomos mokestį, savivaldybės turto nuoma viešo konkurso būdu vertintina kaip atitinkanti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintą efektyvumo principą.
57. Minėtoje nutartyje taip pat pažymėta, kad turto nuomos viešo konkurso būdu tikslas yra išnuomoti turtą už didžiausią nuomos mokestį, o didžiausią nuomos mokestį pasiūlęs ir dėl to nuomos konkurso laimėtoju pripažintas asmuo įgyja teisę reikalauti, kad su juo būtų sudaryta nuomos sutartis. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, savivaldybės turto nuomos viešo konkurso organizavimas turint tikslą tik nustatyti sąlygas ir kainą, kurią pasiūlys viešo konkurso būdu nustatytas laimėtojas, nesuteikiant konkurso būdu nustatytam laimėtojui teisės sudaryti nuomos sutartį, bet sudarant (atnaujinant) savivaldybės turto, dėl kurio nuomos buvo skelbtas viešas konkursas, nuomos sutartį su ankstesniu turto nuomininku, reikštų ne tik asmens teisėtai įgytų teisių perkėlimą kitam asmeniui, bet ir apskritai viešo nuomos konkurso paneigimą, o tai nesuderinama su teise. Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą sandorio pagrindu asmens įgytos teisės ir pareigos gali būti perkeliamos kitam asmeniui tik tais atvejais, kai asmuo jas įgijo neteisėtai, pažeisdamas kito asmens teisę jas įgyti (žr., pvz., Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 3 dalį).
58. Pastebėtina, kad šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta, jog trečiasis asmuo laimėjo Konkursą pažeisdamas kito asmens teises, taip pat nenustatytos ir kitos sąlygos, kurioms esant teisės ir pareigos gali būti perleidžiamos (pvz., kad apeliantė yra bendraturtė Ginčo patalpų). Nesant teisėto pagrindo teisių ir pareigų perkėlimui, taip pat nenustačius apeliantės pirmenybės teisės sudaryti (atnaujinti) Nuomos sutartį, teisėjų kolegija sprendžia, kad jos reikalavimas negali būti patenkintas. Dėl to, apeliantės skundo argumentai dėl jos pirmenybės teisės sudaryti (atnaujinti) Nuomos sutartį bei trečiojo asmens įgytų teisių ir pareigų, laimėjus viešą Konkursą, perleidimo apeliantei, atmestini, kaip nepagrįsti.
Dėl apeliantės nurodomos teismų praktikos bei kitų apeliacinio skundo argumentų
59. Apeliaciniame skunde apeliantė remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-740-180/2016, ištraukomis. Pastebėtina, kad šios Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos ir apeliantės ieškinio pagrindu pradėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje savivaldybės turto nuomos sutartyje buvo aiškiai numatyta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį (to nėra patalpų nuomos sutartyje, sudarytoje su apeliante). Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo atvejį, kai pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį įgyvendinimo klausimas kilo praėjus 5 metams nuo sutarties sudarymo (nagrinėjamu atveju 10 metų). Šiuo atveju apeliantė nurodo, kad savo ieškinio reikalavimus suformulavo pagal minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo priimtoje nutartyje pateiktus išaiškinimus, tačiau pastebėtina tai, kad apeliantės pradinio ieškinio reikalavimai buvo analogiški minėtoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo atmestiems reikalavimams, t. y. panaikinti turto nuomos konkurso sąlygas ir į naujas turto nuomos konkurso sąlygas įtraukti nuostatas dėl nuomininko pirmenybės teisės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-740-180/2016, niekaip nepatvirtina apeliantės pozicijos pagrįstumo.
60. Apeliantė taip pat nurodo Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. e2A-76-381/2017. Apeliantė nurodo, kad ji kitaip nei ieškovė civilinėje byloje Nr. e2A-76-381/2017, iki patalpų nuomos konkurso reikalavo pirmenybės teisės atnaujinti patalpų nuomos sutartį užtikrinimo. Pažymėtina, kad apeliantės reikalavimus dėl pirmenybės teisės atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nagrinėjo ne kartą ir juos atmetė. Dar daugiau, apeliantė 2018 m. sausio 10 d. ir 2018 m. vasario 5 d. raštais užtikrino patalpų atlaisvinimą išrinkus viešo patalpų nuomos konkurso laimėtoją. 2018 m. kovo pradžioje atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei paskelbus viešą patalpų nuomos konkursą, apeliantė su ieškiniu dėl konkurso sąlygų kreipėsi tik likus porai dienų iki konkurso laimėtojo paskelbimo. Apeliantė kaip ir ieškovas Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-76-381/2017, dalyvavo turto nuomos konkurse, kurio sąlygose nebuvo minima turto nuomininko pirmenybės teisė. Pats dalyvavimas turto nuomos konkurse laikytinas sutikimu su turto nuomos konkurso sąlygomis. Pastebėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2A-76-381/2017 ieškovo reikalavimai buvo atmesti, nes pagal savivaldybės turto nuomą reguliuojančius teisės aktus nuomos sutarties atnaujinimas būtų buvęs neteisėtas.
61. Teisėjų kolegija pastebi tai, kad minėtose bylose ginčai vyko ne su Vilniaus miesto, bet su kitomis savivaldybėmis. Pažymėtina, kad kiekviena savivaldybė (jos taryba) nustato savo atskiras savivaldybės turto nuomos sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės sudaromoms sutartims yra taikytina Vilniaus miesto savivaldybės priimta tvarka dėl savivaldybės patalpų nuomos, šiuo atveju sprendimu patvirtinti Nuostatai, kurie aiškiai nustatė, kad sutartys nepratęsiamos, išskyrus išimtinius atvejus, kai tai būtina miesto reprezentavimui ir įvaizdžiui arba jeigu subjektas vykdo socialiai reikšmingą veiklą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantė, tiek jos nurodoma, tiek kita teismų praktika jos reikalavimų pagrįstumo nepatvirtina.
62. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat rėmėsi aplinkybe, kad investavo lėšas į ginčo patalpas, rėmė finansiškai šiose patalpose veikusią VšĮ „Naujininkų poliklinika“, kartu su ja įgyvendino elektroninio recepto projektą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės savaime nepaneigia, kad atsakovių sprendimas nuomoti patalpas viešo konkurso būdu atitiko ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui.
63. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje privalo glausta forma nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie nustatytas aplinkybes, įvertinimą, argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitus teisinius argumentus, kuriais vadovavosi darydamas išvadas; teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą; apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-695/2018 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
64. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo ir pasisakė dėl esminių ginčo byloje klausimų, susijusių su galimybe užtikrinti apeliantės pirmenybės teisę nuomotis patalpas sudarant (atnaujinant) patalpų nuomos sutartį bei Konkurso laimėtojo teisių ir pareigų perleidimu apeliantei, ir nenustatė pagrindo tenkinti tokį apeliantės reikalavimą.
Dėl bylos procesinės baigties
65. Apibendrinant tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir teisingai pritaikė teisės aktų nuostatas, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
66. Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
67. Trečiasis asmuo UAB „Nemuno vaistinė“ pateikė teismui prašymą priteisti jam 1 524,60 Eur išlaidas, patirtas apmokant už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Šias išlaidas pagrindžia byloje esantis mokėjimo nurodymas bei sąskaita už teisines paslaugas taip pat jos atitinka bylos sudėtingumą, apimtį, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimus. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistinos 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
68. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos. Atsakovė neprašo atlyginti bylinėjimosi išlaidų, todėl jų atlyginimas nepriteistinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno vaistinė“, j. a. k. 134778482, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“, j. a. k. 125877727, 1 524,60 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai dvidešimt keturi eurai 60 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Danguolė Martinavičienė
Jūratė Varanauskaitė