(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,

sekretoriaujant Deimantei Šinkūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjams J. K. ir A. L. bei jų atstovui advokatui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. L. ir J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, ir Vilniaus miesto 16- ojo notarų biuro notarė Dalia Jungevičienė.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas F. L. po pareiškėjų motinos G. L. mirties palikimą priėmė, pradėjęs faktiškai valdyti ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Pareiškėjai pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 1997 m. kovo 30 d. mirė jų (pareiškėjų) motina G. L., tėvas – F. L. į notarą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties nesikreipė ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo. Pažymėjo, kad paveldėjimo byla po motinos mirties užvesta nebuvo, tačiau tėvas palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Paaiškino, jog tėvas liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo buto išlaikymo mokesčius.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas papildomai paaiškino, jog iki šių dienų nėra išlikę komunalinių mokėjimų atlikimą pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, paslaugų teikėjai pateikia duomenis tik apie tai, jog butui nėra jokių įsiskolinimų, tačiau aplinkybes apie buto valdymą patvirtina į bylą pateikti kiti rašytiniai įrodymai, taip pat abiejų pareiškėjų paaiškinimai.

Lietuvos valstybę atstovaujanti Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog valstybė nėra priėmusi palikimo po G. L. mirties, todėl teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių paveldimo turto priėmimą valdyti, neprieštaraus pareiškimo tenkinimui. Bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas. 

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų motina G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė santuokoje 1997 m. kovo 30 d. Pareiškėjų tėvas F. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2019 m. rugsėjo 20 d. Duomenų apie tai, kad po sutuoktinės mirties F. L. būtų sudaręs kitą santuoką, Gyventojų registre nėra. Pareiškėjai yra F. L. testamentiniai įpėdiniai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra registruotas pareiškėjų mirusio tėvo vardu ir įgytas privatizavimo būdu santuokos su G. L. metu. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų G. L. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, iš Vilniaus miesto 16-ojo notarės biuro notarės Dalios Jungevičienės 2019 m. lapkričio 4 d. rašto matyti, kad po G. L. mirties notarės biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas po motinos mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti jos paliktą turtą.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 38 straipsniu, nagrinėjamiems teisiniams santykiams dėl G. L. palikimo priėmimo yra taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., nuostatos. Pagal minėto įstatymo 587 straipsnio nuostatas laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Byloje nustatyta, kad po sutuoktinės mirties pareiškėjų tėvas F. L. per tuo metu galiojusio civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje visą butą pradėjo valdyti ir rūpintis juo kaip savo iškart po sutuoktinės mirties. Kaip jau buvo nustatyta, butas buvo įsigytas pareiškėjų tėvų santuokos metu, todėl nors ir įsigytas (registruotas) vieno iš sutuoktinių – pareiškėjų tėvo vardu, iki G. L. mirties, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog po sutuoktinio mirties pergyvenusysis sutuoktinis įgyja skirtingą teisinį statusą kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis ir kaip mirusiojo sutuoktinio įpėdinis, t. y. jis gali prašyti išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam priklausančią dalį bendrame turte ir sutikti, kad toks liudijimas būtų išduotas nustatant dalį mirusiajam jo vardu įregistruotame turte ir nepriimti palikimo t. y. paveldėjimo pagrindu nepadidinti jam tenkančios dalies bendrame turte, gali prašyti nuosavybės liudijimų išdavimo ir priimti palikimą, gali prašyti išduoti jam nuosavybės teisės liudijimą, nustatantį teisę į dalį turto, įregistruoto mirusiojo vardu ir priimti palikimą, nesutinkant, kad būtų išduotas mirusiajam priklausiusią dalį jo vardu įregistruotame turte nustatantis nuosavybės liudijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų tėvas, pergyvenęs savo sutuoktinę, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau pradėjo valdyti kaip savą visą jam ir sutuoktinei iki mirties bendrąja jungtine nuosavybe priklaususį butą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: pareiškėjų ir liudytojo I. M. paaiškinimai, pažyma apie pareiškėjų tėvo deklaruotą gyvenamąją vietą. 

Tokiu būdu pareiškėjų tėvas, pradėjęs valdyti ir rūpintis sutuoktinės paliktu turtu iškart po jos mirties, nepraleido Civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, 587 straipsnio 3 dalyje nustatyto šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog F. L., po savo žmonos G. L. mirties, jos palikimą priėmė ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjų subjektinėmis teisėmis įforminant tėvo palikimą.

Patenkinęs pareiškėjų prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismas nepasisako dėl reikalavimo įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjams kreiptis į notarę dėl palikimo priėmimo įforminimo.  

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 444, 577-578 straipsniai, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjų J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1997 m. kovo 30 d., priėmė palikimą per 6 mėnesių laikotarpį, faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po F. L. mirties paveldėjimo. 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                  Kristina Lysionok