(S)

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,

sekretoriaujant Rasai Glovickytei-Liobienei, Ninai Kolesnikovai,

dalyvaujant kaltinamajam A. P.,

nukentėjusiajai R. P.,

prokurorui Benediktui Leišiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Veikos aplinkybės

2018 m. rugsėjo 3 d. apie 10.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu savo šeimos narei- kartu su juo gyvenančiai ir bendrai ūkį tvarkančiai R. P. kairiu delnu sudavė keturis smūgius į veido sritį, po ko paėmęs R. P. už plaukų nutempė ją į kambarį, suėmęs už abiejų rankų numetė ją ant lovos ir laikydamas kaire ranka už plaukų kumščiu sudavė R. P. ne mažiau devynių smūgių į pilvo sritį, po ko kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į nugaros sritį ir, liepęs R. P. atsisėsti, sudavė jai kumščiu tris smūgius į veido sritį bei spyrė jai į veidą. Tęsdamas savo veiką 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 12.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės A. P. asmeninio konflikto metu R. P. kumščiu sudavė į pakaušį, o įėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė R. P. ne mažiau dešimties smūgių į galvos sritį. Tęsdamas savo veiką 2018 m. rugsėjo 4 d. apie 02.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. P. tris kartus spyrė lovoje gulinčiai R. P. į galvos sritį, tokiu būdu padarė R. P. pakaušio dešinės pusės, kairio momens, kaktos, kairės akies vokų, dešinio užausio, kairio peties, kairio žasto, kairės šlaunies poodines kraujosruvas, sukeldamas pastarajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

II.                      Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu A. P. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. R. P. yra jo sugyventinė. Nagrinėjamo įvykio išvakarėse R. P. negrįžo namo, todėl jis su ja susipyko. Ryte bute, esančiame Olandų gatvėje, Vilniuje, jis R. P. sudavė daugiau nei vieną smūgį į R. P. ranką, koją bei galvą. Taip pat jis sudavė R. P. į pilvą bei parvertęs R. P. ant lovos, laikydamas ją už plaukų, spyrė jai į veidą. Jis mano, kad R. P. skaudėjo. R. P. sakė, kad jai skauda. Jis neatsimena, kas buvo laiptinėje. Jis neatsimena, kad apie 02.30 val. jis gulinčiai R. P. būtų spyręs į galvos sritį. Jis buvo girtas, todėl jis nieko neatsimena. Jis jau tris savaites dirba UAB (duomenys neskelbtini)“. Jis su R. P. bendrauja, kadangi jie turi du bendrus vaikus. Jis R. P. primušė dėl to, kad jis buvo piktas. Jis neturi problemų dėl alkoholio gėrimo.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad jo sugyventinė R. P. 2018 m. rugsėjo 3 d. naktį nenakvojo namie. Jis nežino, kur naktį praleido R. P.. Jis bandė R. P. prisiskambinti, tačiau pastarajai jis neprisiskambino. Jis buvo labai supykęs, kadangi jis nežinojo, kur bei su kuo yra R. P.. Minėtą naktį jis buvo namie kartu su dviem mažamečiais vaikais. Apie 07.40 val. R. P. grįžusi namo jam nepaaiškino, kur ir su kuo ji praleido naktį, iš karto nuėjo į vonią. Toks R. P. elgesys jį labai supykdė. Jis nuėjo paskui R. P. priekaištaudamas dėl to, kad ji negrįžo nakvoti namo. Apimtas pykčio kairės rankos delnu jis R. P. sudavė kelis smūgius į veido sritį. R. P. kažką jam rėkė, todėl jis dar labiau supyko. Paėmęs R. P. už plaukų jis pastarąją nutempė į kambarį, numetė ant lovos bei sudavė jai kelis smūgius. Jis nepamena, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas jis sudavė R. P., kadangi jis buvo labai susijaudinęs. Jis tiesiog negalėjo kontroliuoti savo veiksmų. R. P. verkė, prašė nemušti jos. Jis nurimo bei R. P. paleido. Apie 12.00 val. jis kartu su R. P. nuėjo į šalia esančią parduotuvę. Pakeliui į namus jis vėl pradėjo R. P. priekaištauti, kad ji taip neatsakingai elgiasi. Jį apėmė pyktis, todėl jam ir R. P. užėjus į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę jis ranka sudavė R. P. į pakaušį. R. P. leidosi bėgti į butą, jis ėjo iš paskos. Užėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), priekaištaudamas R. P. koridoriuje jis sudavė jai kumščiu smūgius į galvos sritį. Jis negali nurodyti, kiek smūgių jis sudavė smūgių R. P., tačiau jis sudavė daug smūgių, galbūt tiek, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Po to jis iš karto nuėjo į kambarį, R. P. atėjo iš paskos. Tą vakarą R. P. jis nebemušė. 2018 m. rugsėjo 4 d. apie 02.30 val. prabudęs jis vėl pradėjo priekaištauti R. P., pastaroji jam kažką atsakinėjo, todėl apimtas įniršio jis spyrė R. P. kelis smūgius į galvos sritį. Norėdamas nusiraminti jis išgėrė degtinės ir užmigo. R. P. jis atsiprašė, ši jam atleido. Daugiau R. P. jis nemušė. Jis gailisi dėl savo poelgio (b. l. 98-99).

Teisiamojo posėdžio metu R. P. parodė, kad A. P. yra jos sugyventinis. 2018 m. rugsėjo 3 d naktį ji negrįžo namo. Jai grįžus namo A. P. buvo išgėręs alkoholio. Ji A. P. pasiūlė pasikalbėti, kai šis išsiblaivys. Tada A. P. delnu keturis kartus sudavė jai į veidą, po ko už plaukų išsitempė ją iš vonios. Laikydamas ją už plaukų A. P. nutempė ją į kambarį ir reikalavo, kad ji jam pasakytų, kur ji naktį buvo. Kambaryje A. P. sučiupęs ją už plaukų kumščiais sudavė jai į galvą. Tuo metu ji gulėjo lovoje ant pilvo. A. P. rankomis mušė ją į galvą, o paskui į pilvą. Jai A. P. sudavė 4-5 smūgius. A. P. sudavė jai į nugarą, spyrė ir į veidą, pataikė šalia akies. Ji A. P. prašė, kad šis ją paleistų, nes jai labai skaudėjo. Ji verkė. Vėliau ji su A. P. ėjo į parduotuvę. A. P. norėjo su ja pasikalbėti. Pokalbiui nepavykus prie laiptinės A. P. ranka trenkė jai į pakaušį. Jai ir A. P. įėjus į butą, A. P. pačiupo ją ir ranka sudavė jai į galvą apie dešimt smūgių. Jai skaudėjo. A. P. sakė, kad jis taip daro, nes ji namo negrįžo ir nesako, kur ji buvo naktį. Vėliau A. P. aprimo ir užmigo. Apie 02.30 val. prabudęs A. P. vėl pradėjo jos klausinėti, kur ji buvo, kodėl ji negrįžo namo. A. P. spirdamas jai pataikė į kaktą. A. P. prieš ją visą dieną smurtavo. Jai skaudėjo visą galvą. Jei A. P. būtų buvęs blaivus, to nebūtų įvykę. A. P. išgeria alkoholio per kelis mėnesius kelis kartus. Būna, kad A. P. vieną mėnesį negeria alkoholio. Ji su A. P. po šio įvykio kartu negyvena, dabar ji laikinai apsistojusi pas draugę. 2014 metais A. P. taip pat buvo ją mušęs. Ji neprisimena, ar daugiau tokių įvykių buvo. Su A. P. ji bendrauja, šis padeda rūpintis vaikais. A. P. atlygino jai padarytą žalą, todėl ji atsisakė civilinio ieškinio. Įvykio vakarą vaikai (dukrai 9 metai, sūnui 4 metai) buvo namie ir viską matė. Vaikai buvo išsigandę.

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodė, kad su A. P. ji gyvena bendrai nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji ir A. P. kartu tvarko bendrą ūkį, juos sieja artimas dvasinis bei emocinis ryšys. Ji ir A. P. augina bendrus vaikus- A. ir E. P.. 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 10.30 val. ji su dukra A. grįžo iš mokyklos namo. Tuo metu sūnus E. buvo kartu su A. P.. Pastarasis tuo metu gėrė degtinę ir pradėjo jai priekaištauti, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. ji negrįžo nakvoti į namus. Nenorėdama konfliktuoti ji nuėjo į vonią. A. P. atėjo paskui ją ir netikėtai kairės rankos delnu sudavė jai keturis smūgius į veidą, po ko čiupo ją už plaukų ir nutempė ją į kitą kambarį, kur numetė ją ant lovos ir laikydamas ją už plaukų dešinės rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau devynių smūgių į pilvo sritį, po ko kairės rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau trijų smūgių į nugaros sritį. Jai labai skaudėjo, ji prašė A. P. liautis, tačiau pastarasis pastatė ją į kampą ir liepė atsisėsti, po ko sudavė jai kumščiu. Kadangi ji dengė veidą rankomis, A. P. sudavė jai tris smūgius į galvos sritį, keliu spyrė jai į kairę akį. Sūnus E. A. P. pasakė, kad išsikrovė jos telefonas. Apimtas pykčio, kadangi ji ir A. P. tuo metu aiškinosi santykius, A. P. griebė iš sūnaus Eriko rankų telefoną ir numetė pastarąjį ant grindų. Telefonas sudužo. Nuo visų A. P. suduotų smūgių jai labai skaudėjo ir iki šiol skauda. Apytiksliai po valandos A. P. jai liepė nueiti kartu su juo į parduotuvę nupirkti jam dar degtinės. Ji ir A. P. nuėjo į parduotuvę. Grįžtant A. P. jai dar kartą dešine ranka sudavė smūgį į pakaušį. Ji nuskubėjo pirma į butą, A. P. atėjo jai iš paskos ir iš karto sudavė jai rankomis ne mažiau dešimties smūgių į galvos sritį. Jai nuo visų A. P. suduotų smūgių labai skaudėjo. Iš kito kambario buvo atėjusi buto šeimininkė Laima, kurį prašė A. P. nurimti. Išėjus Laimai A. P. užmigo. Ji norėjo kreiptis pagalbos į policiją, tačiau tam galimybės neturėjo. Ji bijojo A. P.. Naktį prabudęs A. P. vėl jai pradėjo priekaištauti dėl to, kad ji negrįžo namo nakvoti ir apimtas įniršio trenkė vieną kartą iš kairės ir du kartus iš dešinės kojos jai į galvos sritį, po ko išgėrė alkoholio ir nuėjo miegoti. Atsikėlusi ryte su vaikais ji kreipėsi į policijos pareigūnus. Dėl sudaužyto mobiliojo ryšio telefono pretenzijų A. P. ji neturi. Ji atsisako civilinio ieškinio. Su A. P. ji kartu nebegyvena ir negyvens. A. P. smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 16, 22, 37-38, 45-46).

Ikiteisminio tyrimo metu L. J. parodė, kad ji A. P. pažįsta kaip buvusi kaimyną, anksčiau gyvenusį tame pačiame name, kaip ir ji. Netikėtai po tam tikro laiko A. P. susisiekė su ja ir paprašė leisti trumpam apsistoti pas ją, kadangi A. P. iki tol su šeima gyveno Didžiasalyje, o dabar Vilniuje susirado darbą. Ji leido A. P. apsistoti savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). A. P. atvažiavo pas ją gyventi 2018 m. gegužės mėnesį. Ji užleido jam vieną kambarį, o gretimame kambaryje gyveno pati. Išdirbęs tris savaites A. P. paprašė leidimo atsivežti žmoną su vaikais, kurie tai pat galėtų apsistoti pas ją. Ji sutiko. Atvykus A. P. žmonai R. P. prasidėjo nemalonumai, t. y. R. P. iš anksto neįspėjusi palikdavo jai prižiūrėti vaikus, padažnėjo alkoholio išgėrimai. R. P. kartais nenakvodavo namie. Tai labai nepatiko tiek jai, tiek A. P.. Pastarasis anksti išeidavo į darbą, o jai tekdavo prižiūrėti vaikus. 2018 m. rugsėjo 3 d. naktį R. P. eilinį kartą niekam iš anksto nepranešusi negrįžo namo nakvoti. A. P. buvo su vaikais namie. Apie 8 val. ryto R. P. sugrįžo, jos abi susitiko koridoriuje, tačiau R. P. greitai nuėjo į savo kambarį. Joms prasilenkiant ji matė, kad R. P. yra patinusi, akys blizga. Iš R. P. išvaizdos ji suprato, kad ši visą naktį linksminosi. Akivaizdžių sužalojimų, t. y. mėlynių, nubrozdinimų ant R. P. kūno ji nepastebėjo. Nuėjusi į savo kambarį ji girdėjo, kaip A. P. pradėjo R. P. priekaištauti, kad ši naktį praleido ne namie ir apie tai niekam nepranešė. Ji išėjo į polikliniką, todėl kas tuo metu vyko bute, ji nežino. Apie 09.30 val. sugrįžusi namo ji girdėjo, kaip A. P. vis dar priekaištauja R. P.. A. P. kalbėjo pakeltu tonu ir ji, norėdama nuraminti A. P., užėjo į kambarį bei paprašė jo nurimti, tačiau A. P. atsakė, kad čia yra jo šeimos reikalai ir paprašė jos nesikišti. Tuo metu A. P. buvo labai susierzinęs ir piktas. Dar nespėjusi išeiti iš kambario ji matė, kaip A. P. suėmė R. P. už abiejų rankų virš alkūnių ir pastarąją nustūmė ant lovos, tačiau ji nebesikišo į konfliktą ir išėjo iš kambario. Būdama kambaryje ji nepastebėjo, kad R. P. būtų sužalota. Netrukus konfliktas nurimo ir daugiau triukšmo, sklindančio iš kambario, ji negirdėjo. Ji suprato, kad A. P. ir R. P. susitaikė, konfliktą išsprendė, kadangi drauge buvo išėję. Ji nežino, kur A. P. ir R. P. leido laiką, kadangi ji pati buvo išėjusi. Policijos pareigūnų ji nekvietė, kadangi konfliktas nurimo. Būdama namuose triukšmo, sklindančio iš kambario, ji nebegirdėjo. Minėtą dieną R. P. paskutinį kartą ji matė apie 20 val. R. P. buvo sveika, jokiais skausmais nesiskundė, akivaizdžių sužalojimų ji nepastebėjo (b. l. 51-52).

Ikiteisminio tyrimo metu N. M. parodė, kad ji su R. P. susipažino parduotuvėje „Express market“, kurioje jos kartu dirbo. Ji žino, kad R. P. sunkiai sekasi pragyventi, vyras išgeria, todėl ji visaip kaip galėdama stengėsi R. P. padėti. Žinodama, kad R. P. augina du mažamečius vaikus, ji pasiūlė R. P. atvykti pas ją pasiimti jos vaikų išaugtus rūbus. R. P. sutiko ir 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 15 val. atvyko pas ją į Vievį pasiimti vaikiškų drabužių. Jos abi pasėdėjo, užsiplepėjo ir R. P. nespėjo į paskutinį traukinį, todėl liko pas ją nakvoti. R. P. jai pranešė skambinusi namo ir pranešusi namiškiams, kad lieka nakvoti pas ją. Vakare ji su R. P. pasėdėjo, šiek tiek išgėrė alkoholio ir apie 24 val. nuėjo miegoti. Ji ir R. P. vakarojo dviese. 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 06.20 val. R. P. pirmuoju autobusu išvažiavo į Vilnių. Jai R. P. minėjo, kad anksti ryte ves dukrą į mokyklą, todėl skubėjo namo. Pas ją R. P. atvyko būdama visiškai sveika, jokių akivaizdžių sužalojimų nebuvo. R. P. nuotaika buvo gera, pastaroji niekuo nesiskundė. Viešėdama pas ją R. P. ilgesniam laikui niekur nebuvo išėjusi, nugriuvusi ar kitaip susižalojusi. 2018 m. rugsėjo 4 d. apie 12.00 val. jai paskambino R. P. ir pranešė, kad ją stipriai sumušė vyras. Daugiau R. P. ji nematė, tačiau kartas nuo karto ji ir R. P. susiskambina (b. l. 55-56).

Specialistas, apžiūrėjęs R. P. kūną, nustatė pakaušio dešinės pusės, kairio momens, kaktos, kairės akies vokų, dešinio užausio, kairio peties, kairio žasto, kairės šlaunies, poodines kraujosruvas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2018 m. rugsėjo 3 d. paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Dešinės šlaunies odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti 2018 m. rugsėjo 3 d. kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įkandus į R. P. dešinę šlaunį. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas apžiūros metu panašus, todėl labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pakaušio dešinės pusės, kairio momens, kaktos, kairės akies vokų, dešinio užausio, kairio peties, kairio žasto, kairės šlaunies, poodinės kraujosruvos padarytos mažiausiai 15 trauminių poveikių, o dešinės šlaunies odos nubrozdinimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, t.y. galėjo būti padaryti ir vienmomentiškai paveikus dviem ribotais paviršiais (pvz. dantimis) (b. l. 31-32).

Teismas pažymi, kad R. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina tiek A. P. teisiamajame posėdyje duoti parodymai (tiek, kiek jis prisimena šiai bylai nagrinėti reikšmingas aplinkybes), tiek kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- R. P., L. J., N. M., iš dalies- ir paties A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvada- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 10.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu savo šeimos narei- kartu su juo gyvenančiai ir bendrai ūkį tvarkančiai R. P. kairiu delnu sudavė keturis smūgius į veido sritį, po ko paėmęs R. P. už plaukų nutempė ją į kambarį, suėmęs už abiejų rankų numetė ją ant lovos ir laikydamas kaire ranka už plaukų kumščiu sudavė R. P. ne mažiau devynių smūgių į pilvo sritį, po ko kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į nugaros sritį ir, liepęs R. P. atsisėsti, sudavė jai kumščiu tris smūgius į veido sritį bei spyrė jai į veidą. Tęsdamas savo veiką 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 12.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės A. P. asmeninio konflikto metu R. P. kumščiu sudavė į pakaušį, o įėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė R. P. ne mažiau dešimties smūgių į galvos sritį. Tęsdamas savo veiką 2018 m. rugsėjo 4 d. apie 02.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. P. tris kartus spyrė lovoje gulinčiai R. P. į galvos sritį, tokiu būdu padarė R. P. pakaušio dešinės pusės, kairio momens, kaktos, kairės akies vokų, dešinio užausio, kairio peties, kairio žasto, kairės šlaunies poodines kraujosruvas, sukeldamas pastarajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

III.                      Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

A. P. mušė R. P., tokiu būdu pastarajai sukeldamas fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Nagrinėjamo įvykio metu R. P. buvo A. P. šeimos narė- jie kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, augino vaikus, taigi A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV.                      Bausmės skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 27 straipsnio 1 dalis.

Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai.

1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui;

13) veiką padarė recidyvistas.

        BK 75 straipsnis.

1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas:

1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;

2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;

3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla.

3. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

4. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.

5. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Spręsdamas dėl A. P. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. 2018 m. rugsėjo 4 d. apklausos metu A. P. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką- jis parodė tik pastūmęs R. P. ant lovos bei sudaužęs mobiliojo ryšio telefoną, tačiau daugiau fizinės jėgos prieš R. P. nenaudojęs (b. l. 72-73). Tokios pačios pozicijos A. P. laikėsi ir 2018 m. rugsėjo 18 d. apklausos metu, nurodydamas, kad R. P. galėjo pati susižaloti būdama neblaivi nukritusi nuo laiptų (b. l. 86-87). Tikrindami šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo pareigūnai apklausė liudytojas L. J. ir N. M., kurios parodė, kad prieš nagrinėjamą įvykį R. P. nebuvo sužalota. Padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką A. P. prisipažino tik apklausiamas trečią kartą. Kita vertus teismas pažymi, kad, nors A. P. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, teismas neturi pagrindo manyti, kad A. P. nuoširdžiai gailisi padaręs šią veiką: kaip matyti iš A. P. charakterizuojančios medžiagos, A. P. teistas tris kartus, tame tarpe ir už nusikaltimo, analogiško nagrinėjamam šio baudžiamojo proceso metu, padarymą: Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. P., be kita ko, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad 2014 m. gegužės 25 d. apie 00.30 val. tampydamas už plaukų ir mušdamas R. P.- tris kartus spirdamas jai į šoną jis sukėlė R. P. fizinį skausmą. Ši aplinkybė leidžia teismui pagrįstai teigti, kad A. P. nedaro jokių socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų: pakartotinis A. P. traukimas teisinėn atsakomybėn, viena vertus, patvirtina jo polinkį nusikalsti, kita vertus, paneigia teisiamojo posėdžio metu A. P. išsakytus teiginius apie jo nuoširdų gailėjimąsi. Taigi teismas nenustatė A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. A. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. P. tyčinį nusikaltimą padarė jau būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje; Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje), taigi, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, A. P. yra recidyvistas, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas pažymi, kad A. P. yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimo prieš savo šeimos narę- kartu su juo gyvenančią ir bendrai ūkį tvarkančią R. P.- padarymą, tačiau A. P. skirta laisvės apribojimo bausmė, vėliau pakeista į arešto bausmę, nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos prieš R. P. darymo. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad A. P. skirtos švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės nepadėjo pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslų, dėl ko teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. P. skyrus griežčiausios rūšies- terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant A. P. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurių tikslas- įtakoti A. P. elgesį tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas atidedant bausmės vykdymą leistų efektyviau, lyginant su arešto bausme, pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Apibendrinant išdėstytus argumentus A. P. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, šios bausmės terminą nustatant mažesnį už vidurkį ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. P. skirtina devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, įpareigojant A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio, dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą, o praradus darbą užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

V.                      Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 42 straipsnio 6 dalis.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 681, 682, 72, 721, 722 ir 723 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

BK 67 straipsnio 1 dalis.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 3 dalis.

Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

BK 722 straipsnis.

Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

A. P. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narį- kartu su juo gyvenančią ir bendrai ūkį tvarkančią R. P.. Pažymėtina, kad smurtinio (tiek psichinio, tiek fizinio) pobūdžio veiksmai prieš R. P. kartojosi ir anksčiau: minėta, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. P., be kita ko, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl smurto prieš kartu su juo gyvenančią ir bendrai ūkį tvarkančią R. P., dėl ko teismas mano esant tikslinga A. P. skirti BK 722 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI.                      Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 119 straipsnis.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 74-76), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti A. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. P. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio, dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą, o praradus darbą užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Išaiškinti A. P., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                        Mindaugas Ražanskas