Civilinė byla Nr. 2-1734-178/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00136-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.1; 3.3.4.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-837-324/2014 pagal ieškovų D. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ ieškinius atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „NBG grupė“, V. A. Č. dėl turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Pareiškėjai D. S. ir UAB „Strategy and management group“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 8, 9 punktų pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-837-324/2014, ir, išnagrinėjus bylą pakartotinai, panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-837-324/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-409-330/2015, priimti naują sprendimą byloje ir pripažinti negaliojančiais nuo surašymo momento BUAB „NBG grupė“ 2012 m. rugpjūčio 28 d. turto pardavimo be varžytynių aktus Nr. 2, 3, 4 ir juos panaikinti, pripažinti negaliojančiais nuo surašymo momento BUAB „NBG grupė“ 2012 m. rugpjūčio 28 d. turto pardavimo be varžytynių aktų Nr. 2, 3, 4 pagrindu sudarytus reikalavimo (-ų) perleidimo (-ų) sandorius su V. A. Č., kuriais buvo perleistos reikalavimo teisės į ieškovų skolą ir juos panaikinti, atsakovo V. A. Č. darboviečių (UAB „Smaragdo žiedas“, UAB „Rožių slėnis“) vadovams skirti maksimalias (po 289,62 Eur) dydžio baudas, atsakovės BUAB „NBG grupė“ atstovės UAB „Bankrovita“ administracijos vadovei R. T. už Kauno apygardos teismo nurodytų dokumentų ir rašytinių įrodymų nepateikimą laiku skirti maksimalią 289,62 Eur baudą, už sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą skirti atsakovams UAB „Bankrovita“ ir V. A. Č. po 5 792,4 Eur baudas (CPK 95 str. 1, 2 d.), pusę šios sumos skiriant ieškovams patirtoms išlaidoms ir nuostoliams atlyginti, priteisti ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovų 1 737,72 Eur sumą ieškovų turėtoms ir faktiškai patirtoms būtinosioms teisinėms išlaidoms kompensuoti pirmąkart nagrinėjant šią civilinę bylą, taip pat 868 Eur sumą ieškovų turėtoms ir faktiškai patirtoms būtinosioms teisinėms išlaidoms kompensuoti už 2015 m. rugpjūčio 2 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo parengimą, kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimtimi, kuriame yra nustatytas apribojimas, kad tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali teismui paduoti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu (dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos) dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka (o kiti asmenys – tik jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka), bei 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų naikinamasis terminas pateikti prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nesuteikiant ir nenumatant teisės teismui jo atnaujinti, neprieštarauja suinteresuoto asmens konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., 30 str. 1 d., 109–110 str., CPK 2 str., 5 str. 1 d., 6 str., Teismų įstatymo 1 str., 4–6 str.), kreiptis į LR Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 370 straipsnis ir CPK 370 straipsnio 5 dalis ta apimtimi, kurioje yra nustatyta, kad tas pats pirmosios instancijos teismas ne tik sprendžia prašymo dėl proceso atnaujinimo dėl to paties teismo anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo techninius–procesinius klausimus: ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar nepraleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, ar sumokėtas žyminis mokestis ir t. t., bet ir to paties pirmosios instancijos teismo teisėjas (teisėjų kolegija) taip pat nagrinėja prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės, neprieštarauja suinteresuoto asmens konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į nepriklausomą ir nešališką, teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., 30 str. 1 d., 109–110 str., CPK 2 str., 5 str. 1 d., 6 str., Teismų įstatymo 1 str., 4–6 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu bei nustatė terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktų pagrindais trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas negali būti taikomas. Nustačius šią aplinkybę, pareiškėjų prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu teismas atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Atsisakius priimti prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pareiškėjams teismas nustatė terminą suformuluoti prašymą dėl proceso atnaujinimo tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktų pagrindu, nurodyti konkrečias tik su proceso atnaujinimu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktų pagrindu susijusias aplinkybes ir argumentus, kadangi pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstyti argumentai nėra pakankamai struktūriškai atskirti, todėl turi būti pašalinti tie, kurie yra skirti pagrįsti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, turi nurodyti: 1) naujai paaiškėjusių aplinkybių pobūdį (faktinį), 2) jų atsiradimo momentą (nagrinėjant bylą iš esmės); 3) paaiškėjimo momentą (po bylos išsprendimo), 4) aplinkybių lemiamą įtaką užbaigtos bylos baigčiai, t. y. dėl jų teismo baigiamasis aktas gali būti pakeistas ar panaikintas (sąsajumo ir esmingumo su byla sąlyga), taip pat pridėti įrodymus, pagrindžiančius šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, turi nurodyti priežastis, kodėl jie šiuo pagrindu negalėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde, pridėti įrodymus, pagrindžiančius šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Teismas sprendė, kad trūkumų turinčio procesinio dokumento priimti negalima, todėl nustatė terminą jiems pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjai D. S. ir UAB „Strategy and management group“ (­toliau – apeliantai) atskirajame skunde prašo: nuo atskirojo skundo gavimo apeliacinės instancijos teisme taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti V. A. Č. vykdyti išieškojimą pagal teisme ginčijamus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sandorius; uždrausti likviduoti ir išregistruoti iš Juridinių asmenų registro UAB „NBG grupė“ ir ją administruojančią UAB „Bankrovita“; atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimtimi, kuriame yra nustatytas apribojimas, kad tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali teismui paduoti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu (dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos) dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka (o kiti asmenys – tik jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka), bei 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų naikinamasis terminas pateikti prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nesuteikiant ir nenumatant teisės teismui jo atnaujinti, neprieštarauja suinteresuoto asmens konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., 30 str. 1 d., 109–110 str., CPK 2 str., 5 str. 1 d., 6 str., Teismų įstatymo 1 str., 4–6 str.); kreiptis į LR Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 370 straipsnis ir CPK 370 straipsnio 5 dalis ta apimtimi, kurioje yra nustatyta, kad tas pats pirmosios instancijos teismas ne tik sprendžia prašymo dėl proceso atnaujinimo dėl to paties teismo anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo techninius–procesinius klausimus: ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar nepraleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, ar sumokėtas žyminis mokestis ir t. t., bet ir to paties pirmosios instancijos teismo teisėjas (teisėjų kolegija) taip pat nagrinėja prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės, neprieštarauja suinteresuoto asmens konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į nepriklausomą ir nešališką, teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., 30 str. 1 d., 109–110 str., CPK 2 str., 5 str. 1 d., 6 str., Teismų įstatymo 1 str., 4–6 str.); panaikinti Kauno apygardos tesimo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir perduoti pirmosios instancijos teismui atlikti kitus būtinus procesinius veiksmus šioje civilinėje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiama nutartis naikintina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką (CPK 42 str. 1 d., 135 str. 1 d. 2 p., 4 p., 141 str., 296 str. 1 d. 4 p.), dėl trūkumų šalinimo instituto (CPK 115 str. 4 d.), dėl rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principų taikymo (CPK 12 str., 13 str.), dėl prašymui dėl proceso atnaujinimo keliamų reikalavimų (CPK 369 str.), dėl teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principų (Konstitucijos 18 str., 30 str. 1 d.), netinkamo aiškinimo ir taikymo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 346 str. 2 d. 1-3 p.).
2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad apeliantai prašyme dėl proceso atnaujinimo negali remtis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, nes tai prieštarauja teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007). Be to, teismas nepagrįstai susiaurino proceso atnaujinimo taikymo institutą.
3. Sutiktina, kad apeliantų procesinių dokumentų turinio supratimas dėl jo pasirinktos dėstymo specifikos yra apsunkintas, tačiau tik nesuvokiamas, o ne apsunkintas teksto dėstymas sudaro pagrindą konstatuoti procesinio dokumento trūkumą. Esant sunkiai suprantamam procesinio dokumento tekstui, teismas gali nebent pasiūlytų supaprastinti teksto dėstymą, tačiau pasiūlymo nevykdymas nesukelia tokių procesinių pasekmių kaip ieškinio ar prašymo laikymas nepaduotu.
4. Apeliantai prašyme dėl proceso atnaujinimo aiškiai nurodė penkis CPK 369 straipsnio reikalaujamus prašymo elementus, todėl prašymo turinys atitinka minėtos normos 1 dalies keliamus reikalavimus. Tai, jog tiksliai ir/ar tiesiogiai nenurodyta teisės norma, kurioje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, nėra pagrindas atsisakyti priimti prašymą. Kiek toks prašymas yra konkretus, tikslus ir pagrįstas, teismas nustatys tik spręsdamas prašymą iš esmės. Todėl teismui nėra jokio pagrindo atsisakyti priimti apeliantų prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip neatitinkantį tokio prašymo turiniui keliamų reikalavimų. Bylą nagrinėjant abiejų instancijų teismams, buvo padaryta ne viena, o visa eilė materialiosios bei procesinės teisės normų taikymo pažeidimų.
5. Teismas neatliko išaiškinimo pareigos, nes nustatydamas prašymo trūkumus, juos išdėstė pernelyg lakoniška forma, pažeidė apeliantų teisę kreiptis į teismą, nes, nesant aiškiai konstatuotų ieškinio trūkumų, užkertamas kelias tinkamam trūkumų ištaisymui. Taip pat teismas nepakankamai atsižvelgė į konkrečios situacijos specifiką, kad apeliantai profesionalia teisininko pagalba nesinaudoja, pagal savo suvokimą nuodugniai surašė didelės apimties prašymą.
6. Nors teismas reikalauja pašalinti prašymo trūkumus eliminuojant CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, tačiau apeliantai nepageidauja keisti ieškinio dalyko ir pagrindo, todėl CPK 141 straipsnio nuostatos neturėjo būti taikomos.
7. Teismui nepagrįstai nesilaikius teisės aktų reikalavimų, yra pažeista ir suvaržyta apeliantų teisė į teisminės gynybos prieinamumą, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, teisė į tinkamą teismo procesą, teisė į civilinės bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Teismas pažeidė reikalavimus besąlygiškai laikytis konstitucinių principų ir juos įtvirtinančių įstatymo reikalavimų dėl proceso šalių lygybės įstatymui ir teismui, būti nešališku ir nepriklausomu.
8. Teismas pažeidė CPK normas, nes tik bylos nagrinėjimo metu, ištyręs visus pateiktus ir, jeigu reikalinga, šalių prašomus išreikalauti įrodymus, t.y. tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas gali priimti sprendimą dėl įrodymų įrodomosios galios bei padarytų teisės normų pažeidimų. Ieškinio priėmimo metu įrodymų vertinimas ir kvestionavimas neatliekamas. Todėl nutartyje aprašomos aplinkybės negali būti kliūtis nei priimti prašymo, nei nagrinėti bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, nes prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo metu teismas negali spręsti tokių reikalavimų. Teismas negali apeliantams riboti plačiau išdėstyti faktines bylos aplinkybes, nurodyti teisės aktus, kurie yra pažeisti.
9. Abejonės dėl byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo kilo tuomet, kai Lietuvos Aukščiausiame Teisme 2015 m. liepos 16 d. priėmus nutartį atsisakyti priimti apeliantų kasacinį skundą, iš atrankos kolegijos pasitraukė paskirtas kolegijos narys D. Š. ir į atrankos kolegiją paskirtas teisėjas A. M..

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

              CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

             Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

            Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

            CPK 336 straipsnio 1 dalis numato, kad atskirieji skundai nagrinėjami žodinio proceso tvarka tik tais atvejais, kai juos nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiami klausimai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu, apeliacijos dalyku yra tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai  taikė trūkumų šalinimo institutą bei atsisakė priimti dalį prašymo dėl proceso atnaujinimo, t.y. vien teisės taikymo ir aiškinimo klausimai. Šiems procesinio pobūdžio klausimams išsiaiškinti būtinumo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka nėra, juo labiau, kad apeliantai savo argumentaciją yra išdėstę didelės apimties atskirajame skunde.

            Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo  

           Apeliantas prašo nuo atskirojo skundo gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti V. A. Č. vykdyti išieškojimą pagal teisme ginčijamus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sandorius; uždrausti V. A. Č. disponuoti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į reikalavimo perleidimo 2012 m. rugpjūčio 28 d. sutartis;  uždrausti likviduoti ir išregistruoti iš Juridinių asmenų registro UAB „NBG grupė“ ir ją administruojančią UAB „Bankrovita“. Prašymas netenkinamas.

          Pagal bendrąja taisyklę prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo (CPK 372 str. 1 d.). Tiesa, prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (CPK 372 str. 2 d.). Taigi, vykdymo sustabdymas, esant jau priimtam prašymui dėl proceso atnaujinimo, yra galimas. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos dar nėra priėmęs prašymo dėl proceso atnaujinimo, taigi, nėra ir bylos dėl proceso atnaujinimo, todėl vykdymo sustabdymas aptariamo straipsnio pagrindu nėra galimas.

             Laikinosios apsaugos priemonės CPK XI skyriaus 5 skirsnio normų pagrindu gali būti taikomos paprastai taip pat tik priėmus ieškinį, išskyrus CPK 147 straipsnio 3, 4 dalis. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad, kai ieškinys, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatitinka procesinio dokumento turiniui ir formai bei nustatomas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (būtent taip yra nagrinėjamu atveju), ir ieškovas, gavęs nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones net ir esant ieškinio trūkumams, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia  mutatis mutandis   taikydamas CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantai, gavę skundžiamą nutartį, būtų prašę pirmosios instancijos teismo vis tiek taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šis klausimas būtų spręstas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas. Pastebėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys prašymus susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti ir (tiesiogiai) apeliacinės instancijos ar kasaciniam teismui, tačiau tik tada, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės (CPK 147 str. 2 d.). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui yra perduotas nagrinėjimui atskirasis skundas dėl procesinio pobūdžio sprendimų prašymo atnaujinti procesą  priėmimo stadijoje, o ne byla dėl ginčo esmės.

            Dėl paminėtų motyvų prašymas netenkinamas. 

           Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą

            Apeliantai yra pareiškę du prašymus  kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymais ištirti:

            1) ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimtimi, kuriame yra nustatytas apribojimas, kad tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali teismui paduoti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu (dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos) dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka (o kiti asmenys – tik jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka), bei 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų naikinamasis terminas pateikti prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nesuteikiant ir nenumatant teisės teismui jo atnaujinti, neprieštarauja suinteresuoto asmens konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., 30 str. 1 d., 109–110 str., CPK 2 str., 5 str. 1 d., 6 str., Teismų įstatymo 1 str., 4–6 str.);

          2) ar CPK 370 straipsnis ir CPK 370 straipsnio 5 dalis ta apimtimi, kurioje yra nustatyta, kad tas pats pirmosios instancijos teismas ne tik sprendžia prašymo dėl proceso atnaujinimo dėl to paties teismo anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo techninius–procesinius klausimus: ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar nepraleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, ar sumokėtas žyminis mokestis ir t. t., bet ir to paties pirmosios instancijos teismo teisėjas (teisėjų kolegija) taip pat nagrinėja prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės, neprieštarauja suinteresuoto asmens konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į nepriklausomą ir nešališką, teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., 30 str. 1 d., 109–110 str., CPK 2 str., 5 str. 1 d., 6 str., Teismų įstatymo 1 str., 4–6 str.).

            Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmasis prašymas nėra aktualus nagrinėjant prašymo dėl proceso atnaujinimo (ne)priėmimo klausimą, todėl dėl jo pagrįstumo išsamiau nepasisako (motyvai – žemiau nutartyje). Tačiau pasisakytina dėl antrojo prašymo, nes jis yra susijęs su prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo svarstymo ir atnaujintos bylos nagrinėjimo galimumu bylą nagrinėjusiame teisme. Prašymas netenkinamas.

            Teismas  į Konstitucinį Teismą gali kreiptis tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams (CPK 3 str. 3 d.). Iš esmės antruoju prašymu apeliantai kelia abejonę, ar gali jų pareikštą prašymą dėl proceso atnaujinimo nuo pat jo pateikimo (priėmimo stadijos) nagrinėti to paties teismo teisėjai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios abejonės neteikia pakankamo pagrindo manyti, kad toks procesas galėtų prieštarauti apeliantų nurodytoms Konstitucijos ir kitų teisės aktų nuostatoms.

           Pagal CPK 370 straipsnio 5 dalį nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą ir(ar) bylą, kurioje procesas atnaujintas, negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas. Taigi, ši norma eliminuoja teisėjo, priėmusio sprendimą ar nutartį, dalyvavimą sprendžiant bylos, kurioje jis buvo priėmęs tokį procesinį sprendimą, proceso atnaujinimo klausimą, kitaip tariant, bet kuriuo atveju proceso atnaujinimo  klausimą sprendžia su bylos sprendimu ar nutartimi nesusijęs teisėjas. Pažymėtina, kad bylą išnagrinėja ne teismas kaip institucinis vienetas, o konkreti to teismo  teisėjų sudėtis. Sutikimas su apeliantų keliamomis abejonėmis, suponuotų ir prielaidą, kad tada ir tais atvejais, kai aukštesnės instancijos teismas panaikina žemesnės grandies teismo sprendimą, bylos iš naujo tas pats teismas (kaip institucinis vienetas)  negalėtų nagrinėti, ji turėtų būti perduodama tik kitam tos pačios grandies teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad  dėl apeliantų nurodomų motyvų yra būtinumas kreiptis į Konstitucinį Teismą. 

             Dėl skundžiamos nutarties esmės

              Teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, skundžiama nutartimi nustatė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo reiškiamas nurodant atnaujinimo pagrindais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 8, 9 punktus. Apeliantai to nekvestionuoja. Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, dėl kitų dviejų pagrindų nustatė apeliantams terminą prašymo trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskiruoju skundu.

              Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo.

             Prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo svarstymo stadijos eigą reglamentuoja CPK 370 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pagal šias nuostatas  šioje stadijoje tikrintina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnio  reikalavimus. Ši norma numato, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Jei prašymas neatitinka formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia prašymo trūkumų šalinimo klausimą, o jei yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 8 punktuose pagrindai – atsisako prašymą priimti (CPK 370 str. 1 d.). Taigi, prašymo priėmimo svarstymo stadijoje vertinamos tik paminėtos aplinkybės, bet nesprendžiama dėl CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesui atnaujinti pagrindų pagrįstumo, tai teismas sprendžia kitoje proceso stadijoje – kai prašymas yra priimtas ir išnagrinėjamas teismo posėdyje (CPK 370 str. 3 d.). Todėl ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų aplinkybių visetas inter alia buvo ar nebuvo procesinis sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka nustatinėjamas teismo posėdyje priėmus prašymą. Dėl to darytina išvada, kad teismas nepagrįstai svarstė šį proceso atnaujinimo pagrindą iš esmės jau prašymo priėmimo stadijoje ir atsisakė jį priimti kaip nenagrinėtiną teisme pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Šiame kontekste paminėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra atvejų, jog procesas buvo atnaujintas nepaisant to, kad byla, kurioje prašyta atnaujinti procesą, buvo peržiūrėta apeliacine tvarka (žr. kasacinio teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007). Todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti apeliantų prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, naikintina (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.). Kartu pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, ar ši prašymo dalis priimtina, ar jai (ne)taikytinas  trūkumų šalinimo institutas, nes tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Konstatavus, jog ši skundžiamos nutarties dalis naikintina, šioje stadijoje nekyla CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo iš esmės klausimas, todėl atmestinas apeliantų pirmasis pirmiau aptartas susijęs su šia norma prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. 

            Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 8 punktų taikymo.

            Kitais apeliantų prašyme proceso atnaujinimo pagrindais nurodomi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 8 punktai. Dėl jų teismas taikė trūkumų šalinimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada sutinka.

             Kaip minėta, CPK 369 straipsnio 1 dalies nuostatos numato,  kad prašyme, be kita ko, turi būti nurodomas ne tik proceso atnaujinimo pagrindas, bet ir proceso atnaujinimo motyvai. Pažymėtina, kad reikalavimas motyvuoti prašymą nereiškia vien doktrinos, teisminės praktikos taisyklių, procesinės ir materialinės teisės normų, bylos eigos ir joje priimtų procesinių sprendimų motyvų  ir pan. dėstymą arba kritiką, vien kas iš esmės yra išdėstyta 87 lapų apimties prašyme. Jei paminėtas dėstymas daugiau ar mažiau ir galėtų būti reikšmingas sprendžiant dėl  CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo, tai kitiems aptariamiems proceso atnaujinimo pagrindams turi būti nurodytos pakankamai konkrečios aplinkybės: kokios ir kada bylos aplinkybės apeliantams paaiškėjo, ar jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, kiek jos yra esminės ir pan. (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), kuo pasireiškė teismo sudėties neteisėtumas (CPK 366 str. 1 d. 8 p.). Tuo tarpu, nors prašyme ir yra tam tikri motyvai dėl teismo sudėties neteisėtumo (prašymo 26-27 lapai) (tačiau, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, neaišku, kada apie tai sužinojo apeliantai), tai dėl kito proceso atnaujinimo pagrindo (esminių paaiškėjusių aplinkybių - CPK 366 str. 1 d. 2 p.), nepaisant didžiulės  įvairių citatų ir kitokio deklaracijų pobūdžio teiginių, teisminės praktikos pavyzdžių apimties, įžvelgti reikšmingas proceso atnaujinimui aplinkybes iš esmės yra daugiau nei sudėtinga (jei jos iš viso yra). Pažymėtina, kad ir patys apeliantai atskirajame skunde pripažįsta, jog prašymo turinio supratimas dėl jų pasirinktos dėstymo specifikos yra apsunkintas (tik neaišku, kodėl patys apeliantai, pripažindami savo dėstymo suvokimo apsunkinimą, pasirenka būtent tokį dėstymą, dėl ko neatmestina, jog sąmoningas dėstomo prašymo motyvų suvokimo apsunkinimas gali būti tikslu  suklaidinti  kitus dalyvaujančius byloje asmenis ar teismą). Turint omenyje tokį pačių apeliantų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentus, kad tik iš esmės visiškai nesuvokiamas procesinis dokumentas gali būti trūkumų šalinimo objektu, nes įstatymai nenumato, kad trūkumų šalinimo institutas taikytinas tik tokio (nesuvokiamo dokumento) pobūdžio atvejams, ir pažymi, kad sąmoningas dėstomų motyvų suvokimo apsunkinimas nerodo asmens sąžiningo procesinio elgesio. Atmestini ir apeliantų argumentai, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti šalintini trūkumai yra suformuluoti pernelyg neaiškiai, nes skundžiamoje nutartyje nurodyti reikalavimai: nurodyti naujai paaiškėjusių aplinkybių pobūdį (faktinį), jų atsiradimo momentą (nagrinėjant bylą iš esmės), paaiškėjimo momentą (po bylos išsprendimo), aplinkybių lemiamą įtaką užbaigtos bylos baigčiai; nurodyti priežastis, kodėl teismo sudėties neteisėtumo aplinkybe negalėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos vertinimu, nelaikytini nei nesuprantamais, nei neaiškiais, juo labiau, apeliantams, kurie, sprendžiant iš prašymo turinio, sugeba gerai suvokti ne tik Lietuvos, bet ir europinę teisminę praktiką. Dėl paminėtų motyvų ši skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

            n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, panaikinti ir klausimą dėl prašymo priėmimo šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą, nustatant prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų, nurodytų nepakeistoje nutarties dalyje, šalinimui naują terminą - iki 2015 m. gruodžio 22 d.

Teisėjas                                                                                          Alvydas Poškus