Baudžiamoji byla Nr. 1-65-1122/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23545-2019

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,

sekretoriaujant Vitai Jurienei, Rasai Pladaitei,

dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui, prokurorei Loretai Masiulionytei,

kaltinamajam V. D., jo gynėjai advokato padėjėjai Kristinai Vezbergaitei,

nukentėjusiajam M. B. ir jo atstovei advokatei Gretai Paskačimienei,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, ūkininkas, oficialiai nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 206 straipsnį (2 veikos), 278 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine 68 MGL (8 500 Lt) bauda (bauda sumokėta), Ispanijoje 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu (įsiteisėjusiu 2017 m. balandžio 4 d.) dėl ekonominių ir su prekyba susijusių nusikaltimų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Teismas

n u s t a t ė :

V. D. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis 2019 m. birželio 5 d. apie 17.50 val. viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), aplinkinių asmenų akivaizdoje, ginčo metu, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, be priežasties sugriebė nukentėjusiojo M. B. rankos mažąjį pirštą ir jį laužė, po ko sugriebė visą nukentėjusiojo ranką ir ją laužė, nukentėjusiajam pavykus ištraukti ranką, iš nugaros abejomis rankomis sugriebė nukentėjusiojo kaklą ir smaugė, laikydamas už kaklo nutempė nukentėjusįjį iki automobilio, kur reikalavo atsiprašyti kaltinamojo draugės, nukentėjusiajam atsiprašius ir ginantis sudavus smūgį V. D. į veidą bei bandant šalintis, pasivijęs nukentėjusįjį, kumščiu sudavė vieną smūgį jam į veidą, dėl ko nukentėjusysis prarado sąmonę ir nukrito, tuomet kūnu prispaudė gulintį nukentėjusįjį prie žemės, sugriebė rankomis nukentėjusiojo kaklą ir smaugė nukentėjusįjį iki atvyko policijos pareigūnai, tokiu įžūliu elgesiu sukėlė nukentėjusiajam M. B. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą dėl padarytų poodinių kraujosruvų dešinės akies vokuose, kairės akies vokuose, nosyje, kairiame skruoste su odos nubrozdinimu, dešiniame žaste, kryžmens srityje, odos nubrozdinimų nugaroje, keliuose, intraodinės kraujosruvos kakle, ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokiais veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis V. D. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. Pažymėjo, kad jau daugiau nei metus laiko jis negali išvykti iš Lietuvos, nesupranta, kodėl jį taip griežtai apribojo. Yra atskirtas nuo šeimos ir vaikų. Nenori švaistyti visų laiko, įrodinėti, kad elgėsi teisingai, ar neteisingai, reikšti pretenzijas už jam padarytus nemalonumus, duoti parodymus dar kartą. Jis viską pasakė pareigūnui, tą jis užfiksavo tarnybiniame pranešime, o pareigūnas posėdžio metu išdėstė savaip. Prašė remtis jo duotais parodymais įvykio metu, jų laikosi. Daugiau pridurti nieko negali.

Paskutinio žodžio metu kaltinamasis pažymėjo, kad yra nepakantus neteisybei. Akivaizdu, kad M. B. bet kokioje situacijoje siekia maksimalios naudos. O jis (kaltinamas), skirtingai, matydamas akivaizdžią neteisybę ir agresiją, siekdamas apsaugoti silpnesnius, yra pasiruošęs ir pasirengęs atsisakyti patogaus gyvenimo ir įsivelti į konfliktą ar sukelti skandalą, dėl ko dabar turi didelių nemalonumų ir finansinių išlaidų. Šiuo atveju akivaizdžiai matyti, kad M. B. siekia keršto bei ekonominės naudos, nors jam tik buvo užkirstas kelias naudoti agresiją, daryti psichologinį smurtą, bauginti ir žeminti šiais savo veiksmais K. V. Jis yra žmogus, kuris neturi moralės, vyriškumo ir yra dviveidis, tai matoma iš jo elgesio prieš įvykį, konflikto metu, policijoje per apklausą ir galiausiai per teismo posedį. Iš valdingo, savimi pasitikinčio, savanaudžio tirono, jis tapo baikštus, apgailėtinas ir pasipelnyti siekinatis individas. Užuot pripažinęs ir supratęs, kad nedera taip elgtis su moterimis, jis nesugebėjo atsiprašyti K. V. bei grąžinti asmeninius daiktus, kurie liko bute, bei užstato, kuris yra kaip priemonė užtikrinti, kad butas nebus nuniokotas. Dėl buto pretenzijų nėra. Būtent savo noru vadovauti ir neadekvačiu elgesiu M. B. sukėlė K. V., jam (kaltinamajam), taip pat ir sau ekonominių, emocinių ir psichologinių nemalonumų. Būtų protinga ir malonu, kad jis pasimokytų iš savo klaidų ir elgesio. Savo ruožtu jis (kaltinamasis) tikrai neleis skriausti nei vienos moters, negalvodamas apie pasekmes, stos ginti ir sustabdyti agresiją. Pats tyrimas buvo atliekamas paviršutiniškai ir pareigūnai nesigilino į visas aplinkybes. Būtent nekompetentingo pareigūno V. K. veiksmai ir sprendimai padarė negrįžtamą žalą bylos eigai. Jis ne tik neužfiksavo pagrindinio liudytojo, vaikino su balta kepure, bet netgi nepaminėjo jo rašydamas tarnybinį pranešimą, nors įvykio metu jis (kaltinamasis) jo tą padaryti prašė 3-4 kartus. Negana tokio aplaidumo, nežinodamas ir nematydamas konklifto pradžios, per 5 minutes nusprendė, kas kaltas šioje situacijoje, nors byla jau pusantrų metų nagrinėjama teismo salėje. Nesuprantama ir prokūrorės pozicija nesiaiškinti konflikto pradžios, kaltinti ir vertinti žmogaus veiksmus nuo konflikto pabaigos. Elementaru, kad jeigu M. B. nebūtų grąsinęs K. V. ir reikalavęs pinigų, jis (kaltinamasis) nebūtų važiavęs jos ginti ir aiškintis, o jei nebūtų važiavęs ginti, tai nebūtų dabar teisiamas. Prokurorė tą faktą stengiasi nuginčyti ir pareiškė, kad tai visai nesvarbu šioje byloje. Jis (M. B.) piktavališkai ėjo, baugino, išjunginėjo šviesą, brovėsi į buto vidų, žinodamas, kad jo (kaltinamojo) nėra Lietuvoje, tokiais veiksmais sukeldamas K. V. ir jam (kaltinamajam) paniką ir nerimą. Buvo priverstas prašyti draugo pagalbos, kurisi nuvažiavo, įjungė šviesą ir nuramino K. V., kuri buvo įbauginta. Mano, kad M. B., kaip buto savininko, tokie neprognozuojami veiksmai tikrai nėra pateisinami ir nemano, kad galima nekreipti dėmesio į tai. Visa įvykusi situaciją ir visi teisminiai posėžiai nėra malonūs nei jam (kaltinamajam), nei K. V.. Iš dalies pripažįsta pažeidęs viešąją tvarką, bet tai buvo priverstas padaryti ne savo valia, o dėl M. B. elgesio. Yra pasiruošęs už tai atsakyti, bet mano, kad būtų sąžininga, kad M. B. atsakytų taip pat, nes konflikto pradininkas buvo būtent jis, o jam (kaltinamajam) tik pasisekė jį sutramdyti.

Nukentėjusysis M. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju pirmą kartą susitiko įvykio metu. Jokie asmeniški santykiai jų nesieja. Su kaltinamuoju susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, kaltinamasis turėjo grąžinti nukentėjusiojo nuomoto buto raktus, nes taip buvo sutarta, ir skolą. Susitikus, skolos nukentėjusysis negavo, tačiau buvo sumuštas. Kaltinamasis yra K. V., kuri iš jo (nukentėjusiojo) nuomojosi butą, vyras, kuris šiuo atveju ir mokėjo už buto nuomą. Buto nuomos sutartis buvo sudaryta tarp nukentėjusiojo ir K. V.. Bute gyveno K. V., kiek jam žinoma, ir V. D.. Prieš susitikimą jie bendravo, susirašinėjo, buvo sutarta, kad susitiks prie nuomojamo buto, nes nuomos sutartis buvo nutraukta, grąžinti raktus ir nuomos likutį. Buto nuomos sutartis buvo nutraukta K. V. iniciatyva, jie išsikraustė, turėjo savo kitų planų. Pagal nuomos sutartį, ją nutraukus nepraėjus metams laiko, turėjo būti sumokama vieno mėnesio depozito nuomos kaina (360 Eur). Šiuo atveju dar buvo ir kitų įsiskolinimų už komunalines paslaugas, bet nukentėjusysis jų jau nesitikėjo gauti. Į sutartą vietą nukentėjusysis atvyko, šiek tiek anksčiau. Tada atvyko V. D. ir K. V. automobiliu. Nukentėjusiojo nuomone, jie neturėjo pinigų skolai grąžinti. Kaip tiksliai vyko susitikimas, nepamena. Jie pradėjo kalbėtis, V. D. pradėjo kelti balsą, sakė, kad susidoros, sumuš, taip ir įvyko. Kadangi V. D. yra profesionalus imtynininkas, įvykio metu visus tuos techninius veiksmus ir panaudojo. Vieną kartą jam (nukentėjusiajam) pavyko ištrūkti iš V. D. gniaužtų, tačiau apskritai kaltinamasis su juo darė, ką norėjo. Konflikto metu K. V. iš pradžių buvo automobilyje, paskui išlipo ir filmavo, aplink vaikštinėjo. Kur ta filmuota medžiaga, neaišku, nežino, kur jie ją panaudojo. Kadangi jie buvo daugiabučio aikštelėje, buvo ir kiti žmonės priėję, bet niekas nedrįso kištis, matyt, dėl baimės. Bet kiti žmonės matė visa tai. Nežino, kiek laiko truko muštynės, kadangi jis kelis kartus buvo praradęs sąmonę. Jis pats smūgiavo kaltinamajam, kai bandė ištrūkti, išsilaisvinti iš gniaužtų, vieną kartą tikrai pavyko suduoti. Dėl daugiau kartų jis abejoja, neatsimena. Bet kokiu atveju tai buvo gynyba. V. D. nuo pat susitikimo propagavo konfliktą. Nežino pagrindo. V. D. pradėjo rėkti, reikalauti, kad nukentėjusysis atsiprašytų. Už ką ir kodėl, jis pats nesupranta iki šiol. Užpuolimas buvo netikėtas, nes nukentėjusysis manė, kad kaltinamasis tik grasina, tačiau nesitikėjo, kad jį užpuls ir sumuš. Ką jiedu konkrečiai konflikto metu kalbėjo, nepamena. Kai kaltinamasis jį sumušė, jo visa nugara buvo sumušta, daug smūgių suduota, ir kojos visos mėlynos buvo. Ligoninėje suskaičiavo 12 smūgių. Patyrė daug diskomforto ir visas veidas buvo sudaužytas, ištinęs. Kadangi dirba su žmonėmis, akivaizdiniu būdu bendrauja, dėl tokios išvaizdos mėnesį laiko negalėjo eiti į viešumą. Pirmąsias dienas negalėjo miegoti, nes skaudėjo nugarą, negalėjo ant jos gulėti bei buvo kitų nepatogumų. Nukentėjusysis įvykio metu buvo su akiniais, marškiniais, telefonu kišenėje, laikrodžiu. Visa tai buvo suplėšyta, sugadinta. Visa tai nurodyta civiliniame ieškinyje. Be to, kaip minėjo, jis apskritai negalėjo dirbti apie mėnesį laiko. Negautas pajamas apskaičiavo pagal ankstesnių metų pajamų deklaracijas, nedabingumo laikotarpio niekur nefiksavo, iš Sodros išmokų negavo. Jo veikla –(duomenys neskelbtini). Negali prekiauti internetu, vyksta gyva prekyba. Nerimavo, kad tai gali vėl pasikartoti. Tai buvo įtemptas ir sunkus periodas. Gėrė vaistus išrašytus, atsinaujino galvos svaigimas, kuris buvo dingęs prieš 5-6 metus. Toks įvykis jam pirmą kartą apskritai įvyko. Patytė stresą, neigiamus išgyvenimus. Sveikatos pasekmių kaip ir nejaučia, bet buvo bemiegių naktų, negalėjo koncentruotis į savo kasdienę veiklą. Vis dar būna sunku užmigti. Todėl prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Patirtos turtinės žalos nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, nes pirmą kartą dalyvavo tokioje procedūroje, nežinojo eiliškumo. Niekas jo neklausė tuo metu, ką jis turi nurodyti. Kad daiktai sugadinti, pastebėjo iš karto po įvykio. Nukentėjusysis ne vieną butą nuomoja, bet pirmą kartą tokį nuomininką turėjo, su kuriuo sunku susikalbėti, reikia įrodinėti, kaip, kodėl, pagal kokį susitarimą yra skolingas, bet žmogus nelabai girdi, nelabai mato, arba nenori girdėti. Kiekvieną kartą, kai reikėdavo sumokėti už komunalines paslaugas, visą laiką buvo vėluojama. Nuolat reikėdavo parašyti, priminti, kad reikia mokėti, gaišti savo laiką. Problematiška buvo. Bet neatsiskaityta buvo tik už paskutinį mėnesį. Bendravimo su jais nepavadintų priešišku. Palaikė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Dėl ko kaltinamasis atliko smurtinio pobūdžio veismus prieš jį, jam neaišku. Matyt, nenorėjo mokėti ir norėjo parodyti vyriškumą prieš K. V.. Kaltinamasis neįvardijo dėl ko, tik reikalavo atsiprašyti. Už ką, nukentėjusysis nežino, nepasakė. Daugiabučio aikštelė judri, ten daug žmonių, didelis daugiabutis, įvykio metu buvo darbo diena. Jis (nukentėjusysis) pats nebuvo skolingas kaltinamajam ir jo draugei. Nebuvo informuotas, kad jo nuomotame bute liko K. V. daiktai, turtas, apie tai nežino, buto po nuomos sutarties nutraukimo neapžiūrėjo, perleido kitiems nuomininkams. Nors su nuomininkais buvo sunku susišnekėti, tačiau pats nuomos sutarties nenutraukė, buvo suinteresuotas gauti finansinę naudą, laikėsi įsipareigojimo pagal sutartį. Šiuo metu tiksliai negali įvardyti, kokią sumą jie liko skolingi. Rašydamas SMS žinutes K. V., ragindamas sumokėti, prašė, kad laikytųsi sutarties sąlygų. Tai nelaiko grasinimu ją išvaryti iš buto. Pats V. D. grasino, kad suras, susidoros, persekios, kad jam (nukentėjusiajam) reikia saugotis, kad ateis į namus. Negali tiksliai pasakyti, už kurį mėnesį ir kiek K. V. nesumokėjo nuomos. Neprisimena, ar pasirašant sutartį, gavo užstatą. Du mėnesiai yra depozito ir vienas mėnesis einamoji kaina, tai išeitų trys mėnesiai. Jis negrasino K. V., pagal sutartį jis pats turėjo teisę nuraukti sutartį. Taip pat jis neatvažiavo kitą dieną ir neišjungė bute šviesos, norėdamas įbauginti. Nukentėjusysis iš V. D. reikalavo tik nuomos mokesčio, pats V. D. užstato neturėjo grąžinti. Nukentėjusysis nežino, ką galvojo V. D. ir ar turėjo priežastį reikalauti atsiprašymo. Nukentėjusysis nesijaučia kaltas, nes nežino, ką yra padaręs V. D.. Savo civilinio konflikto dėl nuomos nesprendė teisiniu keliu.

Liudytoja K. V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos santykiai su V. D. yra artimi, jie gyvena kartu, jis jos būsimasis vyras. 2019 m. vasario 18 d. sudarė sutartį su M. B. dėl buto nuomos. Buvo duotas depozitas 720 Eur dviem mėnesiams į priekį. Už 10 dienų, iki kovo 1 d., davė grynaisiais 120 Eur. Ilgesnį laiką M. B. nuomojamame bute ji gyveno viena, kartais atvažiuodavo V. D. kelioms dienoms. Nuomos sutartis buvo nutraukta jos iniciatyva. Jiems M. B. buvo skolingas 720 Eur. Konfliktas vyko turbūt dėl to, kad jau nuo pat pradžių su M. B. buvo nesusipratimai. Jam kliūdavo, kad vėluodavo pavedimai, ji visada jautė kaip ir prievartavimą, rašymą žinučių ir t. t. Galiausiai jis prieš nuomodamas butą nutylėjo tai, kad ten dėl remontuojamų butų vyksta triukšmas. Dėl tos priežasties ji išsikraustė iš to buto. Nebegalėjo gyventi daugiau nei du mėnesius. Galiausiai nusprendė nutraukti sutartį. Įspėjo M. B. prieš mėnesį. Jis iš jos pareikalavo, kad ji sumokėtų už praėjusį mėnesį, 360 Eur už nuomą. Ji jam paskė, kad jis gali nusiskaičiuoti iš depozito, tam jį ir davė, dviem mėnesiams į priekį. Po to M. B. jai pradėjo grasinti, kad ji nebeužeis į butą, kadangi nesumoka nuomos. Ji visą laiką bandė išsiaiškinti, kokių pinigų jis iš jos nori, nesuprato, kam tada mokėjo depozitą. Bet jis nenurimo, vis reikalavo, grasino, kad išmes iš buto. Ji turi visus įrodymus, susirašinėjimus su juo. Jis jai darė psichologinį spaudimą ir ji 2019 m. gegužės 5 d. kreipėsi į policiją. Tada M. B. savavališkai įėjo į butą, jai grasino, paskui išjungė jai šviesą. Ji (duomenys neskelbtini) neturi daug pažįstamų, atsirado draugas, kuris jai padėjo ir ėjo į rūsį ieškoti jungiklio, kad įjungtų jai šviesą, ji buvo pakankamai išgąsdinta ir bijojo. Ji nenorėjo to konflikto, bet ji aiškiai ir geranoriškai pasakė, kad ji jokių pinigų jam neskolinga. Galiausiai ji anksčiau laiko išsikraustė ir jie susitarė susitikti. Konflikto dieną jie atvažiavo į sutartą vietą dėl rakto ir dėl likusių komunalinių mokesčių, jie turėjo atiduoti 140 Eur, nors jie geranoriškai sakė, kad M. B. nusiskaičiuotų juos nuo depozito, o likutį jiems grąžintų, bet M. B. nenorėjo. Pagal sutartį 2019 m. birželio 5 d. jie nebuvo skolingi M. B., jis turėjo jų depozito likutį, be to, tas 140 Eur už komunalinius taip pat neaiškus, nes ji neturėjo jokių lapų, už ką paskaičiuoti šie pinigai. Butas buvo nesugadintas, išėjo tvarkingai. Įvykio metu ji sėdėjo automobilyje, V. D. išlipo su juo (M. B.) pakalbėti. Ji visą laiką sėdėjo automobilyje nusisukusi. Nematė ir negirdėjo, nei apie ką jie kalba, nei ką jie ten darė. Ji pamatė tik tada, kai jie pradėjo stumdytis. M. B. pirmas trenkė V. D.. Tada ji išlipo iš automobilio ir iškvietė policiją. Įvykio metu V. D. paprašė, kad M. B. atsiprašytų jos, jis (M. B.) to nepadarė ir prasidėjo grumtynės. Matosi video, kaip jie, besistumdydami, užgriuvo ant durelių, kur ji sėdėjo, ir tada ji negalėjo išlipti iš automobilio. Kai V. D. jį (M. B.) prirėmė, jie pasitraukė ir ji išlipusi iškvietė policiją. V. D. prirėmė jį, kad M. B. daugiau nesimuštų. M. B. smūgiavo pirmas ir atliko prieš V. D. kovos veiksmus. Ji pati nenaudojo ryšio priemonių ir nefilmavo įvykio. Išlipo iš automobilio, nes pasidarė baisu. Ir V. D. šaukė, kad ji kviestų policiją. Įvykio metu ji su V. D. atvažiavo dviese. M. B. juos pasitiko. Buvo praeivis, kuris prisikabino konflikto metu. K. V. jo nepažįsta, nežino, kas jis toks, ir negirdėjo, ką jis sakė, ką komentavo. Kai išlipo iš automobilio, jis pasišalino iš įvykio vietos. Policija jį apklausė ir tada jis nuėjo. Tas praeivis tikrai su jais nevažiavo. Kai jie (policininkai) artėjo, tik tada K. V. jį pamatė. Ji nematė, iš kur jis atsirado, iš kur ėjo. Negirdėjo, ką sakė, tik matė, kad rankomis gestikuliavo. Ji buvo streso būsenos ir kai kvietė policiją, net nesuvokė, kas vyksta, bėgo pati pasitikti policiją. Prasidėjus grumtynėms, konfliktas buvo triukšmingas, buvo šauksmas, kviesti policiją. Tačiau šiaip tikrai netriukšmingas. Šalia yra gyvenamasis namas, net nežino, kas galėjo atkreipti dėmesį. Praeiviai ten nevaikšto, nes ten automobilių stovėjimo aikštelė, kažkoks kelkraštis. Vienas kitas namo gyventojas gal matė, bet ji nestebėjo jų. Tikrai niekas nesikišo. Arčiausiai buvo tas, kurio jie nepažįsta. Daugiau pašalinių nematė dėl streso. Ji du kartus skambino į Bendrą pagalbos centrą. Konfliktas, muštynės, iki kol policija atvažiavo, truko gal iki minutės. Kai vyko su V. D. į susitikimą, V. D. neplanavo kažką padaryti M. B., ji ir V. D. tikrai nekonfliktiški žmonės. Prieš tai nuomojosi butą, jokių problemų nebuvo. Jie tikrai neplanavo konflikto, sakė jam gražiai, kad atsiskaičiuotų ir atiduotų jiems likutį. K. V. išsikraustė prieš birželio mėnesį. Birželio mėnesį jau turėjo perduoti raktus. Kai dar gyveno, M. B. vedėsi į butą žmones, rodė jį, ir ji žinojo, kad nuo birželio 1 d. atsikrausto nauji nuomininkai. Galiausiai, kai ji išsikraustė, buvo pakeistos visos spynos ir ji užeiti pasiimti priedėlio nebegalėjo. Spynos buvo pakeistos prieš K. V. atiduodant raktus M. B.. K. V. išsikraustėte iki birželio 1 d. ir pranešė M. B., kad išsikraustė ir raktus atiduos, kai grįš V. D.. Išsikraustydama iš buto nepasiėmė visų daiktų, nes kraustėsi viena ir galėjo kažką pamiršti. Yra parašiusi pareiškimą policijoje, kad ji skambino telefonu, kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą klausdama, ar M. B. turi teisę iškraustyti juos iš buto. Ji galėtų apibūdinti M. B. kaip agresyviai besielgiantį asmenį. Jis nuo pat pradžių kėlė jai nerimą, gyveno tame bute neramiai. Nors visada laiku mokėdavo nuomą, perspėdavo, kad viskas sumokėta. Galiausiai, jis jai neatiduoda jos turto, esančio bute. Liko interneto priedėlis, kurio vertė 270 Eur ir kurį ji turėtų atiduoti Cgates, ji kiekvieną mėnesį patiria žalą po 35 Eur. Negali nutraukti sutarties, nes priedėlio negali atsiimti ir grąžinti. Norėjo susitarti su M. B., bet viskas buvo ignoruota. Siuntė jam el. paštu, paštu laišką su prašymu atiduoti turtą. Jis savavališkai, nesilaikydamas teisės aktų ją terorizuoja. Dėl M. B. skolos civilinio ieškinio į teismą nepadavė, dėl Cgates turto galiausiai nusprendė parašyti pareiškimą.

Liudytojas A. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, tik iš 10 aukšto yra nufilmavęs įvykį. Jam žinoma tik tiek, ką pavyko nufilmuoti. Konfliktą pastebėjo iš balkono. Akivaizdžiai ginčijosi du vyrai. Vienas bandė trauktis, vengė fizinio kontakto, kitas bandė jį pagauti. Mergina tai išbėgdavo iš automobilio, tai vėl į automobilį sėsdavo. Dar vienas vyrukas buvo, video jis matosi. Su kepure ir su buteliu lakstė ir vis kažkokio žibalo į ugnį pylė. Jis (liudytojas) išėjo į balkoną, nes išgirdo kažkokį triukšmą, kažkas rėkavo, žvilgtelėjo ir nutarė nufilmuoti. Jis pats ten negyvena, buvo pas draugo pusbrolio žmoną svečiuose. Jis ne vienas, kuris žvilgtelėjo per langą, nes ten vyksta statybos tuose daugiabučiuose, žmonės ten daiktus nešiojasi, baldus kažkas krovėsi ir tikrai matė, kad daugiau žmonių žiūrėjo pro balkonus. Paties įvykio vietoje buvo 4 žmonės. Kaltinamasis (sėdintis salėje V. D.), nukentėjusysis (sėdintis salėje M. B.), mergina, vairuotoja automobilio, ir dar vienas vaikinas su kepure. Pirmiausia, ką pamatė, tai akivaizdžiai M. B. buvo prispaustas prie žemės, ar sėdėjo. Paskui atsistojo, bandė išvengti konflikto, jie ilgai aiškinosi, gal kokias 6 minutes. Tai pasistumdė, bandė vienas kitą pargriauti. M. B. pargriovė ir užgulė. Daug kas kvietė policiją, jis irgi kvietė. Iki policijos atvykimo M. B. ir buvo prispaustas. Abu kažkiek mosikavosi. Vienas akivaizdžiai vengė smūgių, tai buvo M. B.. M. B. akivaizdžiai bandė trauktis. Jam iš 10 aukšto atrodė būtent taip. Bet konflikto priežasties nežino. Liudytojo nuomone, užpultasis tikrai buvo M. B.. Dar du asmenys dalyvavo, bet fiziškai užpultas buvo pono V. D.. Nieko negirdėjo, bet kažką šūkavo. Būdamas patalpoje išgirdo šūkavimus. Išėjo į balkoną, ir pamatė, kad jie jau stumdėsi, ir tada pradėjo filmuoti. Video matosi, kad M. B. sėdi, V. D. jį spardo, laikyti bando, bandė jį atakuoti. Kas blogas, kas geras, sunku pasakyti, viskas dviprasmiškai atrodė. Susidarė nuomonė, kad M. B. reikia pagalbos. M. B. iš pradžių sėdėjo, paskui atsistojo, keletą minučių jie aiškinosi, M. B. palaikė prispaustą prie automobilio. Rimtesnės grumtynės prasidėjo, kai M. B. parvertė ant žemės. Jį laikė prispaustą kokias 6 minutes. Abu mosikavo rankomis, gal M. B. labiau gindamasis. Grumtynių metu M. B. parvertė ant žemės. Įvykio metu buvo dar vienas vyriškis, bet prieš pat policiją jis dingo, bet visą laiką buvo šalia. Jis akivaizdžiai buvo V. D. pusėje, draugas. Jis M. B. bandė paauklėti, kažką aiškino, kurstė. Kaip visi atvyko į įvykio vietą, jis nematė, išėjo į balkoną prasidėjus kivirčui, kai išgirdo triukšmą. Kai pradėjo filmuoti, jau buvo kažkoks judesys, jau kažkokios grumtynės buvo. Paskui keletą minučių ramiau, kažką aiškinasi, paskui vėl grumtynės. Jis (liudytojas) nežino, kas buvo prieš tai, kokia konflikto pradžia, filmuoti pradėjo išgirdęs šūkavimus. Fizinis kontaktas buvo tarp V. D. ir M. B., dviejų asmenų. Akivaizdžiai V. D. draugai irgi atakavo psichologiniu smurtu. Tie kiti asmenys yra mergina (K. V.) ir žemo ūgio vyras. Liudytojo nuomone, tai buvo M. B. bandymas išvengti, o V. D. – bandymas sutramdyti. Liudytojas matė, kad K. V. rankose turėjo telefoną. Taip pat ji bėgo pasitikti policijos. V. D. labiau puolė M. B., bet galėjo būti ir M. B. sulaikomas, kažką padaręs negero, jis nežino, kaip buvo.

Liudytojas G. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta kaltinamojo, bet matęs yra. Įvykio liudytoju tapo, kai išnešė šiukšles iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), daugiabučio kieme, kur viskas vyko. Buvo darbo diena, tiksliai kokia, neatsimena, apie 17 val. Buvo vasara. Galėjo būti 2019 m. birželio 5 d. Pamatė nukentėjusįjį (sėdintį salėje M. B.), nes jis dairėsi, lūkuriavo. Liudytojas nuvažiavo prie konteinerio su vežimėliu, išmetė šiukšles ir į kiemą įvažiavo Audi automobilis, sustojo kieme, netoli konteinerių, netoli jo, pro pat jį pravažiavo ir iškart išlipo du vaikinai, vienas iš jų buvo kaltinamasis (sėdintis salėje V. D.) ir dar vienas žemo ūgio su kepure. Už vairo buvo mergina (salėje sėdinti K. V.). Jie visi atvažiavo kartu automobiliu. Priėjo prie nukentėjusiojo, pradėjo kalbėti. Liudytojas nuėjo prie savo automobilio pasikrauti plytelių. Kol krovėsi plyteles, išgirdo, kad vyrai garsiau šūkauja, jau kažkoks konfliktas vyksta, kaltinamasis pradėjo kažką šaukti, girdėjo pokalbio nuotrupas, kad būtent ta mergina dėl kažko verkė, bet konkrečiai, ką šaukė, negirdėjo. Tada liudytojas atkreipė dėmesį labiau. Judėdamas link laiptinės, žiūrėjo į juos ir pamatė, kad nukentėjusįjį apsuko, sugriebė, pradėjo smaugti. Tai buvo gal 15 metrų nuo automobilio. Tada per visą tą atstumą tempė iki automobilio smaugdamas ir tempdamas šaukė, kad nukentėjusysis atsiprašytų tos merginos, daug kartų pakartojo, ir tas žemo ūgio vyras irgi šaukė, kad atsiprašytų. Ten ilgiausiai laikė prismaugęs. Tada liudytojas pakilo į viršų ir iš laiptinės balkono stebėjo, kas toliau vyksta. Kai pakilo, jis (M. B.) jau buvo paleistas nuo smaugimo, bet jie ten toliau aiškinosi kažką. Jį (M. B.) vėl bandė suimti, labai paprastai parvertė, keliu prispaudė galvą prie metalinės konstrukcijos ir laikė jį. Tada liudytojas iškvietė policiją, nes atrodė žiaurokai. Tokie dalykai be abejo atkreipė jo dėmesį. Labai nemaloniai pasijautė, kad vidury dienos tai vyksta. Kaltinamasis sugriebė nukentėjusįjį. Kaip supranta, to nukentėjusysis nesitikėjo, nes labai lengvai jį parvertė, labai matėsi ir jautėsi jėgų skirtumas. Iš pradžių smaugė, tempė jį, paskui parvertė labai lengvai. Atrodė, kad tas nukentėjusysis visai nesitikėjo, kad bus toks konfliktas. Liudytojas matė būtent tuos du epizodus, kai griebė smaugti, o kai antrą kartą bandė sugriebti prie automobilio, įvyko mini grumtynės, bandė žmogus (nukentėjusysis) gintis. Kai liudytojas pakilo, nukentėjusysis buvo paleistas iš smaugimo pozos ir tada parverstas ant žemės. Į laiptinę įėjo, kai nukentėjusysis dar buvo smaugiamas. Kai įėjo į laiptinę, išėjo į balkoną ir nukentėjusysis jau buvo paleistas, jie aiškinosi. Aiškinosi žodžiu. Paskui vėl bandė sugriebti. Mergina visada buvo automobilyje, tik kai jį prispaudė su keliu ir ilgai laikė, tada išlipo. Matė, kad mergina buvo išsitraukusi telefoną, nukreiptą į nukentėjusįjį, ir ji pati taip pat šaukė atsiprašyti. Ji galimai filmavo, fotografavo nukentėjusįjį. Iš to liudytojas suprato, kad prieš tai buvo konfliktas tarp merginos ir nukentėjusiojo. Kai policija atvažiavo, kaltinamasis paleido nukentėjusįjį, bet nukentėjusysis gal dar 10 minučių nesikėlė nuo žemės, nebuvo atsigavęs. Nuo konflikto pradžios, kai atkreipė dėmesį, iki tol, kol atvyko pareigūnai, viskas vyko gal 15-20 minučių. Sunku įvertinti, bet vyko per ilgai. Tas dar vienas asmuo, kuris atvažiavo su kaltinamuoju vienu automobiliu, buvo viso konflikto metu. Jokių fizinių veiksmų jis neatliko. Jis tik šaukė atsiprašyti. Tas asmuo, kai atvažiavo su automobiliu, sėdėjo gale. Liudytojas tik kokios pusantros minutės nematė konflikto, kol buvo įėjęs į laiptinę ir vėl per laiptinės balkoną pasižiūrėjo. Liudytojas nė vieno įvykio dalyvio nepažinojo. Kai buvo tas žmogus prispaustas su keliu į metalinę konstrukciją, dar buvo priėję kiti žmonės, ir mergina, paklausti, kas ten darosi, kvies policiją. Aplinkiniai reagavo, ir kai aplinkiniai sureagavo, tas žemo ūgio vaikinas pasišalino. Atvykus policijai, jo nebebuvo. Tas trečias asmuo tikrai nebuvo praeivis. Mergina galimai kvietė policiją, matė, kad ji skambino. Mergina bėgo pasitikti policijos. Atvykus policijai, liudytojui susidarė įspūdis, kad kaltinamasis su mergina pradėjo dėstyti savo įvykių versiją, t. y. kad šitas žmogus (nukentėjusysis) pats kaltas ir pats viską padarė. Pareigūnams sudvejojus, jie užėjo į laiptinę, ten buvo kitų liudytojų ir jis pats nusileido ir pasakė, ką matė.

Liudytoja A. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visą konfliktą matė iš toli, negali pasakyti, ar pažįsta kaltinamąjį, labai daug laiko praėjo. Kiek pamena, viskas vyko birželio mėnesį. Prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, pamatė incidentą iš toli, dar buvo šviesu, kokia 16-17 val. dienos. Pamatė muštynes, ją truputėlį sukrėtė tas įvykis. Ji nesikišo, tik iškvietė policiją. Ėjo namo nuo stotelės, norėdama patekti namo, ėjo pro įvykio vietą. Įvykio pradžios nematė, tiesiog matė pačią pabaigą. Pamatė, kad du vyriškiai susiginčijo dėl kažko ir vienas vyriškis naudojo smurtą prieš kitą. Matė, kad vienas vyriškis buvo priremtas prie sienos, jam buvo grasinta. Tikslios eigos ji neatsimena. Paskui, užlipusi į balkoną, ir laukdama, kada atvažiuos policija, matė, kaip vienas vyriškis ilgą laiką buvo prispaustas prie žemės, ant jo buvo tarsi atsigulta. Kadangi buvo iš toli, negali atpažinti veidų. Tiesiog matė, kad buvo naudotas smurtas. Visa jėga buvo atsiklaupta ant jo, todėl mano, kad tai tikrai buvo smurtinis veiksmas. Iš viso buvo trys vyrai ir viena mergina sėdėjo automobilyje. Mergina ilgą laiką ten sėdėjo. Atvykus pareigūnams, ji išlipo. Vienas vyras smurtavo prieš kitą, o trečias vyriškis stebėjo visą tą įvykį, šlaistėsi aplinkui su buteliais. Liudytoja palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ji labai nustebo, kaip tai vyko: diena, daug žmonių aplinkui. Jai susidarė įspūdis, kad niekas nekreipė dėmesio, ir jai pagailo to vyro (prispaustojo), jis buvo išsigandęs, nieko nedarė, atrodė pasimetęs. Nelabai maloniai atrodė incidentas. Liudytojai iš šono atrodė tai kaip patyčios. Viskas apskritai atrodė nežmoniškai. Ta mergina tikrai neatrodė sukrėsta, matė, kaip mergina pasitiko pareigūnus, bet nematė, kaip skambino policijai. Ji (liudytoja) neatkreipė dėmesio, kiek žmonių buvo, kai atvyko policija. Stebėjo įvykį iš toli, nežino, kaip tiksliai įvardyti tą atstumą. Veidų nematė, labiau tik figūras. Nežino, kodėl vieną iš vyriškių ikiteisminio tyrimo metu įvardijo aukštu. Tiesiog norėjo pasakyti, kad atrodė aukštas. Jai atrodė aukštesnis už tą, kurį jis užpuolė. Nepamena, kaip buvo apsirengę. Buvo su džinsais, trumpom rankovėm. Raudonų batelių taip pat nepamena. Pirmiausia, kai pamatė įvykį, ji paskambino draugui, o paskui pagalbai. Ji buvo sukrėsta, todėl skambindama pagalbos telefonu ir pasakė, kad nelabai suprato, kas vyksta. Dėl ko visa tai, čia ne jos reikalas. Atvykus policijos pareigūnams, užpuolikas nieko nedarė, atsistojo ir tiek. Tikslaus laiko nepasakys, bet jai atrodo kokias 20 minučių viskas truko, pakankamai ilgai važiavo ir policijos pareigūnai. Kai policija vyko, veiksmas vyko toliau. Lyg ir nugirdo frazę, kažkas dėl pinigų. Greičiausiai užpuolikas taip šaukė. Bet tiksliai nieko neišgirdo. Kaip ji suprato, įvykis jau turėjo pradžią prieš tai, o ji pamatė jį vėliau, konfliktui tęsiantis. Kai užspaudė kaklą, tas vyriškis, kuriam užspaudė, susmuko kaip maišas, o antrą kartą gulėjo ant žemės, kai ji jau stebėjo pro balkoną. Nebuvo priėjusi arčiau, ėjo kuo labiau aplinkui, nenorėjo įsivelti į incidentą. Kai ėjo iki savo laiptinės, ji tuo metu nelabai matė, kaip buvo ir jos parodymuose parašyta, nes jai šiek teik automobiliai užstojo. Paskui priėjus prie laiptinės ji matė, kad toliau vyko konfliktas. Lyg ir grasinama buvo. Buvo agresyviai bendraujama. Kai policija atvyko, ji buvo balkone. Paskui ją pakvietė pareigūnas ir ji nusileido, pasakė, ką matė. Nematė to, kad nukentėjusysis elgtųsi agresyviai, filmuotų ar policijai reikėtų jį tramdyti.

Liudytojas E. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepamena, ar dėl tarnybinių pareigų atlikimo 2019 m. birželio 5 d. vyko į (duomenys neskelbtini). Su kuo tą dieną patruliavo, nepamena. Ar toks įvykis buvo, nežino. Neatsimena, ar dirbo 2019 m. birželio 5 d., galbūt. Jau seniai buvo. Jam reikėtų pasižiūrėti į grafiką. Jeigu jame parašyta, kad dirbo, vadinasi dirbo.

Liudytojas V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iškvietime dėl muštynių vadovavo jis, su kolegomis buvo trise: jis, E. M. ir R. D.. Kolega vairavo. Atvykus į įvykį, atsimena, kad iš karto reikėjo greitosios pagalbos nukentėjusiam, dar buvo išvaizdi dama ir keletas asmenų, kiek tiksliai, neatsimena. Buvo paprašyta visų nejudėti iš vietos. Prisimena sėdintį salėje kaltinamąjį. Ar nė vienas nepasišalino iš įvykio vietos, sunku pasakyti. Kiek atsimena, lyg jis pats susisiekė su pranešėju, ar pranešėjas iš balkono jį pasikvietė, jis pats (liudytojas) apėjo gal keletą to įvykio liudytojų. Paties įvykio savo akimis jis nematė, matė tik vaizdo įrašą, kuris buvo filmuotas telefonu. To asmens, kuris filmavo, duomenis jis užsirašė, kaip ir visų kitų asmenų, kurie matė įvykį, ir yra paminėti jo tarnybiniame pranešime. Visus duomenis pasižymėjo tarnybinėje knygelėje, iš jos perkėlė į tarnybinį pranešimą, užsirašė visų duomenis, kuriuos buvo įmanoma užrašyti. Nepamena, kad jiems atvykus kažkas pasišalino, gal taip ir atsitiko. Vietoje jis buvo, stebėjo aplinką, be to, labai daug vaikščiojo pas žmones, klausinėjo, taip pat kilo į namo laiptinę, nepastebėjo, kad kažkas būtų pasišalinęs. Iš vaizdo medžiagos tikrai nustatė kaltininką, greitoji išvežė nukentėjusįjį, o jie su sulaikytais išvyko į policijos įstaigą. Iš vaizdo įrašo buvo aiškus kaltininkas, matėsi, kad buvo žodinis konfliktas, jis buvo gan agresyvus, pamena kažkokius smūgius, voliojimą, tai buvo prie automobilio. Jam tikrai buvo aišku, kas pirmas sudavė smūgį. Jei neklysta, smūgis buvo į galvos sritį, buvo voliojimai žeme ir t. t. Tikrai matėsi pagal fiziologinį sudėjimą, pagal aprangą. Suklysti dėl to nebuvo įmanona. Tuo metu, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, identifikavo, kuris iš ten esančių žmonių buvo tas, kuris, jo nuomone, sudavė pirmas. Tačiau nežino, kas vyko iki tol, nematė pačios konflikto pradžios. Pagarsinus jo 2019 m. birželio 5 d. tarnybinį pranešimą, jame nurodytas aplinkybes palaikė. Tarnybiniame pranešime nurodė, kad ant V. D. (kuris buvo prispaudęs M. B.) veido matė mėlynę ties voku, bet šiandien neatsimena šio momento, reikėtų vadovautis tarnybiniu pranešimu. Nusprendė, kad nukentėjusysis yra tas, kuris buvo prispaustas prie žemės, pagal vaizdo įrašą ir tai, ką sakė liudytojai. Kokį vaizdą pamatė atvažiavęs, neatsimena. Ką sakė prispaustas vyras ir tas, kuris laikė prispaustą, neatsimena. Nepamena, kad būtų reikėję ką nors raminti, malšinti konfliktą, netramdė nukentėjusiojo. Ar jam kažkas sakė, kad tai yra sulaikymas kokio nors neteisėtus veiksmus atlikusio asmens, kad tai buvo gynyba, negali pasakyti. Kad būtų objektyvu, rėmėsi liudytojais. Kas yra kaltas, matosi vaizdo įraše. Be to, nukentėjusiajam buvo kviesta greitoji medicinos pagalba (kvietė jų ekipažas), taigi buvo būtinybė apžiūrėti žmogų, jis tikrai buvo nukentėjęs. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jiems atvykus, juos pasitiko mergina, liudytoja, kaip paaiškėjo, K. V., vadinasi taip ir buvo. Liudytojų vaizdo medžiagoje nesimatė, matėsi tik konflikto dalyviai. Apklausiant liudytojus galėjo būti, kad keitėsi su kolegomis, nepamena, negali atsakyti. Dėl pareigūnų tarpusavio darbo įvykio vietoje sprendžia patys, kur nueiti, ką padaryti, kaip surinkti informaciją, vienas ar kitas, ar reikia dar kelių ekipažų, jei žmogus filmuoja, tai tik dar palankiau. Nesuprantami klausimai dėl telefono atėmimo iš nukentėjusiojo. Peržiūrėjęs vaizdo įrašus, liudytojas nurodė, kad iš vaizdo įrašų matoma, kad buvo dar vienas žmogus su kepure, tačiau jeigu jis nebuvo paminėtas tarnybiniame pranešime, vadinasi jo duomenų neužsirašė. Iš vaizdo įrašų net be teismo komentaro galėtų pasakyti, kad tas žmogus su kepure, priekabiai lįsdamas prie pat nukentėjusiojo veido, komentuodamas kažką, yra kaltininko pažįstamas. Versdamas pats pirmas ant žemės kitą asmenį kaltininkas (salėje sėdintis V. D.) sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, nes žmogus krisdamas nuogais keliais, pečiais, rankomis vėliau turi daug mėlynių, nubrozdinimų. Toje situacijoje, būtent toje vaizdo medžiagoje, galima drąsiai nuspręsti, kas kaltininkas. Nespręsdamas apie pradinę stadiją, kas buvo anksčiau, spendžia pagal faktą, kurį matė įraše. Užtenka to, kas matosi užfiksuota. Net nesvarbu, kas, ką pargriovė, tačiau tas įžeidžiamas priekabiavimas prie žmogaus atėjus jį apkabinti (ką darė kaltinamasis), jau daug ką pasako. Kaltinamasis jau nuo to pradėjo, griaudamas nukentėjusįjį ant žemės.

Liudytoja R. D. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiavo pagal iškvietimą pas sumuštą žmogų. Dirbo su V. K. ir kitu pareigūnu. Ką atvykę pamatė, neatsimena. Buvo du vyrai ir viena mergina. Atsimena, kad kažkas vyko dėl buto nuomos, kažkas su pinigais, kažkas kažką varė iš namų. Kuris kurį, neatsimena. Visą laiką aiškinasi, dėl ko konfliktas. Atrodo, ji daugiausiai bendravo su mergina, kuri rašė pareiškimą, jai kažką ir pasakojo, kad kažkas kažką išvarė. Neva neturėjo būti tų muštynių, nes niekas finansiškai nenukentėjo, buvo duotas depozitas už tą butą. Kitas žmogus ką pasakojo, net neatsimena, ar teko su juo kalbėti, neatsimena net veido. Jos darbas buvo užfiksuoti faktą ir pretenzijas susirinkti iš žmonių, nukentėjusiam iškviesti pagalbą. Greitoji pagalba važiuoja automatiškai. Ar buvo šiuo atveju greitoji, neatsimena, paprastai tai pažymima tarnybiniame pranešime. Ji pati neieškojo liudytojų. Pasiskirsto darbais. Ji tai su vienu pabendraudavo, tai su kitu, traukė automobilį, kuris trukdė. Nukentėjusįjį M. B. (iš nuotraukos) prisimena, su juo bendravo Nepamena, kad jis save fotografuotų. Ar bandė filmuoti savo skriaudiką nežino. Ar reikėjo drausminti šį asmenį, negali pasakyti. Atvykus į įvykio vietą berods kaltinamasis (sėdintis salėje V. D.) buvo prispaudęs prie žemės nukentėjusįjį. Neatsimena, ar pastebėjo jauną, neaukštą vaikinuką, su balta kepure. Atsimenu, kad vienam iš konflikto dalyvių buvo prasčiau su sveikata. Kas konkrečiai, neatsimena. Neatsimena, ar ji rašė tarnybinį pranešimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 6 d. įtariamuoju apklaustas V. D. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato, tačiau pozicijos dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos neišsakys. Jis pasinaudos įstatymų jam suteikta teise neduoti parodymų, kurie gali vėliau jam pakenkti. Parodymus duos artimiausiu metu susiradęs ir pasitaręs su jo interesus atstovausiančiu gynėju (1 t., b. l. 85–86).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 25 d. įtariamuoju apklaustas V. D. parodė, kad šiuo metu parodymų neduos, savo poziciją ir susipažinęs su įtarimu pateiks per 14 dienų raštu. Papildomų prašymų šiame ikiteisminiame tyrime, jeigu turės, pateiks iki nustatyto prokuroro termino (1 t., b. l. 92–93).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 6 d. liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad jis nuomoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį nuomojo K. V.. Su ja yra pasirašę buto nuomos sutartį. Nuomojo butą K. V. apie 3-4 mėnesius. Už nuomą visada mokėjo V. D. banko pavedimu. Nuo 2019 m. birželio 1 d. į butą atsikraustė nauji nuomininkai, kadangi sutartis buvo nutraukta, nutraukė pati K. V.. 2019 m. birželio 5 d. su V. D. susirašė ir sutarė susitikti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, kad V. D. grąžintų jam raktus. Susitiko apie 17.45 val. Buvo trise – jis, K. V. ir V. D.. Susitikus V. D. priėjo prie jo, o K. V. laukė automobilyje. V. D. iš karto pradėjo jam reikšti pretenzijas dėl to, kad jis neva blogai elgėsi su K. V.. Kuo blogas elgesys pasireiškė, nežino, su K. V. santykiai buvo dalykiški, nekonfliktavo. Tarp jo ir V. D. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu V. D. jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jam nepasirodė, kad V. D. būtų neblaivus. Staiga V. D., nepamena, kurios rankos, sugriebė jo rankos mažylį pirštą ir pradėjo jį laužyti. Laužymo metu juto nestiprų fizinį skausmą. Jam (M. B.) atsitraukus, V. D. sugriebė jo ranką, kurią ranką, nepamena, pasakyti negali, pradėjo laužti. Kaip laužė, nepamena, pasakyti negali dėl patirto šoko. Laužimo metu juto fizinį skausmą. Jam (M. B.) pavykus išsukti ranką, V. D. iš karto iš už nugaros pradėjo jį smaugti abejomis rankomis. Jis juto stiprų fizinį skausmą, buvo labai išsigandęs ir kažkurią akimirką jis prarado sąmonę. Kaip suprato, jį V. D. nutempė prie automobilio vairuotojo pusės durelių, kurios buvo apie 1 nuo jų susitikimo vietos. Automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo K. V.. V. D. pradėjo reikalauti, kad jis atsiprašytų K. V.. Jos atsiprašius, V. D. toliau jį smaugė, o jis bandė išsilaisvinti. Kažkurią akimirką jam išsilaisvinus nuo V. D., jis V. D. dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į veido sritį, kur tiksliau, nepamena. Kažkokiu būdu V. D. jį pasigavo, kaip, negali pasakyti, ir pargriovęs ant žemės pradėjo jį vėl smaugti. Antrą kartą jį smaugiant, jis juto stiprų fizinį skausmą, jam trūko oro. Kol jį smaugė, V. D. jam grasino – pasakė, kad jį susiras. V. D. jį smaugė, kol atvyko policijos pareigūnai. V. D. pastebėjęs pareigūnus atsitraukė nuo jo. Policijos pareigūnai išsivežė V. D.. Po kažkiek laiko atvyko GMP ir jį (M. B.) išvežė į Lazdynų ligoninę. Dėl patirto šoko jis negali daugiau apie šį įvykį papasakoti. Papildė, kad konflikto metu V. D. ne mažiau nei vieną kartą po pirmo smaugimo jam išsisukus rankos kumščiu sudavė į veido sritį, tiksliai kur, pasakyti negali. Po įvykio dešinėje akyje M. B. išsiliejo kraujas, o kairėje pusėje ant akies voko atsirado mėlynės (1 t., b. l. 19–20).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 6 d. liudytoja apklausta K. V. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) bute, pas savo močiutę, namo numerio šiuo metu nurodyti negali, kadangi nepamena. Nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. birželio 1 d. ji su savo draugu gyveno (duomenys neskelbtini), butą nuomojosi iš M. B.. Nuomos sutartis buvo sudaryta vieneriems metams, buto savininkui buvo duotas 720 Eur užstatas. Minėtame name yra remontuojami ir įkurinėjami butai, todėl nuolat girdisi remonto darbų triukšmas, kuris jai su jos sugyventiniu trukdė gyventi ir ilsėtis, dėl šios priežasties ji informavo buto sąvininką, kad nori nutraukti nuomos sutartį. Pagal nuomos sutartį buto sąvininkas turėjo jiems grąžinti užstatą 720 Eur. Tarp jų su buto sąvininku prasidėjo konfliktai, jis pradėjo reikalauti iš jos pinigų už nuomą į priekį. Buto sąvininkas pradėjo jai grasinti, kad išvarys iš nuomuojamo buto, išmes jos daiktus. 2019 m. birželio 5 d. apie 17.30 val. susitiko su buto sąvininku grąžinti jam raktus nuo buto. Susitikus su buto sąvininku, pastarasis pradėjo aiškinti, kad jie jam dar skolingi 140 Eur už komunalinius mokesčius, liudytoja jam atsakė, kad numinusuotų iš duoto užstato ir jai grąžintų likutį. Prasidėjus konfliktui, ji sėdėjo automobilyje, jos sugyventinis su M. B. buvo lauke prie automobilio. Vėliau pamatė, kad jie pradėjo stumdytis, M. B. pirmas trenkė jos sugyventiniui ir tarp jų prasidėjo grumtynės. Liudytoja, išlipusi iš automobilio, paskambino telefonu Nr. 112, tačiau jai pasakė, kad pareigūnai jau iškviesti. Kol važiavo policija, jos sugyventinis laikė M. B. prispaudęs prie žemės, norėdamas jį nuraminti, kad daugiau nesimuštų. Sėdėdama automobilyje, įvykio nefilmavo, vaizdo įrašų neturi. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 27–29).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 2 d. liudytoja apklausta A. B. parodė, kad įvykis įvyko 2019 m. birželio 5 d. kažkur po penktos valandos vakaro, tikslaus laiko nurodyti negali. Tą dieną buvo svečiuose pas draugę ir jau vakare ėjo pas savo vaikiną, kuris gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), šiame name gyvena ir ji. Visų kaimynų šio namo nepažįsta. Eidama link namų, jau iš toli pastebėjo, kad kažkas vyksta lauko kieme, o būtent matė kaip aukštas stambaus kūno sudėjimo vyras iš nugaros prieina prie vyro, kuris irgi buvo pakankamai aukšto ūgio, normalaus kūno sudėjimo. Vyras prieidamas prie jo su ranka apglėbė pastarajam kaklą ir jį užspaudė, po ko vyras susmuko ant žemės, galimai prarado sąmonę. Stebėdama įvykį iš toli, matė kaip vyras delnais daužė vyriškiui per veidą, matyt, norėdamas tokiu būdu jį atgaivinti. Buvo prieš tai paskambinusi savo vaikinui ir papasakojo, ką mato, po to sulaukė iš jo skambučio, kad ten nestovėtų ir eitų namo, ką ji ir padarė, ir dar paskambino telefono Nr. 112 į pagalbos centrą. Skambino tik vieną kartą iš savo numerio, prieš tai buvo prisistačiusi. Mano, kad šį įvykį galėjo matyti ir daugiau žmonių, kadangi tai vyko kieme, taip pat matė, kad vienas vaikinas iš balkono filmavo. Eidama link laiptinės matė, kad vyrui visgi pavyko pastatyti ant kojų tą vyrą, kurį jis užpuolė. Toliau tas pats stambaus kūno sudėjimo vyriškis, prirėmė minėtą vyrą prie kieme stovinčio Golf automobilio (numerių neįsidėmėjo, tamsios spalvos), kuriame jau sėdėjo mergina ir filmavo viską, kas vyksta, ji visą laiką juokėsi, susidarė nuomonė, kad jie minėtą vyrą tokiu būdu žemina. Taip pat pastebėjo, kad šalia jų visą laiką bėgiojo kitas vaikinas. Mano, kad jis buvo pažįstamas to vyro, kuris prisikabino prie kito vyro. Nežino, ar minėti įvykio dalyviai gali būti šio namo gyventojai, nes, kaip minėjo, ne visus kaimynus pažįsta. Užėjusi į laiptinę ir pakilusi į balkoną, iš kurio gerai matosi jų kiemas, matė, kad stambaus kūno sudėjimo vyras ir toliau šaiposi, kažką sako tam vyrui, kurį buvo užpuolęs, taip pat jis buvo prirėmęs visu kūnu vyrą prie pakeliamo kuolelio, kuris yra automobilių stovėjimo aikštelėje, tose vietose, kur yra statomi automobiliai. Minėtų vyrų bruožų ji neįsidėmėjo, nes įvykį visgi stebėjo iš toli, taip pat nematė, kad stambaus kūno sudėjimo vyras būtų sudavęs kažkokių smūgių kumščiu ar koja, tik matė, kad yra agresyviai nusiteikęs vyriškio atžvilgiu ir darė tai, ką ji buvo nurodžiusi anksčiau. Tačiau smūgių galėjo ir nematyti, nes buvo užėjusi į namo laiptinę ir, kol kilo laiptais bei nuėjo iki balkono, galėjo kažko ir nematyti. Papasakojo tik tiek, ką matė. Atvykus pareigūnams, vyriškis paleido minėtą prispaustą vyrą ir pareigūnai pamatę, kad ji stebi įvykį per balkoną, paprašė nusileisti. Per tą laiką buvo ir daugiau žmonių, kurie matė šį įvykį, todėl pareigūnai užrašė jų duomenis. Taip pat vyras, kuris buvo užpultas, nesipriešino ir buvo labai išsigandęs (1 t., b. l. 31–33).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 9 d. liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini), kieme, 2019 m. birželio 5 d., tikslaus laiko nurodyti negali, bet tai buvo vakare. Šiame name jis negyvena, užėjo tą dieną pas pažįstamus. Būdamas bute, išgirdo kieme triukšmą, o būtent automobilių stovėjimo aikštelėje. Todėl nutarė išeiti į balkoną pasižiūrėti, kas ten vyksta. Matė kaip prie automobilio stovėjo du vyrai, trečias vyras stovėjo netoli jų, taip pat buvo ir moteris. Stambaus kūno sudėjimo, aukštas vyras buvo priėjęs prie kito vyro vidutinio kūno sudėjimo, žemesnio ūgio, jie tarpusavyje dėl kažko ginčijosi, būtent dėl ko, jis nežino, sunku buvo išgirsti, nes įvykį stebėjo iš toli. Kadangi įtarė, kad tarp minėtų vyrų gali kilti muštynės, įvykį pradėjo filmuoti savo mobilaus ryšio telefonu, iš viso padarė trumpus 3 vaizdo įrašus, kuriuos vėliau atvykus pareigūnams persiuntė per Viber programėlę. 2019 m. birželio 5 d. pasirašyti dokumentų negalėjo ir dėl apklausos susitarė kitu laiku, kadangi jau buvo vėlus metas. Apie patį įvykį gali pasakyti tik tiek, kiek teko filmuoti, tai konkrečiai taip nenupasakos. Bet stambesnis vyras visą laiką bandė priremti tą kitą vyrą, tas kitas vyras bandė atsitraukti, išsivaduoti nuo pastarojo, tačiau stambaus kūno sudėjimo vyras aktyviais veiksmais, neleisdamas to padaryti buvo rankomis apglėbęs to kito vyro kaklą, kad šis negalėtų ištrūkti. Vienu momentu vyrui bandant ištrūkti pastarasis vistiek jį laikė, tada tarp jų kilo muštynės, kurių metu stambaus kūno sudėjimo vyras buvo sudavęs kumčiu per veidą (kiek kartų, dėmesio neatkreipė). Po to buvo paguldęs ant aslfalto tą vyrą ir spaudė visu savo svoriu. Kadangi įvykį filmavo, tai nelabai gali nupasakoti vaizdą. Buvo ir daugiau žmonių, mačiusių šį įvykį, taip pat buvo skambinęs telefonu Nr. 112 į bendrajį pagalbos centrą, kvietė pareigūnus, skambino vieną kartą iš savo numerio ir buvo prisistatęs. Atvykus pareigūnams, buvo nusileidęs ir informavo, kad turi filmuotą medžiagą, kurią ir pateikė (1 t., b. l. 35–39).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 4 d. liudytoju apklaustas G. Š. parodė, kad įvykis įvyko 2019 m. birželio 5 d. kažkur po penktos valandos vakaro, tikslaus laiko nurodyti negali. Name, adresu (duomenys neskelbtini), neseniai nusipirko butą, šis namas yra naujos statybos, šiame name dar negyvena, tik tvarkėsi butą po remonto. Minėtą dieną baigė darbą apie 16.00 val. ir nuvažiavo į savo butą, po to, kaip jau minėjo, kadangi atliekamas bute remontas, nuėjo į kiemą išnešti šiukšlių. Jau išeidamas į lauką pastebėjo vaikiną, kuris buvo su akinukais, vidutinio kūno sudėjimo, neaukšto ūgio, jis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, visą laiką dairėsi, lyg kažko laukė, kaip jam pasirodė. Jis (liudytojas), nunešęs šiukšles ir jau eidamas link savo automobilio, pamatė važiuojantį Audi automobilį, kuriame sėdėjo tamsiaplaukė mergina, kartu su ja dar buvo du vyrai. Vienas buvo stambaus, sportinio kūno sudėjimo, gana aukštas, su tatuiruotėmis, kitas vaikinas buvo žemesnio ūgio, ant galvos turėjo skrybėlę. Minėtas automobilis sustojo prie vaikino, kurį prieš tai matė lauke. Liudytojas jau buvo nuėjęs iki savo automobilio paimti daiktų. Matė, kad iš minėto automobilio išlipo du vyrai ir priėjo prie to kito vyro. Stambaus sudėjimo vyras iš karto puolė tą kitą vyrą, kaip liudytojui pasirodė, aiškinosi tarpusavyje kažkokį konfliktą. Liudytojas iš pradžių dėmesio nekreipė, bet kai jau pradėjo šūkauti garsiau, liudytojas atsigrežęs pamatė, kad stambaus kūno sudėjimo vyras sugriebė iš nugaros už kaklo tą kitą vyrą, sakė jam atsiprašyti, tempė per visą kiemą iki to automobilio, kur buvo mergina. Mergina taip pat sakė „atsiprašyk“ ir filmavo. Kitas vyrukas buvo visą laiką kartu, tačiau jokių veiksmų nedarė tik irgi šūkavo. Liudytojas nutarė į šį konfliktą nesivelti, nes manė, kad jie išsiaiškins savo konfliktą ir išsiskirs, tada nuėjo link savo namo laiptinės ir užėjo į butą, o jau nuo balkono dar pasižiūrėjo, kas vyksta kieme. Nuo balkono matė, kad visgi stambaus kūno sudėjimo vyras nenusiramino, vyras jau kaip ir buvo paleistas, tačiau jis vis tiek prie jo artinosi, o vyras bandė atsitraukti, tada liudytojui sunku tiksliai apibūdinti, bet galimai su kumščiu stambaus kūno sudėjimo vyras sudavė tam kitam vyrui, po ko jis nukrito ant asfalto, būtent prie tos vietos, kur yra automobilio kuoleliai, ir jau prispausdamas vyrą savo kūnu, spaudė prie asfalto. Tada liudytojas suprato, kad čia jau vyksta kažkas negero ir, neištvėręs tokio įžūlaus elgesio, paskambino telefonu Nr. 112 į Bendrąjį pagalbos centrą, ir pranešė apie įvykį, skambino vieną kartą iš savo mobilaus telefono, kai skambino prisistatė. Stambaus kūno sudėjimo vyras tą kitą vyrą laikė prispaustą iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams mergina ir tas vyras bandė aiškinti savo įvykio versiją. Kai atvyko pareigūnai, tas kitas vyras išvis kažkur dingo, o liudytojas, kadangi matė įvykį, nutarė nusileisti ir papasakoti pareigūnams, ką matė. Mano, kad įvykį galėjo matyti ir daugiau žmonių, nes viskas vyko šviesios paros metu, be to, galėjo matyti žmonės ir per balkoną. Dėl to pareigūnai nepatikėjo merginos ir stambaus kūno sudėjimo vyro versija ir surašė duomenis visų asmenų, kurie galėjo matyti įvykį. Liudytojas gali pasakyti, kad matė tik tiek, kiek papasakojo, nežino, gal dar galėjo kas daugiau nutikti, ar buvo dar kokie nors suduoti smūgiai per tą laiką, kai buvo pakilęs iki savo buto. Iš balkono buvo su telefonu nufotografavęs ir šiek tiek nufilmavęs, bet nežino, dėl kokybės negarantuoja, nes viskas filmuota iš viršaus, iš balkono. Tyrimui pateikia dvi nuotraukas ir vaizdo įrašą (1 t., b. l. 41–46).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad Bendruoju pagalbos telefonu 2019 m. birželio 5 d. 17.52 val. buvo gautas pranešimas, kad mušasi du vyrai. Sujungta su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – ir VPK) (1 t., b. l. 4).

Iš M. B. 2019 m. birželio 6 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. birželio 5 d. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, apie 17.45 val. žodinio konflikto metu su V. D., V. D. jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, po ko užlaužė jam ranką, po ko parvertęs jį ant žemės pradėjo smaugti (1 t., b. l. 5).

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. K. (V. K.) 2019 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. birželio 5 d. patruliuojant kartu su vyriausiaisiais patruliais R. D. ir E. M. apie 17.50 val. iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo pranešimą, kad Žalgirio g. 88 mušasi du vyrai. Sujungta su Vilniaus apskrities VPK. Atvykus pasitiko liudytoja, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo K. V., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri nurodė jiems vietą, kur įvyko muštynės. Tai buvo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kiemas (automobilių stovėjimo aikštelė). Privažiavę prie pat įvykio vietos, pastebėjo automobilį Audi (valstybinis numeris (Duomenys neskelbtini)) su atidarom vairuotojo pusės durimis. Netoliese pastebėjo aukštą vyrą, kuris prispaudęs prie žemės keliais laikė kitą vyrą. Po kurio laiko buvo nustatyta, kad vyras, kuris buvo prispaustas prie žemės, buvo M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), o vyras, kuris laikė prispaudęs prie žemės M. B., buvo V. D., gimęs (duomenys neskelbtini). Aiškinantis aplinkybes, pastebėjo, kad M. B. veidas buvo kruvinas, kairės pusės žandikaulis akivaizdžiai ištino, matėsi nubrozdinimai. M. B. paaiškino, kad konfliktas kilo dėl to, kad K. V. nemoka pinigų už nuomojamą butą, V. D. atvažiavo pasikalbėti, po to kilo konfliktas. V. D. paaiškino, kad atvažiavo pas buto savininką (t. y. pas M. B.) dėl to, kad jis grasino K. V., atvažiavus kilo konfliktas, dėl ko M. B. smūgiavo V. D. į veidą keletą kartų, todėl buvo paguldytas ant žemės. Ant V. D. veido kairės akies matėsi mėlynė ant akies voko bei nubrozdinimas. Nustatinėjant įvykio liudytojus buvo nustatyta: įvykio liudytoja – pranešėja A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad muštynes pradėjo V. D., taip pat buvo nustatyta, kad įvykį matė ir girdėjo G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), ir po kurio laiko prie jų priėjo liudytojas, kuris nufilmavo dalį įvykio, tai buvo A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), kadangi vaizdo medžiagos nebuvo galima išsisaugoti arba persiųsti, liudytojas pasiliko saugoti, pažadėjo pateikti tyrėjui. Atvykusi į įvykio vietą GMP 0829 nukentėjusį po muštynių M. B. išvežė į Lazdynų ligoninę. V. D. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi, faktinis sulaikymo laikas 18.30 val. Dėl šio įvykio K. V. parašė pareiškimą (1 t., b. l. 9).

K. V. 2019 m. birželio 5 d. pareiškime nurodoma, kad 2019 m. birželio 5 d. apie 17.30 val. atėjo gražiai susigrąžinti pinigus už buto užstatą, su buto savininku M. Atsisakė grąžinti, trenkė jos draugui į veido sritį. Jos draugas pretenzijų neturi (V. D.). 2019 m. gegužės 6 d. grasino susidoroti, išmesti iš buto, jos daiktus. Esant būtinybei mobiliajame telefone K. V. išsaugojo žinutes (1 t., b. l. 10).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad tiksli įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), šalia pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11).

Iš 2019 m. birželio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio tipo namo Nr. (duomenys neskelbtini). Ant daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau jos nukreiptos tik į aplinką, kuri yra šalia namo, automobilių stovėjimo aikštelė nefilmuojama. Apžiūrima automobilių stovėjimo aikštelė neaptverta, nesaugoma. Minėta automobilių stovėjimo aikštelė yra iš dalies išklota plytelėmis, kitur smėlis ir žvyras. Automobilių stovėjimo aikštelė pažymėta kelio ženklais. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta. Pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 12–16).

Iš 2019 m. liepos 12 d. nuotraukų ir vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos liudytojo G. Š. pateiktos dvi fotonuotraukos ir trumpas vaizdo įrašas dėl įvykio, kuris įvyko 2019 m. birželio 5 d. apie 17.50 val. (duomenys neskelbtini), kieme. Minėtas įrašas ir nuotraukos yra iš pastarojo telefono. Pirmoje nuotraukoje, pažymėta Nr. 1, matosi automobilis Audi, prie kurio stovi įtariamasis V. D. Antroje nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 2, matyti kaip du priklaupę asmenys yra prie gulinčio nukentėjusiojo, šalia automobilis ir dar viena moteris bei vyras. Iš pateikto vaizdo įrašo, kuris buvo filmuojamas telefonu iš balkono (36 sekundžių trukmės), matyti kaip įtariamasis paguldytą ant asfalto nukentėjusįjį yra prispaudęs, šalia yra dar trečias asmuo, kuris sėdi pritūpęs prie pastarųjų, šalia jų vaikšto moteris (1 t., b. l. 47–48).

Iš 2019 m. rugpjūčio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vaizdo ir garso įrašas, kurį pateikė 2019 m. birželio 5 d. liudytojas A. A. per Viber programėlę iš savo mobilaus ryšio telefono Iphone X, atvykusiems į įvykį pareigūnams (3 vaizdo įrašai dėl muštynių (duomenys neskelbtini), kuriuos filmavo iš balkono). Paleidus vaizdo ir garso įrašą Nr. 1 per programėlę Windows media player, video pavadinimu 03f02e4f7d475f01811514b8789688cc-V.mp4, įrašo trukmė 2.02 minutės, matyti, kad filmavimas vyksta iš balkono, kažkokio aukšto, filmuojamas kiemas prie namo, o būtent automobilių stovėjimo aikštelė. Viduryje automobilių aikštelės stovi juodos spalvos automobilis, prie jo yra moteris, šalia yra trys vyrai, du vyrai tarpusavyje konfliktuoja, girdisi, kad kalba pakeltu tonu, tačiau konflikto esmės nesigirdi, trečias vyras konflikte nedalyvauja, tačiau visą laiką stovi šalia. Įtariamasis aukšto ūgio, stambaus kūno sudėjimo stovi prie automobilio, prirėmęs nukentėjusįjį, tokiu būdu neduodamas pastarajam išeiti, vėliau nukentėjusysis bando išsivaduoti, tarp vyrų kyla susistumdymas, 01.12 min. galiausiai vyrai tarpusavyje mušasi, sunku atskirti, kas ir kur kokius smūgius suduoda 01.23 min., po ko įtariamasis pargriauna ant žemės nukentėjusįjį 01.30 min., prispaudžia jį savo kūnu, taip pat rankomis smaugia kaklą (girdisi žmogaus riksmas), suduoda per veidą. Moteris vaikšto šalia, kažkam skambina, šalia esantis trečias vyras pritūpęs prie nukentėjusiojo sėdi ir stebi viską, kas vyksta. Žmogus guli ties vieta, kur yra automobilio kuoleliai. Vaizdo ir garso įrašas Nr. 2, video pavadinimu 739e6ddb3dd44b5f6871fc1351876b8f-V.mp.4, trukmė 03.55 minutės, tas pats įrašas daromas toliau iš balkono. Paleidus jį matyti, kaip įtariamasis toliau laiko prispaudęs nukentėjusįjį ant asfalto, neduodamas pastarajam atsikelti, 01.42 min. atvyksta policijos pareigūnai. Vaizdo ir garso įrašas Nr. 3, video pavadinimu 37210b9753e317b9f28b4598e5a340a4-V.mp.4, trukmė 01.04 min., paleidus įrašą matyti, kad atvykę pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 49–50).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. B. 2019 m. liepos 10 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. birželio 5 d. apie 17.53 val. į bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi asmuo, kuris skambino iš numerio (duomenys neskelbtini), prisistatęs nebuvo, ir pranešė apie tai, kad kieme prie namo mušasi du asmenys. Užklausus Bendrajį pagalbos centrą (toliau – ir BPC), buvo gauti įrašai skambinančio asmens, susiskambinus su asmeniu, kurio numeris yra pateiktas BPC kortelėje, buvo bendrauta su J. A.-P., kuri nurodė, kad dirba ofise, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 5 d. būdama darbe savo kabinete iš toli pro langą pastebėjo prie namo du vyrus, tarp kurių galimai kilo konfliktas, po ko muštynės. Dėl to skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, daugiau įvykio aplinkybių nurodyti negali, nes nieko iš toli matyti negalėjo, konkrečiai jokių asmenų požymių, taip pat veiksmų nurodyti negali. Todėl atsisako būti apklausiama ikiteisminio tyrimo medžiagoje liudytoja, nes reikšmingos informacijos tyrimui pateikti negalės, tiesiog pamatė muštynes ir nusprendė informuoti pareigūnus, toliau įvykio nestebėjo, nes pats įvykis buvo toli nuo darbo pastato (1 t., b. l. 65).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. B. 2019 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu iš BPC buvo gauta informacija, kad dėl įvykio, kuris vyko 2019 m. birželio 5 d., buvo paskambinę 6 žmonės. Buvo susiskambinta su asmeniu, kurio numeris nurodytas kaip (duomenys neskelbtini). Asmuo prisistatė, kaip V. K., buvo tartasi, kad pastaroji atvyks į policijos įstaigą ir duos parodymus, tačiau mergina atsisakė liudyti dėl minėto įvykio ir paaiškino, kad kieme pamatė muštynes ir apie tai pranešė į BPC, reikšmingos informacijos tyrimui pateikti negali, nes įvykio nestebėjo, todėl atsisako atvykti (1 t., b. l. 66).

Iš 2019 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra garso įrašas, pateiktas iš BPC, užfiksuota, kad numeriu (+37052753955) dėl pranešimo apie muštynes, kurios įvyko 2019 m. birželio 5 d. apie 17.50 val. adresu Giedraičių g. 37, Vilnius, skambino iš viso du kartus: failo pavadinimas „2019_06_05 17-51- 59_25.05 37052753955“. Garso įrašo trukmė 1.10 minutės. Jame girdisi moteriškas balsas ir Bendrojo pagalbos centro operatoriaus vyriškas balsas. Moteriškas balsas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), berods (duomenys neskelbtini) prie naujos (duomenys neskelbtini) kampo, kur naujasis sostinės turgus, automobilių aikštelėje, pro langą mato du žmones kurie, daužo vienas kitą, smaugia. Mušasi tarpusavyje, vienas jau guli ant žemės. Nežino, ar reikia medikų. Ji nemato, yra iš toli, tik mato, kad mušasi ir niekas policijos nekviečia, prašo, kad koks patrulis privažiuotų. Ta pati moteris skambina vėl antrą kartą į 112, įrašo trukmė 2.51 minutės. Moteriškas balsas paprašo dar kartą sujungti su policija, ji ką tik skambino dėl muštynių (duomenys neskelbtini) kampas, bet tena kitas pastatas, nes patrulis pravažiavo pro šalį tiesiog. Pranešėja nurodo, kad ten (duomenys neskelbtini) gal, ji nemato niekaip gatvės, (duomenys neskelbtini) prieš šitą pastatą prieš (duomenys neskelbtini), patrulis matė pravažiavo, o muštynės ten toliau yra prie naujo pastato. Sujungus su policija pranešėja nurodo, kad ji neseniai skambino dėl muštynių priešais (duomenys neskelbtini), šiaip patrulis prasuko ir pravažiavo pro šalį, dabar kitas irgi pro šalį važiuoja. Ten yra naujas pastatas didžiulis. Pareigūnai ką tik pro šalį pravažiavo, jiems reikėtų grįžti atgal ir pasukti į kiemą. Besimušantys asmenys ant žemės, vienas atsitūpęs, kitas guli, reikėtų sukti į dešinę, nes vėl abu pravažiavo, reikėtų sukti į kiemus. Ten stovi namelis mobilus kori.lt priešais jį reikia sukti į dešinę, o jeigu važiuoja nuo (duomenys neskelbtini) tai į kairę. Moteriškas balsas pabrėžia, kad tik ne (duomenys neskelbtini) gatvė, ta gatvė bus (duomenys neskelbtini), ji ant namo (duomenys neskelbtini) mato. Muštynių vietoje moteris stovi, vienas tupi su baltais marškinėliais, kitas guli. Va jau mojuoja jai atrodo žmogus, šokinėja moteris su baltomis kelnėmis ir bėga link patrulių (1 t., b. l. 71–72).

Iš 2019 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra garso įrašas, pateiktas iš BPC, dėl pranešimo apie muštynes, kurios įvyko 2019 m. birželio 5 d. apie 17.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), failo pavadinimas „2019_06_05 17-52-37_25.01 37067904957“. Garso įrašo trukmė 15 sekundžių. Jame girdisi moteriškas balsas ir Bendrojo pagalbos centro ir operatoriaus vyriškas balsas. Moteriškas balsas nori iškviesti policiją prie naujo namo (duomenys neskelbtini). Moteriškas balsas paaiškina, kad nežino, kas atsitiko, tiesiog grįžo namo, net nelabai žino situacijos, tačiau vienas vyras buvo vieną kartą užsmaugęs kitą, ji pati nesupranta, tačiau du vyrai naudoja smurtą tiesiog kieme. Per automobilius nemato, bet vyras šaukia, kad padėtų. Moteris nurodo, kad yra namo gyventoja, ji ką tik grįžo namo ir toks incidentas. Moteris nurodo, kad yra A. B. (1 t., b. l. 73).

Iš 2019 m. rugsėjo 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra garso įrašas, pateiktas iš BPC, dėl pranešimo apie muštynes, kurios įvyko 2019 m. birželio 5 d. apie 17.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), failo pavadinimas „2019_06_05 17-52-06_25.08 37061212299“. Garso įrašo trukmė 1.20 minutės. Jame girdisi moteriškas balsas ir Bendrojo pagalbos centro ir operatorės moteriškas balsas. Moteriškas balsas kviečia policiją į (duomenys neskelbtini), lauke muštynės, prašo greičiau atvažiuoti. Mušasi du asmenys. Pažįstami, ji pati nesusitvarko. Medikų nereikia. Mušasi jos vyras, jie turėjo konfliktą su savininku buto. Moteriškas balsas prisistato K. V. (1 t., b. l. 74–75).

Iš 2019 m. rugsėjo 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra garso įrašas, pateiktas iš BPC, dėl pranešimo apie muštynes, kurios įvyko 2019 m. birželio 5 d. apie 17.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), failo pavadinimas „2019_06_05 17-52-33_25.11 37060160541“. Garso įrašo trukmė 2.22 minutės. Jame girdisi vyriškas balsas ir Bendrojo pagalbos centro ir operatorės moteriškas balsas. Vyriškas balsas paaiškina, kad vyksta muštynės (duomenys neskelbtini), prie vaistinės. Dviese mušasi, moteris stovi šalia, vyrukas. Vieną paguldė ant žemės, reikia padėti. Jis mato iš balkono iš dešimto aukšto, bet neaišku, ar reikia greitosios (1 t., b. l. 76–77).

Iš 2019 m. rugsėjo 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra garso įrašas, pateiktas iš BPC, dėl pranešimo apie muštynes, kurios įvyko 2019 m. birželio 5 d. apie 17.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), tas pats žmogus skambina antrą kartą, failo pavadinimas „2019_06_05 17-58-17_25.01 37060160541“. Garso įrašo trukmė 0.42 sekundžių. Jame girdisi vyriškas balsas ir Bendrojo pagalbos centro ir operatoriaus vyriškas balsas. Vyriškas balsas paaiškina, kad iškvietimas buvo į (duomenys neskelbtini), jis kvietė, matyt, dar kažkas kvietė, čia du policijos ekipažai sukiojasi, niekaip neranda, žmogus paguldytas ant žemės guli, prašo susisiekti su ekipažu. Policija neranda įvykio vietos, lyg ir apsisuko, lyg ir jau atvažiuoja, jau surado. Moteris bėga, pasitinka (1 t., b. l. 78–79). 

Iš 2019 m. rugsėjo 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra garso įrašas, pateiktas iš BPC, dėl pranešimo apie muštynes, kurios įvyko 2019 m. birželio 5 d. apie 17.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), tas pats žmogus skambina antrą kartą, failo pavadinimas „2019_06_05 17-55-12_25.01 37063010497“. Garso įrašo trukmė 15 sekundžių. Jame girdisi moteriškas balsas ir Bendrojo pagalbos centro ir operatoriaus vyriškas balsas. Moteriškas balsas praneša, kad muša žmogų prie (duomenys neskelbtini) namo. Pranešama, kad tokia informacija jau yra (1 t., b. l. 80–81).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. birželio 7 d. Specialisto išvados Nr. G1886/2019(01) matyti, kad M. B. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies vokuose, nosyje, kairiame skruoste su odos nubrozdinimu, dešiniame žaste, kryžmens srityje, odos nubrozdinimai nugaroje, keliuose, intraodinė kraujosruva kakle. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. birželio 5 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dvylikos trauminių poveikių pasekoje. Nustatyti kūno sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos ranka. Individualūs žalojančio daikto požymiai sužalojimuose neužsifiksavo (1 t., b. l. 52–53).

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. birželio 5 d. Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad M. B. nustatyta: abiejų kelių nubrozdinimai, galvos plaukuotosios dalies, nosies, kitų galvos sričių, veido, skruosto paviršinis sužalojimas, sumušimas, dauginiai kaklo paviršiniai sužalojimai, nugaros apatinės dalies (juosmens), dešinės pėdos, dešinės alkūnės sumušimai, po traumos akių paraudimas. Pacientas nedarbingas, išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas (06.05 – 06.10) (1 t., b. l. 54–56).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. birželio 6 d. Specialisto išvados Nr. G1850/2019(01) matyti, kad V. D. nustatyta poodinės kraujosruvos veido kairėje, kurios padarytos kietu, buku daiktu ar daiktais, paros laikotarpyje iki apžiūros, galimai aplinkybėse nurodytu laiku 2019 m. birželio 5 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 101).

Iš UAB ,,Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos” šeimos gydytojos A. L.-M. 2019 m. birželio 6 d. konsultacijos išrašo matyti, kad V. D. nustatyta akies voko ir periokulinės srities sumušimas, kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (1 t., b. l. 102).

Gynėjos K. Vezbergaitės pateikta 2019 m. vasario 18 d. buto nuomos sutartis ir priėmimo-perdavimo aktas, sudaryti tarp M. B. ir K. V., 2019 m. rugsėjo 9 d. raštas M. B. dėl modemo grąžinimo ir telefoniniai susirašinėjimai tarp M. B. ir K. V. (1 t., b. l. 107–110). Be to, gynėjos pateikti BPC 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. kovo 6 d. raštai bei 2019 m. gegužės 6 d. BPC garso įrašas (2 t., b. l. 176–178, vokas prie 2 tomo galinio viršelio vidinės dalies). Taip pat gynėjos pateikti kaltinamąjį V. D. charakterizuojantys duomenys (3 t., b. l. 20–44).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018). Pažymėtina, kad veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad V. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.

V. D. kaltinimas pareikštas dėl to, kad jis 2019 m. birželio 5 d. apie 17.50 val. viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), aplinkinių asmenų akivaizdoje, ginčo metu, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu, t. y. be priežasties sugriebdamas pastarojo rankos mažąjį pirštą ir jį lauždamas, po to sugriebdamas visą nukentėjusiojo ranką ir ją lauždamas, o nukentėjusiajam pavykus ištrūkti, iš nugaros abejomis rankomis sugriebdamas nukentėjusiojo kaklą ir jį smaugdamas, laikydamas už kaklo nutempęs nukentėjusįjį iki automobilio, kur reikalavo atsiprašyti kaltinamojo draugės, nukentėjusiajam atsiprašius ir ginantis sudavus smūgį V. D. į veidą bei bandant šalintis, pasivijęs nukentėjusįjį, kumščiu suduodamas vieną smūgį jam į veidą, dėl ko nukentėjusiajam praradus sąmonę ir nukritus, kūnu prispausdamas gulintį nukentėjusįjį prie žemės, sugriebdamas rankomis nukentėjusiojo kaklą ir smaugdamas pastarąjį iki atvyko policijos pareigūnai, tokiu įžūliu elgesiu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. D. parodymus duoti atsisakė, aiškios pozicijos dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neišsakė. Iš jo teisiamųjų posėdžių metu užduodamų klausimų nukentėjusiajam bei liudytojams, komentarų vaizdo įrašų peržiūrų metu taip pat iš jo paskutinio žodžio (bei pareigūnui V. K. įvykio metu išdėstytos pozicijos) galima numanyti, kad V. D. smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo neva gindamas draugę K. V. nuo nukentėjusiojo M. B. galimai neteisėtų veiksmų prieš ją nuomojant butą, gąsdinimų ir grasinimų, taip pat ir gindamasis pats konflikto metu nuo M. B. fizinio smurto, ypatingai pabrėždamas konflikto pradžią ir priežastį.

Teismo vertinimu, atsižvelgus tiek į byloje surinktą medžiagą, tiek ir į teismų formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose, šiuo atveju tokia kaltinamojo pozicija laikytina jo gynybine versija ir nešalina jo baudžiamosios atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą.

Pirmiausia pabrėžtina, kad teismų praktikoje pažymima, jog motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje įtvirtintos veikos sudėties požymiai ir neturi reikšmės jos kvalifikavimui, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-404/2014, 2K-382-1073/2017, 2K-384-788/2018, 2K-160-697/2019).

Kaip matyti, šiuo atveju tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas dėl buto nuomos, t. y. asmeninio pobūdžio santykių. Tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju kaltinamasis V. D. pasirinko netinkamą šio konflikto sprendimo būdą ir vietą, t. y. savo asmeninio pobūdžio konfliktą su nukentėjusiuoju sprendė intensyviu fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį pasirinkęs viešąją vietą, daugelio žmonių akivaizdoje, akivaizdžiai sutrikdydamas visuomenės rimtį, pademonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir tai buvo pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. B. nurodė, kad jis kelis mėnesius nuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini)-409, K. V., už kurio nuomą mokėjo V. D., tačiau nuo 2019 m. birželio 1 d. K. V. nuomos sutartį nutraukė, todėl 2019 m. birželio 5 d. apie 17.45 val. su ja ir V. D. susitarė susitikti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, kad V. D. grąžintų jam raktus, tačiau susitikus V. D. pradėjo reikšti pretenzijas dėl neva blogo jo elgesio su K. V., nors santykiai buvo dalykiški, nekonfliktavo. Žodinio konflikto metu V. D. jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius bei staiga sugriebė jo rankos mažąjį pirštą ir pradėjo jį laužyti, dėl ko juto fizinį skausmą. Vėliau jam (M. B.) atsitraukus, V. D. sugriebė jo ranką ir vėl pradėjo laužti, dėl ko taip pat juto fizinį skausmą. Jam (M. B.) pavykus išsukti ranką, V. D. iš karto iš už nugaros pradėjo jį smaugti abejomis rankomis, dėl ko jis juto stiprų fizinį skausmą, buvo labai išsigandęs ir kažkurią akimirką prarado sąmonę. Jį V. D. nutempė prie automobilio vairuotojo pusės durelių, kur sėdėjo K. V. ir reikalavo jos atsiprašyti. Jos atsiprašius, V. D. toliau jį smaugė, o jis bandė išsilaisvinti. Kažkurią akimirką jam išsilaisvinus nuo V. D., jis V. D. dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į veido sritį, tačiau V. D. jį pagavo ir pargriovęs ant žemės pradėjo vėl smaugti. Dėl to jis taip pat juto stiprų fizinį skausmą, jam trūko oro. Tai truko kol atvyko policijos pareigūnai. Taip pat konflikto metu V. D. ne mažiau nei vieną kartą po pirmo smaugimo jam išsisukus rankos kumščiu sudavė į veido sritį. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino šiuos savo parodymus, papildydamas, kad V. D. nuo pat pradžių provokavo konfliktą, nukentėjusysis buvo užpultas netikėtai, patyrė veido, nugaros, kojų sumušimą, diskomfortą, nepatogumus, nerimą, kurį laiką negalėjo dirbti, pirmąsias dienas negalėjo miegoti, vartojo vaistus, buvo sugadinti asmeniniai daiktai, rūbai. Pats negrasino, nebaugimo K. V., nors bendravimas nebuvo sklandus.

Šie nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, juos patvirtina ir papildo kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Štai liudytojas G. Š., stebėjęs konfliktą nuo pradžių, taip pat nurodė, kad 2019 m. birželio 5 d. kažkur po penktos valandos vakaro, (duomenys neskelbtini), ėjo į kiemą išnešti šiukšlių iš savo remontuojamo buto, kai automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo nukentėjusįjį, kuris kažko laukė, bei atvažiuojantį Audi automobilį, kuriame sėdėjo tamsiaplaukė mergina, kartu su ja dar buvo du vyrai. Automobiliui sustojus prie nukentėjusiojo, iš jo išlipo du vyrai (vienas iš jų kaltinamasis) ir priėjo prie nukentėjusiojo. Kaltinamasis iš karto puolė nukentėjusįjį, aiškinosi tarpusavyje kažkokį konfliktą. Kai jie pradėjo šūkauti garsiau, atsigrežęs pamatė, kad kaltinamasis sugriebė iš nugaros už kaklo nukentėjusįjį, liepė jam atsiprašyti, tempė per visą kiemą iki to automobilio, kuriame buvo mergina. Liudytojui nuėjus link savo namo laiptinės ir kilus į butą, jau iš balkono matė, kad kaltinamasis nenusiramino, nukentėjusysis buvo paleistas, tačiau kaltinamasis vis tiek prie jo artinosi, nukentėjusysis bandė atsitraukti, tada galimai su kumščiu kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, po ko jis nukrito ant asfalto, o kaltinamasis nukentėjusįjį savo kūnu spaudė prie asfalto ir laikė kol atvyko policijos pareigūnai. Tokias pat aplinkybes šis liudytojas nurodė ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pabrėždamas, kad kai lauke atkreipė dėmesį labiau, judėdamas link laiptinės, pamatė, kad kaltinamasis nukentėjusįjį apsuko, sugriebė, pradėjo smaugti, ir 15 metrų iki automobilio, kur sėdėjo mergina, tempė šaukdamas, kad nukentėjusysis jos atsiprašytų. Ten laikė prismaugęs. Tada liudytojas pakilęs į viršų iš laiptinės balkono pamatė, kad nukentėjusysis jau buvo paleistas, bet konfliktas vyko toliau, nukentėjusįjį vėl bandė suimti, lengvai parvertė, keliu prispaudė galvą prie metalinės konstrukcijos ir laikė. Kai policija atvažiavo, kaltinamasis paleido nukentėjusįjį, bet nukentėjusysis gal dar 10 minučių nesikėlė nuo žemės, nebuvo atsigavęs.

Kaip ikiteisminio tyrimo metu parodė liudytojas A. A., (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 5 d., vakare, lankęsis pas pažįstamus ir būdamas bute, išgirdo kieme triukšmą, o būtent automobilių stovėjimo aikštelėje, ir išėjęs į balkoną matė kaip prie automobilio nukentėjusysis su kaltinamuoju dėl kažko ginčijosi, kaltinamasis visą laiką bandė priremti nukentėjusįjį, o pastarasis bandė atsitraukti, išsivaduoti nuo jo, tačiau kaltinamasis aktyviais veiksmais, neleisdamas to padaryti buvo rankomis apglėbęs nukentėjusiojo kaklą, kad šis negalėtų ištrūkti. Vienu momentu nukentėjusiajam bandant ištrūkti kaltinamasis vistiek jį laikė, tada tarp jų kilo muštynės, kurių metu kaltinamasis buvo sudavęs kumčiu per veidą, po to buvo paguldęs ant asfalto nukentėjusįjį ir spaudė visu savo svoriu. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. A. taip pat patvirtino šiuos parodymus pabrėždamas, kad konflikto metu nukentėjusysis akivaizdžiai bandė trauktis, vengė fizinio kontakto, o kaltinamasis bandė jį pagauti, jie pasistumdė, bandė vienas kitą pargriauti, galiausiai kaltinamasis nukentėjusįjį pargriovė ir užgulė bei laikė prispaustą iki policijos atvykimo. Liudytojo nuomone, užpultasis tikrai buvo nukentėjusysis, kuris fiziškai užpultas buvo kaltinamojo. Jo nufilmuotame vaizdo įraše matosi, kad nukentėjusysis sėdi, kaltinamasis jį spardo, laikyti bando, bandė jį atakuoti. Susidarė nuomonė, kad nukentėjusiajam reikia pagalbos.

Taip pat ir liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. birželio 5 d. kažkur po penktos valandos vakaro, ėjo namo (duomenys neskelbtini), ir iš toli pastebėjo, kad kažkas vyksta lauko kieme, o būtent matė kaip kaltinamasis iš nugaros prieina prie nuketnėjusiojo su ranka apglėbė pastarajam kaklą ir jį užspaudė, po ko nukentėjusysis susmuko ant žemės, galimai prarado sąmonę. Tuomet kaltinamasis delnais daužė nukentėjusiajam per veidą, matyt, norėdamas tokiu būdu jį atgaivinti, o kai visgi pavyko pastatyti ant kojų nukentėjusįjį, kaltinamasis prirėmė jį prie kieme stovinčio automobilio, kuriame sėdėjo mergina. Užėjusi į laiptinę ir pakilusi į balkoną, iš kurio gerai matosi jų kiemas, matė, kad kaltinamasis ir toliau šaiposi, kažką sako nukentėjusiajam taip pat jis buvo prirėmęs visu kūnu nukentėjusįjį prie pakeliamo kuolelio, kuris yra automobilių stovėjimo aikštelėje. Kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu. Atvykus pareigūnams, kaltinamasis paleido nukentėjusįjį, kuris nesipriešino ir buvo labai išsigandęs. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. B. analogiškai nurodė, kad pamatė, kaip du vyriškiai susiginčijo dėl kažko ir vienas vyriškis naudojo smurtą prieš kitą. Matė, kad vienas vyriškis buvo priremtas prie sienos, jam buvo grasinta, buvo agresyviai bendraujama. Paskui, užlipusi į balkoną, ir laukdama, kada atvažiuos policija, matė, kaip vienas vyriškis ilgą laiką buvo prispaustas prie žemės, ant jo buvo tarsi atsigulta. Tiesiog matė, kad buvo naudotas smurtas. Kai užspaudė kaklą, nukentėjusysis susmuko kaip maišas, o antrą kartą gulėjo ant žemės prispaustas. Liudytoja palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pridūrė, jog jai pagailo nukentėjusiojo, jis buvo išsigandęs, nieko nedarė, atrodė pasimetęs.

Pareigūno V. K. 2019 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad 2019 m. birželio 5 d. patruliuojant kartu su vyriausiaisiais patruliais R. D. ir E. M. apie 17.50 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) (vėliau paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje) mušasi du vyrai. Atvykus juos pasitiko liudytoja K. V., kuri nurodė jiems vietą, kur įvyko muštynės. Privažiavę prie pat įvykio vietos, pastebėjo automobilį Audi (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) su atidaromis vairuotojo pusės durimis. Netoliese pastebėjo kaltinamąjį, kuris prispaudęs prie žemės keliais laikė nukentėjusįjį. Aiškinantis aplinkybes, pastebėjo, kad nukentėjusiojo M. B. veidas buvo kruvinas, kairės pusės žandikaulis akivaizdžiai ištino, matėsi nubrozdinimai. Pats nukentėjusysis paaiškino, dėl ko kilo konfliktas (K. V. nemoka pinigų už nuomojamą butą, o kaltinamasis V. D. atvažiavo pasikalbėti), tuo tarpu V. D. paaiškino, kad atvažiavo pas buto savininką (t. y. pas M. B.) dėl to, kad jis grasino K. V., atvažiavus kilo konfliktas, dėl ko M. B. smūgiavo V. D. į veidą keletą kartų, todėl buvo paguldytas ant žemės. Ant kaltinamojo veido kairės akies taip pat matėsi mėlynė ant akies voko bei nubrozdinimas. Nustačius įvykio liudytojus, liudytoja – pranešėja A. B. paaiškino, kad muštynes pradėjo kaltinamasis, taip pat buvo nustatyta, kad įvykį matė ir girdėjo G. Š. ir po kurio laiko prie jų priėjo liudytojas, kuris nufilmavo dalį įvykio, A. A.. Atvykusi į įvykio vietą GMP 0829 nukentėjusį po muštynių M. B. išvežė į Lazdynų ligoninę. Kaltinamasis V. D. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi, o dėl šio įvykio K. V. parašė pareiškimą. 

V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes taip pat parodė, kad atvykus pagal iškvietimą dėl muštynių į įvykio vietą iš karto reikėjo greitosios pagalbos nukentėjusiam, buvo paprašyta visų nejudėti, fiksavo įvykį ir liudytojus. Nors paties įvykio savo akimis jis nematė, tačiau matė liudytojo telefonu nufilmuotą vaizdo įrašą, iš kurio bei išklausęs liudytojus nustatė kaltininką – kaltinamąjį. Iš vaizdo įrašo matėsi, kad buvo žodinis konfliktas, jis buvo gan agresyvus, pamena kad kaltinamasis smūgiavo į galvos sritį, „voliojo“ prie automobilio nukentėjusįjį. Jam tikrai buvo aišku, kas pirmas sudavė smūgį. Versdamas pats pirmas ant žemės nukentėjusįjį, kaltinamasis sukėlė jam fizinį skausmą. Toje situacijoje, būtent toje vaizdo medžiagoje, galima drąsiai nuspręsti, kas kaltininkas. Užtenka to, kas matosi užfiksuota įraše. Net nesvarbu, kas, ką pargriovė, tačiau tas įžeidžiamas priekabiavimas prie žmogaus atėjus jį apkabinti (ką darė kaltinamasis), jau daug ką pasako. Kaltinamasis jau nuo to pradėjo, griaudamas nukentėjusįjį ant žemės. 

Taip pat iš liudytojo A. A. pateikto vaizdo įrašo matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje du vyrai (kaltinamasis ir nukentėjusysis) tarpusavyje konfliktuoja, girdisi, kad kalba pakeltu tonu, kaltinamasis stovi prie automobilio, prirėmęs nukentėjusįjį, tokiu būdu neduodamas pastarajam išeiti, vėliau nukentėjusysis bando išsivaduoti, tarp vyrų kyla susistumdymas, galiausiai abu tarpusavyje mušasi, po ko kaltinamasis pargriauna ant žemės nukentėjusįjį, prispaudžia jį savo kūnu, taip pat rankomis smaugia kaklą (girdisi žmogaus riksmas), suduoda per veidą, toliau laiko prispaudęs nukentėjusįjį ant asfalto, neduodamas pastarajam atsikelti, kol atvyksta policijos pareigūnai. Iš liudytojo G. Š. pateikto vaizdo įrašo, taip pat matyti kaip kaltinamasis paguldytą ant asfalto nukentėjusįjį yra prispaudęs.

Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktos informacijos bei garso įrašų matyti, kad dėl šio įvykio Bendrojo pagalbos centro telefonu 112 iš viso skambino 6 asmenys (du iš jų po du kartus), visi skambinę asmenys pranešė apie tai, kad kieme prie namo ((duomenys neskelbtini)) mušasi du asmenys, vienas vyras smaugia kitą, tas kitas guli ant žemės, vyras šaukia, kad padėtų, prašo iškviesti policijos pareigūnus.

Galiausiai iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam M. B. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies vokuose, nosyje, kairiame skruoste su odos nubrozdinimu, dešiniame žaste, kryžmens srityje, odos nubrozdinimai nugaroje, keliuose, intraodinė kraujosruva kakle; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. birželio 5 d.) ir aplinkybėmis; sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimai padaryti mažiausiai dvylikos trauminių poveikių pasekoje, nebūdingi vienkartiniam griuvimui. 

Taigi aptarti įrodymai, jų visuma neabejotinai patvirtina, jog V. D. veiksmai šiuo atveju nebuvo tik gynyba, o priešingai, intensyvus nukentėjusiojo M. B. puolimas naudojant fizinį smurtą, kurio metu nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas ir sutrikdyta viešoji tvarka. Kaip patvirtino nukentėjusysis ir apklausti liudytojai A. A., G. Š., A. B., V. K., bei jų porodymus iliustruoja byloje esantys vaizdo, garso įrašai, papildo specialisto išvada ir kita bylos medžiaga, nukentėjusysis M. B. įvykio metu bandė išvengti fizinio smurto, jam pačiam kartą pavyko suduoti kaltinamajam, tačiau tai akivaizdžiai buvo gynyba, buvo jėgų skirtumas, dėl ko V. D. veiksmai vertintini kaip nukentėjusiojo aktyvus puolimas. Minėti liudytojai taip pat pažymėjo, kad nukentėjęs akivaizdžiai buvo M. B., susidarė įspūdis, kad jis buvo žeminamas, iš jo tyčiojamasi, šaipomasi, liepiant atsiprašyti, visa tai atrodė nežmoniška. Šių liudytojų parodymai taip pat yra nuoseklūs, neprieštaringi, išsamūs, kaip minėta, atitinka kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nenustatyta, kad liudytojai būtų šališki, suinteresuoti bylos baigtimi, siektų specialiai įskųsti ir apkaltinti kaltinamąjį, dėl ko jų parodymais nebūtų galima remtis.

Vienintelė liudytoja K. V. (taip pat ir V. D. paaiškinime įvykio metu pareigūnui V. K.) teigė, kad šiuo atveju M. B. pirmas sudavė smūgį V. D., o šis gindamasis sutramdė M. B. ir laikė prispaudęs iki atvykstant policijai, kad šis nebesimuštų. Šią poziciją paneigia jau aptartų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, be to, kadangi K. V. yra kaltinamojo V. D. artima draugė ir taip pat iš dalies susijusi su konfliktu (dėl buto nuomos), jos parodymai šiuo atveju vertintini kritiškai, kaip siekis padėti išvengti V. D. atsakomybės. Juo labiau, kaip pažymėjo liudytojai A. A., G. Š., A. B., mergina, t. y. K. V., konflikto metu nebuvo itin sukrėsta ar šokiruota, ji pati filmavo įvykį, kartu su V. D. liepė M. B. jos atsiprašyti, net juokėsi, nepaisant to, kad vėliau pati taip pat skambino Bendrojo pagalbos centro telefonu kviesti policijos bei pasitiko atvykusius pareigūnus. Kiti gynybos pateikti duomenys (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. birželio 6 d. Specialisto išvada Nr. G1850/2019(01), UAB ,,Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos” šeimos gydytojos A. L.-M. 2019 m. birželio 6 d. konsultacijos išrašas, 2019 m. vasario 18 d. buto nuomos sutartis ir priėmimo-perdavimo aktas, sudaryti tarp M. B. ir K. V., 2019 m. rugsėjo 9 d. raštas M. B. dėl modemo grąžinimo ir telefoniniai susirašinėjimai tarp M. B. ir K. V., BPC 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. kovo 6 d. raštai bei 2019 m. gegužės 6 d. BPC operatorės ir K. V. pokalbio garso įrašas) taip pat nepaneigia to fakto, kad V. D. veika šiuo atveju peržengė privataus konflikto (dėl buto nuomos) ribas ir tapo pavojinga ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkai bei aplinkiniams, kad savo veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, nepaisė visuotinai priimtų elgesio taisyklių, vykdydamas neva savo teisingumą, užuot konfliktą sprendęs teisėtais būdais. Gynybos argumentai, kad šiuo atveju buvo prarasti itin svarbaus liudytojo – visą laiką arčiausiai įvykio vietoje buvusio vaikino su kepure, parodymai, nes jis nebuvo įtrauktas į liudytojų sąrašą ir neužfiksuoti jo asmens duomenys, dėl ko nėra galimybės jo apklausti, nereiškia, kad esant šio liudytojo parodymams teismo išvada dėl kaltinamojo V. D. kaltės būtų priešinga ar kitokia. Kaip teigė liudytojai G. Š., A. B., A. A., šis asmuo į įvykio vietą atvyko kartu su kaltinamuoju V. D. bei K. V., viso konflikto metu nors ir buvo šalia bei neatliko smurtinio pobūdžio veiksmų, tačiau akivaizdžiai palaikė kaltinamojo pusę, kurstė konfliktą, nukentėjusiajam kažką aiškino, bandė paauklėti, taip pat liepė atsiprašyti K. V., taigi buvo kaltinamojo draugas ar pažįstamas. Be to, šiuo atveju byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo V. D. kaltę, o, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, įrodinėjimas negali būti begalinis.

Nagrinėjamu atveju minėtų padarinių – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo – kilimą patvirtina tai, jog, kaip nustatyta byloje, veika buvo padaryta darbo dieną, po darbo valandų, asmenų poilsio metu, dar šviesiu paros metu, viešoje vietoje, gyvenamojo namo, daugiabučio kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje, kur buvo nemažai gyventojų, kurie vykusį konfliktą stebėjo, tai atkreipė jų dėmesį, liudytojai A. B., G. Š. patvirtino, kad šis įvykis juos šokiravo, jie pasijautė nemaloniai, kad tai vyksta vidury dienos, visa tai truko apie 15-20 minučių, jų nuomone, per ilgai, todėl neištvėrę tokio įžūlaus elgesio, paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu, norėdami iškviesti policiją, be to, iš viso į Bendrąjį pagalbos centrą skambino 6 asmenys (du iš jų net du kartus), taip pat tai, jog buvo naudojamas intensyvus fizinis smurtas, kurio metu nukentėjusysis buvo sužalotas ir net prarado sąmonę, taigi akivaizdu, kad viešoje vietoje buvusiems kitiems asmenims toks kaltinamojo elgesys pasirodė nepriimtinas, įžūlus, jie pasijuto šokiruoti, be to, suprantama, dėl incidento buvo sutrikdytas ir žmonių poilsis, darbas.

Galiausiai teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. D., atlikdamas nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – jis suvokė, kad būdamas viešoje vietoje, esant ir kitiems asmenims, ir smurtiniu būdu spręsdamas tarpusavio konfliktą su nukentėjusiuoju, tokiu būdu gali sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei bei nukentėjusiajam turės jo atliekami veiksmai.

Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis savo įžūliais bei smurtiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tokiu būdu realiai sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį.

Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimas, susijęs su viešąja tvarka. Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas šiuo atveju taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. D. – išsituokęs, turi mažamečių vaikų, kuriuos išlaiko, (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ir užsiima kita darbine, profesine, (duomenys neskelbtini) veikla užsienyje (1 t., b. l. 117–118; 123, 127; 3 t., b. l. 23, 25–44), per vienerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo aštuonis kartus baustas administracine tvarka už nusižengimus transportui ir kelių ūkiui, baudos sumokėtos, yra galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 119–122), teistas vieną kartą Lietuvoje už plėšimą, neteisėtą laisvės atėmimą, asmens dokumentų pagrobimą, turto sunaikinimą ar sugadinimą, teistumas neišnykęs, bei vieną kartą užsienyje (1 t., b. l. 124–126), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre nėra.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju kaltinamajam V. D. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei šios rūšies bausmės vidurkis, tačiau artima jam, t. y. 1 metų laisvės apribojimas, per šį laiką įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; atsiprašyti nukentėjusiojo M. B. (BK 48 str. 4 d. 2, 4 p., 6 d.).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką, tokio pobūdžio ir dydžio bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

Šiuo atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 139,69 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas M. B., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų (1 t., b. l. 59). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo M. B. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 60). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas, jų sumą. Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 63–64). Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 139,69 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Be to, nukentėjusysis M. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 129,83 Eur žalos atlyginimo (3 000 Eur neturtinės ir 2 129,83 Eur turtinės žalos) (2 t., b. l. 26–70), kurio dalies dėl sugadintų daiktų ir drabužių (350 Eur už sugadintą laikrodį, 434,89 Eur už sudaužytą telefoną ir 240 Eur už sugadintus drabužius) vėliau atsisakė, palaikė tik ieškinio dalį dėl 839,40 Eur negautų pajamų dėl nedarbingumo, 25,84 Eur vaistų ir gydymo priemonių bei 3 000 Eur neturtinės žalos ir 1 100 Eur išlaidų advokato ir advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 170–174).

M. B. civiliniame ieškinyje ir jo patikslinime nurodo, jog dėl nusikalstamos veikos patyrė ne tik fizinį skausmą tiek paties incidento metu, tiek gydymo proceso metu, tačiau ir pažeminimą. Dienos metu viešoje vietoje tarp gyvenamų daugiabučių pastatų jis buvo užgauliojamas necenzūriniais žodžiais, buvo smaugiamas, sumuštas pargriautas ant žemės, bei šį incidentą filmavo ir kartu su kaltinamuoju buvusi K. V.. Nukentėjusysis tokiu būdu buvo žeminamas, iš jo buvo tyčiojamasi. Dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo bendrauti su žmonėmis, nesirodė viešumoje, jautė diskomfortą tiek dėl sužalojimų paveiktos išvaizdos, tiek dėl sutrikusios sveikatos būklės, sutinusio veido, kraujosruvų akyse, dėl smaugimo veiksmų atliktų prieš jį, jis jautė nuolatinį nuovargį ir silpnumą. Taip pat dėl patirtų sužalojimų jam buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas Nr. - (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. birželio 10 d. Nukentėjusysis jau ne vienerius metus verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą. Jo veikla – (duomenys neskelbtini). Jis verčiasi (duomenys neskelbtini), todėl jo kasdienė veikla be išimčių susijusi su nuolatiniu bendravimu su klientais ir partneriais akis į akį. Nedarbingumo laikotarpiu nukentėjusysis negalėjo verstis savo įprasta individualia veikla, o tai mažino kasmetines jo pajamas. Pagal nukentėjusiojo pateikiamas 2016, 2017, 2018 metų pajamų deklaracijas paskutinių trijų metų gautų pajamų vidurkis – (duomenys neskelbtini) Eur. Atsižvelgiant į tai, jog 2019 metais buvo 251 darbo diena, iš kurių 5 dienas jis buvo nedarbingas dėl kaltinamojo veikos, dėl to negavo 839,40 Eur pajamų. Taip pat po įvykio pirko vaistus, skirtus gydyti patirtiems sužalojimams: akių lašai 7,81 Eur, gelis „Lioton 1000” 7,99 Eur, vaistai nuo skausmo „Nimesil“ 3,87 Eur, tabletės nuo galvos svaigimo „Vertigoheel“ 5,87 Eur. Be to, dėl V. D. padarytos nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, nemalonius išgyvenimus dėl išvaizdos, porą savaičių vengė susitikti su pažįstamais ir klientais, taip pat patyrė nerimą, baimę bei nesaugumo jausmą. Žinodamas, kad nusikalstama veika yra nufilmuota, juto ir realų nerimą dėl to, kad vaizdo įrašų paviešinimas padarytų didelį neigiamą poveikį jam ir jo artimiesiems, tai būtų aptarinėjama giminių, draugų, klientų tarpe, jo artimieji patirtų neigiamų išgyvenimų. Dėl to prašo atlyginti ir 3 000 Eur neturtinę žalą. Galiausiai prašo atlyginti ir jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti – 50 Eur pagal 2019 m. birželio 6 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1028754 už teisinę konsultaciją po įvykio, 400 Eur pagal 2020 m. sausio 21 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 67 už civilinio ieškinio parengimą, 350 Eur pagal 2020 m. sausio 21 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2020-06 už pasirengimą bylai ir atstovavimą teisme bei 300 Eur pagal 2020 m. kovo 5 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2020-17 ir jos apmokėjimą patvirtinantį banko sąskaitos išrašą už atstovavimą 2020 m. vasario 10 d. ir 2020 m. liepos 1 d. (perkelta iš 2020 m. kovo 12 d.) teismo posėdžiuose.

Spręsdamas dėl prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog kaltinamojo veiksmai, dėl kurių nukentėjusysis patyrė nurodytą žalą, pripažinti nusikalstama veika, be to, medicinos dokumentų išrašas bei specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusysis M. B. patyrė atitinkamus sužalojimus ir nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kurių turėjo pagrįstų išlaidų sužalojimams gydyti, t. y. pagal pateiktus dokumentus iš viso – 25,54 Eur (2 t., b. l. 57). Šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos. Pasisakydamas dėl negautų pajamų, teismas taip pat vertina, kad nurodyta suma yra pagrįsta ir įrodyta pridedamais dokumentais kaip nukentėjusiojo M. B. dėl V. D. nusikalstamos veikos jo atžvilgiu patirta žala. Ši suma iš esmės teisingai apskaičiuota pagal paskutinių trijų metų (2016, 2017, 2018), einančių prieš 2019 m., kuomet buvo padaryta nusikalstama veika, nukentėjusiojo pajamų deklaracijas, apskaičiavus vienerių metų vidutines pajamas ((duomenys neskelbtini)Eur), gautas iš M. B. veiklos pagal verslo liudijimą, o ne su darbo santykiais susijusios veiklos (apie kurias baigiamųjų kalbų metu kalbėjo gynėja), ir įvertinus jo 5 darbo dienų (pagal jo 2019 m. verslo liudijime nurodytus veiklos vykdymo laikotarpius) nedarbingumą. Tai, kad M. B., versdamasis veikla pagal verslo liudijimą, kaip teigia gynėja, nemoka privalomojo sveikatos draudimo įmokų (kas nėra šios bylos ginčo dalykas), nereiškia, kad jis apskritai negavo teismui pateiktose 2016, 2017, 2018 m. patvirtintose pajamų deklaracijose deklaruojamų pajamų iš veiklos pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotus verslo liudijimus. Taigi, įvertinus visa tai, skaičiuotina, kad už 2019 m. birželio 5 d. – 2019 m. birželio 10 d. nedarbingumo laikotarpį pagal pateiktus dokumentus nukentėjusysis M. B. negavo 839,07 Eur pajamų (2 t., b. l. 37–56). Todėl M. B. iš viso 864,61 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, ją padarė prieš tai jam asmeniškai nepažįstamas asmuo – kaltinamasis, visai netikėtai susitikus atsisakityti už buto nuomą, taip pat į veikos pobūdį – nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas mažiausiai dvylika trauminių poveikių, veikos metu nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę, dėl ko, akivaizdu, jis jautė fizinį skausmą tiek veikos metu, tiek ir kurį laiką po jos, buvo laikinai nedarbingas, sužalota labiausiai matoma kūno vieta – veidas, tai apsunkino jo galimybes dirbti ir užsiimti kasdiene veikla. 

Taip pat nukentėjusysis civiliniame ieškinyje bei teisiamojo posėdžio metu teigė, jog dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė ne tik fizinį, tačiau ir dvasinį skausmą, pažeminimą, įvykio metu jį ir filmuojant. Žala jo fizinei ir psichinei sveikatai stipriai neigiamai tęstinį laiką įtakojo ir tebeįtakoja jo gyvenimą. Nurodė pirmąsias dienas negalėjęs miegoti, nes skaudėjo nugarą, negalėjo ant jos gulėti bei buvo kitų nepatogumų, be to, apskritai negalėjo dirbti apie mėnesį laiko. Jį kankino nerimas, kad tai gali vėl pasikartoti. Tai buvo įtemptas ir sunkus periodas. Gėrė išrašytus vaistus, atsinaujino galvos svaigimas, kuris buvo dingęs prieš 5-6 metus. Toks įvykis jam nutiko pirmą kartą. Patytė stresą, neigiamus išgyvenimus. Buvo bemiegių naktų, negalėjo koncentruotis į savo kasdienę veiklą. Vis dar būna sunku užmigti.

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jo savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, todėl vertintini kaip neturtinė žala. Tačiau šiuo atveju nustatant jos dydį pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam yra itin sunkūs, ilgalaikiai ar išliekantys visam jo gyvenimui, todėl laikui bėgant mažėja. Kaip minėta, atsižvelgtina ir į tai, jog prieš nukentėjusįjį buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, kuriuo jam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-19-511/2020, 2K-341-648/2018)), konstatuotina, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 1 000 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taip pat nukentėjusysis civiliniame ieškinyje prašo priteisti iš kaltinamojo ir visas patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Kartu su civiliu ieškiniu ir jo patikslinimu pateikti tai patvirtinantys dokumentai, iš kurių matyti, kad prašoma išlaidų atlyginimo suma sudaro 1 100 Eur (50 Eur už teisinę konsultaciją po įvykio, 400 Eur už civilinio ieškinio parengimą, 350 Eur už pasirengimą bylai ir atstovavimą teisme 2020 m. sausio 22 d. teismo posėdyje ir 300 Eur už atstovavimą teisme 2020 m. vasario 10 d. ir 2020 m. liepos 1 d. (perkelta iš 2020 m. kovo 12 d.) teismo posėdžiuose (2 t., b. l. 66–70; 173–174)). Teismo nuomone, atsižvelgus į V. D. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, darytina išvada, kad nukentėjusiojo M. B. už teisinę pagalbą sumokėtas atlygis advokatui ir jo padėjėjui atitinka proporcingumo kriterijus. Atsižvelgęs į išvardytas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, priteistiną civilinio ieškinio sumą, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, teismas sprendžia, kad M. B. prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, dėl ko iš V. D. M. B. naudai priteistina 1 100 Eur proceso išlaidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

V. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 87), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi vokuose prie 1 ir 2 bylos tomų galinio viršelio vidinės dalies – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktais, 6 dalimi, įpareigoti V. D. laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; atsiprašyti nukentėjusiojo M. B..

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemoną – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. D. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 139,69 Eur (vieno šimto trisdešimt devynių eurų šešiasdešimt devynių centų) turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDFV už M. B. gydymą“.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti M. B. naudai iš V. D. 864,61 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt keturių eurų šešiasdešimt vieno cento) turtinės žalos atlyginimą, 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus vokuose prie 1 ir 2 bylos tomų galinio viršelio vidinės dalies – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti V. D., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                Aušra Dambrauskienė