Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-02-23][nuasmeninta nutartis byloje][2A-142-210-2017].docx
Bylos nr.: 2A-142-210/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Gonitas 166821874 atsakovas
Kategorijos:
Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Bendrosios nuostatos.
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Nuosavybės teisė
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Daiktinė teisė
Bylinėjimosi išlaidos
Bendrosios nuosavybės teisė
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo

                                                                                                                                             

 

                                                                                               Civilinė byla Nr. 2A-142-210/2016

                                                                                   Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas

                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.;3.1.7.11.;3.3.1.20.;

(S)

                                                                                   

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. vasario 23 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Ž. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-2952-832/2016 pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovams UAB „Gonitas“, D. G. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovų UAB „Gonitas“, D. G. priešieškinį ieškovei R. Ž. dėl dalies žemės sklypo atidalijimo.

 

Teisėjų kolegija

           

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

 

1. Ieškovė R. Ž. patikslinusi ieškinį teismo prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės 2,1850 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2016-07-08 parengtą atidalijimo projektą taip: ieškovei R. Ž. asmeninės nuosavybės teise atidalyti 10930 m2 ploto žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu 359-1; atsakovams UAB „Gonitas“ ir D. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise atidalyti 10920 m2 ploto žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu 359-2 (6 t., 105–106, 107 b. l.). Nurodė, kad nuo 1989 m. asmeniškai naudojosi žeme. Iš pradžių ieškovei priklausė 0,2730 ha, po 2011-07-05 teismo sprendimo jai priklausė 0,82 ha, o po 2016-02-17 teismo sprendimo – 1,093 ha. Žemė yra ūkinės paskirties, yra dirbama, žeme pagal kanalą (duomenys neskelbtini) naudojasi beveik 25 metus. Ieškovės atidalijimo plane apsaugos zonų nesimato, jos matysis, kai žemėtvarkos skyriuje dalysis žemės sklypą, o pagal jos projektą atsakovams atitenka puiki dalis.

 

2. Atsakovai UAB „Gonitas“ ir D. G. su ieškiniu nesutiko ir pateiktu priešieškiniu teismo prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovams UAB „Gonitas“ ir D. G. priklausančius 1,0920 ha iš 2,1850 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą projektą (projekte pažymėtą indeksu 359-1) (6 t., 109–111, 129 b. l.).

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu ieškovės R. Ž. patikslintą ieškinį atmetė, atsakovų UAB „Gonitas“ ir D. G. priešieškinį patenkino. Atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės R. Ž. priklausančias 1093/2185 dalis žemės sklypo (10930 m2 arba 1,0930 ha), UAB „Gonitas“ 137/2185 dalis žemės sklypo ir D. G. 955/2185 dalis žemės sklypo, registro Nr. 44/367919, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), iš bendro 2,1850 ha žemės sklypo ploto, pagal pridedamą MB „Georaida“ projektą, ir UAB „Gonitas“ ir D. G. paskyrė 1092/2185 (atitinkamai 137/2185 ir 955/2185) dalis žemės sklypo (10920 m2 arba 1,0920 ha), projekte pažymėtas indeksu Nr. 359-1, o R. Ž. paskyrė 1093/2185 dalis žemės sklypo (10930 m2 arba 1,0930 ha), projekte pažymėtas indeksu Nr. 359-2. Priteisė atsakovui UAB „Gonitas“ 7668,51 Eur ir atsakovui D. G.,40 Eur iš ieškovės R. Ž. bylinėjimosi išlaidų.

 

4. Teismas pažymėjo, kad byloje sprendžiamas santykinis atidalijimas, nes atskyrus vieno bendraturčio (ieškovės R. Ž.) dalį, sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, kiti bendraturčiai (atsakovai UAB „Gonitas“ ir D. G.) tarp savęs lieka neatidalyti. Vertindamas bendraturčių interesus teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalia ginčo žemės sklypo esantys sklypai, t. y. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovams, o (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Taigi, ginčo žemės sklypą padalijus pagal ieškovės siūlomą projektą, jis vis tiek negalėtų būti sujungtas su jos kitu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Be to, kiti šalia esantys sklypai – (duomenys neskelbtini), taip pat priklauso atsakovui UAB „Gonitas“.

 

5. Teismas nustatė, kad atidalijamas žemės sklypas šiuo metu iš esmės yra nenaudojamas, nenaudojamas jis buvo ir anksčiau, jį įsigyjant atsakovams. 2008-08-05 duomenimis žemės sklypas apaugęs žole, 2014-04-16 duomenimis, ginčo žemės sklypo dalis apie 5 m, nuo (duomenys neskelbtini), apie 62 m, į sklypo gilumą ir apie 112 m, palei (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) buvo suartas. Šiuo metu žemės sklypas nedirbamas, jame nėra jokių kultūrų, tai patvirtino abi šalys ir ginčo dėl to nėra. Ieškovės pateiktame 2016-07-08 padalijimo plano projekte nenurodytos apsaugos zonos, jų plotai atitenkantys kiekvienam bendraturčiui, todėl teismas negalėjo teisingai įvertinti ar toks projektas nepažeidžia kitų bendraturčių teisių. Iš atsakovų pateikto projekto su apsaugos zonomis teismas matė, kad atsakovams atitektų didžioji dalis apsaugos zonų, žemės sklypas su beveik visais sklype stovinčiais elektros stulpais. Ieškovės pateiktą padalijimo plano projektą teismas laikė neinformatyviu, nes nesužymėtos apsaugos zonos, o jų sužymėjimas žemėtvarkos skyriuje, jau dalijant žemės sklypą, kaip teigė ieškovės atstovė, neatitiktų šalių interesų pusiausvyros principo. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypui yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Pagal atsakovų pateiktą planą šalims atitektų sklypai su vienodais suvaržymais (apsaugos zonomis), be to, atsakovų sklypui atitektų 360 m2 didesnė dalis elektros linijų apsaugos zonų, kuriose iš esmės labiausiai ir trukdo normaliai veiklai žemės sklype. Ieškovė neįrodė, kad dirbo konkrečią žemės sklypo vietą. Ieškovei pagal atsakovų siūlomą projektą (duomenys neskelbtini) gatvėje tektų beveik 95 metrų ilgio žemės sklypas iš bendro 138,01 m ilgio, kuris sutrumpėja tik kiek daugiau nei 43 metrais. Nenustačius ieškovės esminio intereso naudotis būtent jos pateiktame plane nurodyta žemės sklypo dalimi, teismas pripažino, kad atsakovų pateiktas atidalijimo būdas yra geriausiai užtikrinantis turto naudojimo racionalumą, be to, nepažeidžiantis ir kito bendraturčio esminių interesų.

 

6. Teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą.  

 

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

7. Apeliaciniu ieškovė R. Ž. skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti, atsakovų priešieškinį atmesti bei iš atsakovų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė taip pat prašo pridėti prie bylos antstolės G. Ž. 2016-10-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FO 10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    

     7. 1. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad jos žemės sklypas nėra dirbamas, mano, kad teismas nepakankamai ištyrė duomenis reikšmingus vertinant bendraturčių interesus. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, sprendime neišdėstė argumentų dėl ko atmetamas ieškovės pateiktas atidalijimo planas. Žemes sklypu apeliantė pradėjo naudotis anksčiau, negu atsakovai, todėl teismas privalėjo atsižvelgti į CK 4.36 str. 2 d. Teismas vertindamas, kad ieškovės pateiktame atidalijimo plane nenurodytos apsaugos zonos, nenurodė, kokie įstatymai ar įstatyminiai aktai yra pažeidžiami. Ieškovės pateiktas atidalijimo planas atitinka LR Žemės įstatyme keliamus reikalavimus, atitinka faktinę naudojimosi sklypu tvarką, parengtas atsižvelgiant į žemės sklype vykdomą ūkinę veiklą. Apeliantės įsitikinimu, teismui buvo būtina įvertinti dalijamo žemės sklypo kokybinę sudėtį, ne vien tik spręsti, kad atsakovams tenka visa elektros linijų apsaugos zona ir tai trukdo normaliai žemės ūkio veiklai. Teismas nevertino aplinkybės, kad pagal atsakovų atidalijimo projektą ieškovės sklypui tenka žymiai didesnė ryšių linijų apsaugos zonos dalis. Atsakovai nėra pateikę duomenų apie atidalytų žemės sklypų vertę, teismas neįvertino atsakovų parengto žemės sklypo atidalijimo plano atitikties žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėms, todėl, apeliantės nuomone, teismas atidalydamas žemės sklypą natūra, nesilaikė reikalavimų, leidžiančių racionaliai valdyti ir naudoti sklypą laikantis nustatytos žemės ūkio paskirties.

 

     7. 2. Teismas priteisdamas iš ieškovės 7668,51 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Gonitas“ pažeidė CPK 93 straipsnyje nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką ir neteisingai nustatė proporcijas tarp byloje dalyvaujančių asmenų.

 

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Gonitas“ ir D. G. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

 

    8.1. Žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantys miesto zonoje, pramoninėje miesto teritorijoje, gali būti panaudoti ne tik žemės ūkio veiklai vystyti. Ieškovė patikino, kad ji neketina keisti ginčo žemės sklypo paskirties, tačiau patvirtino, kad dėl savo pašlijusios sveikatos nebegali dirbti žemės. Pagal miesto bendrąjį planą šioje teritorijoje yra numatyta daugiafunkcinė veikla, taigi, žemės sklypai toje vietoje gali būti naudojami tiek gyvenamajai, tiek komercinei statybai. Tikėtina, jog žemės sklypai bus sujungti su atidalytu žemės sklypu į vieną didelį žemės sklypą, o viso žemės sklypo paskirtis bus pakeista. Ieškovė nuo 2007 m. žemės sklypu nesinaudoja, o dėl ilgus metus vykstančių teisminių procesų atsakovai taip pat neturi galimybės naudotis įsigytu žemės sklypu. Nė vienas liudytojas nepatvirtino aplinkybių, kad pastaraisiais metais ieškovė dirba žemę. Ieškovės ir atsakovų pateikti žemės sklypo atidalijimo projektai nesutampa, nes ieškovė siekia atsidalyti tą žemės sklypo dalį, kurioje nėra nustatytos žemės sklypo apsaugos zonos. Atsakovai pateikė žemės sklypo atidalijimo projektą, kuriame yra numatyta atidalyti žemės sklypų dalis tokiu būdu, kad specialiosios žemės sklypo naudojimosi sąlygos tektų tiek ieškovei atidalytame žemės sklype, tiek atsakovams atidalytame žemės sklype.

 

     8.2. Apeliantė nekorektiškai vertina atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų paskirstymą tarp šalių.

 

 

Teisėjų kolegija

           

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

9. Byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atidalijimo, bendraturčiams siekiant suformuoti atskirus žemės sklypus, tačiau nesutariant dėl atidalijimo būdo. Kaip teisingai pastebėjo bylą nagrinėjęs teismas, šioje byloje sprendžiamas santykinis atidalijimas, nes, atskyrus bendraturtės ieškovės R. Ž. dalį, sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, nes kiti bendraturčiai – atsakovai UAB „Gonitas“ ir D. G. tarp savęs lieka neatidalyti.

 

    Dėl naujų įrodymų pridėjimo

 

10. Siekdama paneigti teismo išvadas, kad ieškovės žemės sklypas nėra dirbamas, apeliantė prašo pridėti prie bylos antstolės G. Ž. 2016-10-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FO 10.

 

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pateikto įrodymo priėmimo būtinumą apeliantė grindžia siekiu paneigti teismo išvadą dėl žemės sklypo nenaudojimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pateikti įrodymai gali būti reikšmingi vertinant apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą, šį įrodymą prideda prie bylos ir jį vertina įrodymų visumos kontekste.

 

      Dėl atidalijimo būdo

 

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad racionaliausias, teisingiausias ir protingiausias atidalinimo būdas yra pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo atidalijimo planą, todėl ieškovės patikslintą ieškinį atmetė ir ginčo žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalino pagal atsakovų pateiktą projektą. Su tokiu teismo spendimu apeliantė nesutinka, tvirtindama, kad ieškovės pateiktas atidalijimo planas atitinka faktinę naudojimosi sklypu tvarką, ieškovės darbu ir lėšomis pagerinta žemės sklypo dalis, pagal priimtą teismo sprendimą atitenkanti atsakovams, pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyros principą.

 

13. Klausimas, ar bendraturčio nurodomas interesas yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu visumą, taip pat kitus reikšmingus kriterijus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; kt.).

 

14. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovės žemės sklypas nėra dirbamas. Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas nenaudojamas, nėra tikslių duomenų, kurią žemės sklypo vietą dirbo ieškovė. Nors 2014-04-16 duomenimis ginčo žemės sklypo dalis apie 5 m, nuo (duomenys neskelbtini), apie 62 m, į sklypo gilumą ir apie 112 m, palei (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) buvo suartas, tai patvirtina antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas,  byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškove žemdirbystės veikla užsiima pastoviai. 2008-08-05 antstolio S. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad apžiūros metu žemės sklypas buvo nenaudojamas. Nors apžiūra vyko vasarą, jokių augančių žemės ūkio kultūrų nebuvo užfiksuota. Apeliantės pateiktame 2016-10-17 antstolės G. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. F010. nurodyta, kad „pareiškėjai priklausanti žemės sklypo dalis yra 1,0930 ha, tačiau iki 2016-06-20 ji turėjo nuosavybės teisę į 0,82 ha. Tokį plotą realiai prižiūrėjo ir konstatuojant faktines aplinkybes parodė... Pareiškėja nurodė, kad dalis žemės sklypo, apie 60 arų, naudojama žemės ūkiui“. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovei 60–70 arų dydžio sklypas niekada nepriklausė, nes iki 2011-07-05 teismo sprendimo jai priklausė tik 0,2730 ha žemės sklypo dalis, o po teismo sprendimo – 0,82 ha žemės sklypo dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu tai, kad šiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti ieškovės paaiškinimai, tačiau iš bylos duomenų yra žinoma, kad pastaruoju metu ieškovė neturi galimybės ir žemės sklypo nedirba. Nė vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino aplinkybių, kad pastaraisiais metais ieškovė žemę dirbo, todėl teisėjų kolegijai abejonių kelia antstolės G. Ž. konstatavimas, kad „žemė dirbama“ pačios ieškovės. Pačios ieškovės pripažinta, kad dėl savo sveikatos ir amžiaus ji nebegali intensyviai dirbti žemę, o po jos mirties jos vaikai ūkininkauti neplanuoja. Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad byloje nėra bendraturčių susitarimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), kokia konkrečia žemės sklypo dalimi kiekvienas jų naudojasi, todėl, ieškovei savo iniciatyva pasirinkus sau priimtinesnę žemės sklypo dalį, tai negali būti pagrindu atidalyti žemės sklypą pagal naudojimosi sklypu faktą. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo argumentus daro išvadą, kad šiuo atveju apeliantė nepagrįstai suabsoliutino esminio intereso naudotis būtent jos pateiktame plane nurodyta žemės sklypo dalimi pažeidimą.

 

15. Teisėjų kolegija pastebi, jog apeliantė nutyli kitas reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir jas vertino, laikydamas atsakovų pasiūlytą atidalijimo variantą tinkamesniu.

 

16. Visų pirma, vertindamas bendraturčių interesus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad šalia ginčo žemės sklypo esantys sklypai, t. y. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovams, o (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl ginčo žemės sklypą padalijus pagal ieškovės siūlomą projektą, jis vis tiek negalėtų būti sujungtas su jos kitu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Kiti šalia esantys sklypai – (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui UAB „Gonitas“, todėl svarbu, kad ateityje išlika galimybė sujungti sklypus, taip padidinant vieno žemės sklypo plotą, sudarant galimybę panaudoti žemės sklypus pačiu tinkamiausiu būdu. Atsakovų pateiktame atidalijimo projekte yra numatytas patekimas į jiems atidalytą žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o ieškovė turi galimybę į jai atitenkantį žemės sklypą patekti tiek iš (duomenys neskelbtini), tiek iš (duomenys neskelbtini) gatvių.

 

17. Antra, ginčo žemės sklypui, kurio plotas 2,1850 ha, yra numatytos specialiosios naudojimo sąlygos. Ieškovei priklauso 1,093 ha bendrame 2,1850 ha žemės plote, o 1,092 ha bendrame 2,1850 ha žemės plote priklauso atsakovams UAB „Gonitas“ ir D. G.. Pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo atidalijimo projektą, specialiosios žemės sklypo naudojimosi sąlygos tenka tiek ieškovei atidalytiname žemės sklype, tiek atsakovams atidalytiname žemės sklype. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateiktame žemės sklypo atidalijimo projekte apsaugos zonos nenurodytos. Taigi, žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimosi sąlygos po atidalijimo panašiai lygiomis dalimis atitenka tiek ieškovei priskirtame žemės sklype, tiek atsakovams atidalytame žemės sklype, todėl proporcingumo principo   pažeidimo nėra. Tačiau esama ir tam tikrų išlygų, tokių kaip: atsakovų sklypui atitenka 360 m2 didesnė dalis elektros linijų apsaugos zonų, kuriose iš esmės labiausiai ir trukdoma normaliai veiklai žemės sklype; pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo padalijimo projektą ieškovei atitenkančiame sklype būtų tik du elektros stulpai be atramų, o atsakovams tenkančiame žemės sklype – trys elektros stulpai su atramomis. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad pagal ieškovės pateiktą atidalijimo projektą atsakovams atitektų didžioji dalis apsaugos zonų ir visi žemės sklype pastatyti elektros stulpai bei aukštos įtampos orinės linijos. Apeliantė nepagrįstai bando klaidinti teismą, teigdama, kad pagal atsakovų parengtą žemės sklypo atidalijimo projektą jai atitenka daug didesnis žemės apsaugos zonų kiekis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, kad ieškovės pateiktas padalijimo plano projektas yra neinformatyvus ir jame nėra sužymėtos apsaugos zonos. Apeliantė teigdama, kad teismas neįvertino atsakovų parengto žemės sklypo atidalijimo plano atitikties žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėms, nenurodo, kokie konkrečiai pažeidimai yra. Apeliantės nurodyta aplinkybė dėl atidalytų žemės sklypų vertės neteikia pagrindo konstatuoti, jog ieškovei tenkanti atidalyto sklypo dalis yra mažesnės vertės ir pažeidžia šalių lygiateisiškumą bei jų teisėtus interesus. Remdamasis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atsakovų pateiktą atidalijimo būdą vertintina kaip geriausiai užtikrinantį turto naudojimo racionalumą ir nepažeidžiantį kito bendraturčio esminių interesų.

 

     Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

18. Apeliantės teigimu, teismas priteisdamas iš ieškovės 7668,51 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Gonitas“ pažeidė CPK 93 straipsnyje nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką ir neteisingai nustatė proporcijas tarp byloje dalyvaujančių asmenų.

 

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje yra patenkinta 50 procentų ieškovės reikalavimų. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas neteisingai įvertino ieškovės pareikštų ir patenkintų reikalavimų apimtį. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės dėstoma pozicija sutinka.

20. Byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu priteisė iš atsakovų O. S., UAB „Gonitas“ ir trečiojo asmens D. G. ieškovei R. Ž. po 897,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartyje nurodė, kad bylos dalį grąžinant pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės. Ieškovė, bylą nagrinėjant pirmą kartą, yra pateikusi dokumentus, jog yra patyrė 2 692,42 Eur bylinėjimosi išlaidų: 391,86 Eur žyminio mokesčio (1 t., 6 b. l., 2 t. 48 b. l.) ir 2 300,56 Eur už advokato teisinę pagalbą (3 t. 177–179 b. l., 6 t. 37-38 b. l.). Atsakovas UAB „Gonitas“ bylą nagrinėjant kitos sudėties teismui pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas: 34,75 Eur (120 Lt) žyminis mokestis (1 t., b. l. 72), už dokumentų kopijas 11,22 Eur (38,75 Lt) (3 t., b. l. 148) ir 3,85 Eur (5 t., b. l. 31), išlaidos antstoliui – 86,88 Eur (300 Lt) (5 t., b. l. 91); išlaidos advokatų pagalbai apmokėti: 3113,42 Eur advokatui V. J. (5 t., b. l. 89, 92–96, 97–101), 2548,66 Eur advokatui V. P. (5 t., b. l. 89, 102–105, 106), 980 Eur advokatei V. V. (5 t., b. l. 89, 107–114). Atsakovas D. G. patyrė 2,67 Eur išlaidų už dokumentų kopijas (3 t., b. l. 55). Atsakovai UAB „Gonitas“ ir D. G. visas bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš ieškovės (3 t., b. l. 115).

21. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, todėl bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimu buvo patenkinta ? ieškovės reikalavimų ir tai atitinka 67 procentus ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimu bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos lygiomis dalimis tarp atsakovų O. S., UAB „Gonitas“ ir trečiojo asmens D. G., priteisiant iš kiekvieno po 897,47 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Atsižvelgiant į ieškovės patenkintų reikalavimų apimtį, bylinėjimosi išlaidos, patirtos iki Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo priėmimo perskirstytinos priteisiant iš atsakovų O. S., UAB „Gonitas“ ir trečiojo asmens D. G. ieškovei R. Ž. po 601,30 Eur (šešis šimtus vieną eurą 30 ct) bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės R. Ž. priteisiant 33 procentus, tai yra 2236,99 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt šešis eurus 99 ct) atsakovo  UAB „Gonitas“ patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės R. Ž. priteisti D. G. 0,88 euro centų (aštuoniasdešimt aštuonis euro ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovų O. S., UAB „Gonitas“ ir trečiojo asmens D. G. į valstybės biudžetą priteistina po 30,65 Eur (trisdešimt eurų 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovės R. Ž. į valstybės biudžetą priteistina 15,09 Eur (penkiolika eurų 9 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl atsakovo UAB „Gonitas“ patirtų atstovavimo išlaidų dydžio, nes šiais argumentais apeliantė nesirėmė nei priimant 2016 m. vasario 17 d., nei 2016 m. spalio 12 d. sprendimus (CPK 312 straipsnis).

 

22. Atsakovas UAB „Gonitas“ apeliacinėje instancijoje patyrė 316 Eur žyminio mokesčio išlaidų (6 t., b. l. 67) ir 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo paruošimą (6 t., b. l. 68, 69). Ieškovė R. Ž. patyrė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (6 t., b. l. 77, 78). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį iš atsakovo UAB „Gonitas“ ieškovei R. Ž. priteisia 402 Eur (keturis šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, o atsakovui UAB „Gonitas“ iš ieškovės R. Ž. 269,28 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

 

23. Ieškovė R. Ž. bylą nagrinėjant iš naujo patyrė 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tai patvirtina byloje esanti pažyma bei pinigų priėmimo kvitai (6 t., b. l. 121, 122–123). Atsakovas UAB „Gonitas“ bylą nagrinėjant iš naujo patyrė 920 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš jų priešieškinio paruošimas ir pateikimas teismui – 400 Eur, atsiliepimo paruošimas ir pateikimas teismui – 400 Eur, atstovavimas teisme 120 Eur, tai patvirtina byloje esantis prašymas, sąskaitos ir pavedimai (6 t., b. l. 127, 125–126, 127–128). Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovo UAB „Gonitas“ patirtos 920 Eur (devynių šimtų dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės.

 

24. Byloje atsakovas UAB „Gonitas“ pateikė duomenis apie 400 Eur patirtas teisinės pagalbos išlaidas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (6 t., 177–178 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 400 Eur suma yra pagrįsta, todėl nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apeliantės  atsakovo UAB „Gonitas“ naudai (LR CPK 98 str. 1 d.).

 

25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines teisės normas, tačiau netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Iš atsakovų O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Gonitas“ , į. k. 166821874, ir trečiojo asmens D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po 601,30 Eur (šešis šimtus vieną eurą 30 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Iš ieškovės R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Gonitas“, į. k. 166821874, priteisti 2236,99 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt šešis eurus 99 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Iš ieškovės R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 88 euro centų (aštuoniasdešimt aštuonis euro ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Iš atsakovų O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Gonitas“, į. k. 166821874, ir trečiojo asmens D. G. į valstybės biudžetą priteisti po 30,65 Eur (trisdešimt eurų 65 ct), išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovės R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą priteisti 15,09 Eur (penkiolika eurų 9 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

            Iš atsakovo UAB „Gonitas“, į. k. 166821874, priteisti ieškovei R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 402 Eur (keturis šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje. Atsakovui UAB „Gonitas“, į. k. 166821874, iš ieškovės R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 269,28 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

          Atsakovui UAB „Gonitas“, į. k. 166821874, priteisti iš ieškovės R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 920 Eur (devynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme“.

Likusią Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsakovui UAB „Gonitas“, į. k. 166821874, priteisti iš ieškovės R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

   Teisėjai                                                                                  Vytautas Kursevičius

 

                                                                                                   Lina Muchtarovienė

 

                                                                                                   Vilija Valantienė

                                                                                                                                             

 

 


Paminėta tekste:
  • CK4 4.36 str. Ginčai dėl daikto valdymo
  • CPK
  • CK4 4.75 str. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas
  • CPK 312 str. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus