Civilinė byla Nr. e3K-3-162-823/2021

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00003-2018-3  

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.8; 2.6.10.8; 2.8.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Metalistas Lt“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Metalistas LT“ ieškinį atsakovams S. Š., G. N., J. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Goneva“ dėl komercinės paslapties atskleidimu ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.   

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo,    atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Metalistas Lt“ kreipėsi į teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. N., S. Š., J. Š. ir UAB „Goneva“ 203 455,02 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad 2017 m. spalio pabaigoje gavo duomenų, jog jos darbuotojai – nestandartinių gaminių pardavimo vadovas G. N. ir štampuotų gaminių grupės vadovas S. Š., eidami darbo pareigas ir žinodami ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, tyčia nuslėpdami nuo ieškovės, įsigijo ir valdė su ieškove tiesiogiai konkuruojančio ūkio subjekto UAB „Goneva“ akcijas bei teikė šiai įmonei ieškovės konfidencialią informaciją. Ieškovei 2017 m. lapkričio 13 d. pareikalavus iš S. Š. ir G. N. raštu pasiaiškinti dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, G. N. žodžiu pripažino, kad jis kartu su S. Š. per UAB „Goneva“ vykdo veiklą, analogišką ieškovės vykdomai ūkinei komercinei veiklai, raštu pateikė sąrašą ieškovės esamų, buvusių ir (ar) potencialių klientų, su kuriais UAB „Goneva“ tiesiogiai sudarė prekių ir (ar) paslaugų tiekimo sutartis ar kuriems tiesiogiai tiekė prekes ir (ar) paslaugas. Ieškovė 2017 m. lapkričio 16 d. nutraukė darbo sutartis su S. Š. ir G. N.. Ieškovės teigimu, atsakovai (darbuotojai) atskleidė ieškovės klientų bei tiekėjų duomenų bazės duomenis konkuruojančiam ūkio subjektui, tokiu būdu pažeisdami įstatyme įtvirtintą pareigą saugoti konfidencialią informaciją, o atsakovė UAB „Goneva“ pažeidė pareigą nenaudoti kito ūkio subjekto komercinės paslapties bei perviliojo ieškovės klientus. Dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą.

4.       Pagrįsdama ieškiniu reikalaujamos atlyginti žalos dydį ieškovė paaiškino, kad jos patirta žala pasireiškia dvejopai: kaip ieškovės negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jeigu jos teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti (netiesioginiai nuostoliai), ir kaip nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas (UAB „Goneva“) iš to neteisėtai gavo pajamų (nepagrįstai praturtėjo). Ieškovės užsakymai iš vienos didžiausių jos klienčių bendrovės „ILC Construction AS“ per 2017 m. sumažėjo net 347 857,96 Eur. Pagal ieškovės 2017 m. gruodžio 22 d. pažymą ieškovės pelningumas siekė 38 proc. nuo atliktų pardavimų. Tokiu būdu dėl solidariųjų atsakovų veiksmų perviliojant klientę bendrovę „ILC Construction AS“ ieškovė negavo 132 186,02 Eur (347 857,96 Eur x 38 proc.) pelno, ir tai yra ieškovės negautos pajamos. Per 2017 metus UAB „Goneva“ gavo 187 550 Eur pardavimo pajamų ir šios pajamos yra atsakovų nepagrįstas praturtėjimas. Jeigu šie užsakymai būtų buvę pateikti ieškovei, ji iš pastarųjų užsakymų būtų gavusi 71 269 Eur pelno (187 550 Eur x 38 proc.). Taigi, iš viso dėl atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 203 455,02 Eur nuostolių. Žalą padarius bendrais veiksmais, atsakovų atsakomybė yra solidarioji.

5.       Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovų teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad: pirma, ji būtų gavusi tokias pajamas, kurias gavo UAB „Goneva“, jei nebūtų buvę atsakovų veiksmų; antra, kad atsakovai atskleidė ieškovės komercinę paslaptį ir ją panaudojo, nes ieškovės ir UAB „Goneva“ vykdoma veikla yra skirtinga; trečia, neįrodė informacijos, kurią ji laiko komercine paslaptimi, komercinės vertės, kokiomis priemonėmis buvo užtikrinama šios informacijos apsauga, ar informacijos apsauga atitiko jos vertę; ketvirta, neįrodė žalos dydžio ir kad atsakovės UAB „Goneva“ gautos pajamos gali būti laikomos ieškovės patirta žala. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad jeigu įmanoma atskirti, kokius veiksmus kiekvienas iš atsakovų atliko, kokia žala kilo dėl kiekvieno iš jų neteisėtų veiksmų, kiekvienas asmuo turi atsakyti atitinkama dalimi, o ne solidariai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Goneva“ 18 251,66 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, 426,30 Eur atstovavimo išlaidų, 674 Eur žyminio mokesčio atlyginimo; priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Goneva“, S. Š., G. N. 10 004,35 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas; kitus ieškinio reikalavimus atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai S. Š. ir G. N. pagal darbo sutartis bei vidaus darbo tvarkos taisykles buvo įsipareigoję saugoti ieškovės komercines paslaptis. Klientų duomenų bazėje esanti informacija buvo konfidenciali ir ji buvo žinoma atsakovams G. N. ir S. Š.. Bylos duomenys patvirtino ieškovės argumentus, kad atsakovai G. N. ir S. Š., dirbdami pas ieškovę, disponuodami ieškovės konfidencialia informacija, veikė savo įmonės interesais, perdavė šią informaciją UAB „Goneva“, tokiu būdu siekdami pritraukti į šią įmonę ieškovės klientus. Atsakovams buvo žinomi tam tikri ieškovės gamybiniai sprendimai ir jais buvo siūloma pasinaudoti. Informacija apie ieškovės klientus buvo persiunčiama UAB „Goneva“, buvo siekiama, kad užsakymus priimtų UAB „Goneva“. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad atsakovas G. N., gaudamas ieškovės klientų paklausimus dėl prekių ir (ar) paslaugų tiekimo, užsakymus nukreipdavo į UAB „Goneva“.

8.       Teismas pažymėjo, kad atsakovai neginčijo, jog UAB „Goneva“ ir ieškovė vykdė panašią veiklą, tačiau nurodė, kad klientų užsakymai ieškovei būtų buvę nuostolingi ir kad pačios ieškovės neva nebedomino klientai, teikę ieškovei finansiškai nepatrauklius užsakymus. Teismas, iš atsakovų paaiškinimų nustatęs, kad ieškovės finansinė situacija buvo pablogėjusi, ieškovei trūko pelningų užsakymų, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovės finansiškai nepatrauklūs užsakymai nedomino, šiuos atsakovų argumentus pripažino nepagrįstais. Teismas taip pat nusprendė, kad nors atsakovai pateikė įrodymų, jog dalis ieškovės klientų buvo nepatenkinti ieškovės įvykdytų užsakymų rezultatais, ieškojo alternatyvų ir UAB „Goneva“ buvo pasirinkta kaip pateikusi geriausius komercinius pasiūlymus, atsakovų veiksmai galėjo daryti įtaką klientų apsisprendimui užsakymą pateikti būtent UAB „Goneva“.  

9.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovų G. N. ir S. Š. neteisėti veiksmai pasireiškė ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimu ir perdavimu UAB „Goneva“, o UAB „Goneva“ neteisėta veika pasireiškė šios informacijos panaudojimu turint tikslą nesąžiningai konkuruoti. Atsakovų veiksmai neteisėtai atskleidžiant bei panaudojant ieškovės komercinę paslaptį yra tiesiogiai susiję. Atsakovai G. N. ir S. Š. žinojo, jog ieškovės klientų duomenys, duomenys apie ieškovės užsakymus yra komercinė paslaptis, tačiau neleistinai ją atskleidė konkuruojančiam ūkio subjektui, o UAB „Goneva“ pasinaudojo šia komercine paslaptimi, siekdama nesąžiningai konkuruoti bei įgyti konkurencinį pranašumą prieš ieškovę, todėl šie atsakovų veiksmai yra tyčiniai.

10.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos pasireiškė tuo, jog ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija tokį savo statusą prarado dėl neteisėtų tyčinių G. N. ir S. Š. veiksmų, ieškovė neteko galimybės gauti iš šios informacijos tokios komercinės naudos, kokią gavo iki duomenų atskleidimo, prarado dalį klientų ir jos gaunamos pajamos sumažėjo, o UAB „Goneva“ – padidėjo.

11.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, į bylą nebuvo pateikta įrodymų, leidžiančių spręsti, kad atsakovė J. Š. būtų atlikusi veiksmus, susijusius su ieškovės komercinės paslapties atskleidimu, jos panaudojimu UAB „Goneva“ interesais, todėl ieškinio reikalavimus šiai atsakovei teismas atmetė.

12.       Spręsdamas dėl ieškovei padarytos žalos dydžio pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius duomenis apie ieškovės gautas pardavimo pajamas iš buvusių klienčių bendrovių „HA-Mek AS“, „Scanda AS“, „ILC Construction AS“ 2016 ir 2017 metais, taip pat atsižvelgė į tai, kokias pajamas iš šių klienčių gavo atsakovė UAB „Goneva“. Nurodytų klienčių visišką praradimą arba žymų jų užsakymų sumažėjimą teismas vertino kaip tikėtiną ieškovės pajamų praradimą, sudarantį prielaidas skaičiuoti nuostolius. Teismas nusprendė, kad prie šios sumos tikslinga pridėti atsakovės iš klientės bendrovės „Iec-Entreprenor AS“ gautas pardavimo pajamas, kurios sudarė 18 416 Eur, nes nustatyta, jog ši klientė buvo nukreipta į UAB „Goneva“. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės negautos pardavimų pajamos 2017 m. yra 3 818 379,27 Eur.

13.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, siekiant ieškovės negautų pajamų dydį apskaičiuoti taikant ieškovės grynojo pelno maržą, reikėtų vertinti, kokia ši marža buvo dar iki atsakovams atliekant neteisėtus veiksmus, tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Iš ieškovės finansinių rodiklių, buvusių 2016 metais, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pardavimo pajamos šį laikotarpį sudarė 5 813 437 Eur, o grynasis pelnas – 42 906 Eur, t. y. ieškovės grynojo pelno marža buvo tik 0,74 procento. Dėl to pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo žalos dydį apskaičiuoti vadovaujantis ieškovės nurodoma 38 procentų pelno marža. Apskaičiuodamas ieškovės negautų pajamų dydį, teismas vertino, kad ieškovės grynasis pelningumas sudarytų 0,74 procento (pagal 2016 m. duomenis), todėl ieškovės grynasis pelnas, gavus 3 818 379,27 Eur vertės užsakymus, būtų buvęs 28 256,01 Eur, o ne 203 455,02 Eur.

14.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nepagrįsto praturtėjimo suma visuomet priteisiama dalimis, priklausomai nuo kiekvieno asmens gautos naudos, o tais atvejais, kai nepagrįsto praturtėjimo suma nepadengia visos negautų pajamų sumos, skirtumas priteisiamas taikant dalinę atsakomybę, jeigu įmanoma nustatyti prievolės dalis. Jei prievolės dalių nustatyti negalima, šiam skirtumui taikoma solidarioji atsakomybė. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Goneva“ iš klientų pardavimų gautas grynasis pelnas sudarė 18 251,66 Eur, pirmosios instancijos teismas šią sumą priteisė ieškovei kaip jos negautas pajamas iš šią naudą gavusios atsakovės UAB „Goneva“. Negautų pajamų sumą, dėl kurios nebuvo galima nustatyti prievolės dalių (10 004,35 Eur), pirmosios instancijos teismas priteisė solidariai iš G. N., S. Š. ir UAB „Goneva“.

15.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Metalistas LT“ ir atsakovų UAB „Goneva“, G. N. apeliacinius skundus bei atsakovo S. Š. prisidėjimą prie atsakovų apeliacinio skundo, 2020 m. vasario 20 d. nutartimi pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Goneva“ 33 422,36 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitus ieškinio reikalavimus atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

16.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, jog dėl neteisėtų atsakovų G. N. ir S. Š. veiksmų, perduodant informaciją, sudarančią ieškovės komercinę paslaptį, atsakovei UAB „Goneva“ ir (ar) nukreipiant ieškovės klientus į UAB „Goneva“, dalis ieškovės klientų ėmė bendradarbiauti tik su UAB „Goneva“ arba perleido šiai bendrovei dalį užsakymų. Jei nurodyti darbuotojai nebūtų atlikę minėtų neteisėtų veiksmų, tikėtina, kad UAB „Goneva“ nebūtų pradėjusi bendradarbiauti su ieškovės buvusiais ir (ar) esamais klientais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei nagrinėjamoje byloje nekilo pareiga įrodinėti santykių su UAB „Goneva“ perviliotais ieškovės klientais ilgalaikiškumo ar tęstinio pobūdžio, šiuo atveju pakako įrodyti, kad ieškovė plėtojo verslo santykius su ginčo klientais ir dėl UAB „Goneva“ neteisėto pasinaudojimo ieškovės komercine paslaptimi šie klientai ėmė bendradarbiauti (ir) su atsakove. Atsakovės UAB „Goneva“ veiksmus, šiai pasinaudojant neteisėtai įgyta komercine paslaptimi bei perviliojant ieškovės klientus pasinaudojus komercinę paslaptį sudarančia informacija, apeliacinės instancijos teismas pripažino nesąžiningos konkurencijos veiksmais Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3punkto prasme bei neteisėtais veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalies prasme.

17.       Įvertinęs byloje esančius duomenis, patvirtinančius klientės bendrovės „ILC Construction AS“ ir ieškovės ginčus dėl ieškovės paslaugų kokybės, leidžiančius spręsti, kad būtent tai lėmė ieškovės pajamų sumažėjimą iš pastarosios klientės 2017 metais, lyginant su 2016 metais, apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės negautų pajamų iš klientės bendrovės „ILC Construction AS“ buvimo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad egzistavo priežastinis ryšys tarp atsakovų G. N. ir S. Š. neteisėtų veiksmų, atskleidžiant ieškovės komercinę paslaptį, ir neigiamų padarinių, pasireiškusių atsakovės UAB „Goneva“ nepagrįstu praturtėjimu dėl ieškovės klienčių bendrovių „ILC Construction AS“, „Skanda AS“, „Ha-Mek AS“, „uteDESIGN AS“, „Iec-Entreprenor AS“, „Komplett Montasje AS“, „Lanab Desing AB“, UAB „Griauna“, UAB „Belvika“ perviliojimo. Jeigu atsakovai nebūtų neteisėtai disponavę ieškovės komercine paslaptimi, jie nebūtų galėję minėtų klienčių nukreipti į UAB „Goneva“ ir (ar) UAB „Goneva“ nebūtų galėjusi jiems pateikti palankesnių komercinių pasiūlymų.

18.       Spręsdamas dėl ieškovei padarytos žalos dydžio apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, ir nurodė, kad bylose dėl žalos, kilusios atskleidus komercinę paslaptį, atlyginimo gali būti reiškiami reikalavimai dėl: 1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginių nuostolių) priteisimo; 2) negautų pajamų (netiesioginių nuostolių) priteisimo; 3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimus dėl negautų pajamų iš klientės bendrovės „ILC Construction AS“ ir nepagrįsto atsakovės praturtėjimo dėl visų kitų klienčių, įskaitant ir pastarąją, priteisimo. Tik apeliaciniame skunde ieškovė ėmė teigti, kad ji žalą kildina iš: pirma, ieškovės pardavimų smukimo dėl melagingos informacijos paskleidimo ir kliento nukreipimo tretiesiems asmenims (negautos pajamos, kurias ieškovė skaičiuoja remdamasi savo pajamų sumažėjimu); antra, ieškovės negautų pardavimų pajamų, kurios būtų buvusios gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovų veiksmų ir visi klientai būtų prekes ir (ar) paslaugas pirkę iš ieškovės, kurias ieškovė skaičiuoja remdamasi atsakovės gautomis pajamomis. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šis žalos skirstymas yra pateiktas tik apeliaciniame skunde, todėl nereikšmingas, o ieškovės reikalavimai apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjami tokie, kokie buvo suformuluoti ieškinyje bei atitinkamai kokie buvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme.

19.       Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstais atsakovų argumentus, kad, priteisus ieškovės negautas pajamas už 2017 m. iš klienčių bendrovių „Ha-Mek AS“ ir „Skanda AS“, buvo peržengtos ieškinio reikalavimų ribos ir kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti tik dėl ieškovės reikalavimo priteisti nepagrįstą atsakovės praturtėjimą, gautą perviliojus klientes bendroves „Ha-Mek AS“ ir „Skanda AS“, pagrįstumo.

20.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti tiek negautas pajamas dėl užsakymų iš klientės bendrovės „ILC Construction AS“ 2017 m. sumažėjimo (132 186,02 Eur), tiek atsakovės nepagrįstą parturtėjimą, perviliojus šią klientę (10 000 Eur). Kolegija sutiko su atsakovų argumentu, jog reikalavimas priteisti negautas pajamas iš prekybos su bendrove „ILC Construction AS“ pirmosios instancijos teismo neturėjo būti tenkintas, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog 347 857,96 Eur pajamų 2017 m. ji prarado būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo, perviliojus klientę bendrovę „ILC Construction AS“, pirmosios instancijos teismas atmetė nepateikęs jokių tokio procesinio sprendimo motyvų, nors bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Goneva“ užmezgė verslo santykius su bendrove „ILC Construction AS“ pasinaudojusi ieškovės komercine paslaptimi, o tai sudaro pagrindą reikalavimą dėl nepagrįsto atsakovės praturtėjimo, perviliojus šią klientę, tenkinti.

21.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti žalos, pasireiškusios nepagrįstu praturtėjimu iš esamų ir (ar) buvusių ieškovės klienčių bendrovių „Skanda AS“, „Ha-Mek AS“, „uteDESIGN AS“, „Komplett Montasje AS“, „Lanab Desing AB“, UAB „Griauna“, UAB „Belvika“, atlyginimą, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog UAB „Goneva“ 2017 m. pradėjo bendradarbiauti su pastaraisiais ūkio subjektais, pasinaudojusi ieškovės komercine paslaptimi. Tuo tarpu į bylą pateikti atsakovų susirašinėjimai „Viber“ programėle bei elektroniniu paštu neleidžia spręsti, kad UAB „Anvalda“, UAB „Elga“, UAB „Norac“ turėjo tapti ieškovės klientėmis, tačiau dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo perviliotos į UAB „Goneva“, todėl šios dalies ieškovės reikalavimai yra atmestini.

22.       Kolegija sutiko su ieškovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, taikė netinkamą pelno maržą, tačiau pažymėjo, jog tai lemia kitos priežastys, nei nurodo ieškovė. Ieškovė pelno maržą siejo su žala, pasireiškusia ieškovės negautų pajamų forma, o nagrinėjamu atveju buvo reikšminga pelno marža, kuri turi būti taikoma apskaičiuojant žalą, pasireiškiančią atsakovės nepagrįsto praturtėjimo forma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad ieškovei priteistinos žalos atlyginimas turi būti apskaičiuotas nustatant UAB „Goneva“ iš klienčių bendrovių „LC Construction AS“, „Skanda AS“, „Ha-Mek AS“, „uteDESIGN AS“, „Iec-Entreprenor AS“, „Komplett Montasje AS“, „Lanab Desing AB“, UAB „Griauna“, UAB „Belvika“ 2017 m. gautą bendrąjį pelną (taikant atsakovės bendrojo pelno maržą, sudarančią 23,34 proc.). UAB „Goneva“ į bylą pateiktos 2018 m. rugsėjo 4 d. ataskaitos apie faktinius pastebėjimus 5 priede nurodyta, kad 2017 m. UAB „Goneva“ bendrasis pelnas, gautas iš klientės bendrovės „ILC Construction AS“, sudaro 5088,99 Eur, „Skanda AS“ – 11 125,70 Eur, „Ha-Mek AS“ – 1193,74 Eur, „uteDESIGN AS“ – 2626,29 Eur, „Iec-Entreprenor AS“ – 9613,23 Eur, „Komplett Montasje AS“ – 1433,35 Eur, „Lanab Desing AB“ – -1,44 Eur, UAB „Griauna“ – 8,50 Eur, iš viso – 31 088,36 Eur. Tuo tarpu iš UAB „Belvika“ bendrasis pelningumas sudaro 2334 Eur (10 000 Eur x 23,34 procento). Taigi ieškovei priteistinas žalos atlyginimo dydis sudaro 33 422,36 Eur.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, perskaičiavęs ieškovei priteistinos žalos atlyginimo dydį ir remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju žalos, padarytos ieškovei nepagrįstu atsakovės UAB „Goneva“ praturtėjimu, atlyginimas priteistinas tik iš UAB „Goneva“, nes pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą yra asmeninė, tenkanti tik turtą be pagrindo gavusiam asmeniui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24.       Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Metalistas Lt“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 25 879,70 Eur žalai atlyginti ir atmestas ieškinio reikalavimas atsakovams G. N. ir S. Š., bei perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1.                      Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl žalos apskaičiavimo nesąžiningos konkurencijos bylose ir visiško nuostolių atlyginimo principo. Ieškovė patirtą žalą šioje byloje įrodinėjo negautų pajamų forma ir ieškovės žala, pasireiškusi negautomis pajamomis, žymiai viršijo atsakovės naudą, gautą nepagrįstai praturtėjus. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas priteisė ieškovei atsakovės nepagrįstu praturtėjimu įgytą naudą, o ne realiai nukentėjusio asmens patirtą žalą – ieškovės iš konkrečių sandorių negautą bendrąjį pelną. Apskaičiuojant ieškovės negautas pajamas turėjo būti taikomas ne atsakovės (23,34 proc.), o ieškovės bendrasis pelningumo rodiklis (38 proc.). 

24.2.                      Ieškinyje nurodyti reikalavimai, kurie buvo konkretizuoti ir tiksliai apibrėžti kaip reikalavimai atlyginti ieškovės patirtus nuostolius negautų pajamų forma teismo posėdžių metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neriboja teismo pareigos taikyti tinkamą ieškovei priteistino žalos atlyginimo apskaičiavimo metodą.

24.3.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė solidariosios atsakomybės taisykles ir nukrypo nuo aktualių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimų šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo visų trijų atsakovų (G. N., S. Š. ir UAB „Goneva“) neteisėtus veiksmus, ieškovei padarytos žalos faktą, taip pat priežastinį ryšį, tačiau netaikė CK 6.279 straipsnio 1 dalies. Apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai nevertino atsakovų G. N. ir S. Š. naudos, gautos atlikus neteisėtus veiksmus.

25.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai G. N., S. Š. ir UAB „Goneva“ prašo atmesti kasacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1.                      Ieškovė šioje byloje buvo pareiškusi labai konkrečius reikalavimus: reikalavimą dėl savo negautų pajamų priteisimo, siejamą su vienintele kliente bendrove „ILC Constructions AS“ (šis ieškovės reikalavimas apeliacinės instancijos teismo buvo atmestas ir šios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies ieškovė kasaciniu skundu neskundžia), ir reikalavimą dėl atsakovės UAB „Goneva“ nepagrįstu praturtėjimu gautos naudos priteisimo, nurodant, kad atsakovė gavo pajamų iš konkrečių įmonių („Skanda AS“, „Ha-Mek AS“, „uteDESIGN AS“, „Ice Enterprenor AS“, „ILC Construction AS“, „Komplett Montasje AS“, „Lanab Desing AB“, UAB „Griauna“, UAB „Belvika“, UAB „Anvalda“, UAB „Elga“, UAB „Norac“). Ieškovė savo reikalavimą grindė atsakovės pajamomis ir tuo, kad atsakovė (bendrovė) nepagrįstai praturtėjo, t. y. ieškovė apibrėžė šios bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovė neįrodinėjo, kiek konkrečiai pajamų būtų gavusi iš pirmiau nurodytų įmonių. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas ieškovės reikalavimų ribų, teisingai išsprendė ginčą pagal nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatas.

25.2.                      Ieškovui pareiškus reikalavimą dėl gautos naudos (nepagrįsto praturtėjimo) sumos priteisimo, turi būti nustatoma konkreti suma, kuri yra susijusi su pažeidėju (atitinkamai ir pažeidėjo pelningumo rodikliais), todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai žalos atlyginimą kaip pažeidėjo gautą naudą, šią apskaičiuojant taikant ieškovės įmonės pelningumo rodiklį (38 proc.), neatitinka teismų praktikos išaiškinimų, be to, išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų.

25.3.                      Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą yra asmeninio pobūdžio ir tenka tik turtą gavusiam asmeniui, o ne visiems atsakovams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

26.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

27.       Ieškovė ieškiniu nagrinėjamoje byloje buvo pareiškusi reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 203 455,02 Eur žalos atlyginimą, iš kurio 132 186,02 Eur ieškovės buvo siejama su pajamų, gautų iš klientės bendrovės „ILC Construction AS“, sumažėjimu, o 71 269 Eur – su ieškovės žala, atsiradusia dėl ieškinyje nurodytų klienčių perviliojimo į UAB „Goneva“. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės reikalavimą dėl 132 186,02 Eur negautų pajamų priteisimo pripažino atmestinu, o reikalavimą dėl 71 269 Eur žalos, siejamos su klientų perviliojimu, atlyginimo tenkino iš dalies. Kasaciniu skundu ginčijama tik pastaroji apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis. Teisėjų kolegija, nenustačiusi šioje byloje pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas, toliau pasisakys tik dėl kasaciniu skundu apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo.

28.       Nesutikdama su skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi ieškovė kasaciniame skunde kelia teisės klausimą, ar iš nesąžiningos konkurencijos, neteisėtai atskleidus komercinę paslaptį ir ja pasinaudojus, gauta nauda ieškovui turėtų būti priteisiama taikant civilinę atsakomybę ar nepagrįsto praturtėjimo institutą. Su tuo susiję teisiniai kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai sudaro nagrinėjamos bylos kasacijos ribas.

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, atlyginimą, aiškinimo ir taikymo

29.       Ginčo teisinių santykių metu atsakomybę už komercinių paslapčių atskleidimą ir (arba) panaudojimą reglamentavo CK 1.116 straipsni? 4 dalis  (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d.), kurioje buvo nurodyta, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu. Nuo 2018 m. birželio 1 d. įsigaliojusi CK 1.116 straipsnio redakcija galimų priteisti nuostolių rūšių nedetalizuoja ir įtvirtina nuostatą, jog komercinių paslapčių apsaugą nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo nustato įstatymas (CK 1.116 straipsnio 3 dalis). 

30.       Nuo 2018 m. birželio 1 d. žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, atlyginimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas. Šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jis neteisėtai gauna, naudoja arba atskleidžia komercinę paslaptį, privalo atlyginti komercinės paslapties turėtojui turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo. Nustatydamas turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, dydį, teismas atsižvelgia į komercinės paslapties turėtojo faktiškai patirtas komercinės paslapties sukūrimo, tobulinimo ir naudojimo išlaidas, jo negautas pajamas, fizinio ar juridinio asmens, neteisėtai gavusio, panaudojusio arba atskleidusio komercinę paslaptį, gautą naudą ir kitas svarbias aplinkybes.

31.       Iš Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 8 straipsnio lingvistinės formuluotės matyti, kad nuostata „iš neteisėtų veiksmų gauta nauda“ šiame straipsnyje aiškintina būtent civilinės atsakomybės instituto normų kontekste (kaip vienas iš kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgiama nustatant turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, dydį). Tuo tarpu ginčui aktualios redakcijos CK 1.116 straipsni? 4 dalyje pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, apibrėžtos kaip nepagrįstas praturtėjimas, tiesiogiai neįvardijant, kokio civilinės teisės instituto – civilinės atsakomybės ar nepagrįsto praturtėjimo – normomis turi būti vadovaujamasi tuo atveju, kai ieškovas jam padarytą žalą sieja su asmens, neteisėtai gavusio, panaudojusio arba atskleidusio komercinę paslaptį, gauta nauda.

32.       Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties išvados šiuo klausimu grindžiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, kurioje išaiškinta, kad žala, apibrėžta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje, gali būti trejopo pobūdžio: 1) tiesioginiai nuostoliai, atsiradę dėl komercinės paslapties paviešinimo, pasireiškia kaip paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos; 2) netiesioginiai nuostoliai pasireiškia kaip komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti; 3) nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas ar asmuo iš to neteisėtai gauna pajamų (nepagrįstas praturtėjimas) (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), todėl tokio pobūdžio bylose gali būti reiškiami reikalavimai dėl: 1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 2) negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 89, 93 punktai). 

33.       Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje taip pat buvo išaiškinta, kad pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą yra asmeninė pareiga, tenkanti tik turtą gavusiam asmeniui. Jo atsakomybė negali būti solidari su kitu asmeniu, nes konkreti tokių pajamų suma ir neteisėtas jų gavėjas visai atvejais turi būti nustatyti. Jei dėl gautų pajamų nepagrįstai praturtėja keletas asmenų, jie atsako ta dalimi, kokia praturtėjo. Ši kasacinio teismo išvada tiesiogiai siejama su CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 102 punktas).

34.       Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl rėmimosi teismo precedentais, ne kartą pažymėta, kad precedentais reikia remtis itin apdairiai. Vertinant, ar precedentas tinkamas, be kita ko, būtina atsižvelgti į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal precedento taikymo taisykles, esant skirtingiems teismo precedentams, turi būti taikomas vėlesnis iš jų.

35.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktika, susijusi su žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, atlyginimu, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 priėmimo buvo plėtojama ir iš dalies keičiama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 išaiškino, kad CK 1.116 straipsnio 4 dalies nuostata, jog pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu, negali būti suprantama taip, kad nukentėjęs asmuo reikalauti priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gautą naudą gali tik reikšdamas reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo. Nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų nukentėjęs asmuo savo pažeistas teises turi ginti reikšdamas ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo bei iš neteisėtų veiksmų gauta nauda turi būti priteisiama remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, o nepagrįsto praturtėjimo institutu galima remtis tik negalint nukentėjusio asmens teisių apginti taikant civilinės atsakomybės institutą. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 89.3 punkto nuoroda į CK 6.237 straipsnio 1 dalį vertintina tik kaip nuoroda į subsidiarų nukentėjusio asmens teisių gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 83 punktas).

36.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, toliau plėtodamas teismų praktiką dėl CK 1.116 straipsnio 4 dalies ir CK 6.249 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 pasisakė dėl solidariosios atsakomybės taikymo galimybės ir pažymėjo, kad, reiškiant ieškinį Konkurencijos įstatymo ir (ar) CK 1.116 straipsnio pagrindu, taikytinos ir bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, taigi ir CK 6.249 straipsnio nuostatos dėl atsakingo asmens gautos naudos ar nukentėjusio asmens negautų pajamų atlyginimo, todėl, vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 55 punktas).

37.       Kasacine tvarka skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis priimta 2020 m. vasario 20 d., t. y. jau po šios nutarties 35–36 punktuose aptartų kasacinio teismo išaiškinimų. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, atlyginimo priteisimo. Šis pažeidimas savo ruožtu lėmė tai, kad dalis nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių apeliacinės instancijos teismo liko nenustatytos ir neįvertintos.

38.       Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstu atsiliepime į kasacinį skundą nurodytą argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo dėl ieškovės pareikšto reikalavimo spręsti pagal nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatas, nes to reikalavo ieškiniu apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

39.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tinkamas materialiosios teisės normų aiškinimas ir taikymas nepripažįstamas apeliacinio skundo ribų peržengimu, jeigu apeliantas ir neišvardija visų su ginčo dalyku susijusių teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo, kaip ir bet kurio kito teisingumą vykdančio teismo, pareiga – savarankiškai, klausant tik įstatymo kvalifikuoti bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014).

40.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, iš ieškovės šioje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų nėra pagrindo daryti vienareikšmės išvados, kad ieškovė, reikalaudama žalos, padarytos ieškinyje nurodytų klientų perviliojimu, atlyginimo, rėmėsi nepagrįsto praturtėjimo institutu. Nors ieškinyje nurodoma, kad ieškovės patirta žala, be kita ko, pasireiškė kaip nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas (UAB „Goneva“) iš to neteisėtai gavo pajamų (nepagrįstai praturtėjo) (ieškinio 2.41, 2.46 punktai), vėliau, pagrįsdama reikalaujamo priteisti žalos atlyginimo dydį, ieškovė nurodė jį skaičiuojanti kaip savo negautas pajamas, t. y. kaip pelną, kurį ji pati būtų gavusi, jeigu nuviliotų klientų užsakymai būtų buvę pateikti ieškovei (ieškinio 2.47 punktas). Pažymėtina ir tai, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje teismui pateiktas 2017 m. gruodžio 28 d., t. y. dar iki šios nutarties 35–36 punktuose aptartų aktualių kasacinio teismo išaiškinimų, ieškinyje, formuluojant teisinius ieškinio pagrindus, remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, t. y. tam tikras ieškinio reikalavimų prieštaravimas šiuo atveju buvo nulemtas ieškinio pateikimo momentu egzistavusios kasacinio teismo praktikos.

41.       Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisė reikalauti priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gautą naudą nukentėjusiam asmeniui garantuojama ir CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis. Vienas iš civilinės atsakomybės taikymo tikslų – kompensacinis, t. y. grąžinti nukentėjusį asmenį į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo. Be to, civilinės atsakomybės taikymu siekiama neleisti pažeidėjui pasilikti iš pažeidimo gautos naudos. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį pažeidėjo gauta nauda patenka į civilinės atsakomybės – žalos institutą, todėl, sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pažeidėjo neteisėtai gautos naudos forma, turi būti laikomasi civilinei atsakomybei būdingų principų ir tikslų, visų pirma kompensacinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 80, 81, 84 punktai).

42.       CK 6.249 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsakingo asmens gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Šia teisės norma siekiama palengvinti įrodinėjimo procesą, pripažįstant, kad atsakovo dėl jo kaltų veiksmų neteisėtai gauta nauda patvirtina ieškovo turtinius praradimus. Tačiau nurodyta nuostata nėra paneigiamas visiško žalos atlyginimo principas ir ieškovo teisė reikalauti žalos, viršijančios atsakingo asmens gautą naudą, proceso įstatymų nustatyta tvarka įrodžius savo reikalavimų pagrįstumą (t. y. pagrindus, kad konkrečiu atveju ieškovo patirta žala yra didesnė, nei iš neteisėtų veiksmų pažeidėjo gauta nauda). Kai byloje pareiškiamas reikalavimas atlyginti ir negautas pajamas, ir neteisėtai gautą naudą, o žalą patyrusio asmens negautos pajamos iš esmės sutampa su komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens gauta nauda, turi būti tenkinamas didesnis reikalavimas, nes tai atitiktų visiškos žalos atlyginimo ir non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 99 punktas).

43.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas žalą, padarytą ieškovei perviliojus ieškinyje nurodytas klientes, skaičiavo kaip ieškovės negautas pajamas dėl užsakymų sumažėjimo, negautoms ieškovės pardavimų pajamoms taikydamas 0,74 proc. ieškovės pelno maržą. Apeliaciniame skunde ieškovė, be kita ko, rėmėsi netinkamu pelno maržos taikymu (pačios ieškovės teigimu, turėjo būti taikoma 38 proc. jos pelno marža). Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad žalos, kaip ieškovės negautų pajamų, apskaičiavimas pagal byloje pareikštus reikalavimus nėra aktualus, dėl ieškovės argumentų, susijusių su taikytina ieškovės pelno marža, nepasisakė, o ieškovei priteistinos žalos atlyginimą skaičiavo kaip UAB „Goneva“ gautą naudą, t. y. pagal šios atsakovės, o ne ieškovės, pelno maržą (skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties 53 punktas).

44.       Esant pareikštam reikalavimui priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų neteisėtai gautą naudą netiesioginiai nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami ir jų atlyginimas priteisiamas pagal tai, kiek pajamų konkrečiai iš naudojimosi komercine paslaptimi gavo pažeidėjas, t. y. iš pažeidėjo išreikalautina ta naudos dalis, kurią jis gavo dėl neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 87 punktas). Taigi, apskaičiuodamas UAB „Goneva“ gautą naudą apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė būtent UAB „Goneva“, o ne ieškovės, pelno maržą. Tačiau, ieškovei šioje byloje remiantis tiek pažeidėjos gauta nauda, tiek savo negautomis pajamomis kaip žalos apskaičiavimo kriterijais bei teigiant, kad jos negautos pajamos konkrečiu atveju yra didesnės, nei pažeidėjos gauta nauda, teismas turėjo vertinti ne tik UAB „Goneva“ gautos naudos, bet ir ieškovės negautų pajamų dydį. Minėta, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, t. y. dėl atsakovės argumentų, susijusių su netinkamu jos negautų pajamų apskaičiavimu pirmosios instancijos teisme, nepasisakė ir jų nevertino.

45.       Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta teisiškai pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas, šalių ginčą spręsdamas išimtinai pagal nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatas, nukrypo nuo aktualių kasacinio teismo išaiškinimų dėl bendrais kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo (šios nutarties 36 punktas) ir nepagrįstai nenustatė atsakovų G. N. ir S. Š. civilinės atsakomybės sąlygų, priteisdamas ieškovei žalos atlyginimą tik iš atsakovės UAB „Goneva“.  

Dėl bylos procesinės baigties

46.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, atlyginimą, nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos, dėl to liko nenustatytos ir neįvertintos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovei priteistinos žalos atlyginimo dydžiu, taip pat neišspręstas klausimas dėl bendrais kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Išvardyti pažeidimai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl, panaikinus kasaciniu skundu apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui pagal šios nutarties 27 punkte apibrėžtas ribas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

47.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 8,48 Eur tokių išlaidų.

48.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1210 Eur, atsakovė UAB „Goneva“ – 2873,75 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

49.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  Goda Ambrasaitė-Balynienė

Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė