Civilinė byla Nr. 2VP-12043-889/2017
(Proceso Nr. 2-06-3-09536-2017-4)
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.24
(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. rugsėjo 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė,
sekretoriaujant Dovilei Paliokienei,
dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos atstovei A. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo neįvykdymą, suinteresuoti asmenys M. R., J. I., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėja antstolė Vida Daugirdienė kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-03 nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1683-524/2016 nevykdymo ir J. I. taikyti įstatyme numatytas sankcijas. Nurodo, kad vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-03 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2S-1683-524/2016, kuria teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną ieškovo M. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. R. tvarką, pagal kurią ieškovas M. R. ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę (antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais) bendrauja su vaiku naudojantis interneto ar telefono ryšiu („Skype“, „Viber“ ar panašios programos). Pokalbio trukmė – ne mažiau 15 – 20 minučių, pradžia – 20:00 val. pagal Lietuvos laiką (arba kitu šalių iš anksto „Skype“ programa raštu suderintu laiku). J. I. nevykdo Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-03 nutarties.
Suinteresuotas asmuo M. R. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo antstolės pareiškimą tenkinti, M. R. naudai iš J. I. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kiekvieną laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytą bendravimo dieną, nurodytu laiku kreipiasi į J. I. su prašymu sudaryti sąlygas bendravimui, tačiau prašymai nėra įgyvendinami, J. I. piktnaudžiauja savo teisėmis, iki šiol nesudaro tinkamų bendravimo sąlygų, kenkia vaiko interesams.
Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad pareiškimas turi būti tenkintas. Teigė, kad suinteresuotas asmuo M. R. rodo iniciatyva bendrauti su vaiku, o J. I. nesudaro tam galimybių.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016-11-03 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2S-1683-524/2016 nustatė laikiną tėvo M. R. bendravimo tvarką su dukra M. R., pagal kurią M. R. ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę (antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais) bendrauja su vaiku naudojantis interneto ar telefono ryšiu („Skype“, „Viber“ ar panašios programos). Pokalbio trukmė – ne mažiau 15 – 20 minučių, pradžia – 20:00 val. pagal Lietuvos laiką (arba kitu šalių iš anksto „Skype“ programa raštu suderintu laiku).
Antstolė V. Daugirdienė 2017-07-03 pareiškime nurodė, jog 2017-01-20 išieškotojo atstovė advokatė D. G. telefonu informavo, kad J. I. nevykdo teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, tėvas M. R. negali susisiekti su dukra M. teismo nutartimi nustatytu laiku. Su J. I. telefonu ir elektroniniu paštu susisiekti nepavyko. Jos darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad darbuotoja yra komandiruotėje užsienio valstybėje, todėl kviečiama į antstolės kontorą nurodytu laiku atvykti negali, įsipareigojo įteikti antstolės šaukimą J. I. atvykti į antstolės kontorą, kai tik grįš iš komandiruotės. 2017-04-28 J. I. atvykusi į antstolės kontorą pateikė paaiškinimą, kad dukra yra per maža, kad galėtų 20 minučių bendrauti su tėvu, dukra tuo laiku jau guldoma miegoti, be to dažnai serga, ji pati dėl slenkančio darbo grafiko būna išvykusi, todėl negali sudaryti tokių sąlygų, kaip nurodyta teismo nutartyje. J. I. buvo įspėta dėl atsakomybės už antstolio reikalavimo nevykdymą, ji įsipareigojo vykdyti teismo nutartį, netrukdyti tėvui ir dukrai bendrauti. 2017-05-29, 2017-06-13 gauti išieškotojo atstovės pranešimai, kad J. I. visiškai nevykdo teismo nutarties, nurodytu laiku tėvui nesudaro sąlygų bendrauti – prie įjungto kompiuterio niekas neprieina, į telefono skambučius J. I. neatsiliepia. 2017-06-16 J. I. antstolei paaiškino, kad specialiai nedaro kliūčių, kad tėvas su dukra galėtų bendrauti, šiuo metu yra vasaros laikas, ji iki vėlyvo meto būna su vaiku lauke, dukra yra per mažas, kad galėtų betarpiškai 20 minučių bendrauti kompiuteriu. Paskutinį kartą dukra gyvai tėvą matė 2015 metų rugpjūčio mėnesį, kai jos buvo nuvykusios į svečius pas vaiko tėvą M. R. Amerikoje. Jos manymu dukra yra pamiršusi kaip atrodo tėvas, šiuo metu jis jai yra svetimas žmogus.
Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis). CPK 585 straipsnis imperatyviai nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas (CPK 18 straipsnis).
Už antstolio reikalavimų įvykdyti sprendimą nevykdymą be svarbių priežasčių neįvykdžiusiam asmeniui teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – skirti įstatymo nustatyto dydžio baudas. Vykdymo procese bauda už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą (CPK 771 straipsnio 6 dalis), teismo skiriama išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Teismas pažymi, jog pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą (CPK 771 straipsnis), dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.
Kaip minėta, M. R. atstovė kreipėsi į antstolę dėl to, kad skolininkė J. I. nevykdo teismo nutarties. Taip pat ir antstolė nurodo, jog skolininkė J. I. nevykdo 2016-11-03 teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1683-524/2016. Iš pateiktos vykdomosios bylos ir civilinės bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų matyti, jog tarp šalių yra susiklostę gana įtempti santykiai. Suinteresuotas asmuo J. I. nurodė, kad dukra yra per maža, kad galėtų 20 minučių bendrauti su tėvu, dukra tuo laiku jau guldoma miegoti, be to dažnai serga, ji pati dėl slenkančio darbo grafiko būna išvykusi, todėl negali sudaryti tokių sąlygų, kaip nurodyta teismo nutartyje. Iš teismui suinteresuoto asmens atstovės pateikto susirašinėjimo tarp M. R. ir J. I. nustatyta, kad J. I. nesudaro sąlygų M. R. pabendrauti su dukra M. R.. J. I. arba neatsako į M. R. skambučius, arba nurodo, kad dukra negali pabendrauti su tėvu dėl įvairių priežasčių. Ištyrus byloje esančius įrodymus ir išklausius išvadą byloje teikiančios institucijos atstovės teismo posėdyje, nustatyta, jog M. R. nepavyksta pabendrauti su dukra Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-03 nutartyje nustatyta tvarka.
Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, galima daryti išvadą, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nevykdoma. Teismo nutarties nevykdymas nagrinėjamu atveju negali būti pateisinamas objektyviomis priežastimis. J. I. turi imtis priemonių, kad vaikas ir tėvas galėtų palaikyti ryšį ir bendrauti. J. I. neužtikrina vaiko bei tėvo bendravimo teismo nutartyje nustatyta tvarka, todėl antstolės pareiškimas dėl teismo nutarties nevykdymo tenkintinas ir suinteresuotam asmeniui J. I. už teismo nutarties nevykdymą skirtina 100 Eur bauda už laikotarpį iki 2017-07-03 antstolės pareiškimo dėl teismo nutaties vykdymo priėmimo dienos (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Skiriant baudą J. I., atsižvelgta į nutarties nevykdymo laikotarpį, sudėtingas nutarties vykdymo sąlygas, teisingumo ir protingumo principus.
Pažymėtina, kad jei J. I. netinka tokia teismo nutartimi vaiko bendravimo tvarka su tėvu, ji gali kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nustatant kitokią laikiną tėvo su dukra bendravimo tvarką, nes teismo nutatis dėl laikinųjų apsaugos piremonių taikymo yra galiojanti ir privalo turi būti vykdoma joje nurodytomis sąlygomis (CPK 18 straipsnis)
Patenkinus pareiškimą, suinteresuotam asmeniui M. R. iš J. I. priteistinos jo patirtos 200 Eur išlaidos už advokato pagalbą (CPK 79, 88, 93, 98 straipsniai).
Teismas vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
n u t a r i a :
tenkinti antstolės pareiškimą dėl teismo nutarties nevykdymo.
Paskirti suintersuotam asmeniui J. I. 100 Eur baudą už Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-03 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2S-1683-524/2016 nevykdymą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui M. R. iš suinteresuoto asmens J. I. 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolei Vidai Daugirdienei, nutarčiai įsiteisėjus.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Milda Valiulytė