Civilinė byla Nr. 2A-200-896/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23397-2014-1

                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 2.3.4.6.      

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m.  vasario 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. K. ir ieškovo D. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Z. patikslintą ieškinį atsakovei T. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, neterminuoto motinos valdžios ribojimo, bei pagal atsakovės T. K. patikslintą priešieškinį ieškovui D. Z. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, laikino tėvo valdžios ribojimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas 2014 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti nepilnamečio sūnaus D. Z., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu D. Z., priteisti iš atsakovės T. K. išlaikymą sūnui D. Z., gim. (duomenys neskelbtini) po 86,95 Eur (300 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, D. Z. paskirti lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (1 t. b. l. 3-7). 2017 m. balandžio 3 d. ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nepilnamečio D. Z. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu D. Z., priteisti iš T. K. sūnui D. Z. po 86,95 Eur išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo iki patikslinto ieškinio pateikimo, o po to po 170 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, D. Z. paskirti lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, neterminuotai apriboti atsakovės T. K. motinos valdžią sūnui D. Z. (6 t. b. l. 61-66).

2.       Atsakovė su pradiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko. 2015 m. kovo 31 d. atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio D. Z., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina T. K., priteisti iš D. Z. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. Z. po 150,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną T. K., priteisti iš D. Z. 5 400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui D. Z. (1 t., b. l. 131-136). 2016 m. sausio 29 d. atsakovė pateikė teismui savarankišką ieškinį, kuriame prašė laikinai apriboti tėvo valdžią D. Z. (4 t. b. l. 77-82).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies, nepilnamečio D. Z. gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu D. Z., priteisė iš T. K. išlaikymą sūnui D. Z. po 86,95 Eur periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2015 m. sausio 5 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, t. y. iki 2017 m. balandžio 3 d., o nuo 2017 m. balandžio 4 d. priteisė po 170,00 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, D. Z. paskyrė lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, priteisė iš ieškovo D. Z. 2 446 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui D. Z., nustatė, kad šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra atsakovė T. K., įpareigojo ieškovą ir atsakovę per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti lankyti ir baigti tėvystės įgūdžių kursus, likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. papildomu sprendimu iš atsakovės T. K. ieškovui D. Z. priteisė 492,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės T. K. valstybei priteisė 61 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, 60,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, ir 347 Eur už ieškovui teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovas D. Z. ir atsakovė T. K. yra nepilnamečio vaiko D. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, Rusijoje, tėvai (1 t. b. l. 20). Vaikas gimė tėvams nesusituokus, jam buvo suteikta motinos pavardė – K., vaikas gimimu įgijo Rusijos Federacijos pilietybę (1 t. b. l. 138-140). Vaikas nuo gimimo su atsakove gyveno (duomenys neskelbtini), jo gyvenamoji vieta buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) mieste. Bute taip pat registruota atsakovės, atsakovės motinos ir sesers gyvenamoji vieta (1 t. b. l. 156). Nepilnametis D. Z. yra ½ dalies minėto buto, kurio bendras plotas 49,8 kv. m., savininkas, likusi ½ dalis nuosavybės teise priklauso atsakovei (1 t. b. l. 143-144). 2012 m. vaiko motina su vaiku atvyko į Lietuvą. Bendru tėvų sutarimu D. Z. pripažino vaiko tėvystę, vaiko pavardė pakeista į Z., 2012 m. liepos 4 d. Kauno m. CMB išduotas vaiko gimimo liudijimas, 2012 m. liepos 21 d. D. Z. pakrikšytas Šventojoje, Babtistų Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės parapijoje (1 t. b. l. 55, 57). Nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. vaiko gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Kaune (t. 1, b. l. 61). D. Z. turi tiek Rusijos Federacijos, tiek Lietuvos Respublikos pilietybę.

5.       Sprendžiant klausimą dėl įpareigojimo grąžinti vaiką į jo kilmės šalį pagal pareiškėjos T. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. Z. 2015 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apygardos teismo ir 2016 m. sausio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse nustatyta, kad vaiko gyvenamoji vieta Lietuvoje buvo deklaruota motinai dalyvaujant ir sutinkant; kad 2014 m. liepos mėnesį vaiko motina į Lietuvą atvyko su vaiku, o išvykdama vaiką paliko tėvo globai. Teismai taip pat padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog vaikas į Lietuvos Respubliką buvo atvežtas be globos teises turinčios motinos sutikimo. Tiek Vilniaus apygardos, tiek Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad byloje nėra svarių įrodymų, jog vaiko tėvai nebuvo susitarę, jog vaikas liks gyventi Lietuvoje, todėl padarė išvadą, kad vaiko buvimas Lietuvoje nuo 2014 m. gruodžio mėnesio negali būti vertinamas kaip neteisėtas vaiko laikymas.

6.       Iš pateikto šalių susirašinėjimo teismas nustatė, kad ieškovas, nors ir piktinosi atsakovės elgesiu, išsakė jai įvairius priekaištus, tačiau daug kartų ją kvietė atvažiuoti, pamatyti ir pabendrauti su vaiku. Kviesdamas atsakovę atvykti, ieškovas turėjo ir asmeninių tikslų: jis dar tikėjosi atnaujinti santykius su atsakove, norėjo, kad atsakovė gyventų su juo. Tačiau atsakovė, sužinojusi, kad ieškovas jau kreipėsi į teismą, labai juo nusivylė, nenorėjo su juo bendrauti. Iš ieškovo rašytų žinučių matyti, kad jis atsakovės tylėjimo priežasties nesuprato, nors atsakovė ne kartą nurodė, jog su juo kalbėti nenori, nori kalbėti ir bendrauti tik su vaiku. Teismo vertinimu, atsakovės nusivylimas ieškovu, apsisprendimas nutraukti tarpusavio santykius ir nebendrauti su juo, nebuvo pakankama priežastis nelankyti sūnaus. Norėdama neprarasti ryšio su sūnumi, išsaugoti vaiko pasitikėjimą, atsakovė turėjo nugalėti savo ambicijas. Be to, atsakovė galėjo prašyti, kad ieškovas atvežtų sūnų į neutralią vietą (pvz. vaikų žaidimo kambarį, prekybos centrą ir kt.), arba leistų pabendrauti su sūnumi pas močiutę (ieškovo mamą), pas kurią vaikas būdavo ieškovo darbo metu. Tačiau iš šalių susirašinėjimo matyti, kad tik vieną kartą, 2015 m. vasario 24 d. žinutėse, ji paprašė leisti pamatyti sūnų, o ieškovui atsakius, kad gali jį matyti kiekvieną dieną, tik parašė leisti su sūnumi trumpam išvykti į Rusiją. Iš šalių susirašinėjimo matyti ir tai, jog atsakovei buvo skaudus išsiskyrimas su sūnumi, tačiau jokių objektyvių priežasčių (ieškovo draudimo, vaiko slėpimo ir pan.), dėl kurių atsakovė, atvykusi į Lietuvą, negalėjo matytis ir bendrauti su vaiku, išskyrus asmenines ar psichologines, teismas nenustatė.

7.       Apibendrindamas vaizdo įrašuose užfiksuotą atsakovės ir sūnaus bendravimą, teismas padarė išvadą, kad ieškovo padaryta įtaka vaikui yra didžiulė. Vaikas kalba tomis pačiomis frazėmis kaip ir tėvas, kartoja tėvo užduotus klausimus, kaltina atsakovę dėl teismo priimto sprendimo (taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimo ieškovui išvežti sūnų iš Lietuvos). Matyti, kad vaikas yra informuojamas apie bylos procesą, nors pagal amžių jis dar negali pajėgti jo suprasti, jam rodoma bylos medžiaga. Visų atsakovės susitikimų su sūnumi metu ieškovas sėdi šalia vaiko, o kartais užima jo vietą prieš vaizdo kamerą. Atsakovei reikalaujant, kad jis pasišalintų, ieškovas nekreipia į tai jokio dėmesio, nors atsakovė jam ne kartą sako, kad ji nori bendrauti tik su vaiku, o ieškovo buvimas blogai veikia sūnų. Replikuoja, kad kompiuteris yra jo, o atsakovė jam tuščia vieta. Ieškovas užima didžiąją dalį atsakovės ir sūnaus bendravimui skirto laiko, jaučiasi turintis teisę atsakovę klausinėti, mokyti, moralizuoti, tyčiotis iš jos lietuvių kalbos įgūdžių, iš jos tautybės, iš jos gimtosios šalies Rusijos, ją žeminti vaiko akivaizdoje. Ieškovas nesibodi savo neigiamas nuostatas perduoti ir sūnui. Nenormalu, kai penkiametis vaikas, kuris gimė ir ketverius metus gyveno su mama Rusijoje, jai sako, kad ji gyvena „sušiktoj Rusijoj“. Akivaizdu, kad vaikui perduotos ir neigiamos ieškovo nuostatos apie atsakovės artimuosius. Be pašalinės įtakos vaikas tikrai nesugalvotų senelius, su kuriais augo ir artimai bendravo, vadinti girtuokliais. 2015 m. rugpjūčio 18 d. teisme buvo išklausytas vaikas, tačiau jokių neigiamų prisiminimų apie gyvenimą Rusijoje, vaikas neišsakė, prisiminė, kad senelis jam padarė smėlio dėžę, o močiutė nešiodavo ant rankų. Iš vaiko elgesio bendravimo su atsakove metu, jo pasisakymų ir klausimų, kuriuos vaikas dažniausiai užduota pasitaręs su tėvu, matyti. kad jis yra tik tėvo tarpininkas. Ieškovas juo naudojasi ir kaip įrankiu, kad suvesti savo sąskaitas su atsakove, išsiaiškinti jų tarpusavio santykius. Tai ypač atsiskleidžia vaizdo įraše, kai vaikas klausinėja motinos, kodėl ji išdavė jo tėtį, kodėl su juo negyvena, pas kokį valkatą ji guli, ką ji veikia vakarais, ar V. jos draugas, aiškina, kad ji turi jį išlaikyti. Nesant tėvo įtakos, tokių klausimų penkiametis pats nesugalvotų ir jų neužduotų, jie vaikui nerūpėtų.

8.       Teismas padarė išvadą, kad dėl ieškovo padarytos ir bendravimo metu daromos įtakos vaikui, atsakovė neturėjo galimybės tinkamai su juo bendrauti, jį auklėti, daryti įtakos jo pasaulėžiūrai ir vystymuisi. Ieškovo įtakojamas atsakovės ir sūnaus bendravimas nebuvo pilnavertis, motinos ir vaiko tarpusavio ryšys negalėjo vystytis. Atsakovės kaltės dėl nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymo internetinio ryšio priemonėmis, nėra. Suteikti atsakovei galimybę bendrauti su vaiku buvo ieškovo pareiga, nes su juo gyvena vaikas, tačiau ieškovas trukdė atsakovei bendrauti su vaiku, sudarė neįmanomas sąlygas bendrauti ir savo elgesiu, vaikui daroma įtaka, užkirto kelią tolimesniam motinos ir vaiko bendravimui. Teismas taip pat konstatavo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė pažeidė teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką (atsakovei bendrauti betarpiškai, dalyvaujant psichologui, kartą per savaitę, po valandą ar pusantros) ir vaiko interesus, nes dėl šios nutarties nevykdymo vaikas neturėjo galimybės tiesiogiai bendrauti su mama ir iki šiol liko neatstatytas vaiko ir motinos ryšys.     

9.       Teismo vertinimu, abi šalys padarė ir daugiau savo, kaip tėvų, pareigų pažeidimų, dėl kurių kita šalis prašo apriboti tėvų valdžią: atsakovė nevykdė pareigos išlaikyti vaiką, nors teismo nutartimis iš jos buvo priteistas laikinas išlaikymas. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtino ieškovo argumentus, kad nuo bylos iškėlimo atsakovė neteikė vaikui tinkamo išlaikymo.

10.       Teismas, įvertinęs nustatytus šalių padarytus pažeidimus įgyvendinant tėvų valdžią, taip pat vaikui atliktos psichologinės ekspertizės akto išvadas, kad D. Z. psichologiškai traumuoja bei žaloja jo psichiką tėvų elgesys, tėvo kritiška nuomonė motinos atžvilgiu, nutrūkęs bendravimas su motina, tėvo neigiamų nuostatų motinos atžvilgiu išsakymas vaikui, ar vaikui girdint, konstatavo, kad būtų pagrindas laikinai apriboti tėvų valdžią abiem tėvams. Tokiu atveju vaikas turėtų būti paimtas iš šeimos ir jam steigiama globa, tačiau, teismo vertinimu, tai vaiką traumuotų labiau, negu susiklosčiusi dabartinė situacija. Siekdami išspręsti savo psichologines problemas ir išmokti valdyti neigiamas emocijas, nusistatymus, nerodyti jų vaikui, tiek ieškovas, tiek atsakovė turėtų ieškoti psichologinės pagalbos, lankyti tėvystės įgūdžių kursus.

11.       Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu D. Z. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu. Teismas nustatė, kad nepilnametis šalių sūnus nuo gimimo gyveno Rusijoje su atsakove. 2014 m. liepos mėnesį atsakovė atvyko su vaiku į Lietuvą, gyveno su ieškovu, o apie rugsėjo vidurį išvyko atgal į Rusiją, vaiką palikdama globoti tėvui. Šalių ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kilo atsakovei atvykus į Lietuvą 2014 m. gruodžio pabaigoje. Pradinio ieškinio pareiškimo metu vaikas buvo išgyvenęs su ieškovu mažiau nei pusę metų. Tačiau teismo sprendimo priėmimo metu situacija yra pasikeitusi, vaikas su ieškovu gyvena jau ketverius metus. Aplinkybė, kad vaikas nuo gimimo gyveno su atsakove Rusijoje, jau nėra prioritetinė sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove faktiškai reikštų vaiko gyvenamosios vietos keitimą.

12.       Teismas nustatė, kad ieškovas D. Z. gyvena 2-jų kambarių ir virtuvės su visais patogumais nuomojamame bute, kuriame yra reikalingi ir vaiko poreikius atitinkantys baldai ir daiktai. Vaikas turi erdvės laisvalaikiui, žaidimams ir poilsiui. Ieškovo D. Z. teigimu, jis užsiima su vaiku, skiria daug laiko vaiko lavinimui, su juo keliauja po Lietuvą, eina į renginius. Tai patvirtina ir ieškovo pateiktos fotonuotraukos. Kad ieškovas rūpinasi vaiku, jo lavinimu, patvirtina ir vaiko pasiekimai mokykloje – jis baigė antrąją klasę labai aukštais įvertinimais. Ieškovas rūpinasi jo sveikata, esant poreikiui, kreipiasi į gydymo įstaigas, vaikui atliktos dvi operacijos. Mokykla jokių nusiskundimų nepilnamečio elgesiu neturi. Akivaizdu, kad nuo 2014 m. vasaros nepilnamečiui gyvenant su ieškovu, susiformavo jo nauja socialinė aplinka, jis pilnai adaptavosi Lietuvoje, priprato prie tėvo. Tai, kad vaikas yra prisirišęs prie tėvo, konstatuota ir teismo psichologijos akto išvadoje (5 t. b. l. 155-169). Teismo nuomone, vaikui būtų sunku grįžti gyventi su motina į Rusiją, jam ir vėl tektų išgyventi adaptacijos periodą.

13.       Nustatęs nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, teismas sprendė dėl išlaikymo dydžio priteisimo iš atsakovės. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. Z. nuo bylos iškėlimo po 86,95 Eur, o nuo šio patikslinto ieškinio pateikimo - po 170 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės. Teismas ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės 170 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis laikė pagrįstu, todėl tenkino. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis atitinka vaiko poreikius ir jiems patenkinti reikalingas išlaidas. Nors ieškovas išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tačiau atsižvelgęs į tai, kad vaikas turi sveikatos problemų, sparčiai auga, lanko mokyklą ir papildomo ugdymo būrelius, 400 Eur dydžio išlaikymo sumą teismas laikė realia ir pagrįsta. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad atsakovė turi galimybę dirbti ir uždirbti pajamas, kad galėtų išlaikyti ne tik save, bet ir vaiką. Šiuo metu jos pajamos nestabilios, tačiau, turėdama leidimą gyventi Lietuvoje, turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą ir turėti stabilias pajamas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė turi kitų išlaikytinių ar sveikatos problemų, dėl kurių ji negalėtų dirbti. 

14.       Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus (36 mėn.), nurodė, kad iki sūnui sukako 4 metai, atsakovė jį išlaikė viena. Būtiniausias išlaidas vaiko išlaikymui sudarė: 40 Eur/mėn. komunalinių mokesčių dalis; 100 Eur/mėn. maisto produktams; 40 Eur/mėn. aprangai ir avalynei; 30 Eur/mėn. vaistams ir vitaminams; 10 Eur/mėn. higienos prekėms; 30 Eur/mėn. vaiko laisvalaikiui, žaislams, knygelėms; 50 Eur/mėn. vaiko lavinimo išlaidos, iš viso 300 Eur, todėl ieškovas, kuris neturi kitų išlaikytinių, privalo skirti vaikui po 150 Eur/mėn. Teismas nustatė, kad atsakovė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pareiškė 2015 m. kovo 31 d. priešieškinio pareiškime. Tačiau bylos duomenimis nuo 2014 m. liepos mėnesio vaikas gyveno kartu su ieškovu, todėl teismas laikė, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis yra nuo 2011 m. liepos iki 2014 m. liepos mėnesio, t. y. už 3 metus. Ieškovas 2014 m. gruodžio 8 d. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. Z. nuo bylos iškėlimo po 86,95 Eur, o didesnį išlaikymą po 170 Eur prašė priteisti nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2017 m. balandžio 3 d. Nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė įrodymų apie turėtas vaiko išlaikymo išlaidas. Įvertinęs, kad išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu vaikas buvo mažesnis ir gyveno kitoje šalyje, kur pragyvenimo lygis žemesnis, teismas sprendė, jog vaiko išlaikymo išlaidos neturėjo būti didesnės, nei nurodė ieškovas panašiu laikotarpiu, t. y. 173,90 Eur per mėnesį, kurių kiekvienam iš tėvų turėjo atitekti po 86,95 Eur. Todėl už tris metus galėjo susidaryti tik 3 130,20 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie vaikui teiktą išlaikymą, teismas nustatė, kad 2011–2012 m. laikotarpiu ieškovas išsiuntė atsakovei 11 siuntų, tačiau iš jų penkios siųstos ne išlaikymo susidarymo laikotarpiu, todėl teismas jų nevertino. Teismas nustatė, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu įvertintų siuntų suma sudaro 1 845 Lt (534,34 Eur). Šiuo laikotarpiu ieškovas taip pat išsiuntė ieškovei 300 Eur piniginę perlaidą ir 3,062 kg. svorio siuntą, kurią įvertino 150 Eur ( 2 t. b. l. 38-44). Teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė, jog išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu prisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo 684 Eur suma. Šia suma teismas sumažino išlaikymo įsiskolinimą ir iš ieškovo priteisė 2 446 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

15.       Atsakovė T. K., atstovaujama advokatės Dianos Vinklerytės, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti, nustatyti vaiko D. Z. gyvenamąją vietą su atsakove, laikinai apriboti tėvo valdžią vaiko tėvui D. Z. (t. 9, b. l. 108-115). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teismas, vertindamas ieškovo paaiškinimus, negalėjo jų patikrinti ir nustatyti šių paaiškinimų tikrumo. Byloje nustatyta, kad ieškovas ne tik turi neigiamą požiūrį į atsakovę, bet savo neigiamą požiūrį skiepija sūnui, pasinaudodamas tuo, kad vaikas yra visiškai jo žinioje ir pilnai priklauso nuo ieškovo savivalės. Psichologinės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad ieškovas žaloja vaiką savo veiksmais ir pasisakymais atsakovės atžvilgiu, ir tai neigiamai atsilieps vaiko raidai ateityje. Tolimesnis vaiko bendravimas su ieškovu daro neatstatomą žalą vaikui ir yra priešingas vaiko interesams. Vaikas paskutinius tris metus gyvena priverstinai, nenatūraliai suformuotas ryšys nesudaro pagrindo išvadai, kad vaiko grąžinimas motinai sukels vaikui emocinį stresą, priešingai, vaiko palikimas jo žalojančioje aplinkoje yra vaiko dvasinis kankinimas, kurio metu suformuojama ateityje neprognozuojama asmenybė su neigiamais bruožais. Ieškovas vaiką augina rasinės neapykantos aplinkoje, kryptingai ir sąmoningai įskiepydamas vaikui neapykantą jo gimtajai rusų kalbai, šaliai kur jis gimė ir šalies gyventojams, tai sudaro pagrindą ne tik nedelsiant grąžinti vaiką atsakovei, bet ir pradėti ieškovo baudžiamąjį persekiojimą. EŽTT jau nekartą pasisakė, kad priverstinai suformuotas ryšys tarp vieno iš tėvų ir vaiko nesudaro pagrindo priimti sprendimą negrąžinti vaiko kitam tėvui.

15.2.                      Ieškovas netiksliai suformulavo ieškinio reikalavimą. Vaikui gimus jo gyvenamoji vieta nustatoma su motina. Vaiko gimimo liudijime tėvais buvo nurodyta viena motina T. K.. Įrašas apie tėvą atsirado tik po to, kai ieškovas pripažino tėvystę 2012 metais. Ir tada vaiko gyvenamoji vieta nebuvo keičiama arba nuginčijama, tiesiog buvo pripažinta faktinė padėtis, kad vaiko gyvenamoji vieta yra kartu su motina. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, turėjo suformuluoti reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ieškovu, todėl ieškovas turėjo įrodyti, kad vaiko tolesnis gyvenimas su atsakove yra ydingas vaikui.

15.3.                      Teismas nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo apriboti ieškovui tėvo valdžią. Atsakovė savo reikalavimą dėl ieškovo tėvo valdžios laikino apribojimo grindė šiais argumentais: nuo 2014 m. gruodžio 20 d., kai ji atvyko į Lietuvą, prieš savo ir sūnaus valią buvo atskirta nuo vaiko, kadangi ieškovas jai neleido susitikti bei matyti vaiko, išgalvodamas įvairias priežastis; ieškovas jai neleidžia tiesiogiai bendrauti su vaiku, o bendraujant per Skype kontroliuoja vaiko bendravimą su atsakove, komentuoja jų bendravimą, vaikui girdint atsakovę žemina, siekdamas ją įskaudinti, atjungia kompiuterį, taip nutraukdamas jų bendravimą. Toks ieškovo elgesys yra priešingas vaiko interesams ir yra žiaurus, pažeidžiantis vaiko teises bei neigiamai veikiantis vaiko raidą ir vystymąsi, neigiamai formuojantis vaiko požiūrį į šeimą. Ieškovas iš esmės siekia dirbtinio vaiko ir atsakovės susvetimėjimo. Ieškovas, atskyręs vaiką nuo atsakovės, draudžia jam kalbėti gimtąja kalba ir baudžia jį, jeigu vaikas bendraudamas su atsakove, naudoja rusiškus žodžius. Toks ieškovo elgesys turi būti laikomas vaiko kankinimu. Atliktos psichologinės ekspertizės išvadose nurodoma, kad ieškovas savo elgesiu žaloja vaiką ir daro neigiamą įtaką jo raidai. Teismo metu apklaustas teismo psichiatrijos-psichologinės ekspertinės įstaigos specialistas nurodė, kad yra pagrindas manyti apie galimas D. Z. psichiatrines problemas ir tam spręsti būtinas dalyvavimas eksperto psichiatro. Atsakovės T. K. prašymas teismo skirti papildomą psichiatrinę ekspertizę buvo atmestas, tačiau tai nepaneigia pačios psichologinės ekspertizės išvadų apie ieškovo neigiamą įtaką vaiko raidai. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad vaikas ėmė ir natūraliai pamiršo jį supusią aplinką, kalbą, motinos ir artimųjų dėmesį ir meilę, tai liudija tik apie tai, kad ieškovas visais jam prieinamais būdais bando suformuoti neigiamą požiūrį į atsakovę, jos aplinką, šias savo neigiamas, žalojančias emocijas jis įskiepija vaikui. Atsakovė nesiekia neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, todėl toks sprendimas leis atstatyti vaiko dvasinę pusiausvyrą, pašalinti vaikui padarytą žalą ir paveikti ieškovo elgesį teigiamai. 

15.4.                      Teismas, priimdamas ieškovo ieškinį, turėjo pareigą įvertinti ar šis procesas yra galimas Lietuvos Respublikoje, ir kurios valstybės teisė turi būti taikoma, siekiant išspręsti šalių ginčą, nes atsakovė yra Rusijos Federacijos pilietė ir Lietuvoje proceso pradėjimo metu neturėjo gyvenamosios vietos. Teismas šios pareigos neįvykdė ir atsakovės sutikimo procesui oficialiai negavo. Be to, ieškovas nepateikė teismui raštiško susitarimo su atsakove dėl proceso. Nagrinėjant bylą buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės, kadangi nei vienas teismo procesinis dokumentas nebuvo išverstas į atsakovės gimtąją kalbą (rusų).

15.5.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą bei nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklės: atsakovei įrodžius savo teiginius, ieškovas turėjo paneigti atsakovės teiginius, bet teismas rėmėsi duomenimis, kurie neatitinka visų įrodymų požymių, o ieškovas savųjų teiginių ir reikalavimų neįrodė.           

2.                      Ieškovas D. Z., atstovaujamas advokato Arvydo Verpečinsko, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. ir 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimus, išskyrus dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir draudimo atsakovei išvežti vaiką iš Lietuvos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei, panaikinti priteistą 2 446 Eur įsiskolinimą, palikti galioti 2015 m. spalio 13 d. ir 2017 m. balandžio 18 d. nutartis dėl vaiko išlaikymo priteistų sumų, taip pat paskaičiuoti po 87 Eur per mėnesį nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. spalio 13 d., paskaičiuoti po 70 Eur per mėnesį iš atsakovės nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. sausio 5 d., skirti iš atsakovės vaikui po 200 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą, perskaičiuoti ieškovo patirtas teismo išlaidas neteisingai mažą 75 procentų dydžio bylos baigtį ieškovui, taip pat ir 34 procentus turtinių išlaidų reikalavimų atsakovės naudai, uždrausti atsakovei artintis prie vaiko be tėvo žinios ir tėvo raštiško leidimo, uždrausti atsakovei išvežti vaiką iš Lietuvos be notaro patvirtinto tėvo leidimo (t. 9, b. l. 117-125). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                       Nepagrįsta teismo sprendimo dalis priteisti iš ieškovo 2 446 Eur įsiskolinimą. Atsakovė nei viename procesiniame dokumente neužsiminė, kad ieškovas nemoka vaikui pinigų. Atsakovė niekada nesiskundė, kol vaikas buvo laikomas Rusijoje, kad ieškovas nemoka pinigų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė net savo pirmajame atskirajame skunde 2015 m. sausio 6 d. ir atsiliepime į ieškinį 2015 m. sausio 15 d. neužsiminė apie jokias skolas ar bėdas dėl buvusio išlaikymo vaikui. Tik vėlesniuose posėdžiuose sugalvojo su advokate prisiteisti skolą. Ieškovas pateikė teismui duomenis apie išsiųstus siuntinius (12) ir perlaidą.

16.2.                       Atsakovei turėjo būti ne tik apribotos motinos teisės, bet nustatytas nesiartinimo be tėvo prie vaiko režimas. Teismas neįvertino, kad atsakovė visiškai neišlaiko vaiko jau virš 4 metų, kad atsakovė vaiką per tą laiką ne kartą bandė pagrobti. Teisme priimtos įsiteisėjusios nutartys dėl vaiko išlaikymo lėšų nevykdymo, ką patvirtino ir antstoliai. Vaikas, gyvendamas su ieškovu, turėjo ne vieną operaciją dėl užleistų Rusijoje sveikatos problemų, kurių visiškai nesprendė vaiko motina. Vaikui atliktos dvi kvėpavimo takų operacijos, nustatyta šleivakojystė, pilnapadystė, kelio sąnarių hiperekstenzija, kairiojo inksto displazija. Vaiko motina buvo nuolat informuojama apie tai, tačiau nei karto neatvyko į Kauną, pasirinko gyventi Vilniuje, ir visiškai vaiku nesirūpino. Bylos medžiaga patvirtina, kad yra pažeista ne viena CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, o visos. Motina ne tik neišlaiko vaiko, bet ir žalojo jį 4 metus savavališkai atskirdama nuo tėvo, dėl ko vaikas atvykęs net nepažino tėvo. Atsakovė savo amoraliu elgesiu žalojo vaiką. Vaikas pats pasakojo ir VTAS apklausoje ir teisme, kad dažniausiai būdavo pas promočiutę, o mama mažai su juo kartu, bėgdavo iš buto, kuriame būdavo paliktas su girtuokliaujančiais atsakovės tėvais. Atsakovė visiškai nebendravo su vaiku Skype internetine programa, nors buvo raginama prisijungti. Teismas nevertino ieškovo pateiktų garso įrašų, kuriuose atsakovė per Skype bendravimo nustatytą tvarką sūnui bauginančiai liepia kalbėti rusiškai, o jei nekalbės, tai atsakovė išvis su juo nekalbės. Atsakovė išsakė ir grasinimus ieškovui, kad ji atims vaikui LR pilietybę, išveš į Rusiją, pakeis vardą, pavardę ir ieškovas vaiko nesuras. 2018 m. metais vaiką buvo bandoma pagrobti iš bendrojo lavinimo mokyklos. Apie tai mokyklos vadovybė informavo Kauno vaiko teisių apsaugos skyrių. Apie tai buvo informuota ir Kauno policija. Tuo pagrindu ieškovas prašo teismo nustatyti draudimą atsakovei artintis prie vaiko be tėvo žinios. Dėl motinos valdžios apribojimo pasisakė ir ieškovo prašymą pilnai palaikė Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. birželio 29 d. vykusiame teismo posėdyje. Ieškovas prašė teismo informuoti prokuratūrą, nes atsakovė nevykdo teismo nutarties teikti išlaikymą, t. y. daroma nusikalstama veika numatyta BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti vaiką ) ir 245 straipsnyje, tačiau teismas ieškovo prašymą ignoravo. Teismas visiškai nevertino, kad atsakovė visiškai nepaisė teismo nustatytos bendravimo tvarkos per pasirinktą psichologą.

16.3.                       Išlaikymas vaikui iš atsakovės turėtų būti priteistas sekančiai: po 70 Eur per mėnesį iš atsakovės nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. sausio 5 d., po 87 Eur per mėnesį nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. spalio 13 d. 2015 m. spalio 13 d. nutartimi iš atsakovės priteistas 100 Eur išlaikymas mokamomis kasmėnesinėmis išmokomis. 2017 m. balandžio 18 d. išlaikymas padidinamas iki 170 Eur per mėnesį. Nustatytas 87 Eur išlaikymas nuo 2015 m. sausio 5 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, t. y. iki 2017 m. balandžio 3 d., neatitinka tuo metu minimalios mėnesinės algos (380 Eur), todėl realiai išlaikymo suma turėjo siekti apie 190 Eur per mėnesį. Vaikas buvo gydomas, operuotas, todėl reikėjo didesnės išlaikymo sumos, dėl ko ieškovas 2015 m. ir 2017 m. prašė priteisti išlaikymą po 100 Eur ir po 170 Eur. Ieškovas 2018 m. liepos 2 d. teikė žodinį prašymą pasibaigus teismui skirti vaikui po 200 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą, įvertinus, kad atsakovė turi leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje, kad vidutinis atlyginimas Vilniuje, kur atsakovė gyvena, siekia 900 Eur, ir tai, kad minimalus atlyginimas nuo 2019 m. sausio bus 440 Eur, taip pat įvertinus vaiko poreikius.                  

3.                      Atsiliepimu į atsakovės T. K. apeliacinį skundą ieškovas D. Z. prašo atsakovės T. K. apeliacinį skundą atmesti, skirti atsakovei 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, įvertinti atstovų darbą teikiant medžiagą Advokatų tarybai (t. 9, b. l. 130-138). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1.                      Ekspertė prirašė net ko netyrė ir ko negalėjo ištirti. Ekspertė su asmeniškai vaiku bendravo tik 10 min. Ekspertizė visiškai neatitinka bylos faktų, atlikta pažeidus procesinius reikalavimus. Tai buvo tik vaiko psichologinė ekspertizė, tačiau ekspertė pasisakė ir dėl tėvų, nors suaugusiųjų psichiatrinė ekspertizė atliekama tik teismui paskyrus.

17.2.                      Atsakovės atstovas V. Kononov iš naujo teikia tiesos neatitinkančius ir teisme paneigtus dalykus, ką patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistė. Vaikas buvo apklausiamas ir teisme, ir VTAS, ir pedagoginėje ekspertizėje, sanatorijos ir mokyklos psichologų, tačiau atstovas rašo, kad vaikas yra kankinamas, žalojamas, kad tėvas neprognozuojamas. Dėl tokio atstovo elgesio būtina kreiptis į Advokatų tarybą.

17.3.                      Atsakovė suteikė atstovams įgaliojimus, kurie piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, pateikia nepagrįstus ieškinius ir taip pažeidžia įstatymą, kenkia ieškovui ir vaikui. Atstovai šaiposi iš teismui pateiktų faktinių aplinkybių įrodymų, pateikia klaidingus duomenis apie atsakovės būstą, tėvus Rusijoje, atvirkščiai verčia vaiko parodymus, ir net klaidina prokuratūrą ir tyrėjus.        

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.                      CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

5.                      Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdama apeliacinį skundą, teisėjų kolegija gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydama į apeliacinių skundų argumentus, juos papildo.

Dėl naujų įrodymų tyrimo ir naujų reikalavimų

6.                      Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

7.                      Kauno apygardos teismui ieškovas kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė  rašytinius įrodymus – duomenis apie atsakovės sąskaitą AB Šiaulių banke, išrašą iš KGB rezervininkų sąrašo, 2019 m. sausio 16 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė lėktuvų bilietų kopijas, išrašus iš socialinių tinklų, CD diską.

8.                      Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo pateikti įrodymai galėjo būti pateikti į bylą, ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, pažymėtina, kad ieškovas nenurodo, kuo teismo sprendimą gali pakeisti informacijos apie atsakovės sąskaitą pateikimas. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad KGB rezervininkų sąrašas pateiktas išreiškiant nepasitikėjimą Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos direktoriaus pavaduotoju V. Š., kuris neatliko ekspertizės byloje. Ieškovas įrodymų, kad KGB rezervininkų sąraše nurodytas Š. V. I. ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas V. Š. nepateikė. Ieškovas nušalinimo ekspertui, atlikusiam ekspertizę byloje, pirmosios instancijos teisme nereiškė. Be to, atsižvelgtina į tai, kad su 2019 m. sausio 16 d. rašytiniais paaiškinimais pateikti įrodymai ne lietuvių kalba. Iš atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą turinio matyti, kad ieškovas aiškiai supranta pareigą procesinius dokumentus teismui pateikti valstybine kalba, tačiau tokios pareigos nevykdė. Tuo atveju, jei teismas spręstų dėl šių įrodymų prijungimo prie bylos, reikėtų atidėti bylos nagrinėjimą, nustatyti ieškovui terminą pateiktiems dokumentams į lietuvių kalbą išversti, o tai užvilkintų bylos nagrinėjimą.

9.                      Ieškovo į bylą 2019 m. vasario 7 d. pateikti įrodymai negali būti priimti į bylą, nes pateikti jau po bylos išnagrinėjimo, teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti procesinio sprendimo.

10.                      Teisėjų kolegija sprendžia, jog naujai pateikti duomenys yra nereikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, jų tinkamas pateikimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą būtų pažeistos. Darytina išvada, kad nėra pagrindo pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.

11.                      Ieškovas apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, uždrausti atsakovei artintis prie vaiko be tėvo žinios ir tėvo raštiško sutikimo, uždrausti atsakovei išvežti vaiką iš Lietuvos, be notaro patvirtinto tėvo leidimo.

12.                      Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimų uždrausti atsakovei artintis prie vaiko be tėvo žinios ir tėvo raštiško sutikimo, uždrausti atsakovei išvežti vaiką iš Lietuvos, be notaro patvirtinto tėvo leidimo, todėl tokių reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nagrinėjimas nėra galimas.

14.                      Be to, ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme reiškė reikalavimą priteisti vaiko išlaikymui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o apeliaciniame skunde prašo po 200 Eur. Teisėjų kolegija išaiškina ieškovui, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms dėl vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties ieškovas gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti priteisto išlaikymo dydį, tačiau kelti naujo, šiuo atveju padidinto, reikalavimo apeliacinės instancijos teisme negali.

                Dėl jurisdikcijos ir taikytinos teisės

15.                      Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas priimdamas ieškinį neįvertino, ar ginčas nagrinėtinas Lietuvos Respublikoje ir kurios valstybės teisė turi būti taikoma.

16.                      Spręsdamas, ar šeimos byla yra su tarptautiniu (užsienio) elementu, teismas turi įvertinti šias aplinkybes: 1) ar byloje egzistuoja tarptautinis (užsienio) elementas; 2) koks yra šio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdis; 3) su kokia valstybe (kokiomis valstybėmis) jis yra susijęs.

17.                      Nustatyta, kad ieškovas D. Z. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, atsakovė T. K. yra Rusijos Federacijos pilietė, kurios nuolatinė gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, vaikas D. Z. yra Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pilietis, gimęs ir iki 2014 m. liepos mėn. gyvenęs Rusijos Federacijoje, o nuo 2014 m. liepos mėn. gyvenantis Lietuvos Respublikoje.

18.                      Atsakovė remiasi  Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Sutartis).

19.                      Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija yra sudariusios 1992 m. liepos 21 d. sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, taip pat abi valstybės yra 1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje dalyvės. Pagal 1996 m. Hagos konvencijos 52 straipsnį, ši konvencija nedaro poveikio šalių tarpusavio tarptautiniams susitarimams, todėl tais atvejais, kai valstybė, kuri yra ir 1996 m. Hagos konvencijos dalyvė (pavyzdžiui, Rusija), su Lietuvos Respublika turi sudariusi tarptautinę teisinės pagalbos sutartį, teismo ar neteisminės institucijos sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūrai taikomos atitinkamos tarptautinės teisinės pagalbos sutarties (taigi ir Dvišalės sutarties) taisyklės. Kadangi, kaip minėta, 1996 m. Hagos konvencija tais atvejais, kai dviejų tarptautinių sutarčių (daugiašalės ir dvišalės) reglamentavimo dalykas sutampa, suteikia pirmenybę kitiems Hagos konvencijos dalyvių sudarytiems tarptautiniams susitarimams, nagrinėjamu atveju taikoma Dvišalė teisinės pagalbos sutartis.

20.                      Bendrosios teismingumo civilinėse ir šeimos bylose taisyklės nustatytos šios Sutarties 21 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties 27-31 straipsniai nustato išimtis iš bendrųjų teismingumo taisyklių, kurios yra taikomos konkrečių kategorijų bylų teismingumui, atskirai santuokos nutraukimo, sutuoktinių turto padalinimo, tėvų ir vaikų santykių. Sutarties 30 straipsnis nustato, kad teisinius santykius tarp tėvų ir vaikų reguliuoja įstatymai tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje jie turi bendrą gyvenamąją vietą. Jeigu kurio nors iš tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja įstatymai Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis yra vaikas. Sutarties 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimti sprendimus bylose dėl teisinių santykių, nurodytų 29-31 straipsniuose, kompetentingi teismai Susitariančiosios Šalies, kurios įstatymai tokiais atvejais taikytini. Nagrinėjamu atveju šalys bendros gyvenamosios vietos neturi, o vaikas yra abiejų valstybių pilietis, todėl darytina išvada, kad taikytina Sutarties 30 straipsnio 2 d. ir spręstina, kad taikytina Lietuvos Respublikos materialinė teisė, taikytina Sutarties 32 straipsnio 1 dalis, ir spręstina, kad jurisdikciją nagrinėti bylą turi tiek Lietuvos Respublikos, tiek Rusijos Federacijos teismai. Kadangi nėra duomenų apie tai, jog Rusijos Federacijoje yra anksčiau iškelta byla, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo teismas, kuriam ji neteisminga.

Dėl proceso kalbos

21.                      Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir užtikrino jos teisę teismo posėdžių metu naudotis vertėjo pagalba, tačiau nepateikė jai teismo procesinių dokumentų rusų kalba, todėl pažeidė proceso kalbos taisykles.

22.                      Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog tinkamas teismo proceso kalbos principo įgyvendinimas yra kitų civilinio proceso principų – rungimosi (CPK 12 straipsnis), žodiškumo (CPK 15 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), betarpiškumo (CPK 14 straipsnis), teisės būti išklausytam, teisės į apeliaciją tinkamo įgyvendinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 91 p.).

23.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė yra atstovaujama Lietuvos Respublikoje veikiančio advokato. CPK 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai turi būti įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui. Atstovas turi pareigą procese veikti tik atstovaujamojo vardu ir interesais, jis tarytum pakeičia patį atstovaujamąjį, todėl jeigu laikoma, kad atstovo dalyvavimas procese yra tinkamas, tai ir procesiniai dokumentai turėtų būti siunčiami tik jam. Iš to kyla šalies atstovo pareiga perduoti gautą informaciją atstovaujamajam. Atitinkama pareiga nustatyta ir aptariamo straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtintas reikalavimas atstovui, gavusiam atitinkamus dokumentus, nedelsiant apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė teismui pareiškimo procesinius dokumentus gauti pačiai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ją atstovavo advokato padėjėjas Vladimir Kononov ir advokatė Diana Ingrida Vinklerytė, kurie moka lietuvių kalbą, pirmosios instancijos teismas, siųsdamas procesinius dokumentus atsakovės atstovams, neturėjo pareigos procesinių dokumentų išversti į rusų kalbą.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

24.                      Ieškovas prašė neterminuotai apriboti atsakovės valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Atsakovė prašė laikinai apriboti tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu.

25.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo konstatavo, kad abiejų tėvų atžvilgiu yra pagrindas laikinai apriboti tėvų valdžią, tačiau, atsižvelgdamas į vaiko interesus, sprendė, kad tokia situacija tik pablogintų vaiko padėtį, todėl atmetė šalių prašymus dėl tėvų valdžios apribojimo.

26.                      Ieškovo apeliacinis skundas šioje dalyje grindžiamas tuo, kad teismas be pagrindo neapribojo motinos valdžios vaiko atžvilgiu. Atsakovė neteikė vaikui išlaikymo, ne kartą bandė pagrobti, vaikui gyvenant su motina, ši nesirūpino vaiko sveikata, proceso metu vaiku nesirūpino, savo amoraliu elgesiu žalojo vaiką. Atsakovė visiškai nepaisė teismo nustatytos bendravimo tvarkos per pasirinktą psichologą.

27.                      Atsakovės apeliacinis skundas šioje dalyje grindžiamas tuo, kad teismas neįvertino, jog ieškovas jai neleidžia tiesiogiai bendrauti su vaiku, o bendraujant per Skype kontroliuoja vaiko bendravimą su atsakove. Toks ieškovo elgesys yra priešingas vaiko interesams. Ieškovas iš esmės siekia dirbtinio vaiko ir atsakovės susvetimėjimo. Ieškovas, atskyręs vaiką nuo atsakovės, draudžia jam kalbėti gimtąja kalba ir baudžia jį, jeigu vaikas, bendraudamas su atsakove, naudoja rusiškus žodžius. Toks ieškovo elgesys turi būti laikomas vaiko kankinimu.

28.                      CK

29.                      CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

30.                      Vertindamas šalių argumentus dėl tėvų valdžios apribojimo, apeliacinis teismas pažymi, kad vaikas iki 4 metų amžiaus gyveno su motina Rusijos Federacijoje. Nors ieškovas įrodinėja, kad vaikas gyvenimo su motina periodu buvo neprižiūrimas, nesirūpinama jo sveikata, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas šių aplinkybių neįrodė. Į bylą yra pateikti medicininiai dokumentai iš Rusijos Federacijos iš kurių matyti, kad vaikas buvo užregistruotas pas gydytoją, lankėsi medicinos įstaigoje. Įrodymų, kad vaiko sveikatos būklė yra susijusi su jo nepriežiūra gyvenant su motina, ieškovas nepateikė.

31.                      Ieškovo argumentai, susiję su atsakovės tautybe, jos pilietybės valstybe, negali būti vertinami kaip pagrindas motinos valdžios apribojimui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Ieškovas neįrodė, jog atsakovės elgesys, susijęs su jos tautybe ar pilietybe kokiu nors būdu pažeidžia vaiko interesus. Tačiau kartu apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad paties ieškovo elgesys nuolat žeminant atsakovę dėl jos tautybės ir pilietybės bei gyvenamosios vietos valstybės, tą darant vaiko akivaizdoje, taip formuojant vaiko įsitikinimus ir pažiūras, leidžia daryti išvadą, kad pats ieškovas pažeidinėja vaiko teises, tuo daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vaiko pilietinės teisės prasideda vaiko biologinėje šeimoje, kuri yra pagrindinis tarpininkas informuojant vaiką apie žmogaus teises ir jas saugant, užtikrinant pagarbą žmogiškosioms vertybėms, kultūriniam savitumui ir paveldui.

32.                      Sutiktina su ieškovo argumentu, kad nuo 2014 m. pabaigos atsakovė turėjo dėti didesnes pastangas išlaikyti savo ir vaiko ryšį, bendrauti. Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo ieškovo ir atsakovės elgesį su vaiku ir elgesį vienas su kitu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks šalių elgesys, kuris buvo nukreiptas pirmiausia į tarpusavio konflikto sprendimą, akivaizdžiai į šį konfliktą įtraukiant vaiką, yra nederamas ir vertintinas kaip piktnaudžiavimas tėvų valdžia. Byloje esančių įrodymų visuma, t.y. šalių paaiškinimai, duomenys apie šalių susirašinėjimą elektroninėje erdvėje, teismo ekspertizės aktas patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

33.                      Sutiktina su ieškovo argumentu, kad atsakovė, vaikui gyvenant su ieškovu, neišlaikė vaiko. Toks atsakovės elgesys rodo ne orientaciją į vaiko interesų užtikrinimą, o konflikto su ieškovu sprendimą, atsakovei neįvertinant, kad vaikui reikalingas nuolatinis, kasdienis išlaikymas, ir kad jį turi teikti abu tėvai.

34.                      Spręsdama dėl atsakovės argumentų, jog ieškovo elgesys buvo orientuotas į jos ir vaiko ryšių nutrūkimą, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakove. Pažymėtina, kad atsakovė, tuo metu, kai ieškovas kreipėsi į teismą, į Lietuvos Respubliką buvo atvykusi laikinai, netrukus baigėsi jos vizos galiojimo terminas, ji nemokėjo lietuvių kalbos, todėl vertintina, kad jai buvo sunkiau pasinaudoti savo teisėmis ir tokia situacija iš dalies naudojosi ieškovas, kas sąlygojo vaiko ir motinos ryšių susilpnėjimą. Tačiau, kaip jau minėta, ir pačios atsakovės elgesys, orientuotas į konflikto su ieškovu sprendimą, o ne ryšio su vaiku išlaikymą, sąlygojo vaiko ir motinos ryšių susilpnėjimą.

35.                      Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pakankamai duomenų konstatuoti, jog tėvo elgesys, t.y. piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žalinga įtaka vaikui savo amoraliu elgesiu, ir motinos elgesys, t.y. vengimas atlikti savo pareigas auklėti vaiką, nesirūpinimas vaiku jo neišlaikant, yra pagrindas riboti tėvų valdžią.

36.                      Nagrinėjamu atveju aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) aiškinimas ir taikymas, kuris formuojamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996?III, p. 1001?02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requite no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal EŽTK 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas pagal įstatymą, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII).

37.                      Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų svarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. cituotą Pontes c. Portugal, § 79 ir kt.). Teismas, spręsdamas įvairių susidūrusių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, turi atlikti išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėti daugelį faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atlikti proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir rodyti nuolatinį rūpestį, siekiant nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (žr. Y. C. v. United Kingdom, no. 4547/10, 13 March 2012, § 138, Neulinger and Shuruk (GC), no. 41615/07, 6 July 2010, § 139 ir kt.).

38.                      Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tėvų valdžios apribojimas tik pablogintų vaiko padėtį, todėl atmetė šalių prašymus dėl tėvų valdžios apribojimo.

39.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). EŽTT ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Todėl, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

40.                      Įvertinus byloje esančius duomenis apie vaiko gyvenamąją aplinką, apie tėvų elgesį su juo, vaiko fiziologinių, sveikatos, ugdymo ir kitų poreikių užtikrinimą, darytina išvada, kad vaiko interesai pažeidžiami tik tėvų tarpusavio konflikto ir iš to kylančių pasekmių aspektu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tėvų valdžios apribojimas, paėmimas iš tėvų ir viešosios globos nustatymas pažeistų vaiko interesus ir, įvertinant tėvų daromus vaiko teisių pažeidimus, būtų laikytinas neproporcinga priemone. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti tėvų valdžios apribojimo.

41.                      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl šalys, siekdamos išsaugoti tėvų valdžią, turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir rūpintis vaiku.

42.                      Teisėjų kolegija įvertina, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių vaiko teisėms apsaugoti ateityje, nustatydamas įpareigojimą šalims pradėti ir baigti tėvystės įgūdžių kursus, tačiau tokia vaiko teisių apsaugos apimtis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepakankama.

43.                      Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 33 straipsnio 5 dalis numato, kad atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kai nėra pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, prioritetas taikomas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą. Todėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, veikdama per jos įgaliotą teritorinį skyrių, įpareigotina vadovaudamasi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 37 straipsnio nuostatomis inicijuoti atvejo vadybos procesą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

44.                      Tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su tėvu.

45.                      Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas turėjo ne nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, o spręsti dėl jos pakeitimo. Teismas nevertino, kad vaikas Rusijos Federacijoje turi nekilnojamojo turto, atsakovė turi nuolatinį darbą, o Lietuvos Respublikoje ieškovas turto ir nuolatinio darbo neturi, be to, priverstinai suformuotas ryšys nėra pagrindas atmesti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

46.                      CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014).

47.                      Atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog teismas turėjo ne nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, o spręsti dėl jos pakeitimo, atmestinas. Vadovaujantis CK 3.169 straipsnio 1 dalimi, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatomas tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vaikas gimė Rusijos Federacijoje ir iki 2014 m. liepos 22 d. ten gyveno. Vėliau vaiko motina su vaiku atvyko į Lietuvos Respubliką, iki 2014 m. rudens kartu su vaiko tėvu buvo Lietuvos Respublikoje, o vėliau vaiko motina išvyko, palikdama vaiką tėvui. Ginčas kilo 2014 m. gruodžio mėnesį.

48.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-425-236/2016, spręsdamas dėl vaiko pagrobimo, nurodė, kad „byloje nėra svarių įrodymų, kad vaiko tėvai nebuvo susitarę, jog vaikas liks gyventi Lietuvoje“, ir konstatavo, kad „nagrinėjamu atveju vaiko buvimas Lietuvoje negali būti vertinamas kaip neteisėtas vaiko laikymas ir atitinkamai negali sukelti teisinių pasekmių, numatytų Hagos konvencijoje – vaiko grąžinimo į jo buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę“.

49.                      Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, į Lietuvos apeliacinio teismo nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad vaikas pradėjo gyventi su ieškovu šalių susitarimu ir pačios šalys pakeitė jo gyvenamąją vietą. Todėl atsakovės nurodyti teisiniai kriterijai, kurie vertintini sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, šiuo atveju neaktualūs.

50.                      Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) vaiko norus ir pažiūras; 2) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; 3) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą  su vienu iš tėvų, išsiaiškinant ir nustatant: a) vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių);  b) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus;  c) tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi;  d) tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; e) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų;  f) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę padėtį, kitas aplinkybes); g) tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35. Teismų praktika. 2002, 17).

51.                      Spręsdamas dėl ieškovės apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vaiko aplinkos stabilumo reikalavimui suteikė prioritetą, teisėjų kolegija pažymi, kad tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija). Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų.

52.                      ESTT yra nurodęs, kad mažamečio vaiko aplinka iš esmės yra šeiminė aplinka, kurią lemia referencinis asmuo ar asmenys, su kuriais vaikas gyvena ir kurie jį iš tiesų globoja ir juo rūpinasi (ESTT sprendimas byloje Nr. C-497/10 PPU, Barbara Mercredi v. Richard Chaffe, p. 54). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog vaiko, kuriam šiuo metu yra aštuoneri, ir kuris nuo ketverių metų gyvena su tėvu, socialinė aplinka yra stabili, o nustačius jo gyvenamąją vietą su atsakove, pasikeistų visa socialinė aplinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju vaikas, kuris nuo ketverių metų amžiaus gyveno tik su tėvu, ir, tikėtina, mažai prisimena gyvenimą su motina, atsidurtų visiškai kitoje socialinėje aplinkoje, kurioje nebūtų jokių jam šiuo metu artimų žmonių, kitoje gyvenamojoje vietoje, kuri yra užsienio valstybėje, jo ugdymo procesas vyktų kita kalba, kurią jis savo aplinkoje girdėjo tik iki ketverių metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju vaiko aplinkos stabilumo kriterijus yra pakankamai svarbus ir yra lemiantis sprendimą nekeisti vaiko gyvenamosios aplinkos.

53.                      Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės argumentai dėl nekilnojamojo turto ar vaiko tėvų darbo pastovumo šiuo atveju yra antraeiliai. Pažymėtina, kad vaikui gyvenant su tėvu nėra duomenų apie netinkamas jo gyvenamosios vietos aplinkos sąlygas, lėšų iš tėvo vaiko išlaikymui neskyrimą, duomenų, kad vaikas yra socialiai apleistas.

54.                      Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaiko gyvenimas kartu su ieškovu šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus.

55.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė su sūnumi negyvena nuo to momento, kai jam buvo ketveri metai. Atsakovė gyvena užsienio valstybėje ir yra užsienio valstybės pilietė. Be to, jos bendravimas su vaiku buvo epizodinis, nustatyta, kad dėl tokios situacijos iš dalies yra kalta pati atsakovė. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė domėjosi vaiko mokymosi rezultatais, pasiekimais ugdymo įstaigoje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog sugebėtų užtikrinti vaikui sąlygas, kurios būtų labiau atitinkančios vaiko geriausius interesus nei jo gyvenimas kartu su ieškovu, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vaiko gyvenamąją vietą nustatydamas su ieškovu, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Dėl išlaikymo priteisimo

56.                      Ieškovas į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu kreipėsi 2014 m. gruodžio 8 d. ir pareiškė reikalavimą dėl 300 Lt (86,95 Eur) išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas 2017 m. balandžio 3 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 86,95 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki patikslinto ieškinio pateikimo, o už vėlesnį laikotarpį – po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

57.                      Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino.

58.                      Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nebuvo aktyvus, neįvertino vaiko poreikių, negynė vaiko interesų.

59.                      Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

60.                      Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).

61.                      Vadovaujantis LR CK 3.192 straipsnio 1 dalimi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Vadovaujantis LR CK 3.194 straipsnio 1 dalimi, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.

62.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad: 1) išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu; 2) tik vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymą priteisia teismas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui pareiškus aiškų reikalavimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo, vėliau šį reikalavimą papildžius, jis aiškiai suprato, kokį išlaikymo dydį prašė priteisti. Ieškovas buvo aktyvus procese, teikė procesinius dokumentus, prašymus, dalyvavo teismo posėdžiuose, buvo nuoseklus, prašydamas už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos priteisti 86,95 Eur išlaikymą. Byloje duomenų, pvz. iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kad vaikui teikiamas ir prašomas priteisti išlaikymas nepakankamas, nepateikta. Darytina išvada, kad ieškovas įvertino vaiko poreikius, įvertino savo galimybes išlaikyti vaiką (galimai prisidedant didesne dalimi nei atsakovė), tuo išreikšdamas savo valią dėl išlaikymo pareigos paskirstymo. Toks ieškovo elgesys suponuoja išvadą, jog nekilo ginčas tarp tėvų dėl kitos išlaikymo dalies ir teismas neturėjo pareigos išeiti už ieškinio ribų ir spręsti dėl didesnio išlaikymo priteisimo ar dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. liepos mėn. iki ieškinio padavimo dienos.

63.                      Atsakovė apeliacinį skundą dalyje dėl išlaikymo priteisimo argumentuoja tuo, kad teismas neteisingai įvertino, jog atsakovės nuolatinis darbas ir gaunamos pajamos yra Rusijos Federacijoje, kur yra žemesnis pragyvenimo lygis, todėl turėjo taikyti Rusijos Federacijos materialinę teisę.

64.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl taikytinos teisės aptartas šios nutarties 32 punkte, kur konstatuota, kad šioje byloje išlaikymo teisiniams santykiams taikytina Lietuvos Respublikos materialinė teisė.

65.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, nustatė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 400 Eur suma. Atsakovė vaiko poreikių sumos neginčija. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad iš atsakovės priteistina išlaikymo suma netgi mažesnė. Teismas taip pat įvertino, kad vaikas lieka gyventi su ieškovu, ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Tokia teismo išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Be to, teisėjų kolegijas vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus dėl atsakovės turtinės padėties, pajamų, pagrįstai konstatavo, jog atsakovė turėjo ir turi galimybę teikti sūnui išlaikymą po 170 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė kitų išlaikytinių neturi.

66.                      Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo pagrįstas ir teisingas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

67.                      Atsakovė priešieškiniu reiškė reikalavimą dėl 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis yra nuo 2011 m. liepos iki 2014 m. liepos mėnesio, t. y. už 3 metus. Teismas sprendė, jog vaiko išlaikymo išlaidos įsiskolinimo laikotarpiu turėjo būti 173,90 Eur per mėnesį iš abiejų tėvų, arba 3130,20 Eur per trejus metus iš vieno iš tėvų. Teismas nustatė, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieškovas suteikė 684 Eur išlaikymą. Todėl iš ieškovo priteisė 2 446 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

68.                      Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovė niekada nesiskundė, kad ieškovas vaiko neišlaiko. Proceso pradžioje apie tai neužsiminė, tik vėliau sugalvojo prisiteisti skolą.

69.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas pirmosios instancijos teismo nustatyto vaiko poreikių dydžio, t.y. 86,95 Eur per mėnesį neginčija. Ginčas kyla dėl faktinių aplinkybių, ar ieškovas pilnai išlaikė vaiką, kol šis gyveno kartu su motina Rusijos Federacijoje.

70.                      Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

71.                      Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimu. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad jis 2011 – 2012 m. siuntė atsakovei 11 siuntų, tačiau 5 iš jų buvo siųstos ne išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, todėl pirmosios instancijos teismas jų teisingai nevertino. Įvertintų siuntų suma 684 Eur. Kitų įrodymų apie teiktą išlaikymą įsiskolinimo laikotarpiu ieškovas nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgtina į tai, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu tarp šalių buvo geri santykiai, todėl ieškovas neturėjo pagrindo nurodyti neteisingas siuntų sumas. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas pateikė įrodymus dėl 11 siuntų, todėl darytina išvada, kad jis atidžiai ir rūpestingai rūpinosi, dokumentų, patvirtinančių jo teiktą išlaikymą, rinkimu ir saugojimu. Todėl atmestinas ieškovo argumentas, kad jis įrodymų, patvirtinančių jo teiktą išlaikymą neišsaugojo, nors išlaikymą teikė.

72.                      Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagrįstas ir teisingas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Dėl procesinės baigties

73.                      Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyse dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų reglamentuojančių šiuos teisinius santykius, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių jurisdikciją, proceso kalbą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinių skundų argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo.

74.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis LR CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Vadovaujantis LR CK 3.175 straipsniu kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

75.                      CPK

76.                      Jei tėvai, reikšdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010).

77.                      Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

78.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinys teisme gautas 2014 m. gruodžio 8 d., t.y. daugiau nei prieš 4 metus. Byloje nagrinėjami klausimai dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pažymėtina, kad 2015 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir jį patenkino bei nustatė tokią atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką: atsakovė T. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja su sūnumi D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), 2015-03-16, 2015-03-17 ir 2015-03-18 nuo 13:00 val. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir iki 19:00 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą. 2015 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismas nustatė tokią atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką: atsakovė T. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja su sūnumi D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir sekmadienį per Skype ar Wyber programas, nuo 18.00 val. iki 19.00 val., Lietuvos laiku. 2015 m. liepos 30 d. ir 2015 m. spalio 2 d. nutartimis Kauno apylinkės teismas atmetė ieškovo prašymą pakeisti laikiną atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką. Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmetė ieškovo atskirąjį skundą ir 2015 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo ir atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nustatė tokią laikiną bendravimo tvarką: atsakovė T. K. su sūnumi D. Z. bendrauja kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį per Skype programą nuo 18 val. iki 19 val.; atsakovė T. K. su sūnumi bendrauja betarpiškai, dalyvaujant psichologui, kartą per savaitę, po valandą ar pusantros, bendravimą išskaidant ciklais po 4 susitikimus, po kiekvieno ciklo psichologui įvertinant vaiko - motinos tarpusavio ryšį ir tolimesnių susitikimų dalyvaujant specialistui reikalingumą. Atsakovė įpareigotina per 10 dienų nuo nutarties priėmimo dienos pasirinkti psichologą Kaune, pas kurį bendraus su vaiku, ir apie tai per 5 dienas raštu pranešti teismui ir ieškovui. Už konsultacijas sumokėti įpareigotina atsakovė. Ieškovas įpareigotinas pristatyti vaiką į atsakovės nurodytą vietą jos bendravimui su vaikui, dalyvaujant psichologui. Psichologui įvertinus, kad pereinamasis laikotarpis toliau nereikalingas, atsakovė T. K. su sūnumi bendrauja šia tvarka: atsakovė T. K. su sūnumi D. Z. bendrauja pirmos ir trečios savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 12 val. iki 18 val., paimdama vaiką iš jo laikinos gyvenamosios vietos ir grąžindama vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą. Atsakovė T. K. bendrauja su sūnumi D. Z. antros ir ketvirtos savaitės savaitgaliais, paimdama vaiką šeštadienį 10 val. iš jo laikinos gyvenamosios vietos ir grąžindama vaiką sekmadienį 17 val. Atsakovė T. K. bendrauja su sūnumi D. Z. pirmos ir trečios savaitės sekmadienį per Skype programą nuo 18 val. iki 19 val. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį ir panaikino jos dalį: ,,Psichologui įvertinus, kad pereinamasis laikotarpis toliau nereikalingas, atsakovė T. K. su sūnumi bendrauja šia tvarka: atsakovė T. K. su sūnumi D. Z. bendrauja pirmos ir trečios savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 12 val. iki 18 val., paimdama vaiką iš jo laikinos gyvenamosios vietos ir grąžindama vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą. Atsakovė T. K. bendrauja su sūnumi D. Z. antros ir ketvirtos savaitės savaitgaliais, paimdama vaiką šeštadienį 10 val. iš jo laikinos gyvenamosios vietos ir grąžindama vaiką sekmadienį 17 val. Atsakovė T. K. bendrauja su sūnumi D. Z. pirmos ir trečios savaitės sekmadienį per SKYPE programą nuo 18 val. iki 19 val.“. Taigi, nuo 2016 m. kovo 23 d. galioja tokia teismo nustatyta laikina atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka: atsakovė T. K. su sūnumi D. Z. bendrauja kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį per Skype programą nuo 18 val. iki 19 val.; atsakovė T. K. su sūnumi bendrauja betarpiškai, dalyvaujant psichologui, kartą per savaitę, po valandą ar pusantros, bendravimą išskaidant ciklais po 4 susitikimus, po kiekvieno ciklo psichologui įvertinant vaiko - motinos tarpusavio ryšį ir tolimesnių susitikimų dalyvaujant specialistui reikalingumą. Atsakovė įpareigotina per 10 dienų nuo nutarties priėmimo dienos pasirinkti psichologą Kaune, pas kurį bendraus su vaiku, ir apie tai per 5 dienas raštu pranešti teismui ir ieškovui. Už konsultacijas sumokėti įpareigotina atsakovė. Ieškovas įpareigotinas pristatyti vaiką į atsakovės nurodytą vietą jos bendravimui su vaiku, dalyvaujant psichologui.

79.                      Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, neišsprendė klausimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje esančius duomenis, kad teismo proceso metu ne kartą buvo spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Taigi, darytina išvada, kad tarp šalių kyla ginčas dėl skyrium su vaiku gyvenančios atsakovės bendravimo su sūnumi ir yra poreikis nustatyti bendravimo tvarką, be to, ir teisės normos bei teismų praktika reikalauja šį klausimą išspręsti.

80.                      Teisėjų kolegija sprendžia, kad, pirmosios instancijos teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tačiau neišsprendus klausimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, yra pagrindas bylą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 2 d.).

81.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šio klausimo negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, nes tokiu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebūtų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kas sukeltų proceso dalyviams teisinio netikrumo jausmą. Be to, klausimo dėl bendravimo tvarkos nagrinėjimas neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl tėvų valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtų neekonomiškas. Pažymėtina, kad tokiu atveju šalys turėtų teikti po tris alternatyvius reikalavimus dėl bendravimo tvarkos, t.y. 1) ieškovas teikti jo siūlomą bendravimo tvarką, kuri veiktų tuo atveju, jei teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatytų su juo, 2) ieškovas teikti jo siūlomą bendravimo tvarką, kuri veiktų tuo atveju, jei teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatytų su atsakove, 3) ieškovas teikti jo siūlomą bendravimo tvarką, kuri veiktų tuo atveju, jei teismas nuspręstų abiem šalims apriboti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu. Tokius pačius alternatyvius siūlymus teismui turėtų teikti ir atsakovė. Tik teismui išsprendus klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jis galėtų spręsti dėl bendravimo tvarkos nustatymo, t.y. spręsti dėl likusių dviejų šalių prašomų nustatyti bendravimo tvarkų tinkamumo.

82.                      Kartu pažymėtina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, įvertinant faktinę situaciją, kad atsakovė yra Rusijos Federacijos pilietė, kurios nuolatinė gyvenamoji vieta yra Rusijoje, šalims gali kilti poreikis nustatyti nuolatinę atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, kuri bus kitokia nei laikinoji. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad laikinoji bendravimo tvarka, nors buvo nukreipta į vaiko ryšio su motina atstatymą, iš dalies nebuvo vykdoma.

83.                      Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, šalys nepraras apeliacijos galimybės, o bylos dalį grąžinus pirmosios instancijos teismui nenutrūkstamai galios laikina atsakovės ir vaiko bendravimo tvarka ir taip bus užtikrintos šalių teisės į vaiko ir motinos bendravimą.

84.                      Atsižvelgiant į nurodytus apeliacinės instancijos teismo argumentus, apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), tačiau nustatytinas įpareigojimas vaiko teisių apsaugos institucijai, o bylos dalis dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

85.                      Kadangi šalys nėra pateikusios bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, teismas plačiau dėl to nepasisako (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

86.                      Valstybė patyrė 11,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma priteistina iš šalių lygiomis dalimis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 5,52 Eur (penkis eurus 52 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, veikiančią per jos įgaliotą teritorinį skyrių, įpareigoti inicijuoti atvejo vadybos procesą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 37 straipsnis).

Bylą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartį išsiųsti šalims ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                Žibutė Budžienė

                                                                                                                 Evaldas Burzdikas

                                                Tomas Romeika