Pirmosios instancijos teismo teisėjas                                             Civilinė byla Nr. 2A-40-280/2015

Vladimiras Kurasovas                                                                    Proceso Nr. 2-54-3-00130-2014-5

                                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                                       44.2.4.1; 44.2.4.2; 99.5; 99.9;121.18 (S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

                            N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės ir Laimanto Misiūno apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-207-420/2014 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei AB „Panevėžio energija“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė:

Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad nuo 2002-12-04 iki 2013-10-08 jis dirbo AB „Panevėžio energija“ katilinės operatoriumi. Dirbant jam buvo nustatyta profesinė liga, nustatytas 60 proc. nedarbingumo netekimas. Kadangi dirbti toliau nebegalėjo, darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės AB „Panevėžio energija“ 1 217,68 Lt turtinei žalai atlyginti ir 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinio dalies dėl turtinės žalios atlyginimo priteisimo atsisakė.

                            Zarasų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškovo A. M. atsisakymą ieškinio dalies dėl turtinės žalios atlyginimo priteisimo  priėmė, atnaujino ieškinio senaties terminą, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 1 100 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui bei 468 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, jog atsakovas profesinės ligos tyrimo ir patikrinimo akto neginčijo. Atsakovei byloje nepateikus priešpriešinių įrodymų, profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas, atsakovės pasirašytas bei neginčytas, byloje vertintinas kaip rašytinis įrodymas, pagrindžiantis atsakovo kaltę dėl ieškovui sukeltos profesinės ligos. Teismas laikė neįrodyta atsakovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovui nustatytą profesinę ligą galėjo nulemti paties ieškovo kaltė, jog jis darbo procese, stumdydamas daug sunkesnius konteinerius, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Atsakovei, kaip darbdaviui, pagal DK 248 str. 2 p. nuostatas atsirado materialinė atsakomybė atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą, nes ieškovo susirgimas profesine liga, dirbant pas atsakovę, nulėmė jo darbingumo sumažėjimą, todėl ieškovas, susirgęs profesine liga, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovui dėl išsivysčiusios profesinės ligos atsirado neigiamos pasekmės – jis prarado 25 procentus darbingumo neterminuotai, todėl ieškovui ateityje sumažėja galimybės susirasti kitą darbą. Dėl nustatytos profesinės ligos ieškovas nuolatos vartoja vaistus ir lankosi pas gydytojus, nes jaučia didelį fizinį skausmą stuburo ir juosmens srityje, šie skausmai neleidžia ieškovui normaliai judėti, bendrauti, ilsėtis, t. y. gyventi pilnavertį gyvenimą. Profesinio susirgimo nulemtos pasekmės – ieškovo darbingumo lygio sumažėjimas ir tam įtakos turintis darbinės veiklos galimybių ribotumas, fizinių skausmų pojūtis, aktyvaus gyvenimo būdo galimybių susiaurėjimas ir kitos aplinkybės, menkinančios ieškovo gyvenimo kokybę, patvirtina ieškovo patirtos neturtinės žalos faktą. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus ir kasacinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, padarė išvadą, kad ieškovo reikalaujamas priteisti 40 000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis. Ieškovo teiginiai dėl patirto fizinio skausmo, emocinės depresijos, dvasinių išgyvenimų, patiriamų nepatogumų ir darbo galimybių sumažėjimo yra pagrįsti. Jam nuo 2014-02-26 neterminuotai nustatytas 75 % darbingumo lygis, t.y. jis neteko 25 % darbingumo. Todėl teismas konstatavo, jog teisinga neturtinės žalos suma šiuo atveju laikytina 15 000 Lt, kuri teisingai kompensuos ieškovo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

                            Ieškovas A. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą - priteisti iš atsakovės 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, pripažinęs, kad ieškovas dėl profesinės ligos neteko 25 proc. darbingumo, sumažėjo jo galimybės susirasti darbą, jis nuolat jaučia skausmus, jam nuolat tenka gydytis, jis negali normaliai, judėti, bendrauti, ilsėtis, neteisingai įvertino ieškovo patirtą neturtinę žalą pinigine išraiška. Neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nurodyti CK 6.250 str. 1 ir 2 d. Ieškovo sveikatos sutrikdymas tęsiasi daugiau kaip 7 metus, todėl jo išgyvenimai dėl sveikatos sutrikdymo yra ypač skaudūs ir dideli. Teismas netinkamai vertino ir A. M. psichinės bei dvasinės sveikatos sutrikdymo faktą dėl besitęsiančio profesinio susirgimo sukeltų ilgalaikių sveikatos sutrikimų, neįvertino ateityje būsimų pasekmių. Todėl teisinga kompensacija už patirtą neturtinę žalą turėtų siekti 40 000 Lt.

             Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo 600 Lt patirtų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodo, kad  skundas yra nepagrįstas. Nukentėjusiojo veiksmai dėl netekto darbingumo galėjo būti pripažinti jo dideliu neatsargumu. Ieškovas, būdamas neatsargus, savo veiksmais prisiėmė žalos atsiradimo riziką ir ši aplinkybė turi reikšmės, nustatant atlygintinos žalos dydį. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyrius 2012-07-05 raštu ieškovą informavo, kad jam nustatytas 80 proc. darbingumo lygis. 2012 m. jam buvo atlikta operacija, po kurios 2013-02-26 darbingumo lygio pažymoje DL-l Nr. 0736812 nurodomas 65 proc., bet nenurodyta, kad to priežastis profesinė liga. Dabartinė ieškovo būklė yra įtakota operacijos, o ne profesinės ligos. Keisti priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo. Be to, bendrovė ieškovui suteikė papildomas materialines garantijas – sumokėjo 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kai DK 140 str. 3 d. numatyta tik 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmokė. Tokiu būdu, ieškovui  papildomai buvo išmokėta 3 233,98 Lt suma.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama sprendimo dalis keičiama ( CPK 326 str.1 d. 3 p., CPK 330 str., DK 250 str.))         .

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 322 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. M. nuo 2002-12-04 iki 2013-10-08 jis dirbo AB „Panevėžio energija“ katilinės operatoriumi. Darbo sutartis nutraukta, nustačius jam profesinę ligą, DK 136 str. 1 d. 4 p. pagrindu, kai darbuotojas pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali dirbti to darbo (b. l.  6-7). 2007-05-09 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu A. M. nustatyta profesinė liga, jos diagnozė: tarpslankstelinių diskų ostechondrozė su diskų polobacija, C 5-6 lumbaradiliopatija, stuburo degeneraciniai - distrofiniai pakitimai, L5 retirolistezė L3-4, L 5-S1 diskų prolobacija, spondiloartrozė, FN II, ligos kodai M511, G551. Priežastys, galėjusios sukelti profesinę ligą: krovinių kėlimas, krovinių traukimas (b.l. 10-14). LR Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyrius 2007-05-28 rašte Nr. SD-8795 nurodyta, kad tiriant A. M. įtariamą profesinę ligą nustatyta, kad AB „Panevėžio energija“ iki 2007-03-27 katilų operatorių profesinės rizikos dėl ergonominių (įtampos) veiksnių neįvertino. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnybos) 2012-07-05 bei 2014-05-27išduotose darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymose Nr. 0026968 A ir Nr.0028249 A. M. nuo 2012-06-26 neterminuotai nustatytas 75 % darbingumo lygis, darbingumo lygio priežastis – 27.4 profesinė liga (b.l. 38, 85). Apeliantas ieškiniu prašė 1 217,68 Lt turtinei žalai atlyginti ir 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinio dalies dėl turtinės žalios atlyginimo priteisimo atsisakė, teismas atsisakymą ieškinio dalies priėmė. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir prašo ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 250 str. nustato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienų atveju nustato teismas, vadovaudamasi civiliniu kodeksu. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, teismas vadovaujasi tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek specifiniais, tam tikrai bylų kategorijai būdingais, taip pat teismo konkrečioje byloje reikšmingais pripažintais kriterijais, atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

              Kaip nurodė teismas, dėl nustatytos profesinės ligos ieškovas A. M. nuolatos vartoja vaistus ir lankosi pas gydytojus, nes jaučia didelį fizinį skausmą stuburo ir juosmens srityje, šie skausmai neleidžia ieškovui normaliai judėti, bendrauti, ilsėtis, t. y. gyventi pilnavertį gyvenimą. Profesinio susirgimo nulemtos pasekmės – ieškovo darbingumo lygio sumažėjimas ir tam įtakos turintis darbinės veiklos galimybių ribotumas, fizinių skausmų pojūtis, aktyvaus gyvenimo būdo galimybių susiaurėjimas ir kitos aplinkybės, menkinančios ieškovo gyvenimo kokybę, patvirtina ieškovo patirtos neturtinės žalos faktą. Teismas pakankamai neįvertino  ieškovo A. M. amžiaus, jis gimęs 1963 m., bet jo galimybės dirbti ir užsidirbti yra stipriai apribotos, o dėl to pergyvenimų laipsnis ir nepatogumai išauga, neišvengiama emocinė depresija. Kad jo padėtis keistųsi į gerąją pusę, nenustatyta. Profesine liga jis susirgo prieš 7 metus, po to tęsė darbinius santykius pas atsakovą iki buvo nustatyta, kad jis dirbti tomis sąlygomis nebegali. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu pagal byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą ieškovui A. M. padaryta 32 800 Lt neturtinė žala ( 9500 €). Šis žalos  dydis atitinka  šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi apeliacinis skundas patenkintas, atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme atsakovui nepriteisiamos ( CPK 93 str.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3p.,

n u t a r i a:

Zarasų rajono apylinkės teismo skundžiamo 2014 m. rugsėjo 22 dienos   sprendimo dalį pakeisti, ją išdėstant taip:

             Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

             Atnaujinti A. M. ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo senaties terminą.

            Priteisti iš atsakovės AB  „Panevėžio energija“, įm. kodas 14748313, 32800 Lt ( 9500 €) neturtinės žalos atlyginimą ir 1 100 Lt (318.58 €) bylinėjimosi išlaidų ieškovui bei 984 Lt ( 285 €) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į VMI prie Finansų ministerijos Surenkamąją sąskaitą ( įmokos kodas 5660)

Teisėjai:              Laimutė Sankauskaitė

              Zina Mickevičiūtė

              Laimantas Misiūnas