Administracinio nusižengimo byla Nr. II-637–586/2021
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00159-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4
(S)
N U T A R T I S
2021 m. gruodžio 14 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,
sekretoriaujant J. B.,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1450-2021 (ROIK 21140458536), pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1450-2021, A. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį, 518 straipsnio 1 dalį, 50 Eur bauda už tai, kad ji 2021 m. liepos 24 d., apie 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos r., tyčia, savavališkai įgyvendindama tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusi esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, montažinėmis putomis užpurškė paviršinio vandens nuotekų vamzdį (PVC 0160).
Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. skundas, kuriuo prašo panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodyta, jog su priimtu nutarimu nesutinka, nes A. Č. jokios turtinės žalos, jokiais savo tyčiniais, savavališkais veiksmais nepadarė, ir neturėjo tikslų bei motyvų taip elgtis. A. Č. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių padarytą žalą, aplamai nepateikė jokių įrodymų kur padaryta žala, ar kur gali atsirasti pavojus jai kilti, todėl nėra ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje požymių. Iš A. Č. pareiškimo galima daryti išvadą, kad A. Č. nematė, kas padarė šiuos veiksmus, ir tik galimai įtaria ją. Jai nėra suvaržytos ar atimtos teisės vaikščioti po jos valdomą sklypą ir dirbti reikiamus darbus, nes tai jai priklausantis sklypas. Taip pat byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kam priklauso jos valdomame sklype esantys vamzdžiai, nes pagal Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimą matyti, kad jos valdomame sklype nėra numatyta jokia paviršinio vandens komunikacijų trasa ar vamzdynai; taip pat nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių, kad buvo suderinta su ja, kaimynu, ar prieš tai buvusiu savininku dėl jų nutiesimo. Nurodyta, jog atvykus policijos pareigūnams ir paklausus, kas montažinėmis putomis pripurškė vamzdžius, juoko prasme, pasakė, kad tai ji, nes nuolatiniuose konfliktuose, kuriuos išprovokuoja A. Č., visada yra kaltinama neteisėtais veiksmais.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su A. P. skundu nesutinka, nes priimtas teisėtas ir pagrįstas nutarimas. Nurodyta, kad pareigūnai gavę pranešimą apie padarytą administracinį nusižengimą, nuvyko į įvykio vietą bei tikslindami aplinkybes bendravo su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, bei savo turimomis „body“ kameromis pokalbį fiksavo. Jo metu A. P. pasakojo visas aplinkybes, susijusias su žemės sklypu, esančiu Gargžduose (duomenys neskelbtini), bei to paties pokalbio metu ji pripažino, kad montažinėmis putomis „Makroflex“ užpurškusi minėtus vamzdžius, kas suponuoja faktą, jog A. P. žinojo apie ką eina kalba, nurodydama ir medžiagas kurias naudojo turtui gadinti. Pareigūnai įvykio vietoje A. P. paaiškino, jog yra nauji planai, kuriuos pareiškėjas pateikė, taip įrodydamas jog vamzdžiai ten turi būti. Derinant statybos leidimus sklypo lietaus drenažas buvo patvirtintas plane bei atžymėtas statybos leidimo planuose, kurie nustatyta tvarka buvo patvirtinti. Žalos nustatymas bei jos atlyginimas yra civilinio proceso dalykas, dėl ko pareiškėjas gali kreiptis į teismą atskiru skundu. Prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu A. P. prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, jog vamzdžiai jos mamos nuomojamame sklype, įrengti nelegaliai ir neteisėtai, todėl ir ji niekam jokios žalos nepadarė, nes iš ne teisės negali atsirasti teisė.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad A. P. nubausta už tai, jog ji 2021 m. liepos 24 d., apie 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos r., tyčia, savavališkai įgyvendindama tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusi esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, montažinėmis putomis užpurškė paviršinio vandens nuotekų vamzdį (PVC 0160). Institucija, atsižvelgusi į atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskyrė subendrintą 50 Eur baudą.
ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tačiau atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).
Savo nekaltumą ir nepakankamą įrodymų visumą jos kaltei patvirtini A. P. visų pirma grindžia tuo, kad A. Č. jokios turtinės žalos, jokiais savo tyčiniais, savavališkais veiksmais, nepadarė ir neturėjo tikslų ir motyvų taip elgtis. A. Č. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių padarytą žalą, aplamai nepateikė jokių įrodymų kur padaryta žala, ar kur gali atsirasti pavojus jai kilti. Taip pat nurodyta, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kam priklauso jos valdomame sklype esantys vamzdžiai, nepateikti įrodymai, jog dėl vamzdžių tiesimo buvo suderinta. Nurodyta, jog atvykus policijos pareigūnams ir paklausus kas montažinėmis putomis pripurškė vamzdžius, juoko prasme pasakė, kad tai ji, nes nuolatiniuose konfliktuose, kuriuos išprovokuoja A. Č., visada yra kaltinama neteisėtais veiksmais.
Byloje nustatyta, jog A. P. policijos pareigūnams pripažino, jog montažinėmis putomis „Makroflex“ užpurškusi vamzdžius. Į bylą taip pat pateikti įrodymai, jog su UAB „Jurlaivis“ vadovu J. A. D., 2010 m. A. Č. šeimai įsigijus sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Gargžduose, sklypo dalis B, buvo derinta su sklypo dalies A valdytojais dėl paviršinio lietaus nuotėkų vandens nuleidimo iš sklypo dalies B į sklypo A dalyje esantį paviršinio vandens nubėgimo griovį – kanalą. UAB „Jurlaivis“ vadovas J. A. D. nurodė, jog derinta ir pretenzijų neturi.
Į bylą pateiktas A. Č. raštas dėl žalos apskaičiavimo, kuriame nurodyta, jog darbai be medžiagų gali kainuoti nuo 600 iki 1000 Eur, jei darbų vykdymo metu nebus aptikti kiti pažeidimai, bei nurodyta kiek kokia medžiaga gali kainuoti, tačiau byloje nėra pateikta, kokia tiksli žala padaryta.
Kaip jau minėta, ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių
Byloje nėra nustatyta, kokia tiksli žala padaryta nukentėjusiajam A. Č., tačiau rašte dėl žalos apskaičiavimo nurodyta, jog darbai be medžiagų gali kainuoti nuo 600 iki 1000 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2018-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50,00 eurų. 2008-07-15 Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 (suvestinė redakcija 2021-01-01) 4 straipsnyje nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Taigi, nukentėjusiajam A. Č. priklausančio sugadinto turto vertė (skaičiuojant nuo nurodytos mažiausios 600 Eur sumos) šia išraiška yra 12 MGL, tokiu būdu viršijanti ANK 115 straipsnyje įtvirtintą 3 MGL dydžio ribą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 190 straipsnyje nurodyta, kad didelės vertės turtas, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Šiuo konkrečiu atveju, A. P. veiksmai, galimai galėtų būti kvalifikuojami pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, tačiau būtina pažymėti, kad ANK 115 straipsnio (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas) bei BK 187 straipsnio (turto sunaikinimas ar sugadinimas) dispozicijose vartojamos skirtingos sąvokos, t. y. ANK kalbama apie žalą, o BK apie turto vertę.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kokia konkreti žala padaryta nukentėjusiajam A. Č., todėl ją būtina nustatyti.
ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų <...>. Ši norma yra blanketinė – nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
Teismų praktikoje yra nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).
ANK 635 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taigi ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta galimybė pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskirti administracinę nuobaudą tik tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, t. y. ištaisyti kvalifikavimo klaidą, bet ne atvirkščiai – parinkti tinkamą straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kurie iš viso nėra nurodyti protokole. ANK įtvirtintos teisės normos (ANK 635 straipsnio 3 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2016; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-334-245/2017, AN2-526-810/2017).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad A. P. galimai padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, tačiau nagrinėjamu atveju Institucija nei nutarime, nei A. P. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole nenurodė tikras faktines aplinkybes atitinkančio teisės akto, straipsnio, punkto, kurio reikalavimus A. P. galimai pažeidė. Neabejotina, kad paminėto protokolo trūkumo egzistavimas trukdo objektyviam ir tinkamam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui, ir ištaisyti šį protokolo trūkumą teisme, nėra jokios objektyvios galimybės. Nors apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi, tačiau nustačius, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų, šiuos trūkumus privalo pašalinti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1450-2021 (ROIK 21140458536) naikintinas, ir administracinio nusižengimo byla grąžintina šiai institucijai administracinio nusižengimo tyrimui iš naujo atlikti. Priimdamas tokį procesinį sprendimą, dėl kitų skundo argumentų teismas nepasisako, tačiau pažymi, kad Institucija, tirdama bei nagrinėdama šią bylą iš naujo, turėtų atsižvelgti ir į A. P. skunde išdėstytas aplinkybes.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
n u t a r i a :
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1450-2021 (ROIK 21140458536), ir grąžinti šiai institucijai administracinio nusižengimo bylą iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėjas Vandalinas Vainius