VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) P. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Sodininkų bendrijos „Elfa“ ieškinį dėl skolos priteisimo pareikštą atsakovui P. R. ir

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo skolą - 903,28 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2021-11-22 nutartimi, priėmęs ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies, nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 820 Eur skolą.

2. Ieškovė nurodė, kad yra savarankiškas ribotos atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo. Teigė, kad atsakovas ieškovės teritorijoje nuosavybės teise turi du sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bei yra bendrijos narys. Paaiškino, kad bendrijos narių susirinkimuose buvo nustatyti bendrijos nario ir kitų mokesčių bei įmokų dydžiai. Ieškovė, pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatas neteikia savo nariams, taip pat ir atsakovui, sąskaitų už nario mokesčius ir kitas įmokas. Atsakovas, nereguliariai mokėdamas sumas, kurios neatitiko bendrijos narių susirinkimų nustatytų nario mokesčio ir kitų įmokų dydžių, įsiskolino ieškovei 903,28 Eur sumą (820 Eur skola buvo apmokėta bylos nagrinėjimo metu) už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2021 m. 

3. Ieškovė nurodė, kad paties atsakovo teiginiai, jog jis planavo iš anksto sumokėti bendrijos išlaidas, rodo, jog jis apie skolą žinojo prieš ieškovui pareiškiant ieškinį. Be to, atsakovas apie skolą žinojo jau 2020 m., kai buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr. e2-23647-1044/2020. Pažymėjo, jog atsakovas neneigia, kad yra bendrijos narys (tą patvirtina jo atliekami nario mokesčio mokėjimai), todėl privalo mokėti nustatytus mokesčius ir įmokas be atskiro įspėjimo. 

4. Atsakovas su ieškiniu nesutinko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad yra sumokėjęs jam tenkančius nario ir kitus mokesčius. Teigė, kad atsakovas ieškinį gavo 2021-10-12, o 2021-10-06 ir 2021-10-11 atliko bendrijai 520 Eur bei 300 Eur dydžio pavedimus. Teigė, jog yra pateikęs ieškinį ieškovei dėl bendrijos protokolo panaikinimo; taip pat yra inicijavęs keletą administracinių teisenų dėl ieškovės ir jos pirmininkės V. S. savavaldžiavimo, lėšų švaistymo ir kitų teisės pažeidimų. Laikosi pozicijos, kad ieškovė privalėjo laikytis išankstinės procedūros, kuri numatyta bendrijos įstatų 105-107 punktuose, ir pranešti apie priskaičiuotus mokesčius. Atsakovo skaičiavimais, jis nėra skolingas ieškovei, jam susidaro 137,98 Eur permoka – yra sumokėjęs 820 Eur (2 bankiniais pavedimais); atsakovo atlikti darbai, kurie turi būti įskaityti (120 Eur žemės darbai; 7,36 Eur dvi jungtys; 53,90 Eur vandentiekio vamzdis); 40 Eur turi būti atmesta dėl nepagristai priskaičiuoto talkos mokesčio. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-02-10 sprendimu ieškinį patenkino.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas bendrijos teritorijoje nuosavybės teisėmis turi du sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), įvardinami kaip Nr. 188 ir Nr. 189, yra bendrijos narys. Atsakovas 2017-11-30 atliko bendrijai 123 Eur dydžio pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodęs „Mokesciai_188_189“; 2021-03-09 atliko 250 Eur pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodęs „mokestis_keliai ir kt_188“; 2021-10-06 atliko 520 Eur pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodęs „mokestis_keliai_vanduo_admin“; 2021-10-11 atliko 300 Eur dydžio pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodęs „mokestis_keliai_vanduo_admin“. Nekilo ginčo dėl to, kad bendrijos nustatyti ir atsakovui skaičiuoti mokesčiai buvo patvirtinti bendrijos eiliniuose narių susirinkimuose – atitinkamai 2016-05-22, 2017-05-21, 2018-05-20, 2019-05-26, 2020-05-31, 2021-05-30, kurie turėjo būti sumokami už kalendorinius einamuosius metus iki kiekvienų einamųjų metų rugsėjo 1 d. Anot ieškovės, atsakovo skolą sudarė (iki atsakovo 820 Eur skolos apmokėjimo): 324,82 Eur dydžio skola už sklypą Nr. 188 už 2019 – 2021 m. laikotarpį ir 578,46 Eur skola už sklypą Nr. 189 už 2016 – 2021 m. laikotarpį. 

7. Teismas taip pat nustatė, kad bendrijos Vidaus tvarkos taisyklių 28 punkte nurodyta, jog bendrijos bendrojo naudojimo plotai tvarkomi bendrijos talkomis, kuriose visų bendrijos narių dalyvavimas būtinas; jeigu sodininkai negali tokiose talkose dalyvauti, jie privalo iš anksto pranešti savo gatvės atstovui arba bendrijos valdybai apie savo nedalyvavimo priežastis arba įmokėti į bendrijos sąskaitą 5 Eur piniginę įmoką, kuri gali būti panaudojama samdomų darbuotojų darbui apmokėti; išimtys dėl piniginės įmokos už nedalyvavimą talkose taikomos pensinio amžiaus sulaukusiems, neįgalumą turintiems bei bendrijos valdybai raštišką paaiškinimą, nurodantį objektyvias negalėjimo dalyvauti bendrijos talkoje priežastis, pateikusiems nariams. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad jis patyrė 120 Eur išlaidų žemės (kasimo) darbams (2021 m. gegužės 23 d. trečiojo asmens patvirtinimas dėl žemės kasybos darbų bei pinigų gavimo); 7,36 Eur už pirktas dvi jungtis ir 53,90 Eur už vandentiekio vamzdį (pateikti čekiai). Taip pat pateikta 2002-04-23 sutartis, sudaryta bendrijos ir M. R., sklypo Nr. 188 buvusios savininkės, kuria bendrija leido M. R., panaudojant asmenines lėšas, savo sklype įsirengti požeminio vandentiekio trasos atšaką ir prisijungti prie pagrindinio vandentiekio magistralės (1 punktas); požeminė vandentiekio trasa prijungiama prie bendrijai priklausančio gręžinio Nr. 2306; už asmenines lėšas savo sklype įrengta vandentiekio atšaka lieka savininko nuosavybe (4 punktas). Ieškovė pateikė bendrijos teritorijos schemą, kurioje nurodyta, jog sklypas Nr. 188 yra pajungtas prie bendros bendrijos vandentiekio sistemos. Šios aplinkybės atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo. 

8. Skundžiamame spendime nurodyta, kad sprendimai dėl mokesčių ir įmokų priimti (ir patvirtinti) visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose. Minėti sprendimai (šiai bylai aktualios dalys) nėra apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir yra galiojantys, todėl kiekvienas bendrijos narys privalo laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus (SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Sprendimą priėmęs teismas kritiškai įvertino atsakovo atsikirtimus, kuriuose atsakovas nesutinka su tam tikrais mokesčiais – talkos mokesčiu ir įmoka už žiemos vandens įvadą. 

9. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pagal bendrijos Vidaus tvarkos taisyklių 28 punkto nuostatas bendrijos narys/sodininkas privalo dalyvauti talkose, o jei nedalyvauja, susimokėti nustatytą mokestį (5 Eur). Teismas, atsižvelgdamas į kitus bendrijos renkamus mokesčius/įmokas, kurie skaičiuojami už žemės sklypą (o ne bendrijos narį/sodininką), į bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnis), iš esmės pritaria ieškovės pozicijai, kad talkos mokestis skaičiuotinas proporcingai bendrijos nario valdomų sklypų skaičiui. Kadangi bendrijos įstatų 23.8 punkto pagrindu bendrijos narys, be kita ko, turi pareigą dalyvauti bendrijos valdybos organizuojamose talkose ir kituose bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbuose, o jose nedalyvavęs turi, mokėti nustatyto dydžio mokestį (Vidaus tvarkos taisyklių 28 punktas), atsižvelgiant į tai, jog atsakovas patvirtino, jog nedalyvavo aktualiu laikotarpiu bendrijos talkose (dėl kurių egzistavimo teismas neturėjo pagrindo abejoti; tuo labiau, jog bendrija metinėse veiklos apžvalgose nurodo kiek kiekvienais metais surinkta nurodytų talkos mokesčių), atsakovui pagrįstai paskaičiuota skola už nedalyvavimą talkose (už abu sklypus).

10. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovas, atlikdamas pavedimus ieškovei, mokėjimų paskirtyse nenurodydavo už kokį laikotarpį moka, tik kartais nurodydavo už kokį būtent sklypą mokama (188 ar 189, ar abu). Atsakovas įmokas mokėdavo nereguliariai, todėl ieškovė, teismo vertinimu, turėjo teisę iš atsakovo gautas pinigines sumas paskirstyti savo nuožiūra, t. y. padengti ankstesnes/seniausias neapmokėtas skolas (ir užskaityti lėšas už konkrečius sklypus, jeigu buvo nurodoma už kokius) (CK 6.55 straipsnio 2 dalis). Teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovės pateiktais skaičiavimais, nurodytais prie ieškinio pateiktoje 2021-09-29 pažymoje dėl įsiskolinimų (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismas kritiškai įvertina ir atsakovo atsikirtimus, jog ieškovė turėtų atlikti užskaitymą dėl atsakovo atliktų darbų (bendrai 181,26 Eur sumai), kuriais buvo pagerinta vandentiekio linija. Teismas taip pat nesutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovė nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo sprendimo procedūra, nes, pritariant ieškovei, tokios procedūros nenumatytos teisės aktuose; tuo tarpu atsakovo minimuose bendrijos įstatų 105 – 107 punktuose nustatyta bendrijos narių tarpusavio ginčų nagrinėjimo tvarka, kai narys(-iai) to raštu prašo bendrijos valdybos, o ne bendrijos ginčų su jos nariais tvarka. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

12. Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu mokėjimus grynais patvirtinančių dokumentų neturėjo. 2022-02-20 atsakovui pateikus Vilniaus miesto apylinkės teismo archyvui prašymą dėl dokumento originalo su priedais grąžinimo kitoje civilinėje byloje Nr. e2-23647-1044/2020 buvo aptikti mokėjimų grynais kvitai. Šie kvitai buvo įdėti prieduose atsakovo sodo sklypo Nr. 188 ir 189 inventorizacinėje byloje ir sklypo planuose ir su laiku susigulėjo, todėl buvo nepastebėti. Gavus iš teismo archyvo dokumentų originalus, buvo surasti mokėjimų kvitai. Dėl šios priežasties teikiant apeliacinį skundą atsakovas teikia 2015-03-31 sumokėto nario mokesčio už sklypą Nr. 188 grynais SB Elfa pirmininkui V. U. - 168,25 Eur įrodymą. Teigia, kad šis mokėjimas liko neįskaičiuotas į ieškovės pateiktus mokėjimus, kurie buvo nurodyti nuo 2010 m. iki 2021 m. įskaičiavus 168,25 Eur į skolos sumą 83,28 Eur atsakovas turi permoką 84,97 Eur. Taip pat pateikia kitus mokėjimo dokumentus, kurie patvirtina mokėjimus grynais už 2007 m. 104,84 Lt, 2008 m.- 96,96 Lt. Atsakovas prašo prijungti 2015-03-31 mokėjimą pagal pinigų priėmimo kvitą serijos UID Nr. 0538533 bei kitus mokėjimus.

13. Skunde nurodo, kad ieškovė turėjo įrodyti, kad talkos yra paskelbtos, organizuotos ir vykdytos. Atsakovas nesutinka su takos mokesčiais , nes ieškovė neįrodė, kad talkos paskelbtos, organizuotos ir vykdytos. Tai sudaro nepagristai priskaičiuotą sumą už sklypą Nr. 188 - 30 Eur, už sklypą Nr. 189 - 30 Eur. Taip pat atsakovas nesutinka su mokesčio skaičiavimo būdu už turimus sklypus, o ne už sodininkų bendrijos narius.

14. Atsakovas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad vandentiekio linijos pagerinimo darbai neturi būti įskaitomi į atsakovo nario mokestį dėl dalies, kuria vertinamas prisidėjimas prie bendro naudojimo turto sukūrimo bei pagerinimo. 

15. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovė teigė, jog atliko įmokų įskaitymą, paaiškinusi, kad atsakovas turėjo skolų ir už ankstesnius laikotarpius, todėl sumokėtomis įmokomis buvo padengtos senos skolos. Mano, kad ieškovė nepagrindė šių teiginių leistinais įrodymais. Įskaitymo tvarka ir taikytini mokestiniai dydžiai nėra žinomi, todėl neįrodyti. Atsakovas buvo įsitikinęs, jog ginčas vyksta dėl skolos už 2016 – 2021 m, todėl laikė, jog padengė visą skolą. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovei priteistomis bylinėjimosi išlaidomis ir laiko jas nepagrįstomis. 

16. Apeliantas pateikė prašymą ieškovės atstovų advokato R. P. ir atstovės advokatės G. T. procesinį elgesį pripažinti netinkamu ir skirti jiems solidariai 1 200 Eu baudą. Nurodo, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas atlikti visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ex officio atsakovo nenaudai, remiantis atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą, vertintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

17. Apeliantas taip pat pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas pageidauja žodžiu pateikti papildomus paaiškinimus dėl reikšmingų aplinkybių, paaiškinti apie byloje surinktus įrodymus ir mokėjimus, siekdamas šalinant prieštaravimus dėl įskaitymo tvarkos. 

18. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius tik kai kuriuos, bet ne visus, atsakovo atliktus mokėjimus, kadangi šių įrodymų teikimo tikslas buvo įrodyti faktą, kad atsakovas yra bendrijos narys, o ne atspindėti visus atsakovo bendrijos naudai atliktus mokėjimus. Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl atsakovo įsiskolinimo bendrijai, turėjo pateikti ir pateikė teismui ne visų atsakovo per jo narystės laikotarpį atliktų mokėjimų ir jų įskaitymo detalizavimą, o tik ieškinio pateikimo metu egzistuojančių atsakovo įsiskolinimų detalizavimą (ieškinio 18 priedas) bei įrodymus dėl ieškovo reikalavimų pagrindo (bendrijos susirinkimų protokolus).

19. Atsiliepime nurodyta, kad naujų įrodymų pateikimas ir priėmimas nebūtų tikslingas, nes neatskleistų naujų aplinkybių, kadangi visos atsakovo pateiktuose kvituose nurodytos sumos buvo ieškovės gautos ir įskaitytos. Naujai apelianto pateikiamas 2015 m. pinigų priėmimo kvitas yra ir ieškovės buhalterijoje. Kvite aiškiai nurodyta, kad atsakovas sumokėjo įmokas iki 2014 m., taigi, liko skolingas už 2015 m, o vėlesniais atsakovo mokėjimais (2017 m. ir 2021 m.) buvo dengti įsiskolinimai nuo 2015 m. imtinai – už vieną sklypą jis sumokėjo 250 Eur daugiau, tad liko įsiskolinimas tik nuo 2019 m., o už kitą mokėjo mažiau, tad skola liko nuo 2016 m. Minimos aplinkybės, t. y. įmokų paskirstymo eiliškumas, buvo aptariamos teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo metu, todėl visus neaiškius klausimus apeliantas galėjo kelti ir išsiaiškinti pirmosios instancijos procese, tačiau to nedarė, todėl išimtis dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teisme netaikytina.

20. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 53 punkte teisingai nustatė, kad klausimas, ar apeliantas iš tiesų atliko nurodytus vandentiekio linijos pagerinimo darbus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nėra duomenų apie bendrijos pareigą atlyginti tokias išlaidas, atsakovas nėra pranešęs ieškovui apie įskaitymą, o vien tai, jog bendrijos pirmininkas ant plano projekto buvo užrašęs suderinimo žymą, savaime nereiškia, jog bendrija įsipareigojo/sutiko atlyginti atsakovui išlaidas už suderintus darbus. Be to, teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas šioje byloje nereiškė savarankiško reikalavimo (priešieškinio forma) įskaityti nurodytų darbų sumą į ieškovo reikalaujamą priteisti skolą.

21. Ieškovė teigia, kad talkų organizavimo ir įmokos už nedalyvavimą talkoje mokėjimo principai nustatyti Bendrijos vidaus tvarkos taisyklių 28 punkte. Iš šio punkto formuluotės akivaizdu ne tik tai, kad bendrija gali organizuoti talkas, tačiau taip pat tai, kad ji neturi teisės rinkti minėtos įmokos, jeigu talka neįvyksta. Todėl mokesčiai yra renkami tik tuo atveju, jeigu talkos vyksta. Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyta bendrijos nario pareiga apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip. Įstatymų leidėjas sieja bendrąsias nario pareigas mėgėjų sodo teritorijoje su nario sklypo dydžiu, todėl jeigu tas dydis yra išdalintas keliuose to paties asmens valdomuose sklypuose, savininkas vis tiek turi atitinkamai didesnes bendrąsias pareigas. 

22. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs to, kad advokatė G. T. negauna atlygio kaip valdybos narė iš bendrijos ir todėl turėjo teisę už ieškinio parengimą gauti honorarą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo.

24. Atsakovas nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu mokėjimus grynais patvirtinančių dokumentų neturėjo. 2022-02-20 atsakovui pateikus Vilniaus miesto apylinkės teismo archyvui prašymą dėl dokumento originalo su priedais grąžinimo kitoje civilinėje byloje Nr. e2-23647-1044/2020, buvo aptikti mokėjimų grynaisiais kvitai. Šie kvitai buvo įdėti prieduose atsakovo sodo sklypo Nr. 188 ir 189 inventorizacinėje byloje ir sklypo planuose, todėl buvo nepastebėti. Gavus iš teismo archyvo dokumentų originalus buvo surasti mokėjimų kvitai. Dėl šios priežasties paduodamas apeliacinį skundą atsakovas pateikė 2015-03-31 sumokėto nario mokesčio už sklypą Nr. 188 grynaisiais SB „Elfa“ pirmininkui V. U. - 168,25 Eur kvitą. Teigia, kad šis mokėjimas liko neįskaičiuotas į ieškovės pateiktus mokėjimus, kurie buvo nurodyti nuo 2010 m. iki 2021 m. Įskaičiavus 168,25 Eur į skolos sumą 83,28 Eur atsakovas turi permoką 84,97 Eur. Taip pat pateikė kitus mokėjimo dokumentus, kurie patvirtina mokėjimus grynaisiais už 2007 m. – 104,84 Lt, 2008 m. – 96,96 Lt. Atsakovas prašo prijungti 2015-03-31 pinigų priėmimo kvitą serija UID Nr. 0538533 bei kitus mokėjimus. 

25. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsisakyti priimti papildomus įrodymus. Pažymi, kad apeliantas yra advokatas, pirmosios instancijos teisme jam atstovavo advokatė, todėl jie negalėjo nežinoti apie proceso taisykles, kad pasirengimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turi būti pateikti visi bylai svarbūs įrodymai. To apeliantas nedarė, todėl dabar neturi priežasties ir pagrindo įrodinėti savo pozicijos įrodymais, kurių nebuvo bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu. 

26. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

27. Atsižvelgiant į atsakovo pateiktų įrodymų datas, tai, kad atsakovas, įgyvendindamas dispozityvumo ir rungimosi principus, renkasi, kokiais įrodymais grįsti faktines aplinkybes, nesutiktina, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. bylai jau esant apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas buvo apeliaciniame skunde nurodytos kitos civilinės bylos Nr. e2-23647-1044/2020 (kurioje rado mokėjimo dokumentus) ieškovas, tad galėjo ir turėjo numanyti, kad šios bylos medžiagoje gali būti svarbių bylai Nr. e2-1750-1099/2022 dokumentų. Konstatuotina, kad apeliantas turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė dėl nepakankamo atidumo ir rūpestingumo, o šios priežastys nelaikytinos svarbiomis. Dėl to atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl bylos nagrinėjimo žodiniame teismo posėdyje.

28. Apeliantas prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pateiktų papildomus paaiškinimus dėl civilinė bylos reikšmingų aplinkybių, surinktų įrodymų, mokėjimų, įskaitymo tvarkos.

29. Spręstina, jog atsakovas turėjo teisę visus paaiškinimus pateikti pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme šalių pozicijos yra išdėstytos rašytiniuose procesiniuose dokumentuose, nėra tokių aplinkybių dėl kurių būtų reikalinga skirti žodinį teismo posėdį. Dėl to apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas.

Dėl baudos skyrimo.

30. Apeliantas taip pat prašo ieškovės atstovų advokato R. P. ir atstovės advokatės G. T. procesinį elgesį pripažinti netinkamu ir skirti jiems solidariai 1 200 Eu baudą. Nurodo, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas atlikti visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ex officio atsakovo nenaudai, remiantis atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą, vertintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

31. Akivaizdžių aiškiai nepagrįsto ieškovės prašymo požymių nenustatyta. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. laiduoja teisę kreiptis į teismą, jei asmuo mano, kad jo konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos. Ši teisė negali būti nepagrįstai varžoma, už pasinaudojimą šia teise asmuo negali būti persekiojamas ar baudžiamas. Todėl nėra pagrindo ieškovei taikyti CPK 95 str. numatytų poveikio priemonių.

32. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

33. Apeliantas laikosi pozicijos, jog įvykdė įsipareigojimus ieškovei ir yra netgi permokėjęs, todėl laiko reikalavimą priteisti skolą – 83,28 Eur nepagristu. Ieškovė nurodė, kad atliko įskaitymus į atsakovo senas skolas nuo 2010 m. iki 2021 m. pagal pateiktus pavedimus ir atsakovas lieka jai skolingas 83,28 Eur. 

34. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnio, 4.86 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijos tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir naudojimu, 15 straipsnyje numatytos išimtinės bendrijos narių susirinkimo teisės, tarp jų: nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką, tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Taigi pagal įstatymą mokesčių, rinkliavų ir kitokių mokėjimų dydį nustato bendrijos narių susirinkimas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad bendrijos narių susirinkimuose buvo priimti sprendimai dėl bendrijos nario mokesčio ir kitų mokesčių bei įmokų dydžių. Atsakovas nuosavybės teise valdo du sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)  ir Nr. (duomenys neskelbtini)  ), įvardinami kaip Nr. 188 ir Nr. 189; yra bendrijos narys, todėl atsakovas privalo mokėti bendrijoje nustatytus mokesčius. Ieškovės teigimu, iš viso yra susidaręs 83,28 Eur įsiskolinimas. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalies nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad sprendimai dėl mokesčių ir įmokų priimti (ir patvirtinti) visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose; minėti sprendimai (šiai bylai aktualios dalys) nėra apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir yra galiojantys, todėl kiekvienas bendrijos narys privalo laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus (SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

35. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad klausimas, ar apeliantas iš tiesų atliko nurodytus vandentiekio linijos pagerinimo darbus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nėra duomenų apie bendrijos pareigą atlyginti tokias išlaidas, atsakovas nėra pranešęs ieškovui apie įskaitymą, o vien tai, jog bendrijos pirmininkas ant plano projekto buvo užrašęs suderinimo žymą, nereiškia, jog bendrija įsipareigojo/sutiko atlyginti atsakovui išlaidas už suderintus darbus. Be to, teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas šioje byloje nereiškė savarankiško reikalavimo (priešieškinio forma) įskaityti nurodytų darbų sumą į ieškovo reikalaujamą priteisti skolą. 

36. Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyta bendrijos nario pareiga apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip. Įstatymų leidėjas sieja bendrąsias nario pareigas mėgėjų sodo teritorijoje su nario sklypo dydžiu, todėl jeigu tas dydis yra išdalintas keliuose to paties asmens valdomuose sklypuose, savininkas vis tiek turi atitinkamai didesnes bendrąsias pareigas. Kuo daugiau asmeninės nuosavybės sodo teritorijoje turi bendrijos narys, tuo proporcingai didesnė jo valdoma bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Atitinkamai, tuo daugiau jis turi prisidėti ją tvarkydamas (dalyvaudamas talkoje) arba turi apmokėti didesnę dalį tam samdomų darbuotojų darbo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad talkos vyko, o jose nedalyvavęs apeliantas turi sumokėti atitinkamo dydžio įmokas už nedalyvavimą talkose, mokėdamas už abu sklypus.

37. Vertinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t. y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu. Apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-10 sprendimas paliktinas nepakeistas.

38. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (užmokestis už advokatų profesinės bendrijos „Leximum“ teisinę pagalbą) neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Ieškovas galėjo jų išvengti, laiku ir tinkamai mokėdamas bendrijos nustatytus mokesčius. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 98 straipsniai).

40. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų – 399,30 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovo. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 399,30 Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-10 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei sodininkų bendrijai „Elfa“, j. a. k. 191500450, bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 399,30 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir trisdešimt euro centų).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.