Pranešėjas P. Jaržemskis                                                                      Civilinė byla Nr. 2S-1052-56/2010

Teisėja  I. Gavelytė-Kalytienė                                                                Proc. sprendimo kategorijos: 110.1;

                                                                                                          121.14;121.18;122.4

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2010 m. spalio 11 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės, Danutės Kutrienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo, Vilniaus miesto savivaldybės, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atsisakya tenkinti, ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės, prašymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui,  UAB ,,Kirtimų būstas“, civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB ,,Kirtimų būstas“ dėl nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme priteisimo.

            Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

            n u s t a t ė:

            I.Ginčo esmė

            Ieškovas, Vilniaus miesto savivaldybė, su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė ieškovo naudai iš atsakovo UAB ,,Kirtimų ūkis“ priteisti 4488,61 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą su delspinigiais už naudojimąsi valstybine žeme 2004-2005 metų laikotarpiu, 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, 4488,61 Lt sumai.

            Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002-10-22 įsakymu Nr. 4398-01 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies“ 99 metams, ne aukciono tvarka išnuomojo UAB ,,Kirtimų ūkis“  5212 m² valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 15427 m²  žemės sklype, (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Pagal sutarties sąlygas nuomininkas įsipareigojo mokėti  žemės nuomos mokestį, tačiau prisiimto įsipareigojimo nevykdė, todėl 2009 m. liepos 17 d, nuomininkui buvo nusiūstas priminimas apie skolą, tačiau ji liko nesumokėta. Atsakovui nesumokėjus skolos, ieškovas susidarius 4488,61 Lt skolai,  kreipėsi į teismą prašydamas skolos sumą priteisti. Prašyme taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka nemokėjo žemės nuomos mokesčio, darytina išvada, kad jis nepagrįstai vengia ieškinyje nurodytą sumą ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK), t.y. areštuoti nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d.  nutartimi ieškovo prašymas atmestas.

Teismas pažymėjo, kad ieškovo prašymas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamas nepranešus apie tai atsakovui (CPK 148 str. 1 d.).Teismas konstatavo, jog Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra suformuota pozicija, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo procesinio sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jeigu yra pagrindo, manyti, kad nesiėmus šių priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas įsiteisėjus teismo sprendimui, vengs jo įvykdymo, sąmoningai mažins įmonės sąskaitos įplaukas ir didins išlaidas, perleis turtą kitiems asmenims ar kitokiais veiksmais sieks apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimą. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas geruoju nesumokėjo ieškovo reikalaujamos sumos, yra pagrindas kreiptis į teismą, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to tokios aplinkybės gali patvirtinti esantį ginčą tarp šalių dėl atsiskaitymų, dėl žemės nuomos mokesčio skaičiavimo ar kitų aplinkybių. Teismo vertinimu, ieškinio suma, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo, nėra didelė, todėl teismas sprendė, kad pagrindo manyti kad teismo sprendimas bus neįvykdytas nėra, todėl atmetė ieškovo reikalavimą (LR CPK 144 str. 1 d., 3 d.).

            III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

            Ieškovas,Vilniaus miesto savivaldybė, atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir atsakovo UAB  ,,Kirtimų ūkis“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

            Nurodo, kad kad teismas nepagrįstai nevertino ieškovo reikalaujamos priteisti sumos, kaip didelės ir galinčios apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad įsiskolinimas yra susidaręs 2004-2005 metų laikotarpį, todėl atsakovui vengiant atsiskaityti,  yra pagrindas abejoti, jog atsakovas teismo sprendimo nevykdys ar vengs tai daryti. Teismas neįvertino, kad atsakovui 2009 m. liepos 17 d., buvo išsiųstas priminimas, dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo, tačiau atsakovas prievolės neįvykdė. Toks atsakovo elgesys įrodo, jog atsiskaityti neketinama, todėl atsakovui vengiant atsiskaityti ir bendradarbiauti su ieškovu vykdant prievolę, susidaro prielaidos teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimui ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Be to, teismas neįvertino, kad byloje vyrauja viešasis interesas, nes ginčas kilo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymo, o tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą, įstatymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.

            Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei tinkamai taikė civilinio proceso normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, bei nenukrypo nuo Lietuvos Apeliacinio teismo suformuotos praktikos nagrinėjamu klausimu, todėl skundžiamos teismo nutarties panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo, nutartis pripažintina teisėta bei pagrįsta (CPK 263 str.)

Byloje nustatyta, kad ieškovas, Vilniaus miesto savivaldybė pareiškė ieškinį dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę priteistimo iš atsakovo UAB ,,Kirtimų ūkis“, pagal tarp šalių sudarytą 2002-10-22 valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria atsakovui buvo išnuomotas 5212 m² valstybinės žemės plotas. Skolos ir ieškinio suma 4 488,61 Lt.

          Atskirajame skunde ieškovas remiasi argumentu, jog teismas nepagrįstai ieškinio sumos nevertino kaip didelės ir nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Teisėjų kolegija su ieškovo argumentu nesutinka. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007). Įpatingai į šį kriterijų būtina atsižvelgti tuomet, kai  atsakovo nuosavybės teise valdomas turtas, įstatinis kapitalas yra mažesni už ieškinio reikalavimo sumą. Tada kai yra pateikiami įrodymai, jog ieškinio suma, pagal atsakovo valdomo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, tai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės teismo sprendimo įvykdyti egzistavimą, todėl teismas pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones neturi. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atveju, kada laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada kai yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu (CPK 144 str.). Šiuo atveju, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka  prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, ieškovo reikalaujama priteisti 4 488,61 Lt dydžio skolos suma, negali būti pripažinta didele ir reikšminga juridiniam asmeniui, atsakovui, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas įsiteisėjus teismo sprendimui, vengs jo įvykdymo, sąmoningai mažins įmonės sąskaitos įplaukas ir didins išlaidas, perleis turtą kitiems asmenims ar kitokiais veiksmais sieks apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimą. Vien aplinkybė, jog byloje vyrauja viešasis interesas, įvertinus ieškinio sumą ir atsakovo statusą, kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmos instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų. Atskirajame skunde ieškovas teigia, kad teismas neįvertino, jog skola susidarė laikotarpiu 2004-2005 metai, o atsakovą paraginus 2009 m. liepos 17 d.,  priminimu atsiskaityti, jis prievolės neįvykdė ir neatsiskaitė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog vien neatsiskaitymas su ieškovu, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (CPK 5 str.).  Teismas vertindamas ir spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertina ieškinio pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kuri būtina siekiant nustatyti ar laikinosios apsaugos priemonės padės užtikrinti ieškinio reikalavimą ir ar teismo sprendimo įvykdymui gali kilti grėsmė. Kaip nustatyta teismų sistemos ,,Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto 2-as apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu už akių patenkino ieškinį visiškai. 2010-09-02, teismo sprendimas įsiteisėjo, jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-5042-817/2010. Taigi, preliminariam teismo sprendimui įsiteisėjus bei prasidėjus vykdymo procesui, ieškovas kreipęsis į antstolį bei pateikęs nustatyta tvarka vykdymui išduotą vykdomąjį dokumentą (CPK 586 str.) užsitikrins pažeistų teisių gynybą, nes antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus įpareigojęs skolininką pateikti duomenis apie turimą turtą bei jo buvimo vietą, pinigines lėšas esančias kredito įstaigose, turi teisę jas areštuoti, bei turto arešto aktu aprašyti, tuo užtikrindamas teismo sprendimo įvykdymą (CPK 651 str., 655 str., 658 str., 675 str., 677 str.).

          Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.

          Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš ieškovo, Vilniaus miesto savivaldybės, valstybės naudai priteistinos 5,60 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str.  1 p., kolegija

           n u t a r ė:

          Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5042-817/2010 palikti nepakeistą, o ieškovo, Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.

          Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, valstybės naudai, 5,60 Lt išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

 

Kolegijos pirmininkas                                                                            Petras Jaržemskis

 

Teisėjos                                                                                               Romualda Janovičienė

 

                                                                                                                         Danutė Kutrienė