Pranešėjas P.
Jaržemskis
Civilinė byla Nr. 2S-1052-56/2010
Teisėja I. Gavelytė-Kalytienė
Proc. sprendimo kategorijos: 110.1;
121.14;121.18;122.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. spalio 11 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko
ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
kolegijos
teisėjų Romualdos Janovičienės, Danutės Kutrienės,
rašytinio
proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo, Vilniaus
miesto savivaldybės, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010
m. kovo 15 d. nutarties, kuria atsisakya tenkinti, ieškovo Vilniaus miesto
savivaldybės, prašymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, UAB
,,Kirtimų būstas“, civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės
ieškinį atsakovui UAB ,,Kirtimų būstas“ dėl nuomos mokesčio už naudojimąsi
valstybine žeme priteisimo.
Kolegija,
išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas, Vilniaus
miesto savivaldybė, su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė ieškovo naudai iš
atsakovo UAB ,,Kirtimų ūkis“ priteisti 4488,61 Lt žemės nuomos mokesčio
įsiskolinimą su delspinigiais už naudojimąsi valstybine žeme 2004-2005 metų
laikotarpiu, 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos
iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias
apsaugos priemones, areštuojant atsakovo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius
daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias
pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, 4488,61 Lt sumai.
Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko
2002-10-22 įsakymu Nr. 4398-01 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, dalies“ 99 metams, ne aukciono tvarka išnuomojo UAB
,,Kirtimų ūkis“ 5212 m2 valstybinės žemės sklypo dalį, esančią
15427 m2 žemės sklype, (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Pagal
sutarties sąlygas nuomininkas įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį, tačiau
prisiimto įsipareigojimo nevykdė, todėl 2009 m. liepos 17 d, nuomininkui buvo
nusiūstas priminimas apie skolą, tačiau ji liko nesumokėta. Atsakovui
nesumokėjus skolos, ieškovas susidarius 4488,61 Lt skolai, kreipėsi į teismą
prašydamas skolos sumą priteisti. Prašyme taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos
priemones, ieškovas nurodė, kad atsižvelgiant
į tai, jog atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka nemokėjo žemės nuomos
mokesčio, darytina išvada, kad jis nepagrįstai vengia ieškinyje nurodytą sumą
ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti
laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos Civilinio
proceso kodekso (toliau – LR CPK),
t.y. areštuoti nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar
turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančius pas atsakovą ar
trečiuosius asmenis.
II.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus
miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovo prašymas
atmestas.
Teismas
pažymėjo, kad ieškovo prašymas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones
nagrinėjamas nepranešus apie tai atsakovui (CPK 148 str. 1 d.).Teismas konstatavo, jog Lietuvos
Respublikos teismų praktikoje yra suformuota pozicija, kad laikinųjų apsaugos
priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią
aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo procesinio
sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį
apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jeigu
yra pagrindo, manyti, kad nesiėmus šių priemonių, teismo procesinio sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas padarė išvadą, jog
ieškovas neįrodė, kad atsakovas įsiteisėjus teismo sprendimui, vengs jo
įvykdymo, sąmoningai mažins įmonės sąskaitos įplaukas ir didins išlaidas,
perleis turtą kitiems asmenims ar kitokiais veiksmais sieks apsunkinti ar padaryti
neįmanomą teismo sprendimą. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas geruoju
nesumokėjo ieškovo reikalaujamos sumos, yra pagrindas kreiptis į teismą, o ne
taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to tokios aplinkybės gali
patvirtinti esantį ginčą tarp šalių dėl atsiskaitymų, dėl žemės nuomos mokesčio
skaičiavimo ar kitų aplinkybių. Teismo vertinimu, ieškinio suma, atsižvelgiant
į tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo, nėra didelė, todėl teismas sprendė,
kad pagrindo manyti kad teismo sprendimas bus neįvykdytas nėra, todėl atmetė
ieškovo reikalavimą (LR CPK 144 str. 1 d., 3 d.).
III. Atskirojo
skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas,Vilniaus
miesto savivaldybė, atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir atsakovo UAB ,,Kirtimų
ūkis“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nurodo, kad kad
teismas nepagrįstai nevertino ieškovo reikalaujamos priteisti sumos, kaip
didelės ir galinčios apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Teismas neįvertino
aplinkybės, kad įsiskolinimas yra susidaręs 2004-2005 metų laikotarpį, todėl
atsakovui vengiant atsiskaityti, yra pagrindas abejoti, jog atsakovas teismo
sprendimo nevykdys ar vengs tai daryti. Teismas neįvertino, kad atsakovui 2009
m. liepos 17 d., buvo išsiųstas priminimas, dėl žemės nuomos mokesčio
sumokėjimo, tačiau atsakovas prievolės neįvykdė. Toks atsakovo elgesys įrodo,
jog atsiskaityti neketinama, todėl atsakovui vengiant atsiskaityti ir
bendradarbiauti su ieškovu vykdant prievolę, susidaro prielaidos teismo
sprendimo vykdymo pasunkėjimui ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Be to,
teismas neįvertino, kad byloje vyrauja viešasis interesas, nes ginčas kilo dėl
valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymo, o tai sudaro pagrindą taikyti
laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas į
atskirąjį skundą, įstatymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.
Atskiriesiems
skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės
instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų
kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus,
konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes
bei tinkamai taikė civilinio proceso normas reglamentuojančias laikinųjų
apsaugos priemonių taikymą, bei nenukrypo nuo Lietuvos Apeliacinio teismo
suformuotos praktikos nagrinėjamu klausimu, todėl skundžiamos teismo nutarties
panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais, apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo, nutartis pripažintina
teisėta bei pagrįsta (CPK 263 str.)
Byloje
nustatyta, kad ieškovas, Vilniaus miesto savivaldybė pareiškė ieškinį dėl
nuomos mokesčio už valstybinę žemę priteistimo iš atsakovo UAB ,,Kirtimų ūkis“,
pagal tarp šalių sudarytą 2002-10-22 valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria
atsakovui buvo išnuomotas 5212 m2 valstybinės žemės plotas. Skolos
ir ieškinio suma 4 488,61 Lt.
Atskirajame skunde
ieškovas remiasi argumentu, jog teismas nepagrįstai ieškinio sumos nevertino
kaip didelės ir nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones
atsakovo atžvilgiu. Teisėjų kolegija su ieškovo argumentu nesutinka. Teismų
praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai
turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos
apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma
gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos
apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m.
lapkričio 29 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 2-782/2007). Įpatingai į šį kriterijų būtina
atsižvelgti tuomet, kai atsakovo nuosavybės teise valdomas turtas, įstatinis
kapitalas yra mažesni už ieškinio reikalavimo sumą. Tada kai yra pateikiami
įrodymai, jog ieškinio suma, pagal atsakovo valdomo turto vertę, gaunamas
pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, tai atsakovas paneigia objektyvios
grėsmės teismo sprendimo įvykdyti egzistavimą, todėl teismas pagrindo taikyti
laikinąsias apsaugos priemones neturi. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas
sąrašas atveju, kada laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra
numatyta, kad jos taikomos tada kai yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo
sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu (CPK 144 str.). Šiuo
atveju, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių
pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teisėjų kolegijos
vertinimu, nagrinėjamu atveju, ieškovo reikalaujama priteisti 4 488,61 Lt
dydžio skolos suma, negali būti pripažinta didele ir reikšminga juridiniam
asmeniui, atsakovui, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos
teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas įsiteisėjus teismo
sprendimui, vengs jo įvykdymo, sąmoningai mažins įmonės sąskaitos įplaukas ir
didins išlaidas, perleis turtą kitiems asmenims ar kitokiais veiksmais sieks
apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimą. Vien aplinkybė, jog byloje
vyrauja viešasis interesas, įvertinus ieškinio sumą ir atsakovo statusą,
kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmos instancijos teismo nustatytų aplinkybių
ir padarytų išvadų. Atskirajame skunde ieškovas teigia, kad teismas neįvertino,
jog skola susidarė laikotarpiu 2004-2005 metai, o atsakovą paraginus 2009 m.
liepos 17 d., priminimu atsiskaityti, jis prievolės neįvykdė ir neatsiskaitė.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog vien
neatsiskaitymas su ieškovu, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos
priemones, o yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (CPK 5
str.). Teismas vertindamas ir spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, nevertina ieškinio pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus
vertina tik ta apimtimi, kuri būtina siekiant nustatyti ar laikinosios apsaugos
priemonės padės užtikrinti ieškinio reikalavimą ir ar teismo sprendimo
įvykdymui gali kilti grėsmė. Kaip nustatyta teismų sistemos ,,Liteko“
duomenimis, Vilniaus miesto 2-as apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 2 d.
sprendimu už akių patenkino ieškinį visiškai. 2010-09-02, teismo sprendimas
įsiteisėjo, jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-5042-817/2010. Taigi, preliminariam teismo sprendimui
įsiteisėjus bei prasidėjus vykdymo procesui, ieškovas kreipęsis į antstolį bei
pateikęs nustatyta tvarka vykdymui išduotą vykdomąjį dokumentą (CPK 586 str.)
užsitikrins pažeistų teisių gynybą, nes antstolis, kaip valstybės įgaliotas
asmuo, atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus įpareigojęs skolininką pateikti
duomenis apie turimą turtą bei jo buvimo vietą, pinigines lėšas esančias
kredito įstaigose, turi teisę jas areštuoti, bei turto arešto aktu aprašyti,
tuo užtikrindamas teismo sprendimo įvykdymą (CPK 651 str., 655 str., 658 str.,
675 str., 677 str.).
Nurodytais argumentais
atskirasis skundas atmestinas.
Sutinkamai su Civilinio
proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš ieškovo, Vilniaus miesto
savivaldybės, valstybės naudai priteistinos 5,60 Lt išlaidos susijusios su
procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 2-o
apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr.
2-5042-817/2010 palikti nepakeistą, o ieškovo, Vilniaus miesto savivaldybės
atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš Vilniaus
miesto savivaldybės, valstybės naudai, 5,60 Lt išlaidas susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos
pirmininkas Petras
Jaržemskis
Teisėjos
Romualda Janovičienė
Danutė Kutrienė