Teisėja N. Bražiūnienė
Baudž. byla Nr. 1NSA-00150-349-2008-59
Procesinio
sprendimo kategorija : 2.4.6.2.1; 2.4.6.3.1.
(S)
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008
m. balandžio 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko
Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,
sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,
gynėjams advokatams Antanui Cemnolonskui, E. M.,
nuteistiesiems V. S., R. S., G. V., M. T.,
nukentėjusiajai D. Z.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Rokiškio rajono apylinkės
prokuratūros vyriausiosios prokurorės, nuteistojo G. V. ir nuteistojo R. S. gynėjo
advokato Vytauto
Sketerio apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono
apylinkės teismo 2008 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo :
V.
S. nuteistas :
- pagal BK 294
str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 24
str.1 d., 6 d., 149 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis BK
63 str. 1d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta 2 metų 6
mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis
BK 63 str. 1d.; 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1p. b. p. p., šią bausmę dalinio
sudėjimo būdu subendrinus su Rokiškio rajono
apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistajam paskirta
galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK
92 str. 1d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo
poveikio priemones - įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant
nuteistąjį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val. ir tęsti mokslą.
R.
S. nuteistas :
- pagal BK 294
str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ;
- pagal BK 149
str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63
str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta
bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1d.; 4 d., 9 d., 65 str. 1
d. 1 p. b p. p., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu
paskirta bausme, nuteistajam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3
metams.
Vadovaujantis BK
92 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo
poveikio priemones - įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant
nuteistąjį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val. ir tęsti mokslą.
G.
V. nuteistas :
- pagal BK 294
str. 2 d. areštu 40 parų;
- pagal BK 149
str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK
63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nuteistajam
paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK
92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo
poveikio priemones - įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį
būti namuose nuo 21 val. iki 7 val.; tęsti mokslą.
M.
T. nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6
mėnesiams.
Vadovaujantis BK
63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b. p.p, ši bausmė dalinio sudėjimo
būdu subendrinta su Rokiškio rajono
apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistajam
paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės
vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones -
įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuteistąjį būti namuose
nuo 21 val. iki 7 val. ir tęsti mokslą.
M.
T. pagal BK 24 str. 1 d., 6 d., 149 str. 2 d. išteisintas, nenustačius jo
dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme.
Priteista D. Z. solidariai iš V. S., R. S., G. V. 10000 Lt neturtinei žalai
atlyginti, o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti -
subsidiariai iš jų tėvų: Ž. S., A. S.,
E. V., R. V. po 2500 Lt iš
kiekvieno.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
N U S T A T Ė :
V. S., R. S.,
G. V. ir M. T. nuteisti už tai, kad 2007 m. liepos 27 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) būdami apsvaigę nuo alkoholio, M. T. dviem spyriais išlaužus duris, įsibrovė į D. Z. priklausantį butą, kuriame,
nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą M. T. tariamą teisę į 100 Lt, kuriuos iš jo pavogė
nukentėjusios sūnus, stumdydami nukentėjusią ir taip panaudodami fizinę
prievartą, pasisavino: 1 kg pieniškų dešrelių 12 Lt vertės, 1 kg pomidorų 5 Lt vertės, 1 batoną 2 Lt vertės, 1 pakelį
kakavos 4 Lt vertės, muzikinį centrą „Vido" 900 Lt vertės, dviratį 30 Lt
vertės, mašininį televizorių
50 Lt vertės, dulkių siurblį 100 Lt vertės, 3 vnt. cigarečių „S. G." pakelių 1 vnt. 2,10 Lt vertės, viso 6,30 Lt
vertės, D. Z. vardu išduotą Lietuvos Respublikos
piliečio pasą, padarydami
nukentėjusiajai D.
Z. didelę - 1109,30
Lt - turtinę žalą.
Be to, R.
S., G. V. ir V. S. nuteisti už
tai, kad 2007 m. liepos 27 d., apie 24 val., (duomenys neskelbtini), D. Z. bute, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami
bendrininkų grupėje, G. V. D. Z. pargriovus
ant lovos ir sudavus smūgį į veidą, V. S. laikant nukentėjusiosios
rankas virš galvos ir taip atimant galimybę priešintis, G. V. ir
R. S. išžagino D. Z., o V. S. padėjo padaryti išžaginimą.
Rokiškio rajono
apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė apeliaciniu skundu prašo
pakeisti apylinkės teismo nuosprendį :
V.
S. nuteisti : pagal BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams 6
mėnesiams, pagal BK 24 str. 6 d., 149 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 metams;
vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu,
paskirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9
d., 65 str. 1 d. 1 p. b p.p., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-12
nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistajam paskirti galutinę bausmę – laisvės
atėmimą 2 metams 10 mėnesiams, ją paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos
namuose.
R.
S. nuteisti : pagal BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams 6
mėnesiams, pagal BK 149 str. 2 d. - 2 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63
str. 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nuteistajam paskirti
laisvės atėmimą 2 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 65
str. 1 d. 1 p. b p.p., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-12
nuosprendžiu paskirta bausme, R. S. paskirti galutinę
bausmę - laisvės atėmimą 3 metams, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių
pataisos namuose.
G.
V. nuteisti : pagal BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams 6
mėnesiams, pagal BK 149 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo
būdu, nuteistajam paskirti galutinę bausmę -laisvės atėmimą 2 metams 10
mėnesių, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.
M.
T. nuteisti pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėn.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b p.p., šią bausmę
dalinio sudėjimo būdu subendrinus su
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu paskirta bausme,
nuteistajam paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams 6
mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.
Skunde prokurorė
nurodo, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo
įstatymo ir teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas
nepagrįstai nuteistųjų V. S., R. S.,
G. V. ir M. T. nusikalstamas veikas
perkvalifikavo iš BK 180 str. 2 d. į BK 294 str. 2 d. Teismas netinkamai
vertino nuteistųjų parodymus, kad nukentėjusiosios D. Z. sūnus
prieš dvi savaites iki nusikaltimo iš nuteistųjų pavogė 100 Lt, kurių jie nuėjo
atsiimti į nukentėjusiosios namus, įsibrovė į buto vidų, jame ieškojo pinigų ir
pagrobė nukentėjusiosios daiktų, kurių bendra vertė 1109,30 Lt. Nukentėjusioji
nurodė, kad nuteistiesiems reikalaujant grąžinti neva jos sūnaus iš M. T. pavogtus 100 Lt, ji, nors ir nebūdama įsitikinusi, kad
sūnus padarė vagystę, bijodama pažadėjo grąžinti pinigus. Prokurorė teigia, kad
byloje nėra jokių duomenų, kad mažametis nukentėjusiosios sūnus M. S. pavogė M. T. 100 Lt. Įvertinusi
šią aplinkybę bei tariamos skolos ir pagrobto turto santykį, prokurorė daro
išvadą, kad visų nuteistųjų veika turi būti perkvalifikuota į BK 180 str. 2 d.
Prokurorė
teigia, kad V. S., R. S. ir G. V. pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 149 str. 2 d. Jų
atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad veiką padarė bendrininkų grupėje ir
apsvaigę nuo alkoholio, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jie padarė
du tyčinius sunkius nusikaltimus, V. S. ir R. S. iki šių nusikaltimų padarymo jau buvo įvykdę
nusikaltimus, už kuriuos nuteisti
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu. M.
T. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d.,
nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikos padarymas bendrininkų
grupėje, jis buvo šio nusikaltimo organizatoriumi, iki šio nusikaltimo padarymo
jau buvo įvykdęs nusikaltimą, už kurį nuteistas
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu, ir baudžiamąjį
nusižengimą, už kurį nuteistas to paties teismo 2007-12-11 nuosprendžiu.
Prokurorė mano, kad teismas nepagrįstai visiems nuteistiesiems atidėjo bausmės
vykdymą, nes neįvertino aplinkybių, kad nuteistieji V. S.,
R. S., M. T. iki šių nusikaltimų
padarymo jau buvo įvykdę nusikalstamas veikas, o G. V.,
nors ir nebuvo įvykdęs nusikalstamų veikų, tačiau padarė du sunkius tyčinius
nusikaltimus, todėl jiems turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistasis G. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės
teismo nuosprendį ir jį pagal BK 149 str. 2 d. išteisinti, jam nepadarius šio
nusikaltimo, pagal BK 294 str. 2 d. išteisinti, nes nusikalstamos veikos
padarymo metu jis neturėjo amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė
ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo D. Z. priteista
atlyginti žalą.
Apeliantas
skunde nurodo, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl D. Z.
išžaginimo. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis davė
išsamius ir nuoseklius parodymus, kad su pažįstamais nuėjo į D.
Z. butą padėti atsiimti skolą, tačiau D. Z. nežagino
ir nežino, ar ji buvo išžaginta. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis padarė šį
nusikaltimą. D. Z. jį apkalbėjo iš pykčio, nes jos kūne
nėra nustatyta jokių išžaginimo požymių. Kelios kraujosruvos nukentėjusiosios
kūne atsirado tuomet, kai ji grūmėsi su M. T. ir kitais
vaikinais. Nukentėjusiosios medicininės apžiūros metu taip pat nenustatyta
jokių žaginimo požymių, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad buvo atliekamas
lytinis aktas ar siekta jį atlikti. Kitų nuteistųjų parodymai negali būti jo
kaltės įrodymu, nes šie parodymai nenuoseklūs, teisme jie davė kitokius
parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu.
Apeliantas nurodo,
kad jis pagal BK 294 str. 2 d. kaltu pripažintas neteisėtai, nes nusikalstamos
veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs 16 metų amžiaus, nuo kurio iškyla
baudžiamoji atsakomybė.
Nuteistojo R. S. gynėjas advokatas V.
S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį
: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. S. nuteistas
pagal BK 294 str. 2 d., ir bylą šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukti bei
sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę.
Gynėjas nurodo,
kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 294 str. 2 d. iškyla asmeniui, kuris šios
veikos padarymo metu buvo sulaukęs 16 metų amžiaus R. S. šio
nusikaltimo metu tebuvo 14 metų amžiaus, todėl jam byla pagal BK 294 str. 2 d.
nutrauktina ir atitinkamai mažintina galutinė paskirta bausmė.
Teismo posėdyje prokuroras
prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo G. V. ir
R. S. gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusioji
prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo G. V. ir
nuteistojo R. S. gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji
ir jų gynėjai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis G. V. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą
tenkinti, R. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį
skundą tenkinti.
Prokurorės
apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo G. V. apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo R. S. gynėjo
skundas tenkintinas.
Dėl V. S., R. S., M. T.,
G. V. nuteisimo pagal BK 294 str. 2 d.
V.
S., R. S., M. T. ir G. V. pagal BK 180 str. 2 d. buvo kaltinami padarę plėšimą,
įsibrovus į patalpą, t. y. tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į
D. Z. butą ir iš jo pagrobė nukentėjusiosios Lietuvos
Respublikos piliečio pasą ir turto, kurio bendra vertė 1109,3 Lt. Pirmosios
instancijos teismas, kaltinamųjų veikas perkvalifikavęs pagal BK 294 str. 2 d.,
juos nuteisė už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, nesilaikydami
įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą M.
T. tariamą teisę į 100 Lt ir, panaudoję fizinę prievartą prieš D. Z., pagrobė jos piliečio pasą ir 1109,3 Lt vertės turto,
taip nukentėjusiajai padarydami didelę turtinę žalą.
Prokurorė,
nesutikdama su nuteistųjų veikos kvalifikavimu pagal BK 294 str. 2 d., savo
prašymą jų veikas perkvalifikuoti pagal BK 180 str. 2 d. grindžia dviem
pagrindiniais argumentais : byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiosios D. Z. sūnus M. S. pagrobė M. T. priklausančius 100 Lt, todėl nuteistieji neturėjo
jokios teisės reikalauti grąžinti šiuos pinigus bei tuo, kad nuteistųjų
pagrobto turto vertė žymiai viršijo 100 Lt sumą.
Baudžiamajame
kodekse savavaldžiavimas yra priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai,
kurio tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais
nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas -
konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Plėšimas
yra nusikaltimas nuosavybei, kurio rūšinis objektas - nuosavybė, o papildomas
objektas gali būti asmens sveikata. Šių nusikalstamų veikų objektyvieji
požymiai skiriasi tuo, kad savavaldžiavimo atveju yra savavališkai, nesilaikant
įstatymų nustatytos tvarkos, vykdoma ginčijama arba pripažįstama, bet
nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė, o esant plėšimui,
kaltininkas neturi jokios - ginčijamos, tikros ar tariamos - teisės užvaldyti
nukentėjusiojo turto ir supranta, kad elgiasi neteisėtai.
Prokurorė skunde
teisingai nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiosios D. Z. sūnus M. S. tikrai pavogė vienam
iš nuteistųjų - M. T. priklausančius 100 Lt. M. S. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme
neigė paėmęs 100 Lt iš M. T., nukentėjusioji D. Z. parodė, kad M. S. jai sakė pinigų
iš M. T. nevogęs; ji, apžiūrėjusi sūnaus drabužius,
pinigų neradusi. Nei vienas iš byloje apklaustų asmenų nenurodė matęs M. S. imant pinigus. Pagal nuteistojo M.
T. parodymus, jis dėl vagystės į policiją nesikreipė, todėl tyrimas nebuvo
atliekamas ir šią veiką padaręs asmuo nenustatytas. Tačiau vien tos aplinkybės,
kad byloje nėra vagystės faktą pakankamai patvirtinančių duomenų, D. Z. įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nustatyta pareiga
atlyginti jos mažamečio sūnaus M. T. padarytą turtinę
žalą ir M. T. neturėjo teisinių motyvų reikalauti nukentėjusiosios
grąžinti 100 Lt, nesuteikia pagrindo nuteistųjų veiksmus vertinti kaip plėšimą.
Veika kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas ne tik tais atvejais, kai
kaltininkas įgyvendina neteisėtu būdu savo ar kito asmens tikrą teisę, kuri pagrįsta
teisės normomis ir kyla iš kaltininko ir nukentėjusiojo turtinių santykių, žalos
padarymo ir panašiais atvejais, bet ir tais atvejais, kai kaltininkas neteisėtu
būdu įgyvendina savo ar kito asmens tariamą teisę. Tariamomis laikomos tokios
teisės, kurias kaltininkas realizuoja, sąžiningai klysdamas ir manydamas, kad
turi teisę nukentėjusiojo reikalauti patenkinti jo reikalavimus, nors faktiškai
jis tokios teisės neturi. Teisinę reikšmę turi tik pateisinama klaida, kai kaltininkas
negali ir neturi jos išvengti. Jei kaltininkas tikrai žino, kad jis ar kitas
asmuo neturi nei tikros, nei tariamos teisės, jo savavališki veiksmai nelaikomi
savavaldžiavimu.
Išnagrinėjus byloje esančius duomenis apie M. T. priklausančių 100 Lt pasisavinimo aplinkybes, galima
daryti išvadą, kad visi nuteistieji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog tai
padarė nukentėjusiosios sūnus M. S., o nukentėjusioji
privalo atlyginti sūnaus padarytą turtinę žalą. Visi nuteistieji ikiteisminio
tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė
vienodą nuėjimo į nukentėjusiosios D. Z. namus priežastį –
jie norėję atsiimti iš nukentėjusiosios 100 Lt, kuriuos jos sūnus M. S. buvo pavogęs iš M. T..
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikto įrodymų tyrimo metu papildomai
aiškinantis pinigų pagrobimo aplinkybes, nuteistieji patvirtino įsibrovę į
nukentėjusiosios namus, turėdami tikslą atsiimti pinigus ir papildomai nurodė priežastis,
dėl kurių jie manė, kad M. S. pavogė M.
T. pinigus. Pagal šio nuteistojo parodymus, prieš dvi savaites iki
įsibrovimo į D. Z. butą jam kartu su trimis nuteistaisiais
ir M. S. girtaujant pas G. V. dėdę,
jis netrukus po skubaus M. S. išėjimo pasigedo striukės
kišenės piniginėje buvusių jo paties užsidirbtų 100 Lt. M. T.
manymu, pinigus paėmė M. S., nes jis išėjo labai
netikėtai, kiti trys kartu buvę nuteistieji neigė ėmę pinigus, jie ne kartą
anksčiau yra girtavę, tačiau jis pinigų niekuomet nepasigesdavęs, o M. S. sutiko pirmą kartą ir tai sutapo su jo pinigų
dingimu. Nuteistieji G. V., R. S. ir
V. S. patvirtino, kad po M. S. išėjimo
M. T. pasigedo 100 Lt. Liudytojas M. S.
apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė nebuvęs G.
V. dėdės namuose ir kartu su nuteistaisiais negirtavęs, tačiau nuoseklūs
nuteistųjų parodymai apie M. S. buvimą išgertuvėse,
paties M. S. teiginiai, kad jis prisimena nebuvęs kartu
su nuteistaisiais, tačiau nebeprisimena, kaip nuteistieji vėliau - po kelių
dienų - įsibrovė į jo namus, taip pat nukentėjusiosios - liudytojo motinos
parodymai, kad sūnaus atmintis bloga, jis turi įprotį savintis svetimus daiktus
ir jos pačios pinigus - suteikia pagrindą kritiškai vertinti M.
S. parodymus. Nukentėjusiosios ir paties nuteistojo M. T.
parodymais nustatyti nuteistojo veiksmai po to, kai jis pasigedo pinigų –
atėjimas praėjus kelioms dienoms po išgertuvių į nukentėjusiosios namus ir
prašymas gražiuoju grąžinti jos sūnaus esą paimtus pinigus - taip pat
patvirtina M. T. manius, jog M. S. pasisavino
jo pinigus. Šios aplinkybės rodo, kad M. T. į
nukentėjusiosios namus įsibrovė, savavališkai realizuodamas savo tariamą teisę
atsiimti iš nukentėjusiosios jos sūnaus esą pasisavintus 100 Lt. Kitų
nuteistųjų - R. S., V. S., G. V. įsibrovimo motyvai skyrėsi nuo M. T.,
nes jie veikė, norėdami M. T. padėti atsiimti tariamai
pavogtus pinigus, nes, pagal jų parodymus, žinojo pinigų dingimo aplinkybes, o
tai reiškia, kad ir kiti trys nuteistieji, eidami į nukentėjusiosios namus,
manė, jog padeda M. T. apginti jo tariamą teisę. Nurodytos
aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad visi nuteistieji nusikalstamą
veiką pradėjo daryti ne turėdami tikslą neteisėtai pasisavinti nukentėjusiosios
turtą - t.y. įvykdyti plėšimą, bet savavaldžiavimo tikslu.
Antras prokurorės skundo argumentas dėl nuteistųjų
veikos perkvalifikavimo susijęs su tuo, kad nuteistieji pagrobė žymiai didesnės
vertės turtą už tą, kurį nukentėjusioji tariamai turėjusi grąžinti. Nuteistųjų
nusikalstama veika, pradėta daryti kaip savavaldžiavimas, galėjo peraugti į
plėšimą. Tačiau vien ta aplinkybė, kad nuteistųjų paimto turto vertė žymiai
viršijo tariamos nukentėjusiosios prievolės atlyginti M. T. turtinę
žalą dydį, nesuteikia pagrindo nuteistųjų veiką kvalifikuoti kaip plėšimą.
Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik
objektyviuosius požymius, būtina įvertinti ir subjektyviuosius, t. y. kokio
tikslo siekė ir kokius padarinius numatė kaltininkai. Pagal nukentėjusiosios
parodymus, M. T., įsibrovęs į jos butą, pirmiausia
paprašė grąžinti sūnaus pavogtus 100 Lt, ji, nors ir nebūdama tikra dėl
tokio reikalavimo pagrįstumo, pažadėjo tai padaryti, kai turės pinigų. Po to
nuteistieji ėmė visame bute patys ieškoti pinigų. Šie parodymai patvirtina
nuteistųjų parodymus, iš kurių matyti, kad jie pirmiausia nukentėjusiosios pareikalavo
atiduoti pinigus, bet po jos atsakymo supratę, kad 100 Lt tuoj pat neatgaus, ėmė
savavališkai jų ieškoti, o pinigų neradę, iš namų ėmė nešti nukentėjusiosios
daiktus. Nuteistasis M. T. viso proceso metu teigė
pažadėjęs nukentėjusiajai grąžinti paimtus daiktus, kai ši jam atiduos 100 Lt.
Šie parodymai atitinka nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus,
kad M. T., išeidamas iš buto, pasakė grąžinsiantis
daiktus, kai ji atiduos esą sūnaus pavogtus pinigus.
Skundžiamu nuosprendžiu
nustatyta, kad nuteistųjų paimto turto vertė dešimt kartų viršijo
nukentėjusiosios tariamos prievolės dydį. Pasisavintų daiktų vertė byloje
nustatyta, remiantis nukentėjusiosios parodymais. Akivaizdu, kad nuteistieji
nusikaltimo darymo metu neturėjo galimybės nustatyti daiktų vertės, todėl apie jų
pagrobtų daiktų vertę jie galėjo spręsti, remdamiesi savo subjektyviu supratimu.
Nuteistasis M. T., paėmęs muzikinį centrą, kurio vertė
sudaro didžiąją dalį visų iš nukentėjusiosios paimto turto vertės, apeliacinės
instancijos teismo posėdyje parodė, kad, jo manymu, analogiškas naujas
muzikinis centras kainuoja apie 250-300 Lt, o nukentėjusiosios buvo padėvėtas. Kitų
nuteistųjų paimti daiktai yra tos pačios ir mažesnės vertės nei tariamos žalos dydis.
Tokie nuteistųjų veiksmai rodo juos apytiksliai supratus, kad jų bendrai paimtų
daiktų vertė didesnė nei 100 Lt, tačiau nežinojus, kad disproporcija tarp jų
numatytos ir nukentėjusiosios nurodytos vertės yra tokia didelė.
Bylos įrodymais
nustatyta nuteistųjų veiksmų seka : M. T. atėjimas prieš
kelias dienas iki įvykio pas nukentėjusiąją ir reikalavimas grąžinti jos sūnaus
paimtus pinigus, analogiško reikalavimo nurodymas įsibrovus į nukentėjusiosios
namus ir tik po to sekęs daiktų paėmimas, nuteistųjų numanyta daiktų vertė, M. T. pažadas nukentėjusiajai atiduoti daiktus, kai ji
grąžins pinigus, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad nuteistieji
nukentėjusiosios turtą paėmė ne pagrobimo tikslu, o siekdami ją priversti, kad M. T. būtų atlyginta jos sūnaus tariamai padaryta turtinė
žala. Šis nuteistųjų veikos motyvas reiškia, kad nuteistųjų veikoje buvo ne
plėšimo, o savavaldžiavimo požymiai - nuteistieji, panaudodami fizinę prievartą
ir taip nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, M. T. savavališkai
vykdė savo tariamą teisę, o R. S., V.
S. ir G. V. - kito asmens tariamą teisę. Dėl šių
priežasčių tenkinti prokurorės skundą ir nuteistųjų veikas perkvalifikuoti
pagal BK 180 str. 2 d. nėra pagrindo.
Tačiau
nuteistieji V. S., R. S., G. V. negalėjo būti BK 294 str. 2 d. numatyto nusikaltimo
subjektais, todėl nuosprendžio dalis, kuria jie nuteisti pagal BK 294 str. 2
d., yra neteisėta. Nuteistieji šią nusikalstamą veiką padarė 2007-07-27. R. S., gimęs(duomenys neskelbtini), ir G. V., gimęs (duomenys neskelbtini) šios veikos metu
buvo 14, o V. S., gimęs (duomenys neskelbtini) -
15 metų amžiaus. BK 13 str. 1 d. numato, kad pagal baudžiamuosius įstatymus
atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo
suėję 16 metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais – 14 metų. Tarp BK
13 str. 2 d. išvardintų nusikalstamų veikų BK 294 str. nenurodytas, o tai reiškia,
kad už tokią veiką gali būti teisiamas asmuo, kuris veikos padarymo metu yra
sulaukęs 16 metų. BPK 3 str. 1 d. 4 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali
būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuris
nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis
atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Todėl nuosprendis dalyje dėl R. S., V. S. ir G. V.
nuteisimo pagal BK 294 str. 2 d. naikintinas, baudžiamoji byla šiems
asmenims pagal BK 294 str. 2 d. nutrauktina.
M. T., gim. (duomenys
neskelbtini) savavaldžiavimą padarė,
būdamas 17 metų amžiaus, todėl nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo už
savavaldžiavimą paliekama galioti. Nukentėjusiosios D. Z. ir
paties nuteistojo M. T. parodymais nustatyta, kad jis
buvo vienas iš fizinę prievartą prieš nukentėjusiąja panaudojusių asmenų, todėl
jo veikos kvalifikavimas pagal BK 294 str. 2 d. nekeistinas. Tačiau iš
nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina nuteistojo atsakomybę sunkinanti
aplinkybė - veikos padarymas bendrininkų grupėje ir mažintina už šį nusikaltimą
paskirta bausmė.
M. T., būdamas apsvaigęs nuo
alkoholio, kartu su trimis asmenimis, nesančiais nusikalstamos veikos subjektais,
2007-07-27 apie 23 val. dviem spyriais išlaužęs duris, įsibrovė į D. Z. priklausantį butą,
kuriame, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė
ginčijamą savo tariamą teisę į 100 Lt, kuriuos iš jo pavogė nukentėjusios
sūnus, stumdydamas nukentėjusią ir taip panaudodamas fizinę prievartą, pasisavino: 1 kg pieniškų dešrelių 12 Lt vertės, 1 kg pomidorų 5 Lt vertės, 1 batoną 2 Lt vertės, 1 pakelį kakavos 4 Lt vertės, muzikinį centrą „Vido" 900 Lt vertės,
dviratį 30 Lt vertės, mašininį televizorių 50 Lt vertės, dulkių siurblį 100 Lt vertės, 3 vnt. cigarečių
„S. G." pakelių 1 vnt. 2,10 Lt vertės, viso 6,30 Lt
vertės, D. Z. išduotą Lietuvos Respublikos piliečio
pasą, padarydamas
nukentėjusiajai D.
Z. didelę - 1109,30
Lt turtinę žalą.
Dėl G. V. nuteisimo
pagal BK 149 str. 2 d.
Teismas šioje
nuosprendžio dalyje tinkamai įvertino bylos įrodymus, tiksliai nustatė faktines
nusikaltimo padarymo aplinkybes ir padarė teisingą išvadą dėl nuteistojo G. V. kaltės padarius BK 149 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Apeliantas
skunde pakartoja tą pačią versiją, kurios laikėsi ikiteisminio tyrimo ir
teisminio nagrinėjimo metu – jis nukentėjusiosios nežagino. Šią nuteistojo
versiją pirmiausia paneigia nukentėjusiosios D. Z. parodymai,
kurie apie esmines prieš ją įvykdyto nusikaltimo aplinkybes buvo nuoseklūs viso
proceso metu : ji apibūdino kiekvieno nuteistojo elgesį, paaiškino, kaip jai buvo
atimta galimybė priešintis kaip ji išreiškė nesutikimą lytiškai santykiauti su
nuteistaisiais. Nukentėjusioji parodė, kad į jos butą įsibrovusiems R. S., V. S., G. V. ir
M. T. kraustant daiktus, R. S. ją
nusitempė į kitą kambarį, G. V. pargriovė ant lovos, šėrė
į veidą, ir, V. S. laikant jos rankas, ją pirmas išžagino
G. V., po jo – R. S.; ji priešinosi
nuteistiesiems, prašė sūnaus kviesti pagalbą.
Nuteistojo
teiginys, kad nukentėjusioji jį apkalba iš pykčio, yra nepagrįstas, nes bylos
duomenys nesuteikia jokio pagrindo daryti tokią išvadą. Priešingai, jie rodo,
kad nukentėjusioji po nusikaltimo nebuvo suinteresuota teisėsaugos
institucijoms pranešti apie šį nusikaltimą. Nukentėjusioji kitą dieną po
nusikaltimo rašydama pareiškimą policijai, nurodė tik tai, kad nuteistieji
pagrobė jos turtą, tačiau nenurodė buvusi išžaginta, o 2007-08-02 pareiškimu
paaiškino savo elgesio motyvus - ji neprašanti kelti baudžiamosios bylos dėl
išžaginimo šį nusikaltimą padariusiems asmenims, nes gėdijasi ir nenori
viešinti šio fakto. Nukentėjusioji tikėjosi privatumo - apžiūrima gydytojo kitą
dieną po nusikaltimo, ji nurodė, kad praeitą naktį buvusi išžaginta ( 1 t., 58
b. l. ).
Iš bylos
medžiagos matyti, kad nei vienas nuteistųjų už išžaginimo padarymą nedavė tokių
išsamių parodymų, kurie pilnai atitiktų byloje nustatytas šio nusikaltimo
padarymo aplinkybes, tačiau apeliantas neteisus teigdamas, kad kitų nuteistųjų
parodymai negali būti jo kaltės įrodymu. Nors nuteistųjų ir paties apelianto nurodytos
aplinkybės kiekviena atskirai visa apimtimi nepatvirtina išžaginimo eigos ir G. V. dalyvavimo šiame nusikaltime, tačiau vertinant jų parodymų
išsamumą ir patikimumą, atsižvelgtina į tai, kad jie šį nusikaltimą padarė
bendrininkaudami, todėl, siekdami sumažinti savo padarytų nusikalstamų veiksmų
apimtį, nebuvo suinteresuoti duoti teisingų parodymų apie jų pačių atliktus
veiksmus, be to, nuteistieji R. S. ir V.
S. yra broliai. Nuosekliausius parodymus davė V. S.,
kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė matęs, kaip G. V. išžagino
besipriešinančią D. Z., o R. S. stovėjo
šalia ( 1 t., 98 b. l. ), teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ikiteisminio
tyrimo metu davęs teisingus parodymus ir papildomai parodė laikęs
nukentėjusiąją už rankų, kai ji buvo žaginama ( 2 t., 154-155,159 b. l. ). R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė matęs, kaip G. V. nukentėjusiąją parvertė ant lovos ir bandė nurengti, o
jis pats turėjęs lytinius santykius su nukentėjusiąja ( 1 t., 111-112 b. l. ).
Šias aplinkybes R. S. nurodė apklaustas kitą dieną po
nusikaltimo, tuo metu, kai jam dar nebuvo pareikštas įtarimas dėl išžaginimo.
Teisminio nagrinėjimo metu R. S. patvirtino parodymus
apie G. V. veiksmus prieš nukentėjusiąją, tačiau neigė
pats ją išžaginęs ( 2 t., 155-156 b. l. ). Pats apeliantas ikiteisminio tyrimo
metu parodė girdėjęs nukentėjusiąją prašant ją paleisti, o pats pastumtas kitų
bendrininkų tik užgriuvęs ant jos ( 1 t., 143-144 b. l. ), teisme teigė tik nustūmęs
nukentėjusiąją ant lovos ir daugiau jokių prievartos veiksmų neatlikęs ( 2 t.,
156 b. l. ). Iš šių parodymų matyti, kad vienintelis V. S. nuosekliai
teigė matęs, kad G. V. išžagimo nukentėjusiąją. Pagal kito
nuteistojo už šį nusikaltimą R. S. ir paties G. V. parodymus, G. V. smurtavęs prieš
nukentėjusiąją. Tačiau sugretinus nukentėjusiosios parodymus apie visą
nusikaltimo eigą, taip pat nuteistųjų nurodytas aplinkybes, darytina išvada,
kad G. V. dalyvavimas išžaginimo padaryme yra visiškai įrodytas.
Apelianto
skundo argumentas, kad jo nekaltumą patvirtina teismo medicinos specialisto
išvada, kuria nenustatyti jokie išžaginimo ar lytinių santykių požymiai, yra
nepagrįstas. Teismo medicinos specialistas, pateikdamas išvadą, nenustatinėja,
kokiam konkrečiam nusikaltimui būdingi nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, nes
tai nepriklauso specialisto kompetencijai. Išžaginimas yra teisinė sąvoka,
kurios objektyvieji požymiai nurodyti BK 149 str. 1 d. dispozicijoje, todėl
apie šio nusikaltimo padarymo įrodytumą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas,
įvertinęs bylos įrodymus, o teismo medicinos specialisto išvada gali būti tik
vienas iš tokių įrodymų. Byloje pateiktos specialisto išvados, kuria nustatyta,
kad D. Z. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje ir
kairiojoje šlaunyje ( 1 t., 36 b. l. ) įrodomoji reikšmė išžaginimo nusikaltime
ta, kad sužalojimai kaktoje patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie jai G. V. išžaginimo metu suduotą smūgį į veidą. Atlikus biologinį
tyrimą, atskirais atvejais galima nustatyti, ar nukentėjusioji turėjo lytinius
santykius su kaltininku. Šioje byloje tokį tyrimą skirti nebuvo tikslinga, nes išžaginimo
nusikaltimas pradėtas tirti, praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo jo
padarymo ( 1 t., 6 b. l. ), tačiau bylos aplinkybių nustatymo išsamumas dėl to
nenukentėjo, nes anksčiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina G.
V. kaltę.
Teismas šiame nusikaltime pagrįstai G. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino veikos
padarymą apsvaigus nuo alkoholio, nes iš byloje nustatytų aplinkybių matyti,
kad apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tačiau teismas neteisingai
nustatė G. V. veikoje buvus kitą atsakomybę sunkinančią
aplinkybę – veikos padarymą bendrininkų grupėje. BK 60 str. 2 d. nurodyta, kad,
skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią
aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Veikos
padarymas bendrininkų grupėje yra BK 149 str. 2 d. numatytą veiką
kvalifikuojantis požymis, kuria teismas jau rėmėsi, kvalifikuodamas nuteistojo
veiką, todėl dar kartą pripažinti tą pačią aplinkybę sunkinančia nuteistojo
atsakomybę ir į ją atsižvelgti, individualizuojant bausmę, nėra teisinio
pagrindo. Todėl ši G. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė
šalintina iš nuosprendžio aprašomosios dalies, švelnintina nuteistajam paskirta
bausmė, o nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo
(BPK 328 str. 1 p.). Nors R. S. ir V.
S. apeliacine tvarka nuosprendžio dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo
įstatymo neapskundė, šis pažeidimas turi įtakos ir jiems, todėl, vadovaujantis
BPK 320 str. 5 d., šiuo aspektu nuosprendis keistinas ir dėl jų, taip pat
švelninamos jiems paskirtos bausmės.
Bylos
įrodymais nustatyta, kad G. V. nusikaltimą padarė
bendrininkų grupėje su V. S. ir R. S.,
jie nukentėjusiajai neturtinę žalą padarė bendrais veiksmais, todėl teismas
teisingai priteisė iš visų nuteistųjų solidariai (o jiems neturint lėšų –
subsidiariai iš jų tėvų) atlyginti nukentėjusiajai D. Z. šiuo
nusikaltimu padarytą neturtinę žalą (CK 6.279 str. 1 d.).
Dėl
nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymo atidėjimo
Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismas, svarstydamas bausmės
vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be
realaus bausmės atlikimo, įvertina aplinkybes,
lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą, apibūdinančias kaltininko asmenybę, elgesį po nusikaltimo padarymo,
taip pat ir
tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Kai nusikalstamas veikas
padaro nepilnametis, teismas taip pat vertina ir BK 91 str. 2 d. išvardytas
aplinkybes.
Vienas pagrindinių
prokurorės skundo argumentų, kuriais ji motyvuoja būtinybę panaikinti
nuteistiesiems bausmės vykdymo atidėjimą, yra jų padarytų nusikaltimų skaičius
ir sunkumo laipsnis, kuriuos prokurorė nurodo, preziumuodama, kad nuteistųjų
veikos iš BK 294 str. 2 d. perkvalifikuojamos į BK 180 str. 2 d. Šiuo sprendimu
atmetus prašymą dėl nuteistųjų veikos perkvalifikavimo, nustatyta, kad M. T. padarė vieną apysunkį, o R. S., V. S., G. V. – vieną sunkų nusikaltimą.
M. T. padaryto nusikaltimo
pavojingumas vertinant veiką pagal nuteistojo panaudotos fizinės prievartos
pobūdį nėra didelis. Dėl nukentėjusiosios pastūmimo nukentėjusiosios sveikata
nebuvo sutrikdyta; ji nurodė, kad dėl M. T. veiksmų
patyrė išgąstį, tačiau M. T. po nusikaltimo atsiprašė
nukentėjusiosios ir savanoriškai atlygino jai padarytą turtinę žalą, todėl
neturtinės žalos atlyginimo iš šio nuteistojo ji nereikalaujanti. Teismas nustatė
dvi M. T. atsakomybę lengvinančias aplinkybes : nuteistojo
prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei savanorišką
žalos atlyginimą. Šios aplinkybės rodo nuteistąjį sugebėjus kritiškai įvertinti
savo elgesį ir jo pastangas sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. Nustatyta
viena M. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos
padarymas apsvaigus nuo alkoholio. Prokurorė skunde teigia, kad M. T. yra šio nusikaltimo organizatoriumi. Organizatoriaus
sąvoka pateikta BK 24 str. 4 d.; prokurorės skunde šis terminas turi būti
vartojamas baudžiamajame įstatyme nurodyta prasme. M. T. nebuvo
nei kaltinamas, nei nuteistas už savavaldžiavimo organizavimą, todėl nėra
pagrindo teigti, kad jis yra šio nusikaltimo organizatoriumi. Iš bylos įrodymų
negalima daryti ir vienareikšmiškos išvados, kad būtent M. T.
buvo savavaldžiavimo iniciatoriumi.
R. S. ir G. V.
bendrininkų grupėje padarė sunkų nusikaltimą, V. S. kaip
bendrininko vaidmuo šio nusikaltimo padaryme buvo mažiau pavojingas - jis
pripažintas padėjėju. Nuteistųjų veikoje yra viena atsakomybę sunkinanti
aplinkybė - veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio. Nors nuteistųjų parodymai
teismui nesuteikė pagrindo pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe
prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jie
atsiprašė nukentėjusiosios.
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. V.
nusikaltimą padarė pirmą kartą. R. S., V. S. ir M. T. iki 2007-07-27 nusikaltimo,
už kurį jie nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, padarymo jau buvo įvykę vagystes,
už kurias jie nuteisti Rokiškio rajono
apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu ( 2 t., 35-40 b. l. ), o M. T. dar buvo padaręs BK 178 str. 4 d. numatytą baudžiamąjį
nusižengimą, už kurį nuteistas to paties teismo 2007-12-11 nuosprendžiu ( 2 t.,
143-144 b. l. ). Taigi nuteistieji nusikaltimą, numatytą BK 149 str. 2 d.,
padarė būdami neteisti. Ankstesnės nuteistųjų nusikalstamos veikos buvo turtiniai
nusikaltimai, smurtinių nusikaltimų jie nėra įvykdę, todėl negalima tvirtinti,
kad nuteistieji turi susiformavusį polinkį daryti tokio pobūdžio nusikaltimus,
už kuriuos nuteisti skundžiamu nuosprendžiu.
Vertinant nepilnamečių nuteistųjų socialinę brandą,
atsižvelgtina į tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė vos sulaukę amžiaus,
nuo kurio iškyla baudžiamoji atsakomybė už tokius nusikaltimus. Iš bylos
medžiagos matyti, kad visų nuteistųjų gyvenimo ir auklėjimo sąlygos nebuvo
palankios jų asmenybių vystymuisi. M. T. mokymosi
įstaigos pateiktoje pirmojoje charakteristikoje nurodyta, kad jis mokosi
blogai, praleidinėja pamokas, motina išvykusi į užsienį, santykiai su tėvu
prasti ( 2 t., 69 b. l. ), vėlesnėje charakteristikoje nurodyta, kad M. T. mokosi pakankamai sėkmingai, neturi drausminių
nuobaudų ( 2 t., 148 b. l.). Tai patvirtina nuteistojo motinos D.
T. teisminio nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus, kad sūnaus elgesys po
nusikaltimo labai pagerėjo. V. S. ir R.
S. mokymosi įstaigų pateiktose charakteristikose abu nuteistieji
apibūdinami kaip dažnai praleidinėjantys pamokas, turintys sveikatos problemų (
2 t., 43, 56 b. l. ). Teismo posėdyje dalyvavusi
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
specialistė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) šeima
nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, tačiau santykiai šeimoje dėl
tėvų nesutarimų nėra geri. G. V. gyvenamosios vietos
pateiktoje charakteristikoje ir
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
rašte akcentuojama, kad šeimoje stinga socialinių įgūdžių prižiūrint ir
auklėjant vaikus, abu tėvai nedirbantys, motina turi negalią, šeima įtraukta į
socialinės rizikos šeimų apskaitą ( 2 t., 46-47 b. l. ).
Pažymėtina, kad nuteistųjų veikas ir jų asmenybes
apibūdinantys duomenys buvo žinomi valstybinį kaltinimą byloje palaikiusiai
prokurorei, baigiamųjų kalbų metu prašiusiai atidėti M. T. it
G. V. paskirtų bausmių vykdymą.
Įvertinus
visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismo sprendimas atidėti
paskirtų bausmių vykdymą yra pagrįstas ir nuosprendis šioje dalyje nekeičiamas.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 p., 327 str. 1 p., 328 str. 1 p.,
N U S P R E N D Ė :
P.
R. rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria V. S., R. S. ir G. V.
nuteisti pagal BK 294 str. 2 d., ir bylą šioje dalyje prieš juos nutraukti.
Kitą
nuosprendžio dalį pakeisti :
Pašalinti iš
nuosprendžio aprašomosios dalies M. T., V.
S., R. S., G. V. atsakomybę
sunkinančią aplinkybę, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.
M.
T. pagal BK 294 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki
vienerių metų keturių mėnesių.
Vadovaujantis BK
63 str. 1 d.; 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b. p.p, šią bausmę dalinio sudėjimo
būdu subendrinus su Rokiškio rajono
apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, M. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą
vieneriems metams šešiems mėnesiams.
V.
S. pagal BK 24 str. 6 d., 149 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę
sumažinti iki vienerių metų dešimties mėnesių.
Vadovaujantis BK
63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b p.p., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu
subendrinus su Rokiškio rajono
apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, V. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą
dvejiems metams.
R.
S. pagal BK 149 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki dvejų
metų vieno mėnesio.
Vadovaujantis BK
63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b p.p., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu
subendrinus su Rokiškio rajono
apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą
dvejiems metams trims mėnesiams.
G.
V. pagal BK 149 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki dvejų
metų vieno mėnesio. Panaikinti jam bausmių subendrinimą pagal BK 63 str. 1
d., 4 d.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Rokiškio
rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą
atmesti.
Kolegijos pirmininkas
Arnoldas Šukaitis
Teisėjai
Vytautas Norkūnas
Evaldas
Vanagas