Administracinė byla Nr. AS-919-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03212-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. skundą atsakovui savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja D. B. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti atsakovo savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ 2016 m. vasario 11 d. sprendimą, kuriuo pareiškėja D. B. buvo išbraukta iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo ir atstatyti ją į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašą. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nes, pasak jos, terminą praleido dėl svarbios priežasties.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti bei priimti skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėja praleido vieno mėnesio terminą skundui paduoti, nes į teismą kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 20 d. Pabrėžė, jog pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji po 2017 m. gegužės 29 d. pranešimo Nr. 1.35-17/2714 gavimo laiku nesikreipė į teismą, nes buvo suklaidinta institucijų dėl sprendimo apskundimo tvarkos, teismo vertinimu, negali būti pateisinama ir svarbia aplinkybe, dėl kurios gali būti atnaujinamas terminas skundui paduoti.

Teismas pažymėjo, kad net ir po 2017 m. gegužės 29 d. pranešimo Nr. 1.35-17/2714 gavimo pareiškėja kreiptis į teismą delsė nepagrįstai ilgai (skundas paštu išsiųstas tik 2017 m. rugsėjo 20 d.). Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kurios jai sutrukdė laiku kreiptis į teismą ir kurios pateisintų tokį ilgą delsimo laiką, taigi, teismo vertinimu, toks delsimas rodo, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, siekdama pasinaudoti savo teise į gynybą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš teismui pateiktų priedų prie skundo matyti, kad pareiškėja kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir jos prašymai buvo ne kartą nagrinėti. Šiuose atsakymuose aiškiai nurodyta apskundimo tvarka, tačiau pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų, kad pasinaudojo apskundimo teise.

III.

Pareiškėja D. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėja nurodo, kad ji į teismą kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą terminą kaip tik dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių, aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis buvo, visų pirma, pareiškėjos nežinojimas apie skundžiamo akto priėmimą ir, antra, viešojo administravimo subjektų veiksmai, kuriais jie suklaidino pareiškėją dėl skundžiamo akto apskundimo tvarkos ir terminų. Tačiau pirmosios instancijos teismas tik pareiškėjos nežinojimą apie priimtą skundžiamą aktą pripažino svarbia priežastimi, dėl ko terminą skundui paduoti skaičiavo ne nuo skundžiamo 2016 m. vasario 11 d. akto  priėmimo, bet nuo 2017 m. gegužės 29 d. dienos, t. y. dienos, kuomet pareiškėja sužinojo apie skundžiamo akto priėmimo argumentus. Tuo tarpu pareiškėjos įvardytą aplinkybę, kad ji buvo suklaidinta dėl skundžiamo akto apskundimo tvarkos ir terminų, atsisakė pripažinti svarbia priežastimi, pateisinančia skundo padavimo termino atnaujinimą.

Pažymi, jog teismas ignoravo aplinkybę, kad kiekviename iš nurodytų dokumentų pareiškėjos teisė kreiptis į teismą yra įvardyta kaip alternatyvus pažeistos teisės gynimo būdas. Todėl pareiškėja naudojosi kitu savo teisės gynimo būdu, t. y., kaip jai ir buvo paaiškinta žodžiu lankantis priėmime pas atsakovą, ji savo skundą teikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri skundus vėl persiųsdavo atsakovui, o šis skundus atmesdavo atitinkamai vėl nurodydamas pareiškėjos teisę skundų paduoti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Tačiau nei atsakovas, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija neišaiškino pareiškėjai, kad ji nesutikdama su šių viešojo administravimo subjektų veiksmais turi ne iš naujo jiems teikti skundą, bet per įstatymo nustatytą laiką kreiptis į teismą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo atsakymuose pareiškėjai nėra nurodyta, kad teismui atsakymą galima/reikia skųsti per įstatymo nustatytą 30 dienų terminą. Pareiškėja, neturėdama teisinių žinių, objektyviai negalėjo tinkamai įvertinti šios aplinkybės.

Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008; 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-161/2010; 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-178/2010).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyta priimti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos skundžiamas savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ sprendimas buvo priimtas 2016 m. vasario 11 d., o apie jo turinį, priėmimo motyvus pareiškėja sužinojo bent jau 2017 m. gegužės 29 d., gavusi pranešimą Nr. 1.35-17/2714. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė skundo padavimo termino eigos pradžią. Pareiškėja į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2017 m. rugsėjo 20 d., taigi praleido skundo padavimo terminą ir prašė jį atnaujinti, nurodydama dvi termino praleidimo priežastis – nežinojimą apie priimtą aktą ir netinkamą akto apskundimo tvarkos išaiškinimą.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Pasisakydama dėl pirmosios pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežasties, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši aplinkybė turėjo tiesioginės įtakos skundo padavimo termino pradžios skaičiavimui, tačiau negali būti priežastimi pareiškėjos elgesiui 2017 m. vasarą pateisinti. Nuo 2017 m. gegužės 29 d. pareiškėjai jau buvo žinoma visa informacija apie priimtą aktą, reikalinga paduoti skundui, tačiau ji savo valia rinkosi alternatyvius ginčo sprendimo būdus.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų iš pradžių kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, nes buvo suklaidinta. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo 2017 m. gegužės 29 d. pranešime Nr. 1.35-17/2714 pareiškėjai buvo nurodyti visi alternatyvūs atsakovo veiksmų apskundimo būdai, tarp jų ir kreipimasis į administracinį teismą. Tai, kad pareiškėja savo valia pasirinko daugkartinį kreipimąsi į savivaldybę, negali būti laikoma objektyvia termino praleidimo priežastimi. Pažymėtina ir tai, kad informacija apie atsakovo 2016 m vasario 11 d. sprendimą išbraukti pareiškėją iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, buvo operatyviai  išsiųsta visais atsakovui žinomais pareiškėjos faktinės gyvenamosios vietos adresais. Darytina išvada, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, tinkamai nesirūpino, kad ją pasiektų siunčiama korespondencija.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, termino praleidimo mastą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju 2017 m. gegužės 29 d. pranešime Nr. 1.35-17/2714 nurodyti  alternatyvūs akto apskundimo tvarkos būdai nebuvo objektyvi priežastis, lėmusi pareiškėjos kreipimąsi į teismą dėl šio akto panaikinimo tik daugiau nei po keturių mėnesių laiko. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti (pvz., 2015 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1017-662/2015).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuota, jog skundo terminas yra praleistas dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbia priežastimi terminui atnaujinti.

Išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl nesvarbių priežasčių, todėl jos prašymas atnaujinti terminą pagrįstai netenkintas. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis yra pagrįsta, jos panaikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. B. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Laimutis Alechnavičius

                                                                                                Audrius Bakaveckas

                                                                                                Ramūnas Gadliauskas