Civilinė byla Nr. e2S-1818-324/2019
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00647-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.18.2.13; 3.3.2.5
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, dalyvaujant išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui Šakių rajone.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, pripažinti 0,0491 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „M.“.
2. Atsakovas pateikė ieškinį, kuriame prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priteisti atsakovui iš ieškovės 72 595,71 Eur piniginę kompensaciją už tai, kad ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka didesnė turto dalis natūra, kompensaciją už tai, kad bendro gyvenimo metu buvo pagerintas nekilnojamasis turtas atsakovo lėšomis; nustatyti sūnaus D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; iš ieškovės priteisti materialinį išlaikymą vaikui po 215 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo iki vaiko pilnametystės; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. 2019 m. rugpjūčio 26 d. teismo nutartimis pagal šiuos ieškinius iškeltos civilinės bylos Nr. 2-5711-443/2019 ir Nr. e2-6011-443/2019 sujungtos į vieną, paliekant bylos numerį e2-6011-443/2019. A. M. nustatyta ieškovės procesinė padėtis, V. M. – atsakovo.
4. Ieškovė 2019 m. liepos 29 d. teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant jos siūlomą laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. M. tvarką: atsakovė bendrauja su sūnumi kiekvieno kalendorinio mėnesio lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val., taip pat kiekvieno kalendorinio mėnesio ketvirtą savaitę nuo pirmadienio iki sekmadienio, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmadienį 18 val. ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 d.
5. Nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartimi laikina atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka nebuvo nustatyta. Šalys nesutaria dėl jos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos – šiuo metu ribojama atsakovės galimybė bendrauti su vaiku, nes ieškovas sudaro tam kliūtis, yra priešiškai nusiteikęs atsakovės atžvilgiu, savo veiksmais siekia atitolinti mažametį sūnų nuo motinos; tikėtina, jog atsakovei vėl mėginant pasimatyti su nepilnamečiu sūnumi, bus sukurtos netinkamos sąlygos bendrauti, dalyvaus pašaliniai asmenys, bus kviečiami policijos pareigūnai, vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai. Susiklosčiusi situacija pažeidžia vaiko interesus matytis su motina ir motinos teisę bendrauti su sūnumi, motinos ir vaiko bendravimas tokiomis sąlygomis yra vaiką gąsdinantis ir traumuojantis, kenkia nepilnamečio interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 31 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies. Nustatė, kad nuo 2019 m. liepos 31 d. atsakovė su nepilnamečiu sūnumi D. M. bendrauja vaiko laikinoje gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko tėvui arba kitam, laikinojoje vaiko gyvenamojoje vietoje vaiką prižiūrinčiam ir vaikui artimam asmeniui, kiekvieno kalendorinio mėnesio lyginių savaičių savaitgaliais – šeštadienį ir sekmadienį nuo 9.00 val. iki 19.00 val. ir kiekvieno kalendorinio mėnesio ketvirtą savaitę – nuo pirmadienio iki sekmadienio nuo 9.00 val. iki 19.00 val.; šalių susitarimu nepilnamečio sūnaus laikinojoje gyvenamojoje vietoje motinos susitikimai su vaiku gali būti organizuojami ir dažniau šalių suderintomis dienomis ir valandomis.
7. Nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog tėvams nepavyksta susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, taip užtikrinant jam stabilumo ir saugumo jausmus, bylos nagrinėjimo metu yra būtina laikinai, kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės teismo sprendimas, sureguliuoti šią situaciją. Atsakovės prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko ir tėvų interesų siekiant, kad būtų išsaugotas motinos ir nepilnamečio vaiko fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui, kad motina galėtų įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas vaiko atžvilgiu. Vaiko laikinoji gyvenama vieta teismo nutartimi nustatyta kitoje, nei gyvena jo motina, valstybėje, todėl atsakovės pageidaujama bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į labai jauną vaiko amžių bei laikinosios bendravimo tvarkos pobūdį, nors iš esmės ir yra pagrįsta, turi būti įvertinta ir atsakovės nuolatinės gyvenamosios bei darbo vietų buvimo aspektu. Teismas sprendė, kad yra reali grėsmė, jog atsakovė, nepaisydama 2019 m. liepos 16 d. teismo nutartimi nustatyto draudimo, nepilnametį sūnų D. M. gali išsivežti į Norvegiją nuolatiniam gyvenimui, dėl to 2019 m. liepos 16 d. nutarties vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, taip pat kiltų grėsmė ieškovo atžvilgiu priimtam galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti ieškovės pasiūlytą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovo reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas, nes jame nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, joms patvirtinti nepateikti rašytiniai įrodymai, o pateikti įrodymai neatitinka įrodymų pakankamumo taisyklės. Manipuliuodamas faktine situacija, atsakovas ją pateikė neobjektyviai, imituodamas, jog motina paliko nepilnametį vaiką ir išvyko gyventi į užsienį, yra smurtautoja, su kuria vaikas negali augti ir kt. Visos jo ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės yra iškreiptos, siekiant teismu pasinaudoti kaip įrankiu — manipuliuoti atsakovo santykiais su ieškove, uždrausti jai matytis su nepilnamečiu sūnumi dėl atsakovo savanaudiškų paskatų. Tokiais savo veiksmais jis aktyviai siekia nutraukti atsakovės bendravimą su nepilnamečiu sūnumi.
8.2. Teismas neatsižvelgė ir nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių apie atsakovo aktyvius veiksmus siekiant uždrausti ieškovei bendrauti, apie netinkamos bendravimui aplinkos sukūrimą. Ieškovės bendravimas su nepilnamečiu sūnumi laikinoje gyvenamojoje vietoje yra žalingas ir vaikui kenkia – ieškovei atvykus bendrauti, atsakovas ir jo giminaičiai sukuria priešišką aplinką, kurioje vyksta konfliktai, juos spręsti kviečiami policijos pareigūnai, vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai. Šalių sūnus yra vienerių metų amžiaus neturintis kūdikis, kuris nesupranta tokių įvykių priežasties, tačiau puikiai jaučia tėvo ir motinos stresą, suvokia, kad vyksta konfliktas, kai atsakovas piktai kalba su ieškove, ant jos šaukia, bando ją išvaryti iš namų. Vaikas jau po keliolikos minučių, praleistų tokioje aplinkoje, pasidaro neramus, aiškiai jaučiasi nesaugus, pradeda verkti ir ieškovei nelieka nieko kito, kaip tik nutraukti susitikimą ir išvykti, siekiant apsaugoti sūnų nuo neigiamo psichologinio poveikio.
8.3. Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei įrodymus dėl ieškovės darbo ir gyvenamosios vietos, padarė nepagrįstas išvadas, jog yra reali grėsmė, kad ieškovė gali išvežti nepilnametį sūnų į Norvegiją nuolatiniam gyvenimui. Ieškovė gyvena ir dirba Norvegijoje, gyvena nuosavybės teise priklausančiame name su sūnumi A. D.. Ieškovė dažnai būna Lietuvoje, kad galėtų susitikti su nepilnamečiu sūnumi, vesti bylą teisme. Ji aiškiai supranta ir neketina pažeisti teismo draudimo išvežti nepilnametį sūnų iš Lietuvos. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų netinkamą ieškovės elgesį su nepilnamečiu sūnumi ar bandymą be tėvo žinios išvežti vaiką į užsienį. Ieškovė nebuvo nupirkusi bilietų į Norvegiją sau ir nepilnamečiui sūnui, sūnus A. D. gyvena ieškovės namuose, o ne pas globėjus, Norvegijoje nevyksta jokie teisminiai procesai, susiję su vaikų teisių pažeidimais, Norvegijos vaiko teisių tarnyba neturi pagrindo paimti nepilnametį sūnų iš ieškovės šeimos.
9. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Ieškovė jau daugiau kaip mėnuo yra išvykusi į Norvegiją, nebendrauja su sūnumi, todėl nėra jokios tikimybės, kad bendravimas su vaiku bus vykdomas. Ji nepateikė įrodymų apie tai, kad galės atvykti ir bendrauti su vaiku. Ieškovė turėtų siūlyti realią bendravimo su vaiku tvarką, kurią galėtų įgyvendinti Norvegijoje dirbantis asmuo, nes kitaip laikinosios apsaugos priemonės netenka prasmės ir užtikrinimo funkcijos. Ieškovė kelia konfliktines situacijas, o ne ieško galimybės, kaip sutarti su tėvu, kaip geriausiu vaikui būdu bendrauti su juo. 2019 m. liepos 18 d. atvykusi į vaiko gyvenamąją vietą ji garsiai rėkavo, konfliktavo su sutuoktinio giminaičiais, iš jos pusės buvo vartojamas psichologinis ir psichinis smurtas.
9.2. Atsakovas nesiekia riboti vaiko bendravimo su motina. Tarp tėvų būta nesutarimų dėl bendravimo vietos, laiko, eigos, tačiau ne dėl pačios bendravimo teisės.
9.3. Nesutinka, kad šiuo metu motinai būtų numatyta teisė pasiimti vaiką pas save savaitei. Vaikas yra mažas, neturi ryšio su motina, todėl teisės jį pasiimti su savimi suteikimas yra per ankstyvas. Motinai pabendravus su vaiku, užtikrinus, kad vaikui nebus streso su ja būti, palaipsniui būtų galima didinti bendravimo apimtį.
9.4. Atsakovė yra ūmaus būdo, netinkamai įgyvendina tėvų valdžią kito savo vaiko A. D. atžvilgiu. Tikėtina, kad ir su šalių vaiku bus netinkamai elgiamasi, kad jam bus sukurta nesaugi aplinka.
9.5. Ieškovė nesugeba prižiūrėti vaiko. Kai atsakovas buvo išvykęs iš Lietuvos į Norvegiją uždarbiauti, ieškovės prižiūrimas vaikas nugulėjo galvos šoną; motinai buvo rekomenduota kalbinti ir maitinti vaiką iš dešinės pusės, skatinti gulėjimą ant pilvo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė gyvenamosios vietos deklaraciją, pranešimą apie registruotą persikraustymą, patvirtinimą apie registruotą tėvų atsakomybę, vaiko teisių apsaugos tarnybos pranešimą apie nutartį byloje dėl ieškovės sūnaus A. D., sąskaitos informaciją, šalių susirašinėjimą, sąskaitos išrašą, gimimo liudijimą, A. D. laišką, darbdavio charakteristiką, pajamų deklaraciją.
13. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė savo 2019 m. liepos 19 d. pareiškimą dėl vaiko teisių apgynimo, adresuotą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui; medicinos dokumentų išrašą/siuntimą; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsiliepimą į atskirąjį skundą.
14. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo argumentų įvertinimui, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į tai, kad bylos procesas rašytinis, siekiant ją išnagrinėti visapusiškai ir išsamiai, priimtinas atsakovo pateiktas 2019 m. liepos 19 d. pareiškimas dėl vaiko teisių apgynimo, medicinos dokumentų išrašas/siuntimas. Kitų su atskiruoju skundu ir su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų įrodymų priėmimo klausimas nespręstinas, nes jie byloje yra jau priimti.
Dėl bendravimo su vaikų tvarkos nustatymo
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymo ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
16. CK 3.156 straipsnis numato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK3.175 straipsnio 2 dalis).
17. Sutiktina su apeliante, kad esant šalių nesutarimams, ieškovės bendravimas su nepilnamečiu vaiku atsakovo gyvenamoje vietoje provokuotų (ir provokuoja) šalių konfliktus. Toks bendravimas kenktų vaiko, kuriam yra vos vieneri metai, interesams.
18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad abi šalys siekia nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose jos kaltina viena kitą dėl santuokos iširimo priežasčių, o iš šalių tarpusavio susirašinėjimo žinutėmis, pateikto su prašymu nustatyti laikiną bendravimo tvarką, galima daryti preliminarią išvadą, jog atsakovas, su kuriuo nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta, demonstruoja aiškią padėties šeimininko poziciją, ieškovei siekiant bendrauti su vaiku (atsakovas: „tu taikstaisi prie manęs“, „aš pasakau, kada gali ir kada negali matytis“, „atvažiuosi, būsi vėl išprašyta, tau aiškiai pasakiau savaitgalį vaiko nematysi ir nebetrukdyk, man savaitgalis“; ieškovė: „aš turiu teisę matytis su vaiku, tu man neleidi. Tu turi leisti matytis su vaiku, nes taip parašyta juodai ant balto. Matytis su vaiku tavo nurodytoje vietoje, o čia ne mano problema, kad tavo mamai nepatinka ar tau, rytoj būsiu 15 val.“; atsakovas: „Tau atsakau būsi tada vėl būsi ir išprašyta ir išprašyta policijos, aiškiai atsakau ar ne“).
19. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad ieškovės bendravimas su sūnumi atsakovo gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant atsakovui arba kitam laikinoje vaiko gyvenamojoje vietoje vaiką prižiūrinčiam ir vaikui artimam asmeniui, būtų ne tik nevisavertis, bet ir sunkiai įvykdomas (pažymėtina, kad jokie kiti asmenys nėra nagrinėjamos bylos dalyviais). Pastebėtina ir tai, jog apeliacine tvarka vertinamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nėra pasisakęs apie grėsmę vaiko interesams dėl nepriežiūros iš ieškovės pusės, konstatavo motinos lygiaverčio bendravimo su sūnumi būtinybę, todėl atmestini su šalių sūnaus priežiūra susiję atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai. Atsakovo nuostatos patvirtina apeliantės teiginius apie ginčijamos laikinosios apsaugos nesuderinamumą su motinos ir vaiko interesais bei laikinos bendravimo tvarkos įgyvendinimo problematiškumą.
20. Kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo išvada apie bendravimo vietos ribojimą dėl realios vaiko išvežimo į Norvegiją grėsmės. Tai, kad ieškovė gyvena Norvegijoje, šios grėsmės egzistavimo savaime nereiškia. Pirma, Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. nutartimi nustatė šalių sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu, uždraudė ieškovei iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos išvežti sūnų į užsienį, ši nutartis įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismui priėmus 2019 m. spalio 29 d. nutartį. Antra, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės bandymus be tėvo žinios išvežti vaiką į užsienį. Kita vertus, jei toks ginčas ir kiltų, jis patektų į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų reglamentavimo sritį. Pagal 1980 m. Hagos konvencijos 16 straipsnį, gavusi pranešimą apie neteisėtą išvežimą ar laikymą, nurodytą Hagos konvencijos 3 straipsnyje, susitariančiosios valstybės, į kurią vaikas yra išvežtas arba kurioje jis laikomas, teismo ar administracinė institucija nesprendžia dėl vaiko globos teisių iš esmės, kol nenustatoma, kad vaikas neturi būti grąžinamas pagal Hagos konvenciją, arba sprendžia dėl globos teisių iš esmės tik tada, jei per protingumo kriterijų atitinkantį laikotarpį nuo minėto pranešimo gavimo dienos nepateikiamas prašymas pagal šią Konvenciją.
21. Vadovaudamasis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsdamas ginčo klausimą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjama šeimos byla, kurioje jis turi pareigą veikti aktyviai (CPK 376 straipsnis). Prašymą dėl laikinos vaiko bendravimo su motina tvarkos nustatymo teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neišklausęs šalių paaiškinimų, negavęs atitinkamų vaiko teisių apsaugos institucijos skyrių išvadų nurodytu klausimu, neišsiaiškinęs, kur yra ar galėtų būti vieta, kurioje ieškovė pageidauja būti su vaiku bendravimo metu, nenustatęs, kokios sąlygos ten vaikui būtų sudarytos, netyręs, ar ieškovė bus pajėgi realizuoti pageidaujamą bendravimą atsižvelgiant į jos gyvensenos (darbo) Norvegijoje pobūdį (tam turėtų grįžti į Lietuvą kas antrą savaitgalį ir čia būti visą vieną savaitę), ir kt. Nenustatęs ir neįvertinęs laikinosios apsaugos taikymui aktualių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas ginčo klausimą išsprendė formaliai, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikintina ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Virginija Gudynienė