Baudžiamoji byla Nr. 1-64-1081/2020

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27663-2019-9

                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                            1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.;1.2.4.4.1.; 2.3.4.3.;           

                                                                         2.3.4.13.; 2.3.6.4.5.1.;2.3.6.4.5.2. (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 10 d.

Kretinga

Plungės  apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei D. Š.,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretinga) prokurorei I. G.,  kaltinamajam V. J.,

     viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas :

1) 2015 m. lapkričio 13 d.  Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu su 2015 m. lapkričio 23 d., 2015 m. gruodžio 15 d. nutarčių taisymais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių. 2016 m. birželio 30 d.  Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta neatlikta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 45 parų areštą. 2016 m. rugsėjo 1 d.  paleistas, atlikus arešto bausmę;

2) 2016 m. rugsėjo 28 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2017 m. gegužės 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. 2018 m. rugsėjo 20 d.  paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijo atlikus 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3) 2019 m. rugpjūčio 12 d.  Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straispnį – 60 parų arešto. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 1 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje. 2019 m. spalio 15 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atlikus arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo  kodekso 138  straipsnio 1 dalį.

Teismas 

 n u s t a t ė : 

       V. J. mušdamas nesunkiai sužalojo kitą asmenį, o būtent: 2019 m. birželio 30 d. apie 20.00 val. kavinės „Pakalnutė“, adresu M. Valančiaus g. 3, Salantų mstl., Kretingos r., lauko terasoje, V. J. tarpusavio konflikto metu tyčia smogė du kartus kumščiu K. J. į kairės pusės šoną, padarydamas jam kairės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžius, kas sukėlė K. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą.             

       V. J. savo kaltę pripažino visiškai ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai buvo praėjusią vasarą, galėjo būti birželio 30 d.  Su N. M. buvo  „Pakalnutėje“ ir priėjo K. J.. Sako „ar galiu prisėsti“. Sakė jam  „gali sėstis“. Prisėdo, kalbėjo, kalbėjo, tada pradėjo konfliktuoti ir K. J. jį apipylė alumi. Tada jis jam trenkė į šonkaulius. Girtas K. J. iš pradžių sėdėjo prie kito stalelio. Daugiau nieko nebuvo ir jis sakė „ar galiu prie jūsų prisėsti“. Tada sėdėjo, N. išėjo sumokėti už alų ir tada jie su K. pradėjo konfliktuoti. Jis jį apipylė alumi ir tada jam sudavė. Realiai net nepamena dėl ko kilo konfliktas. Gal dėl to, kad K. J. girtas buvo. Jie kažką su juo pradėjo ginčytis, jam atnešė alaus, išėjo tas padavėjas ir tada nebeturėjo ko pasakyti, ir jį apipylė. Dėl konflikto apipylė. Jis susinervino ir taip sureagavo. Tiksliai nepamena, gal 2-3 smūgiai buvo. Sudavė su rankomis, kumščiu į šoną, į šonkaulius. Nepamena į kurį šoną. K. J. pradėjo dar labiau klykauti. Jis nukrito nuo suoliuko ir tada dar sudavė porą smūgių. Pripažįsta, kad sužalojimai K. J. galėjo būti padaryti dėl jo veiksmų. Savo elgesį vertina blogai. Neadekvatus elgesys. Nežino kokia reakcija turėjo būti. Tuo momentu negalėjo atsistoti ir nueiti, nes jį įžeidė. Su civiliniais ieškiniais sutinka, juos atlygins.

            Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).

            Kaltinamojo V. J. kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)  138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

             V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. birželio mėn., dienos tiksliai nebepamena, bet sutinka, kad galėjo būti 30 diena, apie 20 val. sėdėjo su draugu N. M. kavinės „Pakalnutė“ lauko terasoje, Salantuose, Kretingos r. Sėdėjo,  kalbėjo ir prie jų priėjo iš matymo pažįstamas K. J.. Jis buvo labai neblaivus. Jis paklausė jų ar gali atsisėsti prie jų ir atsigerti alaus. Jie neprieštaravo. Jis atsisėdo šalia jo prie šono iš kairės pusės. N. M. sėdėjo priešais juos. Kažkuriuo metu N. M. išėjo į tualetą ir susimokėti sąskaitą. Jis liko su K. J.. Šis jam kažką pasakė įžeidžiančio, jis jam atsakė atgal, tada K. J. atsistojo ir jį apipylė alumi, visą nuo galvos iki kojų. Dėl to jis supyko ir sėdėdamas spontaniškai smogė stovinčiam K. J. vieną kartą iš kairės rankos kumščiu į šoną, ties šonkauliais ir iš karto vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė K. J. į kitą šoną ties šonkauliais. Po smūgių matė, kad K. J. „užtraukė kvapą“, jis susigriebė už šonų abiem rankomis ir atsitūpė, jis tada atsistojo ir ėjo šalin. Dar matė, kad jis atsistojo ir pradėjo kažką šūkauti, tačiau jo nebesiklausė ir nuėjo aplink kavinę prie jos paradinių durų. Tada kartu su N. M. nuėjo į parką. N. M. nieko nesakė, ką padarė K. J.. Mano, kad N. M. nepastebėjo, jog jis buvo apipiltas alumi, nes buvo su juodu megztiniu, tai nesimatė. Įvykio metu buvo blaivus. Dėl įvykio labai gailisi, norėtų K. J. atsiprašyti. K. J. sumušė tik dėl to, kad jis jį apipylė alumi, o ne dėl to, kad norėjo prieš ką nors pasirodyti, sutrikdyti viešą tvarką ar panašiai. K. J. niekas nespardė, jis jam tik du kartus smogė į šonus. Sutinka geranoriškai atlyginti tiek ligonių kasai, tiek K. J. padarytą žalą (2 t. b. l. 40-43, 46-48, 53-55);

             nukentėjusiojo K. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. birželio 30 d. apie 20 val. buvo kavinės „Pakalnutė“ lauko terasoje, adresu M. Valančiaus g. 3, Salantai, Kretingos r. Sėdėjo terasoje vienas pats, gurkšnojo alų. Prieš ateidamas į kavinę jau buvo išgėręs du po 0,5 l talpos alaus, visiškai girtas nebuvo, tik vos apgirtęs. Kavinė jau užsidarinėjo, tuo metu lyg ir kitų klientų jau nebebuvo. Tada netikėtai prie jo priėjo iš nugaros jam iš matymo pažįstamas jaunasis J., vardo nežino, prisėdo šalia jo, jam iš dešinės pusės. Žvilgtelėjęs per šoną pastebėjo, kad kartu su J. atėjo ir dar vienas jam nepažįstamas jaunuolis. Jis atsistojo jam už nugaros, šiek tiek arčiau dešinio šono. Iš pat pradžių jam dar nieko jiems net nepasakius, J. pirmasis pradėjo jį įžeidinėti, sakydamas jam „ar nori pačiulpti, juk tau patinka, pačiulpk“ ir panašiai. Kitas tas jaunuolis kažką irgi burbėjo, bet tiksliai nežino ką jis sakė. Jis jaunuoliams pradėjo sakyti, kad jie atstotų nuo jo, bet jaunuoliai toliau jį įžeidinėjo, nenusiramino. Neapsikentęs tokio jaunuolių elgesio, jis dešine ranka per dešinę pusę šliūkštelėjo likusio alaus iš taurės, mano labiausiai alaus kliuvo jam už nugaros stovinčiam jaunuoliui, nes jis dar pasakė „o dar ir alumi apipylė“. Po šių žodžių iš karto pajuto stiprų smūgį į nugarą panašiai ties mentimis ar panašiai, bet tiksliau įvardinti negali. Smogti J.negalėjo, nes jis tuo metu sėdėjo šalia jo, todėl mano, kad smogė tas nepažįstamas jaunuolis. Ar buvo vienas smūgis į nugarą ar ir daugiau kartų jam buvo smogta, jau nebegali pasakyti, tiesiog patyrė šoką, tačiau jis nuvirto ant žemės ir tik prisidengė rankomis galvą, o kas toliau vyko, kiek jam smūgių buvo suduota ir kas jį mušė, nebegali pasakyti. Kai atsipeikėjo, tų jaunuolių šalia jo nebebuvo, pajuto didelį skausmą kairės pusės šone, pradėjo šaukti iš skausmo, šaukė, kad kviestų pagalbą, kad kviestų greitąją. Dar bandė eiti prie kavinės pastato, šaukdamasis pagalbos, tačiau niekas prie jo nepriėjo, tik už kelių minučių atvažiavo jo brolis A. J.. Jam atvažiavus buvo iškviesta jo sesuo V. J. ir greitoji medicinos pagalba. Jis buvo išvežtas į Kretingos ligoninę, kur buvo nustatyti trijų kairės pusės šonkaulių lūžiai. Dėl šio įvykio metu padarytų sužalojimų turėjo nedarbingumą, patyrė ne tik fizinę žalą - juto stiprius skausmus, teko ilgai gydytis. Kadangi viešoje vietoje buvo sumuštas, dėl to pasijuto labai pažemintas, iki pat šiol jaučia nerimą ir baimę vaikščiodamas po miestą, nes bijo, jog vėl sutiks jį sumušusius asmenis, po įvykio pradėjo labai prastai miegoti, patyrė ir moralinę žalą. Jis visą jam padarytą fizinę ir moralinę žalą įvertina 600 Eur dydžio suma, kuriai ir reiškia civilinį ieškinį (1 t. b. l. 1, 27-29, 31-33);

         liudytojos V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. birželio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, galbūt apie 21.00 val., ji, važiuodama dviračiu Dariaus ir Girėno gatve, Salantuose, išgirdo vyriškio šauksmą, kuris sklido iš kavinės „Pakalnutė“ lauko terasos ir kaip atpažino, šaukė jos pažįstamo A. J. brolis. Tuomet ji paskambino savo mamai, kad ši paskambintų A. J. ir praneštų apie šio brolį. Ji pati artyn prie šaukiančio vyriškio nėjo, kas šiam atsitiko – nežino, jokių nueinančių jaunuolių nepastebėjo (1 t. b. l. 57-58);

           liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. birželio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, galbūt po 19.00 valandos, ji atėjo į kavinę „Pakalnutė“ padėti jos šeimininkei S. V. susitvarkyti. Kavinė jau buvo užsidariusi, darbuotojų nebuvo. Su S. V. tvarkėsi, jokio triukšmo negirdėjo. Kažkuriuo metu išgirdo stiprų bildesį į virtuvės lauko duris, vedančias į kavinės terasą. Abi su S. V. nuėjo šių durų atidaryti ir pamatė iš matymo pažįstamą J.. Pastarasis buvo susiėmęs už šono, šaukė, kad buvo sumuštas, kad sulaužyti šonkauliai. Kas ir kaip ji sumušė – nesakė. Buvo iškviestas J. giminaitis, vėliau ir greitoji pagalba. Kas vyko toliau – nežino, nesikišo (1 t. b. l. 61-62);

           liudytojos S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. birželio 30 d.  gal prieš 20.00 val., ji atėjo į savo darbo vietą kavinėje „Pakalnutė“, tuo metu netoliese joks konfliktas nebuvo įvykęs. Darbuotojų kavinėje jau nebebuvo, buvo tik jos pažįstama A. K., kuri jai kartais padeda išsiplauti grindis. Tiek durys į lauko terasą, tiek pagrindinės kavinės durys jau buvo užrakintos, žmonių neaptarnavo. Po kurio laiko išgirdo stiprų bildesį į virtuvės duris, o šias duris atidarius, pamatė už jų stovintį iš matymo pažįstamą J.. Pastarasis sakėsi buvęs sumuštas. Kokiomis aplinkybėmis – nesakė, o ji pati nieko nematė. Ji paskambino J. broliui ir jiedvi su A. nebesikišo. Kas toliau vyko – nežino (1 t. b. l. 65-66);

         liudytojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, gal apie 29 dieną, dirbo mamos S. V. kavinėje „Pakalnutė“. Apie 17.00 – 18.00 val. kavinėje jau buvo pritrūkę patiekalų, todėl baiginėjo darbą. Jis ėjo valytis į kavinės lauko terasą, kažkuriuo momentu buvo prisėdęs pavalgyti. Prie kažkurio staliuko sėdėjo jaunuolių kompanija, tarp kurių pažino J., kurio vardo nežino, ir M., kurio vardo irgi nežino. Mano, kad buvo ir trečias jaunuolis, bet kas toks – nepažinojo. Jaunuoliai sėdėjo gana ilgokai, prie kurio staliuko – neprisimena. Daugiau kaip ir nieko prie kavinės staliukų nebuvo, visi išsiskirstė. Kažkuriuo metu atėjo iš matymo pažįstamas vyriškis, prisėdo prie staliuko, jis šiam atnešė alaus. Ar minimas vyriškis buvo neblaivus – negali pasakyti. Tuomet šis vyriškis sėdėjo vienas. Jis prie kito staliuko prisėdo pavalgyti vakarienės, minimas vyriškis buvo priėjęs prie jo, atsisėdo prie jo staliuko, pradėjo jį kalbinti, kaip jis suprato, norėjo kompanijos, tačiau jis šio nesiklausė, o tiesiog nuėjo į kavinės vidų. Kas vyko toliau – nebematė, į terasą nebuvo išėjęs. Kol jis buvo – viskas buvo ramu, niekas nekonfliktavo (1 t. b. l. 69-71);

         asmens blaivumo patikrinimo rezultatu, kuriame užfiksuota, kad  2019 m. birželio 30 d.  22.50 val. K. J. buvo nustatytas 1,47 ‰ (promilių) girtumas (1 t. b. l. 14);

         Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos ligoninė 2019 m. birželio 30 d. medicinos dokumentų išrašu, kuriame užfiksuota, kad K. J. diagnozuoti dauginiai šonkaulių lūžiai, lūžę trys  VII-IX šonkauliai (1 t. b. l. 15);

          asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu su foto lentele, kuriuose užfiksuota, jog nukentėjusiam K. J. pateikus atpažinti dvylikos asmenų nuotraukas, jis atpažino V. J., kaip jį kavinės „Pakalnutė“ lauko terasoje sumušusį asmenį (1 t. b. l. 41-46);

          asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu su foto lentele, kuriuose užfiksuota, jog nukentėjusiajam K. J. pateikus atpažinti šešių asmenų nuotraukas, vienoje iš kurių buvo N. M., K. J. iš šių asmenų jaunuolio, jo parodymais kartu su Jasu sumušusio jį kavinės „Pakalnutė“ lauko terasoje neatpažino (1 t. b. l. 47-54);

          Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1282/2019(03), kurioje konstatuota, jog K. J. nustatyti VII, VIII, IX šonkaulių lūžiai, kurie atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi nuo krūtinės kairės pusės sumušimo, galimai spardant – dviem smūgiais. K. J. padaryti šonkaulių lūžiai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t.  b. l. 101);

           2019 m. spalio 9 d. akistatos tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo N. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, protokolu, kuriame užfiksuota, jog K. J. negalėjo pasakyti ar N. M. jam smogė ar ne (1 t. b. l. 130-134).

           Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

           Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad V. J., suduodamas kumščiais nukentėjusiajam K. J. į šoną, padarė trijų šonkaulių lūžius, kas sukėlė nesunkų K. J. sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

            Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

          Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

           Skiriant bausmę  V. J. atsižvelgtina į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę (veikos padarymo metu buvo teistas, teistumas neišnykęs (2 t. b. l. 9-13), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (2 t. b. l. 5-9), nedirba (2 t. b. l. 4), nukentėjusiajam K. J. ir civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytos žalos neatlygino, tačiau pareikštus civilinius ieškinius pripažino.

            Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant pagal sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį.

            Kaltinamajam pripažinus kaltę ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 641 straipsniu jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

            BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

            Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. J. yra jauno amžiaus, savo elgesį vertina kritiškai, sutiko atlyginti žalą, padarytą nukentėjusiajam K. J. ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, egzistuoja pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, V. J. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo jam parodyto pasitikėjimo. Be to, neizoliavus V. J. nuo visuomenės jis turės didesnes galimybes atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Esant šioms aplinkybėms, V. J. taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas įstatyme numatytam vienerių metų terminui. 

         Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. J. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalies 5 , 7, 8 punktuose numatyti įpareigojimai. Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

         V. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (2 t. b. l. 56-58, 59-61) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

         Paimtas dokumentas - V. J. asmens tapatybės kortelė Nr. 14550107, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas V. J..

         Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

         Dėl civilinių ieškinių

         Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

          Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis K. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog dėl šio įvykio patyrė didelį fizinį skausmą, teko ilgai gydytis, sunku buvo vaikščioti, judėti dėl nuolat jaučiamo skausmo šonkaulių srityje. Iki pat šiol jaučia didelį stresą dėl šio įvykio, neramiai miega naktimis. Išėjęs į miestą jaučia baimę ir nerimą, kad gali sutikti jį sumušusį asmenį. Dėl to, kad buvo sumuštas viešoje vietoje, patyrė pažeminimą.

         Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

          Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam K. J. dėl nuteistojo nusikalstamų veikų buvo sukeltas fizinis skausmas ir nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismo vertinimu, kilusi situacija neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam išgyvenimų, neigiamų emocijų, skausmą, nepatogumų ir pažeminimą. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas  atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes, kaltinamojo amžių, ir kitas aplinkybes ir sprendžia, jog K. J. prašoma 600 Eur suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam.

           Byloje taip pat yra pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 45,78 Eur žalos už nukentėjusiojo K. J. gydymą, atlyginimo ( 1 t. b. l. 78-80).

           Teismui nustačius, kad kaltinamojo V. J. kaltais veiksmais nukentėjusysis K. J. buvo sužalotas ir dėl jo gydymo valstybės įgaliota institucija patyrė nurodytas išlaidas, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais, kaltinamajam pripažįstant pareikštą ieškinį, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisiant 45,78 Eur žalos atlyginimo (BPK 115 straipsnis, CK 6.263 straipsnis).

           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,  

n u s p r e n d ž i a :

             V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

             Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant V. J. pareigas: 

–        per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

–        neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

–        neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

              Bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

              Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

  V. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

  Paimtą dokumentą, V. J. asmens tapatybės kortelę Nr. 14550107, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. J.. 

  Nukentėjusiojo K. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš V. J. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

  Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. J. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 45,78 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 78 ct) turtinės žalos atlyginimo.

              Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

             Teisėja                                                                                   Kristina Vorienė