Civilinė byla Nr. e2-8023-641/2016

Teisminio   proceso Nr. 2-70-3-06634-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.6.2.4.3; 3.1.7.3; 3.1.7.7; 3.2.3.1; 3.2.6.1;

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 2 d.

Kėdainiai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė,

sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,

dalyvaujant ieškovės A. Š. atstovui advokatui Dariui Ališauskui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. patikslintą ieškinį atsakovui M. Š. dėl santuokos nutraukimo, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

n u s t a t ė :

1. Ieškovės atstovas advokatas D. Ališauskas prašo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, nutraukti tarp ieškovės A. Š. ir atsakovo M. Š. 2007 m. rugpjūčio 8 d. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – Š., atsakovo mokestines prievoles valstybės biudžetui pripažinti jo asmeniniais kreditoriais įsipareigojimais ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokoje ieškovė su atsakovu negyvena daugiau kaip 3 metus, tiek pat laiko jie netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, nebendrauja tarpusavyje ir nepalaiko jokių ryšių. Taip pat nurodė, kad dar kol gyveno bendrą santuokinį gyvenimą dažnai konfliktuodavo ir nesutardavo, atsakovas dažnai dingdavo iš namų kelioms dienoms ar savaitėms ir ieškovė nežinodavo, nei kur jis būdavo, nei ką veikdavo, kol galiausiai atsakovas visiškai paliko šeimą ir nebesirūpino. Teigia, jog atsakovas turi asmeninio nekilnojamojo turto – žemės sklypo su statiniais dalį, adresu: Tiesioji g. 18, Šiauliai – įgytą paveldėjimo pagrindu, bei asmenines kreditorines prievoles valstybės biudžetui, o bendro dalintino santuokinio turto nėra, šalys santuokoje vaikų neturėjo, ieškovė sau išlaikymo iš kito sutuoktinio nereikalauja. Mano, kad santuoka iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susitaikyti nėra jokios galimybės.
2. Atsakovas M. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
3. Tretysis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, jog, atsižvelgęs į atsakovo prievolių valstybės biudžetui atsiradimo pagrindus, neprieštarauja, kad atsakovo skolos valstybės biudžetui būtų laikomos jo asmeninėmis skolomis, o dėl kitų patikslintu ieškiniu keliamų reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra.
4. Ieškovė A. Š., atsakovas M. Š., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Ieškovė apie posėdžio laiką ir vietą informuota tinkami per atstovą, ieškovės atstovas prašo bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje ieškovei nedalyvaujant. Atsakovui M. Š. ieškinys su priedais, teismo pranešimas dėl atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateikimo, kiti procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas dėl atvykimo į teismo posėdį įteikti tinkamai viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą atsakovas nepateikė. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą bei tai, jog ieškovės interesus teisme tinkamai atstovauja atstovas advokatas D. Ališauskas, o šeimos byloje neatvykus šaliai (atsakovui), kuri nepateikė prašymo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, negalima priimti sprendimo už akių (CPK 378 straipsnis), byla nagrinėjama iš esmės ieškovei A. Š., atsakovui M. Š. ir  trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 5 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad santuoka tarp šalių buvo sudaryta 2007 m. rugpjūčio 8 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 172. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro  ir VĮ Regitra duomenimis šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ir kilnojamojo turto – transporto priemonių – Lietuvos Respublikoje neturi. Atsakovas M. Š. turi prievolių valstybės biudžetui – 2463,00 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 15,00 Eur ir 1000,00 Eur skolos (vykdomųjų dokumentų pagrindu) bei 1448,00 Eur administracinė bauda. Kreditoriui apie santuokos nutraukimo bylą pranešta tinkamai ir jis sutinka, jog atsakovo prievolės valstybės biudžetui po santuokos nutraukimo būtų laikomos jo asmeninėmis prievolėmis. Byloje nėra duomenų, jog šalys turėtų nepilnamečių vaikų, ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio nereikalauja. Ieškovė yra darbinga, gaunanti darbo užmokestį. Duomenų apie atsakovo darbinę veiklą byloje nėra.
6. Ieškovė prašo nutraukti santuoką, tvirtindama, jog dėl jos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, bylos eiga nesidomėjo.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30; 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys gyvena skyrium daugiau kaip 3 metus, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko, neturi bendrų interesų. Po bylos iškėlimo teisme nė viena iš šalių nerodė jokios iniciatyvos dėl santuokos išsaugojimo, todėl laikytina, kad sutuoktiniams išsaugoti šeimą ir vėl pradėti gyventi kartu yra neįmanoma, santuoka galutinai iširusi. Pagal šioje byloje esančių duomenų visetą teismas negali nustatyti vienos ar kitos šalies didesnės kaltės dėl santuokos iširimo. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas neprieštaravo dėl savo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis), todėl darytina išvada, jog abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai dėmesingi, lojalūs, abipusiai garbingi, dėl skirtingo požiūrio į bendrą gyvenimą sutuoktiniai nesugebėjo priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, santuoka nutraukiama pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų šalių - sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, 3.27 straipsnis). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – Š., atsakovui – Š. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
9. Išlaikymo iš atsakovo ieškovė sau nereikalauja bei nurodė, jog nepilnamečių vaikų santuokos metu šalys nesusilaukė, todėl nepilnamečių vaikų ir kito sutuoktinio išlaikymo klausimai byloje nėra sprendžiami (CK 3.72 straipsnis).
10. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas turi 2463,00 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo minėtą skolą pripažinti atsakovo asmenine prievole. Byloje atsakovas savo pozicijos dėl prievolės pobūdžio neišreiškė. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (kreditorius), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sutinka, jog po santuokos nutraukimo momento valstybės biudžetui atsakovo turimas įsiskolinimas būtų laikomas jo asmenine prievole. Byloje nėra pagrindo pripažinti minėtą skolą valstybės biudžetui bendra sutuoktinių prievole, todėl ši prievolė pripažintina asmenine atsakovo prievole.
11. Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje.  Byloje ieškovė nurodė, kad jokio dalintino kilnojamojo, nekilnojamojo turto, ar daiktų, neturi. Atsakovas prieštaravimo dėl santuokoje įgyto turto balanso, jo vertės ir padalinimo būdo nepareiškė. Duomenų apie dalintiną turtą teismui pateikta nebuvo, todėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo klausimas nespręstinas.
12. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo visas byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 31,00 Eur, todėl patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 31,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, jog nors byloje ieškovę atstovavo advokatas, tačiau ieškovė ir/ar jos atstovas į bylą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
13. 0,74 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270, 275 straipsniais, 385 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą 2007 m. rugpjūčio 8 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 172, tarp ieškovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – Š., atsakovui –Š..

Pripažinti asmenine atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, 2463,00 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui, kurį sudaro 15,00 Eur skola, 1000,00 Eur skola ir 1448,00 Eur administracinė bauda.

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 31,00 Eur (trisdešimt vieno euro 00 euro centų) žyminį mokestį.

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, sprendimu nustatytam turto padalijimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismui.

Teisėja                                                                                                                                                Rasa Milvydaitė