Baudžiamoji byla Nr.1-43-664/2024

Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00103-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.2.; 1.2.17.1.2.; 1.1.6.6

 (S)

 

 

 

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 22 d.

Ignalina

 

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,

sekretoriaujant Jolantai Zabolevičienei,

dalyvaujant prokurorei R. B.,

kaltinamajam V. V. (V. V.),

kaltinamojo gynėjui advokatui T. U.,

suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „J. L.“ atstovui advokatui V. R.,

vertėjai J. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau -  UAB) (duomenys neskelbtini), vairuotoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalį.

 

Teismas

 

nustatė:

 

V. V. (V. V.) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus nepateikė jų muitinės kontrolei, o būtent:

jis, 2023 m. rugpjūčio 2 d. apie 01.00 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos per Vilniaus teritorinės muitinės Tverečiaus kelio postą, esantį Padysnio kaime 18, Didžiasalio seniūnijoje, Ignalinos rajono savivaldybėje, į Lietuvos Respubliką krovininiu automobiliu vilkiku „Scania“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su savimi nešiojamojo kompiuterio dėkle gabeno 40 000 Jungtinių A. V. (toliau – JAV) dolerių grynųjų pinigų ir  pažeisdamas: - Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. spalio 23 d. Reglamento (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, 3 str. 1 d. ir 3 d. reikalavimus, kad Vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 EUR arba didesnė, raštu arba elektroniniu būdu deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę. - 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. (redakcija Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i.k. 2019-20552) reikalavimą, kuris nustato, kad kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti; neužpildydamas Grynųjų pinigų deklaracijos formos, patvirtintos 2021 m. gegužės 11 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2021/776, ir tokiu būdu nepateikdamas jų muitinės kontrolei , taip pat šios kontrolės išvengdamas, nedeklaravo į Europos Sąjungą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenantis privalomus pateikti muitinei daiktus-  iš viso 40 000 JAV dolerių, kurių bendra suma pagal 2023 m. rugpjūčio 2 dienos Lietuvos banko nustatytą kursą sudaro 36 463,08 eurų sumą, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. V. parodė, kad kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pilnai pripažįsta, gailisi. Nurodė, jog Paaiškino, kad vairuotoju dirba apie 15 metų, Lietuvoje registruotoje bendrovėje UAB „J. L.“ vairuotoju dirba apie 5 metus, turi leidimą gyventi Lietuvoje, šeima gyvena Baltarusijos Respublikoje. Nurodė, jog vežioja įvairius krovinius tokius kaip gėles, vaisius iš Europos į Rusijos Federaciją, deklaravimo tvarka jam yra aiški ir suprantama, taip pat jam yra žinoma kokias prekes ir/ar daiktus yra būtina pateikti muitinės kontrolei bei kokias prekes yra draudžiama gabenti. Apie tai, kad reikia deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus, kurie nuosavybės teise jam nepriklauso jis nežinojo, manė, kad deklaruoti reikia tik savo asmeninius pinigus. Prieš išvykstant į eilinį reisą, kurio metu turėjo gabenti gėles į Maskvą UAB „J. L.“ įmonės vadovas jį perspėjo, kad iškrovus krovinį Maskvoje, jam bus perduoti įmonės pinigai, kuriuos reikės parvežti į Lietuvą ir kuriuos muitinėje reikia deklaruoti. 2023 m. liepos 31 d. atvykus ir iškrovus krovinį – gėles Rusijos Federacijoje Maskvoje esančiuose sandėliuose – įmonėje, po krovinio iškrovimo, šios bendrovės darbuotojas jam pateikė du, plastikinius neperšviečiamus su įvairių spalvų užrašais, paketus, kurie buvo sandariai uždaryti ir pasakė, kad šiuose dvejuose paketuose yra grynieji pinigai iš viso 40 000 JAV dolerių, kuriuos jis turi perduoti „direkcijai už krovinio pervežimą“, Paketai buvo užantspauduoti, jų turinio netikrino ir neperskaičiavo. Išvykdamas iš Lietuvos jis savimi turėjo dokumentus, tokius kaip CRM, leidimus, taip pat laikinus leidimus atvykti į šalį Baltarusiją, Rusiją, taip pat šiuose dokumentuose, dokumentų segtuve buvo ir dokumentas patvirtinantis, kad jam Rusijoje buvo perduoti įmonės pinigai, tai yra buvo atspausdintas blankas, kurio pavadinimo jis nepamena, gal jis vadinosi pinigų priėmimo aktas, o gal kasos pajamų orderis, tiksliai pavadinimo jis nepasakys, bet tame dokumente jis pats asmeniškai padarė rankraštinį įrašą apie tai, kad Maskvoje krovinio iškrovimo metu iš atsakingo asmens gavo 40 000 JAV dolerių bei pasirašė dokumentą. Suprato, jog šiuos pinigus atvykęs į Lietuvą turėjo perduoti UAB „J. L.“ atsakingam asmeniui.

Paėmęs šiuos paketus su grynaisiais pinigais juos įsidėjo į rankinę nuo nešiojamojo kompiuterio, šie paketai gulėjo ant nešiojamojo kompiuterio. Juos įdėjo į šią rankinę, tam kad jie gulėtų saugiau, jų neslėpė. Apie tai, kad jam perduoti bendrovei skirti pinigai jis telefonu informavo direktorių, kuris pasakė, kad gerai.

Kaltinamasis paaiškino, jog 2023 m. rugpjūčio 2 d. atvykus į Vilniaus teritorinės muitinės Tverečiaus kelio postą, atliekamo muitinio tikrinimo metu muitinės pareigūnai jo paklausė ar jis turi prekių kurias yra būtina deklaruoti, taip pat klausė ar su savimi gabena daiktus kuriuos gabenti yra draudžiama, klausė ir apie gabenamus grynuosius pinigus. Tuomet jis paėmęs savo piniginę ir pasižiūrėjęs kiek ten yra grynųjų pinigų parodė muitinės pareigūnui, kad gabena tik daugiau nei 100 eurų, apie tai pasakė ir pareigūnams, kad jokių deklaruotinų prekių jis neturi, tai, kad jam reikėjo deklaruoti gabenamus grynuosius 40 000 JAV dolerių jis net nepagalvojo, nes jie buvo ne jo asmeniniai, o skirti jo bendrovei. Muitinio tikrinimo metu muitinės pareigūnai jo vairuojamos transporto priemonės kabinoje rado didesnį kiekį nei leidžiama gyventi akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, o taip pat ir du paketus, kuriuose, kiekviename iš jų buvo po 20 000, o iš viso 40 000 JAV dolerių. Tai, kad gabenant grynuosius pinigus iš Trečiųjų šalių į Europos Sąjungos šalis yra būtina deklaruoti jis žinojo, tačiau galvojo, kad deklaruoti reikia tik savo asmenines lėšas, o ne tas kurias gabena ir kurios yra skirtos bendrovei.  Kaltinamasis nurodo, jog išvykstant į reisą įmonės vadovas jį perspėjo, kad iškrovus krovinį Maskvoje, jam bus perduoti įmonės pinigai, kuriuos reikės parvežti į Lietuvą ir kuriuos muitinėje reikia deklaruoti. Tačiau neteisingai suprato, galvojo, jog ne asmeninių, o įmonės lėšų deklaravimui pakanka turėti pinigų priėmimo/perdavimo blanką, kurį gavęs pinigus jis užpildė ir pasirašė bei kurį laikė su savimi dokumentų segtuve. Buvo tikras, jog muitinės pareigūnams būtina nurodyti tik vežamas asmenines lėšas, todėl pasižiūrėjęs kiek turi asmeninių grynųjų pinigų, parodė muitinės pareigūnui, kad gabena tik daugiau nei 100 eurų, apie tai pasakė ir pareigūnams, kad jokių deklaruotinų prekių jis neturi, tai, kad jam reikėjo deklaruoti gabenamus grynuosius 40 000 JAV dolerių jis net nepagalvojo, nes jie buvo ne jo asmeniniai, o skirti jo bendrovei.

Taip pat paaiškino, kad dėl gabenamų akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Kuomet muitinio tikrinimo metu pas jį buvo rasti paketai su grynaisiais pinigais ir kai jam buvo paaiškinta, kad gabenant tokias sumas yra būtina juos deklaruoti jis pasakė, kad norėtų pateikti šių gabenamų pinigų deklaraciją, tačiau pareigūnai jam pasakė, kad tai daryti jau yra per vėlu, tai jis turėjo padaryti atvykus į muitinės postą bei pareigūnams paklausius ar jis turi prekių kurias yra būtina deklaruoti, o ne po to, kai nurodė, kad deklaruotino turto neturi, tačiau jis buvo pareigūnų rastas. Taip pat kuomet tarnybinėse patalpose kartu su pareigūnais buvo atplėšti paketai bei suskaičiuoti pinigai jis vėl pasakė, kad nori pateikti šių grynųjų pinigų deklaraciją, tačiau pareigūnai jam ir vėl atsakė, kad tai daryti jau yra per vėlu, ir tai daryti reikėjo prieš juos pareigūnams surandant. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir apgailestauja, suprato savo neteisėtų veiksmų esmę, juos vertina kritiškai, pažada, jog ateityje tai nepasikartos.

Kaltinamasis V. V. ir jo atstovas advokatas T. U. prašo kaltinamojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant kaltinamojo bendradarbę, kolegę UAB „J. L.“ vyr. buhalterę V. Š.. Nurodo, jog V. Š. sutinka būti laiduotoja. Kaltinamasis V. V. ir V. Š. yra pažįstami nuo V. V. įsidarbinimo įmonėje UAB „J. L.“, palaiko santykius. Kaltinamasis, kaip kitos valstybės pilietis gerai nežinantis Lietuvos įstatymų, nemokantis lietuvių kalbos visuomet konsultuojasi su V. Š. tiek darbiniais, tiek asmeniniais klausimais, įsiklauso į jos nuomonę ir patarimus.

Taip pat kaltinamasis V. V. nurodė, jog neprieštarauja sutrumpintam įrodymų tyrimui.

Esant visoms įstatymo numatytoms aplinkybėms ir pagrindams, įrodymų tyrimas byloje atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str. nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo V. V. prisipažinimo, V. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką – per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamų privalomų pateikti muitinei daiktų (piniginių lėšų, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumą) nepateikimas jų muitinės kontrolei, įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais:

Liudytoju D. S. 2023 m. rugpjūčio 2 d. apklausos metu parodė, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės Tverečiaus kelio poste pamainos viršininke. Dirba pamainomis nuo 09.00 iki kitos dienos 09.00 val. Pagal darbo funkcijas vadovauja pamainai, paskirsto užduotis darbuotojams, darbo vietas, taip pat atlieka dokumentinį ir fizinį asmenų, transporto priemonių, daiktų, gabenamų daiktų tikrinimą. Darbą pradėjo 2023-08-02 08.45 val. Pamainų pasikeitimo metu laikinai atliekantis Tverečiaus kelio posto viršininko pareigas S. K. jai perdavė plombuotą maišą, kuriame buvo grynieji pinigai, transporto priemonės dokumentai, asmens tapatybės dokumentai ir automobilio raktas, ir paaiškino, kad 2023-08-02 apie 01.00 val. į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Tverečiaus kelio postą, į krovininių automobilių tikrinimo kanalą iš Baltarusijos Respublikos atvyko automobilis „SCANIA“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „SHMITZ“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurią vairavo Baltarusijos Respublikos pilietis V. V. (duomenys neskelbtini) kartu su juo vyko keleivis S. V. (duomenys neskelbtini). Prieš atliekant muitinį tikrinimą, vairuotojo ir keleivio buvo paklausta ar pastarieji su savimi turi daiktų, kuriuos yra būtina pateikti muitinės kontrolei arba deklaruoti. Prieš atliekant kiekvieno asmens fizinį muitinį tikrinimą kiekvienam keleiviui buvo užduodamas klausimas apie gabenamas prekes, o būtent ar vairuotojas ir keleivis su savimi turi daiktų, kuriuos yra būtina deklaruoti ir/ar pateikti muitinės kontrolei, taip pat kaip ir visuomet žmonių vykstančių iš Baltarusijos Respublikos yra klausiama apie gabenamas akcizines prekes, tokias, kaip cigaretes bei alkoholį, taip pat užduodamas klausimas apie gabenamus grynuosius pinigus, kuriuos yra būtina deklaruoti jei jų sumą viršija 10 000 eurų. Paklausus vairuotojo ir keleivio ar neturi deklaruojamų daiktų, pastarieji atsakė, kad tokių neturi. Atliekant detalesnį vilkiko kabinos tikrinimą, buvo patikrintas atidarytas kompiuterio dėklas, kuriame buvo rasti du plastikiniai neperšviečiami paketai. Paklausus kas juose yra, vairuotojas stipriai susijaudino ir atsakė, kad juose yra pinigai. Vairuotojo paklausus kokia yra suma, vairuotojas atsakė, kad kiekvienoje plastikinėje pakuotėje yra po 20 000 JAV dolerių, viso nurodė 40 000 JAV dolerių. Taip pat, laikinai atliekantis Tverečiaus kelio posto viršininko pareigas S. K. jai pasakė, kad Kauno teritorinės muitinės pareigūnai V. M. ir M. M., paėmę pakuotes su pinigais kartu su vairuotoju V. V. nuėjo į tikrinimo patalpą, kur pastarieji atidarė pakuotes ir jose, tai yra abiejuose pakuotėse buvo rasti keturi ryšuliai su pinigais. Kiekviename ryšulyje po 100 vienetų vieno šimto JAV dolerių kupiūrų, iš viso 400 vnt. Bendroje sumoje 40000 (keturiasdešimt tūkstančių) JAV dolerių. Paklausus vairuotojo kam priklauso pinigai, vairuotojas atsakė, kad pinigus perdavė Maskvoje, Rusijos Federacijoje ir juos vežė UAB „J. L.“ direktoriui. Apie šį faktą buvo informuotas muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyrius. (I t., b.b.l. 173-175).

2023 m. rugpjūčio 2 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus viršininko V. P. tarnybiniame pranešime (I t., b.b.l. 1-3) ir 2023 m. rugpjūčio 2 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo tyrėjo S. V. tarnybiniame pranešime (I t., b.b.l. 6-9), 2023 m. rugpjūčio 2 d. Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko pavaduotojo E. B. tarnybiniame pranešime (I t., b.b.l. 10) užfiksuota, jog 2023 m. rugpjūčio 2 d. apie 01.00 val. Vilniaus teritorinės muitinės Tverečiaus kelio poste, esančiame adresu Padysnio kaimas 18, Didžiasalio seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė, Kauno teritorinės muitinės pareigūnai patikrino iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykusį automobilį „SCANIA“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „SHMITZ“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurią vairavo Baltarusijos Respublikos pilietis V. V., gimęs (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės tikrinimo metu, kabinoje, esančiame kompiuterio krepšyje buvo rasti privalomi pateikti muitinei daiktai, grynieji pinigai, tai yra 40 000 USD JAV dolerių, kas atitinka 36 463,08 eurų sumai, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumą.

2023 m. rugpjūčio 2 d. Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko pavaduotojo E. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2023 m. rugpjūčio 2 d. apie 01.00 val. Vilniaus teritorinės muitinės Tverečiaus kelio poste, esančiame adresu Padysnio k. 18, Didžiasalio sen., 30009 Ignalinos rajono savivaldybė, Kauno teritorinės muitinės pareigūnai patikrino iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykusį automobilį „SCANIA“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „SHMITZ“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotus UAB „J. L.“ ((duomenys neskelbtini)), kurią vairavo Baltarusijos Respublikos pilietis V. V., gimęs (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės tikrinimo metu, kabinoje, esančiame kompiuterio krepšyje buvo rasti privalomi pateikti muitinei daiktai, grynieji pinigai, tai yra 40 000 USD JAV dolerių, kas atitinka 36 463,08 eurų sumai, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumą. Taip pat rasta 400 vienetų (20 pakelių) cigarečių „Chapman“ nepaženklintų akcizo ženklais, 160 vnt.(8 pakeliai) cigarečių „C. C.“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais ir 160 vnt. (8 pakeliai) cigarečių „Rothmans“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra vertė 148,68 Eur. Dėl cigarečių gabenimo padarytas teisės pažeidimas, kurio požymiai numatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 1 dalyje (I t., b.b.l. 10).

Remiantis Administracinių nusižengimų registrų išrašo duomenimis, V. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 1 dalyje padarymą, 2023 m. rugpjūčio 2 d. skirta 100 Eur bauda, kurią V. V. sumokėjo 2023 m. rugpjūčio 7 d. (II t., b.b.l. 13-19).

2023 m. rugpjūčio 2 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, jog apžiūrėtas Vilniaus teritorinės muitinės „Tverečiaus“ dvišalis (Lietuvos – Baltarusijos Respublikų) kelio postas, automobilis „SCANIA“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „SHMITZ“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio kabina ir ir kabinoje rastas nešiojamojo kompiuterio krepšys, kuriame buvo rasti pinigai (I t., b.b.l. 11-18).

2023 m. rugpjūčio 2 d. Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog D. S. buvo pateikti ir iš jos paimti: grynieji pinigai 40000 JAV dolerių; transporto priemonių vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimai (duomenys neskelbtini); užvedimo raktai; BR piliečio V. V. pasas (duomenys neskelbtini); BR piliečio V. V. leidimas gyventi LR (duomenys neskelbtini); BR piliečio S. V. pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.b.l. 19-21).

2023 m. rugpjūčio 2 d. pakvitavimu V. V. grąžinti daiktai: transporto priemonių vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini); užvedimo raktai; BR piliečio S. V. pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.b.l. 22).

2023 m. rugpjūčio 11 d. Daiktų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, jog apžiūrėti pas Baltarusijos Respublikos pilietį V. V. rasti ir pamainos viršininkės savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu pateikti pinigai įpakuoti į du plastikinius hermetiškus paketus užantspauduotus plastikine plomba Nr. (duomenys neskelbtini), ant paketų nurodytais numeriais (duomenys neskelbtini) ir BAR kodais, su informaciniais užrašais rusų kalba, tokiais kaip: “perduoti 400 mašinai“, dėmesio, plombuota, nesankcionuotas atidarymas draudžiamas, paketas skirtas konfidencialiems dokumentams ir vertingiems popieriams persiųst apsaugo nuo nesankcionuotos prieigos. Iš viso rasta 40 000 JAV dolerių (t. 1, b.l., 23-33).

2023 m. rugpjūčio 11 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimu plastikinės geltonos spalvos plombos Nr. 144115, plastikiniai paketai Nr. 74837323 ir Nr. 74837324 priduoti saugoti Muitinės Departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sulaikytų prekių apskaitos skyriui (I t., b.b.l. 37-38), surašant 2023 m. rugpjūčio 11 d. sulaikytų prekių perdavimui gabenimo aktą Nr. (7.17/04)10T-2FT-493 (I t., b.b.l. 39).

2023 m. rugpjūčio 11 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimu priduoti saugojimui daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutarta 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) JAV dolerių įnešti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos UAB Medicinos banko depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). (I t., b.b.l. 34-35). 2023 m. rugpjūčio 16 d. UAB Medicinos banko nurodyme įnešti grynuosius pinigus (operacijos Nr. 122267) užfiksuota, jog 40 000 USD įnešti į Muitinės Departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.b.l. 36).

2023 m. rugpjūčio 28 d. UAB „J. L.“ pateiktas prašymas dėl konfiskuotų pinigų grąžinimo teisėtam jų savininkui, kuriame nurodoma, jog 2023-08-02 iš UAB „J. L.“ vairuotojo V. V. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų Tverečiaus kelio poste paimtos piniginės lėšos - 40 000 JAV dolerių priklauso įmonei UAB „J. L.“. Prašymas grindžiamas prie prašymo pateiktais dokumentais, patvirtinančiais, jog 2022-01-24 tarp Rusijos bendrovės (duomenys neskelbtini), kaip užsakovo, ir UAB „J. L.“, kaip vykdytojo, buvo pasirašyta sutartis dėl tarptautinių krovinių gabenimo paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „J. L.“ įsipareigojo teikti transporto paslaugas užsakovui, o bendrovė (duomenys neskelbtini) įsipareigojo apmokėti vykdytojui už suteiktas transporto paslaugas pagal išstatytas PVM sąskaitas faktūras (Priedas Nr. 1). UAB „J. L.“ pervežė aštuonis bendrovės (duomenys neskelbtini) krovinius ir atitinkamai išrašė PVM sąskaitas faktūras už transporto paslaugas (duomenys neskelbtini) (Priedai Nr. 2-9), viso už 40 000 JAV dolerių. 2023-07-27 raštu bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius patvirtina, kad pinigai UAB “J. L.”, aukščiau nurodytoms sąskaitoms apmokėti, viso 40 000 JAV dolerių, buvo perduoti per įgaliotą asmenį - vairuotoją V. V. (Priedai Nr. 10). Iš 2023-07-31 bendrovės (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderio (Priedas Nr. 11) taip pat matyti, kad UAB “J. L.” įgaliotam asmeniui - vairuotojui V. V. yra perduoti 40 000 JAV dolerių (I t., b.b.l. 40-43). Prie prašymo pateikti: 2022-01-24 sutartis dėl tarptautinių krovinių gabenimo paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini) (I t., b.b.l. 44-130).

2023 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu 2023 m. rugpjūčio 28 d. UAB „J. L.“ pateiktas prašymas dėl konfiskuotų pinigų grąžinimo teisėtam jų savininkui, kuriuo prašoma grąžinti 40 000 JAV dolerių teisėtam jų savininkui, tai yra UAB „J. L.“, nes nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, leidžiančių taikyti šio turto konfiskavimą atmestas (I t., b.b.l. 131-136).

2023 m. spalio 2 d. pateiktas laiduotojos V. Š. prašymas dėl įtariamojo V. V. perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą, kuriame nurodoma, jog V. Š. ir V. V. yra bendradarbiai, pažįstami ne pirmus metus, tai yra nuo V. V. įsidarbinimo įmonėje UAB „J. L.“, palaiko santykius. V. Š. nurodo mananti, jog yra V. V. autoritetas ir daro jam teigiamą poveikį, nes kilus klausimams darbe V. V. nuolat kreipiasi į ją (dirbančią UAB „J. L.“ vyr. buhaltere), įsiklauso į jos patarimus. V. Š. pateikė prašymą dėl laidavimo be užstato skyrimo, kadangi nors ir dirba, tačiau turi ir kreditorinių įsipareigojimų: moka būsto kredito įmokas ir lizingo įmokas už automobilį (I t., b.b.l. 139-140). Baudžiamojoje byloje pateikti dokumentai patvirtinantys V. Š. įgytą aukštesnįjį išsilavinimą, darbdavių UAB (duomenys neskelbtini), UAB „J. L.“, UAB (duomenys neskelbtini) išduotas ir ją teigiamai apibūdinančias charakteristikas, pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, pažymas jog nėra teista ar įrašyta į narkologinę įskaitą, taip pat kredito sutartis ir automobilio lizingo sutartis (I t., b.b.l. 141-159, II t., b.b.l. 99-100).

2023 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu prašymas netenkintas (I t., b.b.l. 160-163).

Teismo posėdyje dalyvavęs suinteresuoto asmens UAB „J. L.“ atstovas advokatas V. R. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu pateikti ir prie baudžiamosios bylos prijungti dokumentai: 2022-01-24 tarp Rusijos bendrovės (duomenys neskelbtini), kaip užsakovo, ir UAB „J. L.“, kaip vykdytojo, pasirašyta sutartis dėl tarptautinių krovinių gabenimo paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini); atitinkamai už suteiktas paslaugas išrašytos PVM sąskaitos faktūros, viso už 40 000 JAV dolerių; 2023-07-27 bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus raštas, patvirtinantis tiek piniginių lėšų kilmę, tiek jų perdavimo UAB „J. L.“ aplinkybes, 2023-07-31 bendrovės (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderis ir 2023-07-31 UAB “J. L.” pinigų priėmimo kvitas, patvirtina, jog 2023-08-02 iš UAB „J. L.“ vairuotojo V. V. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų Tverečiaus kelio poste paimtos piniginės lėšos - 40 000 JAV dolerių, priklauso UAB „J. L.“. Priėmus į darbą įmonės vairuotojai yra supažindinami su esminiais teisės aktais, tame tarpe ir su deklaravimo tvarka. Jiems žinoma kokias prekes ir/ar daiktus yra būtina pateikti muitinės kontrolei bei kokias prekes yra draudžiama gabenti. Minimu atveju, vairuotojas V. V. prieš išvykstant į reisą buvo informuotas, jog Rusijos bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovas jam perduos UAB „J. L.“ skirtas pinigines lėšas, kurias jis (V. V.) muitinėje turi deklaruoti. Kaip minėta, piniginės lėšos buvo už suteiktas pervežimo paslaugas, piniginės lėšos buvo perduodamos grynais pinigais, nes lėšų pervedimas iš Rusijos Federacijos buvo apsunkintas. Rusijos bendrovė (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į nepageidaujamų, nepatikimų įmonių sąrašą, bendradarbiavimas su šia įmone nėra apribotas, o vykdoma veikla nėra neteisėta, visos piniginės lėšos yra apskaitytos ir tai patvirtina patikti buhalteriniai dokumentai. Be to, teisės aktai neriboja galimybės vykdyti atsiskaitymą grynais pinigais. Vairuotojas V. V. apie gautas lėšas informavo UAB „J. L.“ atstovą, tačiau vykdamas per Vilniaus teritorinės muitinę nepateikė jų muitinės kontrolei, tai yra jų nedeklaravo. UAB „J. L.“ atstovas nurodo, jog įmonė, kuriai priklauso minėtos lėšos ėmėsi visų priemonių (informavo V. V. apie piniginių lėšų jam perdavimą, priminė būtinumą jas deklaruoti), tačiau nežinojo, kad V. V. jų nepateiks muitinės kontrolei ir negalėjo numatyti ar įtakoti šių kaltinamojo veiksmų. UAB „J. L.“ atstovas prašo 2023-08-02 iš UAB „J. L.“ vairuotojo V. V. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų Tverečiaus kelio poste paimtas pinigines lėšas - 40 000 JAV dolerių grąžinti teisėtam jų savininkui UAB „J. L.“.

 

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs minėtus byloje teisėtai surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus duomenis, juos pripažįsta įrodymais ir pateikia šią jų analizę.

Paties kaltinamojo V. V., liudytojos D. S. parodymai, taip pat Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus viršininko V. P., Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo tyrėjo S. V., Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko pavaduotojo E. B. tarnybiniuose pranešimuose, apžiūros protokoluose fiksuoti duomenys patvirtina, kad V. V. 2023 m. rugpjūčio 2 d. apie 01.00 val., vyko iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku „Scania“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Tverečiaus kelio postą, esantį Padysnio kaime 18, Didžiasalio seniūnijoje, Ignalinos rajono savivaldybėje ir su savimi, vilkiko kabinoje padėtame nešiojamojo kompiuterio dėkle gabeno į du paketus supakuotus 40 000 Jungtinių A. V. (toliau – JAV) dolerių grynųjų pinigų (kurių bendra suma pagal 2023 m. rugpjūčio 2 dienos Lietuvos banko nustatytą kursą sudaro 36 463,08 eurų sumą), kurių nepateikė muitinės kontrolei. Šias nustatytas faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, prieštaravimų tarp jų nėra, minėtos aplinkybės nėra ginčijamos, tad teismas, detaliau neanalizuodamas, jas pripažįsta įrodytomis.

Kontrabandos subjektyvusis veikos požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena daiktus nepateikdamas jų kontrolei, kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti. Kaltinamasis V. V. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad vairuotoju dirba apie 15 metų, Lietuvoje registruotoje bendrovėje UAB „J. L.“ vairuotoju dirba apie 5 metus, deklaravimo tvarka jam yra aiški ir suprantama, taip pat jam yra žinoma kokias prekes ir/ar daiktus yra būtina pateikti muitinės kontrolei bei kokias prekes yra draudžiama gabenti. Jam buvo žinoma, jog vykstant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną būtina deklaruoti turimas pinigines lėšas. Gautas įmonės pinigines lėšas, tai yra kaltinamajam V. V. perduotus ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną grynais pinigais gabentus 40 000 JAV dolerių deklaruoti jam buvo nurodęs ir įmonės direktorius. Nors V. V. tvirtino teismui nedeklaravęs grynųjų pinigų tik todėl, kad nežinojo kur ir kaip tai padaryti, teismas šiais jo teiginiais netiki ir jais nesivadovauja.

Šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis turi pakankamai patirties krovinių gabenime, sugeba tiek gauti informaciją apie privalomus atlikti veiksmus kertant valstybės sieną, tame tarpe ir gabenamų daiktų deklaravimą, tiek šiuos veiksmus atlikti. Apibendrindamas išsakytus argumentus bei vadovaudamasis aptartais įrodymais, kuriuos vertina kaip patikimus, teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis V. V., vydamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, žinojo apie pareigą deklaruoti gabentus 40 000 JAV dolerių grynais pinigais, tačiau sąmoningai to nepadarė, pinigų muitinės kontrolei nepateikė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis V. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, tvirtino, kad pas jį rastų grynųjų pinigų 40 000 JAV dolerių jis neslėpė, nes jie buvo nešiojamojo kompiuterio dėkle, kuris buvo padėtas ant nešiojamo kompiuteriu, tai yra matomoje vietoje, o pinigų nedeklaravo, nes nesuprato, jog privalo deklaruoti ne tik savo asmenines, bet ir gabenamas įmonės lėšas,. Galvojo, jog  pakanka turėti užpildytą pinigų priėmimo-perdavimo kvitą. Kaltinamojo parodymai, byloje ištirti įrodymai (įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys) patvirtina, kad grynieji pinigai per valstybės sieną buvo vežami paketuose, kurie buvo sudėti į nešiojamo kompiuterio dėklą. Dėklas muitinio patikrinimo metu buvo vilkiko kabinoje vizualiai matomoje vietoje. Įvertinus šiuos duomenis bei argumentus spręstina, kad pinigai nebuvo gabenti slepiant, tai yra tokioje vietoje, kur jų radimas būtų sąmoningai kaip nors apsunkintas.

Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. spalio 23 d. Reglamento (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, 3 straipsnio 1 ir 3 dalys nustato, kad Vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 EUR arba didesnė, raštu arba elektroniniu būdu deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę.  1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i.k. 2019-20552) nustatyta, kad kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti, užpildydamas Grynųjų pinigų deklaracijos formą, patvirtintą 2021 m. gegužės 11 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2021/776, ir pateikdamas jų muitinės kontrolei.

Šių teisės normų pagrindu V. V. gabenti 40 000 JAV dolerių (kurių bendra suma pagal 2023 m. rugpjūčio 2 dienos Lietuvos banko nustatytą kursą sudaro 36 463,08 eurų sumą) grynais pinigais yra privalomi pateikti (pateikiant deklaraciją) muitinės kontrolei daiktai, tačiau muitinės kontrolei pateikti nebuvo. Faktinė aplinkybė, ar muitinės kontrolei nepateikti gryni pinigai buvo vežti slepiant, ar ne, įtakos veikos teisiniam kvalifikavimui neturi. Gabenta suma viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumą. Veika baigta, nes atsiradus pareigai deklaruoti vežtus pinigus V. V. to nepadarė. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veikos pavojingumą, suvokė vežtų grynųjų pinigų kiekį, savo pareigą juos deklaruoti, tačiau to sąmoningai nepadarė siekdamas pervežti pinigus per valstybės sieną jų nedeklaruojant. 

V. V. (V. V.) inkriminuota nusikalstama veika laikytina visiškai įrodyta, yra kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos dispoziciją.

 

Dėl prašymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.).

Teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis V. V. įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis anksčiau neteistas (II t., b.b.l. 8-9), administracine tvarka baustas (II t., b.b.l. 13-19), duomenų, jog asmuo būtų įrašytas į psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą, gydytas nuo priklausomybės lygų, nėra, dirbantis UAB „J. L.“ vairuotoju (II t., b.b.l.11-12), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai.

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 d. 2 p., 2 d.).

Kaltinamojo V. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu buvo gautas kaltinamojo V. V. ir jo atstovo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant laiduotoju bendradarbę UAB „J. L.“ vyr. buhalterę V. Š. bei V. Š. prašymas perduoti kaltinamąjį V. V. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės (I t., b.b.l. 141-159, II t., b.b.l. 99-100). Nurodoma, jog kaltinamasis V. V. ir V. Š. yra pažįstami nuo V. V. įsidarbinimo įmonėje UAB „J. L.“, palaiko tamprius, geranoriškus ir pagarba grįstus santykius. Kaltinamasis, kaip kitos valstybės pilietis gerai nežinantis Lietuvos įstatymų, nemokantis lietuvių kalbos visuomet konsultuojasi su V. Š. tiek darbiniais, tiek asmeniniais klausimais, įsiklauso į jos nuomonę ir patarimus.

Prokuroras siūlė tenkinti kaltinamojo V. V. ir jo atstovo prašymą ir atlesti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant vienerių metų terminą, su 50 MGL dydžio užstatu. 

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis V. V. anksčiau neteistas, visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, savo veiksmus vertina kritiškai, tad yra pagrindo manyti, kad V. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tačiau vien BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų buvimas (konstatavimas) nėra pakankamas pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.

Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teismo posėdžio metu laiduotoja V. Š. nurodė, jog ji ir V. V. yra bendradarbiai, pažįstami ne pirmus metus, tai yra nuo V. V. įsidarbinimo įmonėje UAB „J. L.“. Ji ne tik kuruoja V. V. darbinę veiklą, tačiau padeda jam ir sprendžiant buitinius, asmeninius klausimus įvairiose srityse, kadangi V. V. nemoka lietuvių kalbos. V. Š., mano, jog tiek kaip įmonės vyr. finansininkė, tiek kaip žmogus yra V. V. autoritetas ir daro jam teigiamą poveikį, nes kilus klausimams darbe V. V. ne tik kreipiasi į ją, tačiau ir įsiklauso į jos patarimus. V. Š. pateikė prašymą dėl laidavimo be užstato skyrimo, kadangi nors ir dirba, tačiau turi ir kreditorinių įsipareigojimų: moka būsto kredito įmokas ir lizingo įmokas už automobilį (I t., b.b.l. 139-140).

Remiantis teismui pateikta medžiaga V. Š. yra įgijusi aukštesnįjį išsilavinimą, dirba finansininke įmonėse: UAB (duomenys neskelbtini), UAB „J. L.“, UAB (duomenys neskelbtini), ankščiau neteista, administracine tvarka nebausta, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašyta, darbovietėje charakterizuojama išskirtinai teigiamai (I t., b.b.l. 141-159, II t., b.b.l 99-100).

Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad V. Š. yra verta teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. V.. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Atsižvelgus į išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, į laiduotojos asmenines savybes ir jos turtinę padėtį, prašymą taikyti laidavimą be užstato ir jos turimus kreditorinius įsipareigojimus (BK 40 straipsnio 5 dalis), teisingumo ir proporcingumo principų esmę, V. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį V. Š. atsakomybėn, ir baudžiamąją bylą V. V. atžvilgiu nutraukiant. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta), į kaltinamojo V. V. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, įvykdymo aplinkybes, į baudžiamojoje byloje vykusio ikiteisminio tyrimo trukmę, V. V. kaltės formą bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir konstatuoja, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Teismas pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra sąlyginis ir nuteistajam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei V. V. laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 str. 7 d., 8 d.)

BK 67 str. 2 d. 6 p. nustato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą.

Teismo manymu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir teisingumo principą, kaltinamajam V. V. tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – minimalaus 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis), kuri V. V. ir skirtina.

 

Dėl turto konfiskavimo (BK 72 str.)

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti nusikalstamos veikos dalyką – 40 000 JAV dolerių (kurių bendra suma pagal 2023 m. rugpjūčio 2 dienos Lietuvos banko nustatytą kursą sudaro 36 463,08 eurų sumą), kaltinamasis, kaltinamojo gynėjas ir suinteresuoto asmens UAB „J. L.“ atstovas prašė šių pinigų nekonfiskuoti, o juos grąžinti teisėtam savininkui UAB „J. L.“.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių, pvz., 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė.

Kita vertus, formalus įstatymo nuostatų taikymas neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo. Pagal galiojančią teismų praktiką, taikant BK 72 straipsnio nuostatas turi būti įvertinamas, be kita ko, ir turto konfiskavimo proporcingumas. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Kaltinamasis V. V. nurodė teismui, kad jo gabenti 40 000 JAV dolerių nėra jo asmeniniai pinigai, ši suma priklauso jo darbdaviui UAB „J. L.“. Paaiškino, jog Rusijos Federacijoje Maskvoje esančiuose sandėliuose – įmonėje, po krovinio iškrovimo, šios bendrovės darbuotojas jam pateikė 40 000 JAV dolerių, kurie buvo supakuoti į du plastikinius neperšviečiamus su įvairių spalvų užrašais, paketus, kurie buvo sandariai uždaryti ir pasakė, kad šiuose dvejuose paketuose esančius grynuosius pinigus  V. V. turi perduoti UAB „J. L.“ už krovinio pervežimą.  Analogiškai gabentų pinigų priklausomybę ir paskirtį kaltinamasis nurodė tiek iš karto po sulaikymo teikdamas paaiškinimą (II t., b.b.l. 18-19), tai patvirtina ir liudytojos D. S. parodymai (I t., b.b.l. 173-174), tiek ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (II t., b.b.l. 37-39, 47-49). Teismas neturi pagrindo netikėti šiais jo parodymais. Analogiškai pinigų priklausomybę bei paskirtį patvirtino ir UAB „J. L.“ atstovas, pasak kurio Rusijos bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovo V. V. paduoti pinigai (viso 40 000 JAV dolerių) turėjo būti perduoti UAB „J. L.“ už suteiktas krovinių gabenimo paslaugas pagal 2022-01-24 tarp Rusijos bendrovės (duomenys neskelbtini), kaip užsakovo, ir UAB „J. L.“, kaip vykdytojo, pasirašytą sutartį dėl tarptautinių krovinių gabenimo paslaugų teikimo Nr. JL 24/01/2022. UAB „J. L.“ pervežė aštuonis bendrovės (duomenys neskelbtini) krovinius ir atitinkamai išrašė PVM sąskaitas faktūras už transporto paslaugas (duomenys neskelbtini), viso už 40 000 JAV dolerių. Šių asmenų parodymus patvirtina ir pateikti rašytiniai dokumentai. Pateikta 2022-01-24 tarp Rusijos bendrovės (duomenys neskelbtini), kaip užsakovo, ir UAB „J. L.“, kaip vykdytojo, pasirašyta sutartis dėl tarptautinių krovinių gabenimo paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „J. L.“ įsipareigojo teikti transporto paslaugas užsakovui, o bendrovė (duomenys neskelbtini) įsipareigojo apmokėti vykdytojui už suteiktas transporto paslaugas pagal išstatytas PVM sąskaitas faktūras. Pateiktos PVM sąskaitos faktūros už transporto paslaugas (duomenys neskelbtini), viso už 40 000 JAV dolerių. Pateikti: 2023-07-27 bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus raštas, patvirtinantis kad pinigai UAB “J. L.”, aukščiau nurodytoms sąskaitoms apmokėti, viso 40 000 JAV dolerių, buvo perduoti per įgaliotą asmenį - vairuotoją V. V. ir  2023-07-31 bendrovės (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderis (I t., b.b.l. 44-130). Šių įrodymų visuma iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą ir leidžia teismui konstatuoti, kad V. V. gabenti 40 000 JAV dolerių grynais pinigais priklauso UAB “J. L.”.

Taigi, šioje baudžiamojoje byloje per sieną kaltinamasis gabeno ir muitinės kontrolei nepateikė pinigų, kurie yra trečiojo asmens nuosavybė, gauti (įgyti) teisėtai, byloje nėra duomenų, kad šie pinigai būtų įgyti neteisėtu būdu. Pinigų teisėtą kilmę patvirtinantys dokumentai buvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu, dėl šių aplinkybių ginčo nekyla.

Esminė aplinkybė sprendžiant neteisėtai gabentos pinigų sumos konfiskavimo klausimą yra tai, kad šie pinigai priklausė ne kaltinamajam V. V., o kitam asmeniui, t. y. juridiniam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „J. L.““. Tai reiškia, kad šiuo atveju pinigai, kaip kontrabandos dalykas, iš teisėto savininko gali būti konfiskuoti tik esant BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytoms sąlygoms.

BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Remdamasis byloje surinktais įrodymais teismas neturi pagrindo išvadai, kad yra bent vienas iš BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančias V. V. kontrabandos būdu gabentas pinigines lėšas. Kaip tvirtino pats kaltinamasis, jam buvo nurodyta pareiga jam perduotas pinigines lėšas deklaruoti, ko jis, kaip patvirtina byloje surinkti įrodymai, nepadarė savavališkai. Byloje nėra įrodyta, kad teisėtam pinigų savininkui buvo ar turėjo ir galėjo būti žinoma, kad V. V. nedeklaruos pinigų juos gabenant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog nusikalstamos veikos pavojingumas, veikos subjektyvusis požymis (pvz., tyčia), savaime nesudaro besąlygiško pagrindo taikyti turto konfiskavimą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-80-222/2020).

EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.

EŽTT turto konfiskavimo neproporcingumą yra konstatavęs ne vienoje byloje, kurioje svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sieną gabentų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas iš už nurodytą nusikalstamą veiką nuteistų asmenų (2008 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Ismayilov prieš Rusiją, peticijos Nr. 30352/03; 2009 m. vasario 26 d. sprendimas byloje Grifhorst prieš Prancūziją, peticijos Nr. 28336/02; 2009 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Moon prieš Prancūziją, peticijos Nr. 39973/03; 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabrić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 9702/04; 2017 m. sausio 31 d. sprendimas byloje Boljević prieš Kroatiją, peticijos Nr. 43492/11; 2018 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Tilocca prieš Kroatiją, peticijos Nr. 40559/12; 2019 m. liepos 11 d. sprendimas byloje Sadocha prieš Ukrainą, peticijos Nr. 77508/11; 2019 m. spalio 22 d. sprendimas byloje El Ozair prieš Rumuniją, peticijos Nr. 41845/12, ir kiti). Vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteisto asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu. Vienas svarbiausių šiame kontekste laikomas pinigų kilmės ir paskirties teisėtumas bei kiti kriterijai, kiek jie susiję su šių aspektų vertinimu. Iš EŽTT sprendimų matyti, kad, nacionaliniame procese nepadarius aiškių motyvuotų išvadų šiuo aspektu, įvairios galbūt įtartinos aplinkybės, tokios kaip didelė nedeklaruotų grynųjų pinigų suma, tyčinis jos slėpimas nuo pareigūnų, įtartinos susijusių sandorių, kurių teisėtumas vis dėlto nepaneigtas, aplinkybės, procesine tvarka nepatvirtinti įtarimai dėl kitos pareiškėjo nusikalstamos veiklos, netgi nuteisimas už kitas nusikalstamas veikas, tačiau nesant duomenų, kad pinigai yra gauti iš jų, ir pan., savaime nepateisina nedeklaruotų pinigų konfiskavimo. EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nuosavybės teisių apribojimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, turi atitikti padaryto pažeidimo, šiuo atveju deklaravimo reikalavimo nesilaikymo, sunkumą, o ne kokio nors pažeidimo, kuris yra preziumuojamas (pvz., toks kaip pinigų plovimas, mokesčių vengimas), tačiau realiai nebuvo nustatytas, sunkumą. Iš esmės tokių nuostatų, suponuojančių proporcingumo principo įgyvendinimą taikant BK 72 straipsnį, laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020, 2K-39-495/2020).     

Savo esme labai panašioje baudžiamojoje byloje kasacinis teismas konstatavo, jog nuteistajai A. S. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – visų jos gabentų pinigų konfiskavimas – pagal byloje nustatytas aplinkybes yra neproporcinga (neadekvati) jos padarytam teisės pažeidimui, paskirta neatsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose ir nenurodant aiškių argumentų, kurie pateisintų tokių griežtų turtinio pobūdžio priemonių paskyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). 

Šioje nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad V. V. per valstybės sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės, t. y. kad jie buvo gauti kaip pajamos iš kokios nors nusikalstamos veikos ar kitos neteisėtos veiklos. Priešingai, baudžiamojoje byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog kaltinamojo gabenti 40 000 JAV dolerių  priklauso UAB „J. L.“, kuriuos įmonė gavo iš Rusijos bendrovės (duomenys neskelbtini) už suteiktas krovinių gabenimo paslaugas. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad pinigai, kurie nebuvo deklaruoti, buvo gabenami turint tikslą juos panaudoti neteisėtai. V. V. anksčiau neteistas, jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų nėra, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo gabenti pinigai priklausė trečiajam asmeniui, kuris nebuvo kaltinamas ar įtariamas. Žalos valstybės interesams, finansinei ar mokesčių sistemai nebuvo padaryta, nusikalstama veika nesukėlė materialių pasekmių. Pažymėtina ir tai, kad nors prokurorė akcentavo didelę gabentos valiutos sumą, tačiau pinigų suma, kuri gali būti teisėtai gabenama per Lietuvos Respublikos sieną, nėra ribojama, pinigų gabenimo per valstybės sieną atveju nereikia mokėti jokių mokesčių, pinigus tereikia deklaruoti, jei jų suma viršija 10 000 Eur. Tai reiškia, kad  nei V. V., nei joks kitas subjektas iš nustatytos kaltinamojo nusikalstamos veikos negavo jokios turtinės naudos, o valstybė savo ruožtu nepatyrė ir negalėjo patirti jokios finansinės žalos. Nagrinėjamu atveju nuteistojo V. V. nusikalstama veika iš esmės pasireiškė tik per valstybės sieną gabentų pinigų deklaracijos muitinės pareigūnams nepateikimu, t. y. jų nedeklaravimu. 

Remiantis išdėstytais argumentais, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, teismas daro pagrįstą išvadą, jog privalomos, nors ir formalios, procedūros nesilaikymas savo pobūdžiu nėra toks pavojingas, kad būtų tikslinga taikyti turto konfiskavimą. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju poveikio priemonė – nedeklaruotų pinigų konfiskavimas, būtų neproporcinga ir sukeltų pernelyg didelę finansinę naštą, todėl ji netaikytina.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) JAV dolerių 2023 m. rugpjūčio 16 d. perduotos saugojimui į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos UAB Medicinos banko depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). (I t., b.b.l. 34-35, 36), grąžintinos jų teisėtam savininkui UAB „J. L.“.

V. V.

buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. 01.30 val. iki 2023 m. rugpjūčio 2 d18.07 val. (II t., b.b.l. 28-31, 50-52).

2023 m. rugpjūčio 2 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. Ž. nutarimais V. V. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II t., b.b.l. 53-55) ir dokumentų paėmimas (BR piliečio V. V. pasą Nr. (duomenys neskelbtini); BR piliečio V. V. leidimą nuolat gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b.b.l. 56-60), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę dokumentų paėmimą – V. V. išduoti asmens dokumentai (Baltarusijos Respublikos  piliečio V. V. pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. V. išduotas leidimas nuolat gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintini savininkui V. V..

 

Dėl daiktinių įrodymų (BPK 94 str.).

 Daiktiniai įrodymai:

1) 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) JAV dolerių 2023 m. rugpjūčio 16 d. perduotos saugojimui į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos UAB Medicinos banko depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). (I t., b.b.l. 34-35, 36), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jų savininkui UAB „J. L.“ (BPK 94 str. 1 dalies 5 punktas).

2) plastikinės geltonos spalvos plomba Nr. 144115, plastikiniai paketai Nr. 74837323 ir Nr. 74837324 priduoti ir saugomi Muitinės Departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sulaikytų prekių apskaitos skyriuje (I t., b.b.l. 37-38, 39), paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalimi, 681, 72 ir 94 straipsniais, Baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais, teismas

 

 nusprendžia:

 

V. V. (V. V.), gimusį (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. V. (V. V.) perduoti laiduotojos V. Š., gimusios  (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be piniginio užstato.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu V. V. (V. V.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų), dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas: 188604955) sąskaitą Nr. 144040063610000390 (gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

2023 m. rugpjūčio 2 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. Ž. nutarimais V. V. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (BR piliečio V. V. pasą Nr. (duomenys neskelbtini); BR piliečio V. V. leidimą nuolat gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę dokumentų paėmimą – V. V. išduotus asmens dokumentus (Baltarusijos Respublikos  piliečio V. V. pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. V. išduotą` leidimą nuolat gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinti savininkui V. V..

Daiktinius įrodymus:

1) 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) JAV dolerių 2023 m. rugpjūčio 16 d. perduotus saugojimui į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos UAB Medicinos banko depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jų savininkui UAB „J. L.“.

2) plastikinės geltonos spalvos plomba Nr. 144115, plastikinius paketus Nr. 74837323 ir Nr. 74837324 priduotus ir saugomus Muitinės Departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sulaikytų prekių apskaitos skyriuje, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

I. V. V., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl V. V. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o esant suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

 

 

Teisėja                                                Irena Vapsvienė