Civilinė byla Nr. e2A-534-912/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01202-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.16.5; 3.2.4.4; 3.3.1.19.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magnumo investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magnumo investicijos“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „PVcase“ ir uždarai akcinei bendrovei „Detra Solar“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Magnumo investicijos“ prašė priteisti: 1) iš atsakovės UAB „PVcase“ 128 670,02 Eur skolą, 23 675,28 Eur netesybas, 8 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; 2) iš atsakovės UAB „Detra Solar“ 50 428,63 Eur skolą, 9 278,87 Eur netesybas, 8 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji – MAGNUM verslo centro, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkė ir patalpų nuomotoja. Ieškovė ir atsakovė UAB „PVcase“ 2020 m. sausio 10 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu nurodytai atsakovei MAGNUM verslo centre išnuomotos 592,93 kv. m ploto patalpos 5B verslo centro aukšte ir 67,18 kv. m ploto bendro naudojimo patalpos. Ieškovė ir atsakovė UAB „PVcase“ 2020 m. gegužės 18 d. sudarė susitarimą prie nuomos sutarties specialiosios dalies, kurio pagrindu atsakovė UAB „PVcase“ išsinuomojo papildomas 285,55 kv. m ploto patalpas ir 32,55 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas. Ieškovė ir atsakovė UAB „PVcase“ 2020 m. rugsėjo 19 d. susitarimu prie nuomos sutarties specialiosios dalies patikslino, kad atsakovė UAB „PVcase“ nuomojasi: a) 591,53 kv. m ploto patalpas; b) 65,07 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas; c) 286,39 kv. m ploto patalpas; d) 31,50 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas, t. y. iš viso – 877,92 kv. m ploto patalpas ir 96, 67 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas.

3.       Ieškovė ir atsakovė UAB „Detra Solar“ 2020 m. sausio 10 d. sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovė išsinuomojo 302,74 kv. m ploto patalpas 5B verslo centro aukšte ir 34,30 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas. Ieškovė ir atsakovė UAB „Detra Solar“ 2020 m. rugsėjo 14 d. sudarė susitarimą prie nuomos sutarties specialiosios dalies, kuriame patikslino pirmiau išnuomotų patalpų plotą, t. y. atsakovė UAB „Detra Solar“ išsinuomojo 301,66 kv. m ploto patalpas ir 33,18 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas.

4.       Atsakovės kartu nuomojasi visą MAGNUM verslo centro 5B aukštą. Nuomos sutartyse šalys susitarė, kad ieškovė atsakovėms patalpas įrengs pagal sutarties priedus ir šalių suderintą sąmatą.

5.       Nuomos sutarčių Specialiosios dalies 8 skyriuje šalys susitarė, kad patalpas pagal priedus: Nr. 4 „Patalpų standartinio įrengimo specifikacija“ (toliau – ir priedas Nr. 4), Nr. 5 „Patalpų išplanavimo ir inžinerinių sistemų schema“ (toliau – ir priedas Nr. 5) ir Nr. 6 „Patalpų individualaus įrengimo specifikacija“ (toliau – ir priedas Nr. 6) bei šalių suderintą sąmatą įrengia nuomotoja (1 punktas); 1 kv. m patalpų įrengimui nuomotoja skirs ne daugiau 300 Eur (plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) (1.2 papunktis); jei patalpų įrengimo kaina viršys 300 Eur už kv. m (darbų perviršis), atsakovės viršijančią dalį kompensuos ieškovei (1.4 papunktis). Nuomininkės šią sumą įsipareigojo kompensuoti nuomotojai ne vėliau kaip iki priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos, pranešdamos, kurį iš darbų perviršio kompensavimo variantų pasirenka: sumoka visą darbų perviršio sumą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos (1.4.1 papunktis) arba darbų perviršio sumą nuomininkės kompensuoja nuomotojai padidinant nuomos mokestį (1.4.2 papunktis). Pagal nuomos sutarčių Specialiosios dalies 8 skyriaus 1.3 papunktį nuomotojos pateiktą patalpų įrengimo pagal priedus Nr. 5 ir Nr. 6 sąmatą nuomininkė suderina ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jos gavimo dienos.

6.       Patalpų įrengimo sąmatos, į kurias įtraukti taip pat ir atsakovių individualūs pageidavimai, parengtos 2020 m. rugpjūčio 17 d. Atsakovės UAB PVcase“ 877,92 km. m ploto patalpų įrengimo objektinėje sąmatoje nurodyta 387 410,12 Eur (be PVM) patalpų įrengimo kaina, atsakovės UAB „Detra Solar“ 301,66 km. m ploto patalpų įrengimo objektinėje sąmatoje – 138 317,89 Eur (be PVM). Patalpos įrengtos, 2020 m. rugsėjo 14 d. ir 2020 m. rugsėjo 18 d. perduotos atsakovėms, 2020 m. rugsėjo 30 d. – atsakovėms perduoti baldai. Patalpų įrengimo sąmatos 2020 m. rugpjūčio 25 d. įteiktos atsakovėms, bet jos atsisakė atsiskaityti už patalpų įrengimą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 20 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovei UAB „PVcase“ iš ieškovės 34 049,89 Eur bylinėjimosi išlaidas. 

8.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartyje, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog šalių sudarytų nuomos sutarčių tikslas – perduoti pagal nuomininkių poreikius įrengtas negyvenamąsias patalpas laikinai valdyti ir (ar) jomis naudotis, t. y. šalys susitarė dėl negyvenamųjų patalpų, kurios bus perduotos atsakovėms kaip nuomos sutarčių objektas, įrengimo ir pritaikymo atsakovių veiklai vykdyti, ir dėl to reikėjo padaryti individualius sprendimus.

9.       Teismas įvertino nuomos sutarčių teksto struktūrą ir padarė išvadą, kad Specialiosios dalies 8.1 papunktyje įtvirtintas šalių susitarimas, jog tik po to, kai pagal su atsakovėmis suderintą patalpų įrengimo sąmatą bus įrengtos patalpos, atsakovėms kils pareiga kompensuoti ieškovei patalpų įrengimo kainos dalį, viršijančią šalių suderintą minimalų nuomojamų patalpų įrengimo įkainį (300 Eur + PVM už kv. m).

10.       Šalys sutartimi įtvirtino susitarimą dėl patalpų įrengimo išlaidų paskirstymo šalims, patvirtindamos, kad esminė patalpų įrengimo darbų kainos nustatymo ir atsakovių įsipareigojimo tokią kainos dalį apmokėti atsiradimo sąlyga – patalpų įrengimo išlaidų sąmatų suderinimas su atsakovėmis. Teismas įvertino, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų aiškinti nuomos sutarčių sąlygas taip, jog ieškovė turi teisę nederinti patalpų įrengimo kainos su atsakovėmis, įrengti patalpas už ieškovės pasirinktą kainą ir vėliau pareikalauti patalpų įrengimo minimalios kainos perviršio kompensacijos iš atsakovių.

11.       Teismas nusprendė, kad darbai turėjo būti atliekami ne tik pagal priedus Nr. 4, 5 ir 6, bet ir pagal šalių suderintą sąmatą, to neatlikus – ieškovė turėjo teisę stabdyti patalpų įrengimo darbus arba įrengti patalpas pagal standartinį projektą.

12.       Nuomos sutarčių sudarymo metu pastatas dar buvo statomas. Atsakovės nustatytais terminais neparengė ir galutinai nesuderino su nuomotoja priedų Nr. 5 „Patalpų išplanavimo schema“ ir Nr. 6 „Patalpų individualaus įrengimo specifikacija“, neprašė pratęsti terminų priedams parengti bei suderinti, savo pageidavimus dėl patalpų įrengimo teikė ieškovei dalimis. Nesant šių suderintų dokumentų (priedų Nr. 5 ir 6) ieškovė patalpas faktiškai įrengė ir perdavė atsakovėms. Ieškovė savo pasirinkimu ir rizika nuspendė vykdyti patalpų įrengimo darbus be šių priedų ir be suderintos įrengimo darbų išlaidų sąmatos.

13.       Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės būtų prašiusios ieškovės pradėti vykdyti patalpų įrengimo darbus be suderintos darbų sąmatos ar kad ieškovė būtų informavusi atsakoves, jog vykdys patalpų įrengimo darbus nederindama sąmatų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė privalėjo taikyti nuomos sutarčių Bendrųjų sąlygų 5.4 papunktyje įtvirtintas sąlygas, t. y. įrengti atsakovėms patalpas pagal prie nuomos sutarčių pridėtą standartinį projektą, neviršydama nuomos sutartyse įtvirtinto minimalaus patalpų įrengimo įkainio (300 Eur).

14.       Ieškovė nederino sąmatų (atsakovei UAB „PVcase“ galutinis nuomojamų patalpų įrengimo 1 kv. m įkainis apskaičiuotas 446,56 Eur + PVM (392 046,02 : 877,92 = 446,56) kaina, o atsakovei UAB „Detra Solar“ 1 kv. m įkainis – 467,17 Eur + PVM (140 926,63 : 301,66 = 467,17). Iš sąmatų turinio neįmanoma nustatyti, kokie konkretūs darbai buvo atlikti už nuomos sutartyse numatytą minimalų įkainį, o kurie – jį viršijus. Neaišku, kodėl sąmatos sudarytos 2017 m. spalio mėn. kainomis, kodėl jos nepasirašytos ir kodėl jose yra prierašų ranka.

15.       Teismas nurodė, kad dalį lokalinių sąmatų parengė UAB „Kaminta“, bet nenurodyta, kas parengė kitą dalį. Lokalinėse sąmatose nurodyta, jog jos skirtos administracinės paskirties pastato Kaune, (duomenys neskelbtini), statybai arba administraciniam pastatui. Lokalinėse sąmatose Nr. 1D nurodyta, jog jos skirtos „PVCase su plėtra – 877,92 kv. m“ ir „Detra ir PVCase nuoma 5aB“, bet kitos lokalinės sąmatos Nr. 2 ir 3 nedetalizuotos, neaišku, kokioms konkrečiai patalpoms ir kokio dydžio jos išrašytos. Dėl to negalima tiksliai identifikuoti kiekvienoms patalpoms įrengti skirtų medžiagų kiekio, kainos, išsiaiškinti bazinio suplanuotų patalpų įrengimo darbų dydžio.

16.       Ieškovė galėjo apskaičiuoti reikiamus patalpų įrengimui darbų ir medžiagų kiekius bei vertinti, ar numatomų darbų kaina viršys standartinį įkainį, numatytą nuomos sutarčių Specialiosios dalies 8 skyriaus 1.2 papunktyje (300 Eur už 1 kv. m). Įrengimo darbai turėjo būti atlikti taip ir tokia apimtimi, jog be atsakovių sutikimo neviršytų sutartyje numatytos 1 kv. m patalpų įrengimo kainos, darbų kiekius turėjo apskaičiuoti ieškovė, remdamasi techninio projekto specifikacijomis ir normatyviniais statybos dokumentais. 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Magnumo investicijos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei: 1) iš atsakovės UAB „PVcase“ 128 670,02 Eur skolą, 23 675,28 Eur netesybas, 8 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; 2) iš atsakovės UAB „Detra Solar“ 50 428,63 Eur skolą, 9 278,87 Eur netesybas, 8 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, todėl padarė neteisingas išvadas. Teismas neteisingai nusprendė, kad ieškovės sąmatos atsakovėms pateiktos pavėluotai. Teismas be pagrindo atleido atsakoves nuo neigiamų pasekmių, pažeidus sutartis. Atsakovės neparengė sutarčių priedų Nr. 5 ir 6, kurių pagrindu sąmatos ir turėjo būti rengiamos. Dėl to atsakovės negalėjo remtis aplinkybe, jog ieškovė nepateikė patalpų įrengimo sąmatų anksčiau. Ieškovė neturėjo galimybės parengti ir suderinti sąmatas anksčiau, ji nepažeidė sutarčių Bendrosios dalies 5.2 papunkčio.

17.2.                      Teismas neteisingai aiškino nuomos sutarčių 5.3 papunktį. Patalpų priėmimo–perdavimo aktas pasirašytas tik po to, kai atsakovės pateikė galutinius savo pageidavimus dėl patalpų įrengimo ir ieškovė parengė sąmatą bei ją pateikė atsakovėms suderinti. Teismas neįvertino, kad patalpų įrengimo darbai buvo vykdomi abiejų šalių valiniais veiksmais. Teismas neteisingai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovės būtų prašiusios ieškovės pradėti vykdyti patalpų įrengimo darbus be suderintos darbų sąmatos ar kad ieškovė būtų informavusi atsakoves, jog vykdys patalpų įrengimo darbus, nederindama sąmatos. Atsakovės neturėjo tikslo išsinuomoti patalpas, kurios nebūtų įrengtos pagal jų poreikius ir pageidavimus.

17.3.                      Teismas neteisingai aiškino nuomos sutarčių 5.4 papunktį. Nurodytas papunktis nėra alternatyva nuomos sutarčių tikslams įrengti patalpas pagal nuomininkių pageidavimą, bet jame įtvirtintas įpareigojimas nuomininkėms po pastato pridavimo priimti patalpas ir pradėti mokėti nuomos bei kitus mokesčius, jeigu jos nesilaikys terminų priedams suderinti.

17.4.                      Nuomos sutarčių priedas Nr. 4 nėra ir negali būti vertinamas kaip standartinis projektas, nes jis – nuomininkių patalpų įrengimo aprašymas, kuriame įvardijami atliktini įrengimo darbai. Priede neaptarti atliktinų darbų, medžiagų kiekiai, išplanavimo schemos, įrengimo specifikacijos, kitos būtinos detalizacijos, kurios yra neatsiejama projekto dalis. Jis negali būti laikomas pakankamu pagrindu nuomotojai įrengti išnuomojamas patalpas, nes tai prieštarauja nuomos sutarties Bendrosios dalies 5.2 papunkčiui. Patalpų standartinio įrengimo specifikacija apima nuomininkės dalinės apdailos įrengimo aprašymą, pagal kurį išsinuomotose patalpose nebūtų pertvarų, išskyrus laikančias konstrukcijas, tik pagrindinės ir evakuacinės durys, išvedžiotos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, privesti elektros įvadas, komunikaciniai kanalai, numatyti vandens ir nuotekų prijungimui skirti vamzdynai. Nuomininkės negalėtų patalpomis naudotis pagal paskirtį.

17.5.                      Nuomos sutartyse nenustatytas „standartinis įkainis“. Teismo įvardijami 300 Eur už kv. m įrengimą yra nuomotojai tenkanti mokėti dalis susitarime dėl objekto įrengimo išlaidų tarp nuomotojo ir nuomininko pasidalijimo (nuomos sutarčių Specialiosios dalies 1.2 papunktis). Nuomotoja neprisiėmė pareigos apmokėti visų išlaidų, kurios bus patirtos patalpas įrengiant pagal individualius nuomininkių pageidavimus.

17.6.                      Teismas neteisingai aiškino nuomos sutarčių Specialiosios dalies 8 punkto 1 papunktį. Atsakovės nereiškė pretenzijų dėl to, kad joms perduotos patalpos neatitinka nuomos sutarčių sąlygų ar atsakovių poreikių, ar atlikti į sąmatas įtraukti darbai, kurių atsakovėms nereikėjo. Atsakovės patalpas priėmė pasirašydamos priėmimo-perdavimo aktus ir iki šiol jomis naudojasi. Atsakovės, susipažinusios su pateiktomis sąmatomis, įsivertinusios išlaidas, kurios viršijo nuomotojos kompensuojamas sumas, nesiėmė veiksmų per joms sutartimi skirtas penkias dienas sąmatai nuginčyti ar reikalauti ją sumažinti. Šiam laikotarpiui pasibaigus, atsakovės pasirašė patalpų priėmimo–perdavimo aktus. Tai patvirtina nuomotojos ofertos priėmimą. Atsakovės nepateikė priedų Nr. 5 ir 6, todėl ieškovė parengė sąmatas tada, kai atsirado objektyvi galimybė.

17.7.                      Teismas pažymėjo, kad sąmatos su atsakovėmis nederintos, bet nenustatė, dėl kurios šalies kaltės pažeista sutartis. Nuomininkių patalpų visos apdailos įrengimo aprašyme nurodyta, kad visos apdailos įrengimas atliekamas pagal parengtą ir su nuomininkėmis suderintą interjero projektą. Ieškovė reikalavimą grindė nuomos sutartimis, patalpų priėmimo–perdavimo aktais, patalpų įrengimo sąmatomis, PVM sąskaitomis faktūromis, rangovės UAB „Kaminta“ pažymomis ir pagal atliktų darbų aktus išrašytomis sąskaitomis faktūromis. Atsakovės neginčijo atliktų darbų, jų kiekių, kainų. Teismas neištyrė į bylą patektų įrodymų ir padarė neteisingą išvadą, kad negalima nustatyti kiekvienai patalpai įrengti skirtų medžiagų kiekio, kainos.

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės UAB „PVcase“ ir UAB „Detra Solar“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Nuomos sutartyse šalys įtvirtino nuomojamų patalpų verslo centre įrengimo darbų organizavimo ir atsiskaitymo už juos sutartinius santykius. Nuomos sutarčių Specialiosios dalies 8.1 papunktyje detalizuota patalpų įrengimo darbų kainos apmokėjimo paskirstymo tvarka, kada ieškovė įgytų teisę reikalauti iš atsakovių darbų perviršio kainos sumokėjimo. Ieškovė pradėjo įrenginėti patalpas, nesuderinusi įrengimo sąmatos su atsakovėmis. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovė pažeidė nuomos sutarčių Specialiosios dalies 8.1 papunktį ir Bendrųjų sąlygų 5.2 papunktį. Ieškovė pateikė sąmatas tik po to, kai įrengė visas patalpas.

18.2.                      Nuomos sutarčių Specialiosios dalies 8.1 papunktyje aptarta sutarčių vykdymo tvarka, todėl būtina įvertinti, ar ieškovė tinkamai įvykdė prievoles. Ieškovė pažeidė pareigą įrengti atsakovių nuomojamas patalpas pagal iš anksto su jomis suderintą darbų sąmatą, todėl neteko teisės reikalauti atlyginti darbų perviršio sumą. Esminė pareigos apmokėti įrengimo kainos dalį sąlyga buvo sąmatų suderinimas su atsakovėmis.

18.3.                      Ieškovė nepaneigė atsakovių lūkesčio, kad patalpos be suderintos darbų sąmatos gali būti įrengtos neviršijant minimalaus įrengimo darbų įkainio. Nuomos sutarčių Specialiosios dalies 8.1 papunktyje įtvirtintas minimalus nuomojamų patalpų įrengimo įkainis (300 Eur už kv. m). Didesnės kainos atsakovės nepatvirtino ir nesutiko mokėti. Ieškovei pradėjus vykdyti vidaus apdailos darbus be suderintos sąmatos, atsakovės tikėjosi, kad ieškovė neviršys minimalios kainos.

18.4.                      Ieškovė nesuderino sąmatų su atsakovėmis. Iš sąmatų turinio neįmanoma nustatyti, kokie darbai atlikti už minimalų įkainį, o kurie – viršijus minimalų įkainį. Ieškovė nesekė patiriamų išlaidų, neužfiksavo momento, kada atliekant darbus pasiekta minimali kaina. Ieškovė pateikė atsakovėms sąmatas tik po visų darbų atlikimo, prieš pat patalpų perdavimą naudoti atsakovėms. Tai negali būti laikoma tinkamu įrengimo sąmatų suderinimu nuomos sutarčių Bendrųjų sąlygų 5.2 ir Specialiosios dalies 8.1 papunkčių prasme.

18.5.                      Ieškovė nesinaudojo nuomos sutartyse įtvirtintomis sąlygomis, pagal kurias ji galėjo stabdyti ar atidėti darbus. Ieškovė nepaaiškino, kokių duomenų trūko sąmatoms parengti. Ieškovė neprašė, kad atsakovės pateiktų trūkstamas įrengimo schemas, specifikacijas. Ji nevykdė nuomos sutarčių 5.3 ir 5.4 papunkčių – įrengė patalpas, nefiksuodama patiriamų patalpų įrengimo išlaidų. Ieškovė apeliaciniame skunde neginčija, kad atsakovės pateikė visus reikiamus duomenis sąmatoms parengti.

18.6.                      Iš ieškovės pateiktų lokalinių sąmatų turinio neįmanoma nustatyti, kas jas parengė, nes tik keliose nurodyta UAB „Kaminta“, kaip lokalinės sąmatos rengėja. Lokalinės sąmatos Nr. 2 ir 3 nedetalizuotos, neaišku, kokioms konkrečiai patalpoms ir kokio dydžio jos parengtos. Lokalinėse sąmatose dalis darbų nurodyti atlikti pagal techninį projektą, kita dalis – pagal darbo projektą, nemažai darbų daryti su įrašu „papildomai“, nors nėra duomenų, dėl kokių priežasčių jie atsirado ir kas juos užsakė.

18.7.                      Ieškovė nevertino, kiek medžiagų suplanuota panaudoti konkrečios atsakovės nuomojamoms patalpoms įrengti. Ieškovė remiasi tik medžiagų ir darbų kiekių apytiksliais vidurkiais, daro neteisingą prielaidą, kad abiejų nuomininkių patalpos būtų įrengiamos identiškai, t. y. kiekvienam 1 kv. m ploto tektų tas pats kiekis statybinių medžiagų, kabelių, durų, pertvarų ir t. t. Specialisto E. L. tyrimo aktuose naudojama išlaidų proporcija 74 ir 26 proc. neteisinga. Atsakovės negalėjo kontroliuoti ir numatyti padidėjusio darbų kiekio, pasikeitusio darbų įkainio, papildomų darbų užsakymo. Dėl to pareikšto reikalavimo suma priskirtina ieškovės rizikai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

20.       Nagrinėjamoje byloje kilo negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sąlygų aiškinimo, nuomos objekto įrengimo (pritaikymo nuomininkių poreikiams) išlaidų pasidalijimo tarp nuomotojo ir nuomininko klausimai.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir šalis siejančių santykių kvalifikavimo

21.       Apeliantė ir atsakovė UAB „PVcase“ 2020 m. sausio 10 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei buvo išnuomotos 592,93 kv. m ploto patalpos d5B Verslo centro aukšte ir 67,18 kv. m ploto bendro naudojimo patalpos MAGNUM verslo centre.

22.       Apeliantė ir atsakovė UAB „Detra Solar“ 2020 m. sausio 10 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią apeliantė išnuomojo atsakovei 302,74 kv. m ploto patalpas 5B Verslo centro aukšte ir 34,30 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas MAGNUM verslo centre.

23.       Nuomos sutarčių specialiosios dalies 5 skyriuje nustatyta, kad atsakovė UAB „PVcase“ priedą Nr. 5 turėjo suderinti iki 2020 m. sausio 10 d., o priedą Nr.6 – iki 2020 m. sausio 20 d. Papildomu susitarimu 1 prie UAB „PVcase“ nuomos sutarties, šis terminas buvo nustatytas iki 2020 m. birželio 1 d. Atsakovė UAB „Detra Solar“ priedą Nr. 5 turėjo suderinti iki 2020 m. sausio 10, o priedą Nr. 6 – iki 2020 m. sausio 20 d. 

24.       Pagal nuomos sutarčių bendrosios dalies 5.3 papunktį, jei nuomininkė vėluos pateikti ir su nuomotoja suderinti priedus Nr. 5 ir 6 ir (ar) suderinti patalpų įrengimo sąmatą, nuomotoja turi teisę atidėti patalpų priėmimo–perdavimo akto pasirašymą tokiam laikotarpiui, kurį nuomininkė vėluos nuomotojai pateikti ir suderinti priedus Nr. 5 ir Nr. 6 ir (ar) patalpų įrengimo sąmatą.

25.       Jeigu šalys pirmiau nurodytų priedų nesudarys ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo specialioje dalyje nurodyto termino, laikoma, kad pastato pridavimo eksploatuoti dieną nuomininkė patalpas priims tokios būklės ir taip įrengtas, kaip nurodyta patalpų standartinio įrengimo specifikacijoje (priedas Nr. 4) be pertvarų ir apšvietimo įrengimo. Tokiu atveju nuomininkė per tris darbo dienas privalės pasirašyti patalpų priėmimo–perdavimo aktą (nuomos sutarčių bendrosios dalies 5.4 papunktis).

26.       Nuomos sutarčių priedo Nr. 4 „Pastato ir patalpų įrengimo specifikacija“ 2 punkte nustatyta, kad visos pastato bendro naudojimo patalpos bus visai įrengtos ir tinkamos naudoti. Iš šios specifikacijos 1 lentelės (bendrosios pastato (esančios ir nuomininko patalpose) inžinerinės įrangos ir dalinės patalpų apdailos aprašymas) matyti, jog bendrosios inžinerinės įrangos įrengimą apėmė liftų, apšvietimo, elektros energijos pastatui tiekimo, kompiuterinio ir telefono tinklo, šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistemų, elektros, šildymo, vandens ir nuotekų apskaitos, vaizdo stebėjimo, apsauginės signalizacijos, praėjimų kontrolės sistemų įrengimo, terasų ir parkavimo vietų apdailos, aplinkos sutvarkymo, pastato automatizavimo sistemos ir automobilių parkavimo aikštelių kontrolės įrengimo darbus. Priedo Nr. 4 skyriuje „Patalpų standartinio įrengimo specifikacija“ aprašyta nuomininkų patalpų dalinės ir visos apdailos įrengimas. Nuomininkų patalpų dalinės apdailos aprašyme numatyti atlikti darbai: pertvaros (visos biuro patalpų laikančios konstrukcijų sienos su visa apdaila); durys (įrengiamos durys, skiriančios biuro patalpas nuo kitu erdvių (pagrindinės įėjimo durys ir evakuacinės durys); inžinerinės sistemos (ŠVOK ir kita) (iki galo įrengiamos patalpų šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemos. Kiekvienoje patalpoje numatyti mikroklimato valdikliai ir patalpų būvio jutikliai. Priešgaisrinės sistemos rengiamos pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus); grindys (įrengiamos pakeliamos grindys, grindų reikalavimai (nedegumo klasė A2-s3, atsparumas ugniai RE130, apkrova 2 klasė (iki 6 kN), garso izoliacija 62 dB, panelių storis 20 mm); elektra (kiekvienam biurui numatyti elektros įvadai ir atskiros įvadinės elektros apskaitos spintos); ryšiai (kiekvienam biurui numatyti komunikaciniai kanalai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų tiekėjų paslaugų pateikimui); langai, saulės kontrolė (langai bus nevarstomi. Pastato stikluose numatyta saulės kontrolė); vanduo (nuotekos) (kiekvienam biurui numatyti vandens ir nuotekų pajungimui skirti vamzdynai); įėjimo kontrolės sistema (įėjimo į biurą kontrolei numatytos elektroninių spynų kortelės). Kiekvienoms kontroliuojamoms durims įrengiamas valdiklis. Per kiekvieną praėjimo iš abiejų pusių įrengiamas nuotolinis skaitytuvas, duryse montuojama sklendė arba elektromechaninė spyna.

27.       Apeliantė ir atsakovė UAB „PVcase“ 2020 m. gegužės 18 d. sudarė susitarimą prie nuomos sutarties specialiosios dalies, kuriuo atsakovė UAB „PVcase“ išsinuomojo papildomas 285,55 kv. m ploto patalpas ir 32,55 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas.

28.       Apeliantė 2020 m. rugpjūčio 25 d. atsakovėms pateikė patalpų įrengimo darbų sąmatas, pagal kurias patalpų įrengimo UAB „PVcase“ kaina – 128 959,21 Eur (be PVM), UAB „Detra Solar“ – 50 203,32 Eur.

29.       Apeliantė ir atsakovė UAB „PVcase“ 2020 m. rugsėjo 18 d. sudarė patalpų priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė 877,92 kv. m ploto patalpas ir 96,57 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas.

30.       Apeliantė ir atsakovė UAB „PVcase“ 2020 m. rugsėjo 19 d. sudarė susitarimą prie „PVcase“ nuomos sutarties specialiosios dalies, kuriuo patikslintas pirmiau išnuomotų patalpų plotas, t. y. atsakovė „PVcase“ nuomojasi: a) 591,53 kv. m ploto patalpas; b) 65,07 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas; c) 286,39 kv. m. ploto patalpas; d) 31,50 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas, iš viso – 877,92 kv. m ploto patalpas ir 96, 67 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas.

31.       Apeliantė ir atsakovė UAB „Detra Solar“ sudarė 2020 m. rugsėjo 14 d. susitarimą prie nuomos sutarties specialiosios dalies, kuriame patikslinto išnuomotų patalpų plotą, t. y. atsakovė UAB „Detra Solar“ išsinuomojo: a) 301,66 kv. m ploto patalpas; b) 33,18 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas.

32.       Apeliantė ir atsakovė UAB „Detra Solar“ 2020 m. rugsėjo 14 d. sudarė patalpų priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo apeliantė perdavė, o UAB „Detra Solar“ priėmė 301,66 kv. m ploto patalpas.

33.       Apeliantė pateikė atsakovei UAB „PVcase“ 2021 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 128 670,02 Eur (be PVM) už patalpų įrengimą. Apeliantės vertinimu, atsakovės UAB „PVcase“ nuomojamų patalpų įrengimo kaina siekė 387 410,12 Eur plius PVM, papildomai buvo patirtos 4 635,90 Eur išlaidos, įrengiant užuolaidas ir roletus, iš viso patalpų įrengimo kaina – 392 046,02 Eur plius PVM. Apeliantės kompensuojama patalpų įrengimo kaina – 263 376 Eur plius PVM (877,92 kv. m x 300 Eur), UAB „PVcase“ tenkanti patalpų įrengimo kaina – 128 670,02 Eur.

34.       Apeliantė pateikė atsakovei UAB „Delta Solar“ 2021 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 50 428,63 Eur (be PVM) už patalpų įrengimą. Apeliantės vertinimu, nuomojamų patalpų atsakovei UAB „Detra Solar“ įrengimo kaina siekė 138 317,89 Eur plius PVM. Papildomai patirtos 2 608,74 Eur išlaidos įrengiant roletus. Apeliantės kompensuojama patalpų įrengimo kaina – 90 498 Eur plius PVM (301,66 kv. m x 300 Eur), atsakovei tenkanti patalpų įrengimo kaina – 50 428,63 Eur plius PVM.

35.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu atmetė ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

36.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį bei perdavė bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas išaiškino, kad patalpų įrengimo darbai priskiriami statybos darbams, jie patys gali būti rangos sutarties dalyku, bet vien galimybė būti rangos sutarties dalyku nepagrindžia, kad ginčo sutartimis šalys susitarė dėl negyvenamųjų patalpų įrengimo kaip rangos darbų rezultato. Nuomos sutartimi sutarties šalys aiškiai įtvirtino, kad nuomotoja visus įrengimo darbus paveda atlikti pasirinktai rangovei. Teismai nenustatė, kad viena nuomos sutarties šalis būtų perdavusi, o kita – priėmusi darbų rezultatą. Priešingai, teismai nurodė, kad sutarties šalys perdavimo–priėmimo aktais perdavė ir priėmė įrengtas negyvenamąsias patalpas. Taigi, nėra nustatytas būtinasis rangos teisinių santykių požymis – susitarimas dėl darbo rezultato kaip savarankiško objekto perdavimo atsakovėms. Nuomos sutarčių specialiosios dalies 8 skyriuje šalys, be kita ko, įtvirtino, kad 1 kv. m patalpų įrengti nuomotoja (ieškovė) skirs ne daugiau negu 300 Eur (plius PVM) (1.2 papunktis); jei patalpų įrengimo kaina viršys 300 Eur už kv. m sumą (darbų perviršis), nuomininkės (atsakovės) viršijančią dalį kompensuos nuomotojai (ieškovei) (1.4 papunktis). Tokia sutarties sąlygos struktūra nurodo ne užsakovo, kaip rangos sutarties šalies, mokamą kainą už perduotą darbų rezultatą, bet nuomos objekto įrengimo išlaidų pasidalijimą tarp nuomotojo ir nuomininko. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad ginčo šalių sudarytų nuomos sutarčių tikslas – perduoti pagal nuomininkių poreikius įrengtas negyvenamąsias patalpas laikinai valdyti ir jomis naudotis (nutarties 43–46 punktai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnis).

Dėl nuomos sutarčių sąlygų aiškinimo

37.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino nuomos sutartis, atsakovės pažeidė nuomos sutarčių 5.2 papunktį, nesuderino sutarčių priedų Nr. 5 ir 6. Teismas neįvertino atsakovių pažeidimo sukeltų padarinių, t. y. kad apeliantė negalėjo anksčiau parengti sąmatų.

38.       Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2013; 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022).??

39.       Šalys nuomos sutarčių Bendrųjų sąlygų 5.2 papunktyje susitarė, jog iki patalpų perdavimo nuomai, nuomotoja įsipareigojo įrengti patalpas pagal nuomininkės parengtą ir su nuomotoja suderintą Patalpų išplanavimo ir inžinerinių sistemų patalpose įrengimo schemą (priedas Nr. 5) bei Patalpų individualaus įrengimo specifikaciją (priedas Nr. 6). Visas išlaidas, susijusias su nurodytų priedų parengimu įsipareigojo atlyginti nuomotoja. Nuomininkė įsipareigojo parengti, pataisyti pagal nuomotojos pastabas ir galutinai suderinti Patalpų išplanavimo ir inžinerinių sistemų schemą bei Patalpų specifikaciją su nuomotoja iki sutarties Specialiojoje dalyje nurodyto termino arba atskiru susitarimu šalių suderinto termino. Šalims suderinus priedus Nr. 5 ir 6, nuomotoja per penkias darbo dienas privalėjo pateikti nuomininkėms derinti patalpų įrengimo sąmatą, o nuomininkė privalėjo per penkias dienas ją suderinti.

40.       Nuomos sutarčių Specialiųjų sąlygų 5 punkte nustatyta, kad atsakovės turėjo suderinti su apeliante priedą Nr. 5 iki 2020 m. sausio 10 d., priedą Nr. 6 – iki 2020 m. sausio 20 d. Papildomu susitarimu prie UAB „PVcase“ nuomos sutarties, šis terminas pratęstas iki 2020 m. birželio 1 d. Atsakovės neparengė ir nesuderino priedų Nr. 5 ir 6 per sutartyse nustatytus terminus. Taigi, atsakovės pažeidė nuomos sutarčių Bendrosios dalies 5.2 papunktyje nustatytą pareigą. 

41.       Atsakovės 2019 m. spalio 18 d. elektroniniu laišku apeliantės projektuotojui išsiuntė patalpų įrengimo planą. Taigi, apeliantė iki nuomos sutarčių pasirašymo galėjo įvertinti, kiek reikės įrengti pertvarų, durų, kokia turės būti naudojama danga, šildymo (vėdinimo) poreikį. Atsakovių pasitelktas interjero dizaineris E. Š. 2020 m. sausio 20 d. elektroniniu laišku apeliantės projektuotojui M. N. nusiuntė atsakovių biurų brėžinius, kuriuose suprojektuotos šviestuvų, rozečių, interneto bei USB jungčių vietos, ažūrinės dažyto aliuminio lubos. E. Š. 2020 m. kovo 12 d. elektroniniu laišku M. N. persiuntė interjero projektus, prašė į jį kreiptis, jeigu reikėtų ką nors patikslinti. Taip pat jis nurodė, kad užsakovė dar tikrina komercinius pasiūlymus, nes nori kažkiek atpiginti projektą, todėl baldų, apšvietimo ir apdailų projektas negalutinis. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė prašė atsakovių patikslinti pateiktus duomenis ir pateikti jai priedus Nr. 5 ir 6. Priešingai – iš bylos duomenų galima spręsti, kad apeliantei pateiktų duomenų pakako, nes ji įrengė patalpas pagal atsakovių pageidavimą. Apeliantės darbuotojas G. G. 2020 m. gegužės 27 d. elektroniniame laiške atsakovės UAB „PVcase“ darbuotojui D. T. nurodė, kad iki penktadienio (2020 m. gegužės 29 d.) planuoja pateikti visas sąmatas. Atsakovė 2020 m. birželio 2 d. elektroniniu laišku pasiteiravo, ar pavyko parengti sąmatas. Apeliantė pateikė atsakovėms sąmatas tik įrengusi patalpas – 2020 m. rugpjūčio 25 d. Apeliantė teigia, kad sąmatų negalėjo parengti anksčiau, nes atsakovės neparengė priedų Nr. 5 ir 6. Vis dėlto apeliantė nepaaiškino, dėl kokių priežasčių ji pasitelkė rangovą, kuris įrengė patalpas pagal atsakovių pageidavimus, nors, jos teigimu, negalėjo parengti patalpų įrengimo sąmatų ir suderinti jų su atsakovėmis. Apeliantė taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių ji nenurodė atsakovėms, jog pateikti dokumentai turėjo trūkumų, neatitiko galiojančių statybos techninius reikalavimų, buvo ne tokios formos, kaip šalys susitarė nuomos sutartyse – priedai Nr. 5 ir 6.

42.       Aplinkybę, kad apeliantė, gavusi atsakovių dizainerio elektroniniu paštu siųstus duomenis, galėjo parengti sąmatą ir pateikti ją derinti atsakovėms, taip pat patvirtina ir atsakovių pasitelkto UAB „Statybos tyrimų institutas“ eksperto prof. dr. S. M. 2022 m. rugpjūčio 3 d. konsultacinė išvada. Joje ekspertas padarė tokias išvadas: 1) nuomotoja (taip pat ir nuomojamų patalpų statytojas bei techninio ir darbo projektų rengėjas) turėjo galimybę parengti patalpų įrengimo sąmatas pagal nuomininkių pateiktus interjero projektus; 2) interjero projektuose pateikti išsamūs duomenys (matmenys, patalpų eksplikacijos, kiekių žiniaraščiai ir kt.), pagal kuriuos buvo galima nustatyti reikiamų atlikti benrastatybinių darbų (pertvarų, durų, vitrinų įrengimo, apdailos darbų ir pan.) kiekius. Interjero projektuose išsamiai aprašytos statybos medžiagų (produktų) charakteristikos. Interjero projektuose numatyti darbai yra tipiniai, įprastai naudojami įrengiant administracines patalpas. Šios informacijos pagrindu galima parengti interjero projekte numatytų darbų sąmatas. Šiam tikslui galima naudoti UAB „Sistela“ įkainius, apklausti statybos rangovus; 3) dalis darbų nuomotojos sąmatose (trijose iš keturių pateiktų lokalinių sąmatų) nenumatyti interjero projektuose. Šių darbų kainoms interjero projektai įtakos neturėjo ir šių darbų kaina turėtų būti apskaičiuota pagal kitose pastato projekto dalyse pateiktus sprendinius (duomenis) (Pastato projekto dalys: šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo; vandentiekio ir nuotekų; elektrotechnikos; silpnų srovių). 

43.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantė galėjo parengti sąmatas ir pateikti jas atsakovėms derinti. Dėl to tai, kad atsakovės pažeidė nuomos sutarčių 5.2 papunktį, nelaikytina esminiu pažeidimu, užkirtusiu kelią apeliantei parengti sąmatas ir jas suderinti su atsakovėmis.

44.       Nuomos sutarčių Bendrosios dalies 5.3 papunktyje įtvirtinta nuomotojos teisė atidėti patalpų priėmimo–perdavimo akto pasirašymą tokiam laikotarpiui, kurį nuomininkė vėluos nuomotojui pateikti ir suderinti priedus Nr. 5 ir 6. Šalys taip pat susitarė, kad pastato pridavimo eksploatacijai dieną nuomininkės priims patalpas tokios būklės ir taip įrengtas, kaip nurodyta patalpų standartinio įrengimo specifikacijoje (priedas Nr. 4), t. y. be pertvarų ir apšvietimo įrengimo, jeigu šalys neparengs 5.2 papunktyje nurodytų priedų ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo Specialioje dalyje nurodyto termino pabaigos (nuomos sutarčių Bendrosios dalies 5.4 papunktis). Nuomos sutarčių specialiosios dalies 8 skyriaus 1 punkte šalys susitarė, kad patalpas pagal priedus Nr. 4, 5 ir 6 bei šalių suderintą sąmatą nuomininkėms įrengia nuomotoja.

45.       Sutarčių sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai. Bet kuri sąlyga negali būti interpretuojama atskirai, neįvertinant kitų sutarties sąlygų. Sutarties sąlygos viena kitą papildo, patikslina. Nuomos sutarčių Bendrosios dalies 5.3, 5.4 papunkčiuose ir Specialiosios dalies 8 skyriaus 1 punkte įtvirtintos sąlygos, jas aiškinant sistemiškai, reiškia, kad atsakovės turėjo parengti ir suderinti su apeliante priedus Nr. 5 ir 6, o apeliantė – parengti ir suderinti su atsakovėmis sąmatas. Apeliantė turėjo teisę atidėti patalpų priėmimo–perdavimo akto pasirašymą. Taigi, nesant parengtų ir suderintų priedų Nr. 5 ir 6, apeliantė neturėjo pareigos pavesti jos pasirinktam rangovui atlikti patalpų įrengimo darbų (nuomos sutarčių Specialiosios dalies 8 skyriaus 1.1 papunktis). Apeliantė įrengė patalpas pagal atsakovių pageidavimus, nors jos neparengė ir nesuderino priedų Nr. 5 ir 6. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių veiksmus ir tai, kad apeliantei pakako duomenų sąmatai parengti pagal atsakovių pateiktus duomenis, daro išvadą, jog taip pat ir apeliantė pažeidė nuomos sutarties Bendrosios dalies 5.2 papunktyje įtvirtintą pareigą parengti ir suderinti sąmatą su atsakovėmis.

46.       Aplinkybė, kad atsakovės pageidavimus patalpoms įrengti teikė dalimis, nepaneigia, kad apeliantė negalėjo parengti sąmatų iki įrengimo darbų pradžios. Apeliantės architektas M. N. 2020 m. spalio 2 d. elektroniniame laiške apeliantės darbuotojai A. R. nurodė gautas atsakovėms išnuomotų patalpų įrengimo užduotis ir jų gavimo datas. Iš nurodyto elektroninio laiško matyti, kad architektas gavo pirmiau nurodytų patalpų įrengimo užduotis nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. Apeliantė teigia, kad vykdė darbus pagal atsakovių nurodymus, siekė nevilkinti patalpų įrengimo. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad šalys, vykdydamos sutartį, bendradarbiavo, t. y. specialistai keitėsi užduočių dokumentais, planais, brėžiniais, derino sprendinius ir jų detales, rinko medžiagas ir vertino atliktus darbus, atsakovės keitė kai kuriuos įrengtų patalpų sprendinius. Vis dėlto šios aplinkybės nėra pagrindas daryti išvadą, kad negalėjo būti parengtos ir suderintos pradinės darbų sąmatos, kurios vėliau galėjo būti tikslinamos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovių sprendinių pakeitimai (perkelti serverius į atskirą patalpą, hole neįrengti įtempiamų lubų) buvo esminiai.

47.       Apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja siekį bendradarbiauti su atsakovėmis, bet ir pati pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Atsakovės teigia, kad nuomos sutarties Bendrosios dalies 5.2 papunktyje apeliantė įsipareigojo parengti patalpų įrengimo sąmatą, ją suderinti su atsakovėmis, įrengti patalpas pagal patalpų įrengimo schemą ir specifikacijas bei perduoti atsakovėms tinkamai įrengtas patalpas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių sudarytose sutartyse nėra įtvirtintų sąlygų, pagal kurias apeliantė galėtų įrengti patalpas, nesant parengtų ir suderintų priedų Nr. 5 ir 6 bei patalpų įrengimo sąmatų. Dėl to apeliantė galėjo vadovautis sutarties Bendrosios dalies 5.4 papunkčiu ir perduoti atsakovėms patalpas jį atitinkančiomis sąlygomis. Priede Nr. 4 „Pastato ir patalpų įrengimo specifikacija“ aprašytas MAGNUM verslo centro įrengimas: bendro naudojimo patalpų, lauko teritorijos, sutvarkymas; bendroji pastato (esančios ir nuomininkių patalpose) inžinerinė įranga ir dalinė patalpos apdaila; taip pat ir patalpų standartinio įrengimo specifikacija – nuomininkių patalpų dalinės apdailos įrengimo aprašymas ir nuomininkių patalpų visos apdailos įrengimo aprašymas, kai patalpos įrengiamos pagal parengtą ir su nuomininkėmis suderintą interjero projektą. Nesant suderintų projektų ir sąmatų, apeliantė turėjo atlikti patalpų dalinę apdailą, kurią pirmosios instancijos teismas įvertino kaip standartinį projektą. Jeigu būtų nevykdžiusi darbų pagal atsakovių užsakymus, apeliantė būtų galėjusi pasinaudoti nuomos sutarčių Bendrosios dalies 5.4 papunktyje įtvirtinta teise perduoti nebaigtas įrengti patalpas (su daline apdaila), t. y., be pertvarų, su įrengtomis pagrindinėmis ir evakuacinėmis durimis, išvedžiotomis šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemomis, privestais elektros įvadu, komunikacijos kanalais, vamzdynais, prie kurių būtų prijungtos vandens ir nuotekų sistemos. Tokių nebaigtų įrengti patalpų perdavimas neprieštarautų nuomos sutarties bendrosios dalies 5.2 papunkčiui, jeigu per nustatytą terminą nebūtų parengti priedai Nr. 5 ir 6. Apeliantės nurodyti argumentai, kad nuomos sutarties bendrosios dalies 5.4 papunktyje nurodytas priedas Nr. 4 nėra standartinis projektas, nenustatytas minimalus patalpų įrengimo įkainis, patalpos nebus laikomos tinkamomis naudoti pagal paskirtį, jeigu nebus įrengtos pagal atsakovių (nuomininkių) individualius poreikius, nepagrindžia apeliantės teisės nepaisyti nuomos sutarčių Bendrosios dalies 5.2 papunkčio, Specialiosios dalies 8 punkto nuostatų. 

48.       Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad nuomos sutartyse nenustatyta apeliantės pareigos neviršyti 300 Eur už kv. m, bet įtvirtinta pareiga atsakovėms atlyginti viršijančias šį įkainį patalpų įrengimo išlaidas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuomos sutarčių Specialiosios dalies 8 skyriaus 1 punkte šalys susitarė, jog nuomotoja įrengia patalpas nuomininkėms pagal priedus Nr. 4, 5, 6 ir šalių suderintą sąmatą. Apeliantė negalėjo pradėti įrengimo darbų, kol nebuvo parengti ir suderinti priedai Nr. 5 ir 6. Ji, nusprendusi įrengti patalpas pagal atsakovių dalimis pateiktus duomenis, vis tiek turėjo suderinti su atsakovėmis atitinkamą sąmatą (žr. šios nutarties 43 punktą). Vis dėlto, nesant parengtų nurodytų dokumentų, šalys toliau vykdė nuomos sutartį: derino ir įrenginėjo išnuomojamas patalpas, keitė kai kuriuos sprendinius.

49.        

49.       Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliantė įrengė patalpas pagal atsakovių nurodymus. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų maniusi, jog atsakovių pateikti dokumentai nepakankami sąmatai parengti ir patalpų įrengimo darbams pradėti, reikalavusi pateikti bei suderinti priedus Nr. 5 ir 6. Priešingai – apeliantė patvirtino, kad patalpas įrengė pagal atsakovių pageidavimus. Atsakovės domėjosi patalpų įrengimo kaina, siekė jas įrengti pigiau (interjero dizainerio E. Š. 2020 m. kovo 12 d. elektroninis laiškas), todėl galėjo preliminariai ją įvertinti. Atsakovės turėjo suprasti, kad, keičiant interjero sprendinius, didėja patalpų įrengimo kaina. Apeliantė nebuvo rūpestinga, nes nesekė ir nekontroliavo faktiškai patiriamų atsakovių nuomojamų patalpų įrengimo išlaidų, galutinę įrengimo kainą apskaičiavo tik tada, kai patalpos jau buvo įrengtos. Vis dėlto aplinkybė, kad nuomotoja ne laiku pateikė sąmatas nuomininkėms, savaime nepaneigia nuomininkių pareigos atlyginti patalpų įrengimo pagal poreikius ir pageidavimus išlaidas (nuomos sutarčių Specialiosios dalies 8 skyriaus 1.4 papunktis). Dėl to apeliantė turėjo įrodyti patirtų išlaidų, viršijančių sutartyje nustatytą jos mokėtiną kainos dalį, pagrįstumą.

Dėl apeliantės pareigos pagrįsti patalpų įrengimo išlaidas

50.       Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad nuomos sutartyse nustatytas ne minimalus darbų įkainis – 300 Eur už kv. m, bet nuomos objekto įrengimo išlaidų dalis, kurią įsipareigojo kompensuoti nuomotoja) (nuomos sutarčių Specialiosios dalies 8 skyriaus 1.2 papunktis). Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino rašytinių įrodymų, kuriais ji grindė pareikštus reikalavimus: nuomos sutarčių, patalpų priėmimo–perdavimo aktų, 2020 m. rugpjūčio 18 d. parengtų pagal Darbo projektą 11 patalpų įrengimo sąmatų, 2021 m. spalio 5 d. PVM sąskaitų faktūrų, UAB „Kaminta“ 2022 m. balandžio 20 d. pažymų ir jos išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagal atliktų darbų aktus.

51.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta ne teismo, bet šalių našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei nustatyti teisinį ieškinio pagrindą, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo našta apima du tarpusavyje susijusius aspektus. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26–29 punktai).

52.       Apeliantė teigia, kad atsakovės neginčijo sąmatų, bet iš bylos duomenų nustatyta, kad nuomininkės 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštu informavo nuomotoją, jog visa rizika ir išlaidos, susijusios su patalpų įrengimu, nesuderintos su nuomininkėmis, tenka nuomotojai, nuomininkės neturi pareigos, o nuomotoja – teisės reikalauti nuomininkių atlyginti patalpų įrengimo išlaidų dalį, viršijančią sutartyje nustatytas nuomotojos investicijas į patalpų įrengimą.

53.       Apeliantė teigia, kad sąmatose kiekvienai atsakovei nurodė jos nuomojamų patalpų plotą, konkrečius atliktus darbus, jų kiekius, darbų bei medžiagų kainas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovių argumentu, kad apeliantė apskaičiavo abiem atsakovėms bendrą sąmatą, padalindama įrengimo darbų kainas. Apeliantė apskaičiavo ne faktiškai patirtą, bet apytikslę patalpų įrengimo kainą. Apeliantė pateikė objektinę ir lokalinę sąmatas, kurios yra bendros abiem atsakovėms. Dėl to apeliantės pasitelktas ekspertas E. L. 2021 m. rugsėjo 10 d. ekspertinio tyrimo aktuose darbų perviršius apskaičiavo pagal atsakovių nuomojamų patalpų plotus: UAB „PVcase“ – 74 proc., UAB „Detra Solar“ – 26 proc. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokios proporcijos galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jeigu visos patalpos būtų vienodai įrengtos, t. y. proporcingai atitiktų patalpoms įrengti panaudotas medžiagas. Sprendžiant dėl darbų perviršio turi būti įvertinta kiekvienos atsakovės nuomojamų patalpų įrengimo kaina, nurodytas sunaudotų medžiagų kiekis ir kaina, taip pat įrengimo darbų kaina. Atsakovės pateikė tris pavyzdžius, kurie pagrindžia, kad apeliantė neteisingai apskaičiavo darbų perviršio proporcijas: 1) neatitinka suprojektuotų sienų proporcija: UAB „PVcase“ patalpose suprojektuota 193,25 m sienų, t. y. 68 proc., UAB „Detra Solar“ – 90,66 m, t. y. 32 proc.; 2) atsakovės UAB „PVcase“ patalpose įrengta 80 proc., UAB „Detra Solar“ 20 proc. stiklinių pertvarų; 3) neatitinka kiliminės dangos plytelių „Silky Seal“ proporcija: UAB „PVcase“ patalpose suklota 60,93 kv. m plytelių, t. y. 65 proc., UAB „Detra Solar“ – 33,5 kv. m, t. y. 35 proc.

54.       Atsakovių atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodyta, kad atsakovės negalėjo kontroliuoti padidėjusio apeliantės pasitelktos rangovės patalpų įrengimo darbų įkainio. Vis dėlto joms buvo žinomi padidėję darbų kiekiai, taip pat papildomi darbai, kurie atlikti būtent pagal jų užsakymą.

55.       Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad atsakovės neginčijo sąmatose užfiksuotų atliktų darbų, jų kiekių ir kainų. Atsakovės 2020 m. lapkričio 23 d. rašte nurodė, kad nesutinka sumokėti apeliantei 181 810,33 Eur už patalpų įrengimą. Jos patikrino tam tikrų sąmatoje nurodytų medžiagų kainas ir nustatė, kad sąmatose nurodytos šviestuvų kainos labai viršijo rinkos kainas. Į sąmatą taip pat įtrauktos rangovės sumontuotos pertvaros, kurios nebuvo numatytos patalpų įrengimo projekte. Dėl to atsakovės pagrįstai nesutinka atlyginti jų sumontavimo ir išmontavimo išlaidų. Taigi, sprendžiant dėl apeliantei atlygintinų patalpų įrengimo išlaidų, būtina įvertinti aplinkybes, kad kai kurie patalpų įrengimo sprendiniai atlikti ne dėl nuo nuomininkių priklausiusių aplinkybių. Pavyzdžiui, buvo perbraižytos patalpų pertvaros dėl pasikeitusio pastato evakuacijos ir priešgaisrinės saugos plano. Rangovas įrengė pertvaras, kurios nenumatytos projekte. Netinkamai įvesta elektra. Apšvietimas sumontuotas ne pagal projektą ir kt. Taigi, tokie papildomai atlikti darbai neturėjo būti įtraukti į sąmatą, o atsakovės neturi pareigos jų apmokėti. Pirmiau aptartos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai nepakankamai išsamūs, tikslūs. Byloje esančių duomenų nepakanka nustatyti tikslios vieno kv. m. kiekvienos atsakovės nuomojamų patalpų įrengimo kainos. Dėl to apeliantė, siekdama gauti nuomos objekto įrengimo išlaidų dalį, turėtų aiškiai nurodyti kiekvienos atsakovės nuomojamų patalpų įrengimo kaštus, išskirti darbus, kurie neturėjo būti atlikti pagal atsakovių pateiktus projektus, bet buvo atlikti ne dėl atsakovių kaltės. Apeliantė taip pat turėtų pagrįsti, kad lokalinėse sąmatose Nr. 2 ir 3 išvardytos išlaidos buvo skirtos tik atsakovių nuomojamoms patalpoms įrengti, nurodyti konkrečią papildomų darbų, medžiagų panaudojimo būtinybę. Nuomotojos pasitelkta rangovė UAB „Kaminta“ 2021 m. sausio 20 d. raštuose nurodė, kad į papildomus darbus įskaičiuotas genrangos mokestis, statybos aikštelės išlaidos, garantijos, statybvietės išlaidos. Apeliantė nenurodė priežasčių, dėl kurių jas turi apmokėti atsakovės. Ieškovė negalėjo paaiškinti, kodėl ji atskirai nevertino, kiek konkrečiai medžiagų suplanuota ir panaudota atsakovės UAB „PVcase“ patalpoms įrengti, o kiek – atsakovės UAB „Detra Solar“ patalpoms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaidos, viršijančios sutartyje nustatytą 300 Eur už kv. m sumą, negali būti atlygintos pagal eksperto E. L. nustatytą procentinę išraišką, nes ji neatitinka kiekvienos atsakovės patalpoms įrengti sunaudotų medžiagų ir skirtų darbų. Visas nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius naujus įrodymus renkant ir įvertinant apeliacinės instancijos teisme, byla būtų nagrinėjama pirmą kartą naujais aspektais, todėl būtų apribota šalių teisė į apeliaciją. Tai neatitiktų CPK įtvirtinto ribotos apeliacijos modelio (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

56.       CPK 263 straipsnyje įtvirtinta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus materialiosios teisės ir civilinio proceso teisės normų ir tinkamai jas pritaikius. Sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Dėl to teismas, spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo, turi pareigą ištirti ir įvertinti įrodymus, remdamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176–185 straipsniuose.

57.       Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame, remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, turi būti išsamiai ištirtos visos su byla susijusios aplinkybės (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021). Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodyti pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

58.       Kasacinis teismas išaiškino, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑10/2013; 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-823/2024).

59.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Iš bylos duomenų negalima nustatyti, kokių išlaidų patyrė nuomotoja, įrengdama patalpas pagal kiekvienos iš atsakovių projektus. Dėl to, siekiant ginčą išspręsti teisingai, byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės, vertinant ne tik byloje jau esančius, bet taip pat ir renkant naujus įrodymus. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją, o šalys prarastų galimybę nustatytus faktus ginčyti instancine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

60.       Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.