Administracinė byla Nr. I-4727-463/2015
Proceso Nr. 3-61-3-04018-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.1; 74.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui M. Y. K. (M. Y. K.), jo atstovui advokatui Justui Viliui, atsakovės atstovei Elinai Petrauskaitei, vertėjui Giedriui Kašubai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Y. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas M. Y. K. skunde prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus (toliau – ir Departamentas) 2014-08-18 sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1008(00153) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Pakistano Islamo Respublikos piliečiui M. Y. K.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą priimti naują sprendimą – išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Pakistano Islamo Respublikos piliečiui M. Y. K.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) 2014-06-16 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, remdamasis tuo, kad yra Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės UAB „Azija Lietuvoje“ generalinis direktorius ir akcininkas, kurioje buvo įdarbinti 2 Lietuvos Respublikos piliečiai bei vienas nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Pažymėjo, kad analogišką prašymą atsakovui pateikė ir pareiškėjo pusbrolis M. A. (M. A.), kuriam 2014-07-28 sprendimu atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Tiek pareiškėjas, tiek ir jo pusbrolis ne kartą atsakovo prašymu tikslino pateiktus dokumentus, pareiškėjo atstovas atsakovui telefonu paaiškino, kad dokumentuose yra įsivėlusi klaida ir, kad tą klaidą nedelsiant ištaisys, tačiau Departamentas priėmė sprendimą nesulaukęs dokumentų. Paaiškino, kad tiek pareiškėjas, tiek ir jo pusbrolis atitiko visas tiek Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), tiek ir vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakyme Nr. 1V-329 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo bei fiktyvios santuokos sudarymo įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatytas sąlygas. Nurodė, kad Departamento skundžiamame sprendime išdėstyti argumentai, neva UAB „Azija Lietuvoje“ yra fiktyviai įsteigta įmonė, siekianti įgyti leidimus Lietuvoje, yra visiškai nepagrįsti, kadangi UAB „Azija Lietuvoje“ vykdo realią veiklą, turi išlaidų bei pajamų, moka mokesčius, atlyginimus darbuotojams. Be to, pažymėjo, kad atsakovas net nesistengė išsiaiškinti, jog pareiškėjas šiuo metu yra nutraukęs darbo santykius Norvegijos įmonėje, kurioje prieš tai dirbo ir savo ateitį sieja su darbu UAB „Azija Lietuvoje“, su savo broliu bei pusbroliu.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Pabrėžė, kad pareiškėjas atitinka Įstatyme nustatytus kriterijus, todėl atsakovo Sprendimas turi būti naikinamas ir atsakovas įpareigojamas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pateiktame atsiliepime atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Departamentas iš Migracijos valdybos 2014-06-18 gavo užsieniečio prašymą bei dokumentus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti ir, įvertinęs visą turimą informaciją, priėmė Sprendimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pateikti dokumentai dėl UAB „Azija Lietuvoje“ steigimo, veiklos, darbo šioje įmonėje tik formaliai atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra sudaryti pagal pavyzdines formas. Pateiktos pareiškėjo, kuris ketino dirbti įmones direktoriumi, ir su kitais įmonės darbuotojais sudarytos darbo sutartys yra identiškos, sudarytos pagal pavyzdinę formą, nėra nurodyta jokių darbuotojų atskirų funkcijų, kurias jie turės atlikti, dirbdami pagal šias darbo sutartis. Pasak atsakovo, tai tik įrodo, kad šios darbo sutartys buvo sudarytos tik formaliai, neatsižvelgus į individualią kiekvieno darbuotojo situaciją. Pažymėjo, kad visi pateikti įmonės dokumentai, tarp jų ir darbo sutartys, įmonės įstatai, 2014-06-06 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuris buvo pasirašytas tik pareiškėjo ir jo pusbrolio, kito UAB „Azija Lietuvoje“ akcininko, yra sudaryti lik lietuvių kalba, kurios nei pareiškėjas, nei jo pusbrolis nemoka. Paaiškino, kad pareiškėjui, teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, buvo pateikti netinkami bei tikrovės neatitinkantys dokumentai. Nagrinėjant užsieniečio prašymą ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi, buvo nustatyta, kad M. Y. K. pateikė UAB „Azija Lietuvoje“ steigimo aktą, o ne steigimo sutartį, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, todėl, siekiant nustatyti, ar pateikti duomenys atitinka tikrovę, prašė pateikti UAB „Azija Lietuvoje“ akcininkų sąrašą, patvirtintą Juridinių asmenų registre. Migracijos departamentui 2014-07-10 buvo pateikti papildomi dokumentai apie įmonės akcininkus ir veiklą. Juridinių asmenų registre patvirtintame akcininkų sąraše buvo nurodyta, kad M. Y. K. priklauso 500 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė sudaro 50 tūkstančių litų, o M. A. 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė sudaro 10 tūkstančių litų, t. y. buvo pateikti prieštaringi (tikrovės neatitinkantys) duomenys, nei pateikiant prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas 2014-08-06 pateikė naują 2014-07-18 sudarytą ir 2014-07-31 Juridinių asmenų registre patvirtintą UAB „Azija Lietuvoje“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta, kad M. A. priklauso 500 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, o M. Y. K. – 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad kartu su prašymu buvo pateikta 2014-06-11 darbo sutartis su pareiškėju, kurioje buvo nurodytos pareigos direktorius, o Migracijos departamentui 2014-06-11 papildomai pateiktoje darbo sutartyje nurodytos pareiškėjo pareigos generalinis direktorius. Taigi, Migracijos departamentui buvo pateiktos dvi darbo sutartys, pasirašytos tą pačią dieną ir užregistruotos tuo pačiu numeriu, kuriose buvo nurodytos skirtingos pareiškėjo pareigos.
Pažymėjo, kad Migracijos valdyboje 2014-06-16 vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog ketina teikti maitinimo paslaugas, t. y. prekiauti kebabais ir indišku maistu, teigė turintis keturis metus darbo patirties restorane, Lietuvoje turintis brolį, kuris jam padės, tačiau negalėjo pasakyti, kokios bus jo, kaip generalinio direktoriaus, funkcijos ir, kodėl nusprendė užsiimti verslu būtent Lietuvoje. Pareiškėjas jokio verslo plano nepateikė, jo nurodyti ketinimai yra bendro pobūdžio, nėra žinoma, kokį pelną ketina gauti iš vykdomos veiklos, kokia bus teikiamų paslaugų apimtis bei kaina. Pažymėjo, kad Departamento Imigracijos reikalų skyrius rėmėsi ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2014-06-27 įslaptintu raštu Nr. (K)-19-7538 su informacija apie Pakistano Islamo Respublikos pilietį M. Y. K..
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014-06-16 Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodęs, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje UAB „Azija Lietuvoje“ (duomenys neskelbtini). Prašyme papildomai pareiškė, kad yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete. Prie prašymo pridėjo (nurodytų dokumentų kopijas): UAB „Azija Lietuvoje“ įstatus (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad bendrovės įstatinis kapitalas 60 000 Lt, bendrovės kapitalas padalytas į 600 paprastųjų vardinių akcijų; UAB „Azija Lietuvoje“ 2014-06-05 registravimo pažymėjimą iš kurio matyti, kad 2014-06-05 registruota UAB „Azija Lietuvoje“, vienasmeniu vadovu (generaliniu direktoriumi) 2014-06-02 paskirtas pareiškėjas;
UAB „Azija Lietuvoje“ 2014-06-02 steigimo aktas, iš kurio matyti, kad steigėjai pareiškėjas ir M. A. įsteigė UAB „Azija Lietuvoje“, bendrovės vykdomos veiklos pobūdis: restoranų, kavinių ir viešojo maitinimo įstaigų veikla, prekyba įvairiomis prekėmis bei su tuo susijusi veikla ir paslaugų teikimas. UAB „Azija Lietuvoje“ įstatinis kapitalas 60 000 Lt, vadovu 2014-06-02 išrinktas pareiškėjas, bendrovės išleistus 600 vardinių akcijų steigėjai įsigijo tokiomis dalimis: pareiškėjas – 100 vnt., M. A. – 500 vnt.; O. B. ir M. B. notaro patvirtintą sutikimą, iš kurio matyti, kad jie sutiko, jog jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), M. Y. K. deklaruotų savo gyvenamąją vietą ir jame gyventų; M. Y. K. 2014-06-11 darbo sutartį, sudarytą su UAB „Azija Lietuvoje“ akcininku M. A., iš kurios matyti, kad pareiškėjas UAB „Azija Lietuvoje“ priimtas dirbti direktoriumi ir įsipareigojama mokėti teisės aktuose nustatytą minimalų atlyginimą per mėnesį; UAB „Azija Lietuvoje“ 2014-06-11 tarpininkavimo raštą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslas UAB „Azija Lietuvoje“ veiklos organizavimas, valdymas bei akcininko teisių įgyvendinimas; Visuotinio akcininkų susirinkimo 2014-06-06 protokolą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas valdo 100 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų (tai sudaro 17 procentų visų bendrovės akcijų), bendrovės generaliniu direktoriumi paskirtas pareiškėjas; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-06-13 pažymą „Apie draudėjo apdraustųjų asmenų skaičių“ iš kurios matyti, kad UAB „Azija Lietuvoje“ 2014-06-13 apdraustųjų asmenų skaičius buvo – 4; UAB „Azija Lietuvoje“ darbuotojų, t. y. 2014-06-12 direktoriaus pavaduotojo, vadybininkės ir buhalterės, darbo sutartis.
Departamentas 2014-06-20 raštu kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, prašydamas pranešti, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
M. Y. K. 2014-07-11 Departamento Imigracijos reikalų skyriui pateikė papildomus dokumentus, t. y. UAB „Azija Lietuvoje“ 2014-07-07 tarpininkavimo raštą, 2014-06-10 UAB „Azija Lietuvoje“ su G. K. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria išsinuomojo kavinės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir 2014-06-10 priėmimo-perdavimo aktą; 2014-06-02 UAB „Azija Lietuvoje“ akcininkų sąrašą iš kurio matyti, kad yra du akcininkai: M. A., kuriam priklauso 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų ir pareiškėjas, kuriam priklauso 500 vnt. paprastųjų vardinių akcijų; 2014-06-11 darbo sutartį, pagal kurią pareiškėjas priimtas dirbti UAB „Azija Lietuvoje“ generalinio direktoriaus pareigose.
Pareiškėjas 2014-08-06 Departamento Imigracijos valdybai pateikė 2014-07-18 akcininkų sąrašą iš kurio matyti, kad M. A. priklauso 500 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, pareiškėjui priklauso 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų ir juridinio asmens duomenis iš kurių matyti, kad nuo 2014-06-05 UAB „Azija Lietuvoje“ generaliniu direktoriumi paskirtas pareiškėjas; 2014-08-13 Sodros duomenis iš kurių matyti, kad buvo mokamos įmokos Sodrai, t. y. laikotarpiu nuo 2014-06-13 iki 2014-06-30 – 218,76 Lt, laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-07-31 – 400,89 Lt; Nekilnojamojo turto registro duomenis apie O. B. ir M. B. nuosavybės teise priklausantį butą ir duomenis apie 2014-07-21 įregistruotą 2014-06-10 nuomos sutartį.
Be to, pareiškėjas teismui pateikė papildomus duomenis, t. y. UAB „Azija Lietuvoje“ 2014-10-31 pinigų srautų ataskaitą, iš kurios matyti, kad pinigų įplaukos iš klientų ataskaitiniu laikotarpiu yra 87 956 Lt, ataskaitinio laikotarpio pinigų išmokos – 105 354 Lt; pinigai, sumokėti žaliavų, prekių ir paslaugų tiekėjams – 37 718 Lt, pinigų išmokos, susijusios su darbo santykiais – 31 643 Lt, sumokėti į biudžetą mokesčiai – 5 193 Lt; kitos išmokos – 30 800 Lt; grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 193 310 Lt; grynasis pinigų srautų padidėjimas – 256 710 Lt; UAB „Azija Lietuvoje“ laikotarpio nuo 2014-06-01 iki 2014-11-25 banko išrašą apie bendrovės vykdomas finansines operacijas.
Departamentas, įvertinęs Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją, užsieniečio pateiktus dokumentus bei apklausos lapuose išdėstytą informaciją, konstatavo, kad pastarojo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką tikslas yra tik įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje bei padarė išvadą, kad M. Y. K. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o tikrieji jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas nesutinka su tokiu Departamento sprendimu ir prašo jį panaikinti.
Įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Pareiškėjas siekia gauti leidimą laikinai gyventi, ketindamas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
Įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2014-01-01) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
Šią įstatymo nuostatą įgyvendina Įstatymo 45 straipsnis, kuris apibrėžia sąlygas, kurioms esant užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Ginčui aktuali Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, t. y. leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra įmonės, įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas ar įgaliotas atstovas, jeigu pagrindinis jo atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje.
Anksčiau minėtų Įstatymo nuostatų įgyvendino tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintų Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašas (toliau –ir Aprašas, redakcija galiojusi nuo 2014-07-02). Aprašo 22.22 papunktyje nurodomi Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus patvirtinantys tokie dokumentai: „22.22.1 kai užsienietis įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas ir jis yra šios įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas, kurio pagrindinis atvykimo tikslas yra darbas šioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, – Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos įstatai ar nuostatai ir dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis yra tokios įmonės, įstaigos ar organizacijos savininkas ir vadovas, kurio pagrindinis atvykimo tikslas yra darbas šioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje; 22.22.2. kai užsienietis yra įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, kurios įstatinis kapitalas sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų ir kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos ir kiekvienoje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, vadovas, kurio pagrindinis atvykimo tikslas yra darbas šioje įmonėje, – Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, kurios įstatinis kapitalas sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, įstatai, dokumentai, patvirtinantys, kad joje yra įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos ir kiekvienoje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, ir šios įmonės tarpininkavimo raštas, dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis yra tokios įmonės vadovas, kurio pagrindinis atvykimo tikslas yra darbas šioje įmonėje.“
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė visus Aprašo 22.22.1 ir 22.22.2 punkte nurodytus dokumentus, reikalingus pagrįsti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytai sąlygai atitikti, t. y. UAB „Azija Lietuvoje“ įstatus, Registrų centro duomenis ir darbo sutartį, patvirtinančią, kad pareiškėjas yra minėtos įmonės akcininkas ir vadovas, bendrovės tarpininkavimo raštą.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Departamentas sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui grindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, kai duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi.
Atsakovas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, argumentuodamas tuo, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, o tikrieji atvykimo tikslai yra kitokie nei deklaruoti. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo tikrasis atvykimo tikslas yra įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas, kuris yra UAB „Azija Lietuvoje“ akcininkas ir jam priklauso 10 000 Lt įstatinio kapitalo dalis ir yra šios įmonės generalinis direktorius, neketina vykdyti realios teisėtos veiklos Lietuvoje, kadangi užsienietis neturėjo konkretaus verslo plano, negalėjo pasakyti, kokios bus jo, kaip generalinio direktoriaus, funkcijos įmonėje, kokį pelną ketina gauti ir kokia bus teikiamų paslaugų apimtis bei kaina. Pasak atsakovo, UAB „Azija Lietuvoje“ buvo įsteigta tam, kad šis užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi, o ne užsiimtų teisėta veikla ir užsienietis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas siekia, kad jam būtų išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tikslu vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, t. y. remdamasis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Pareiškėjas teigia, kad UAB „Azija Lietuvoje“ šiuo metu yra veikianti ir kebabų bei indiško maisto prekybą vykdanti įmonė, turinti išlaidų ir pajamų, mokanti mokesčius, darbo užmokesčius. Be to, jis nutraukė darbo santykius su Norvegijos įmone, kurioje prieš tai dirbo, ir savo ateitį sieja būtent su UAB „Azija Lietuvoje“.
Teismo vertinimu, pareiškėjas atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas ir pateikė Aprašo 22.22 papunktyje nustatytus būtinus dokumentus šiai sąlygai pagrįsti, t. y. su M. A. yra įsteigęs UAB „Azija Lietuvoje“, minėtos bendrovės įstatinis kapitalas yra 60 000 Lt, pareiškėjas yra UAB „Azija Lietuvoje“ registruotos įmonės vadovas.
Atsakovas teigia, kad pareiškėjas tik formaliai atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas neketina vykdyti teisėtos veiklos, kurią prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis nurodė vykdysiąs, t. y. UAB „Azija Lietuvoje“ kebabų bei indiško maisto prekyba.
Įvertinus pareiškėjo pateiktus duomenis, darytina išvada, kad Migracijos departamentas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o jo atvykimo į Lietuvos Respublikos tikslai yra kitokie nei pareiškėjas deklaravo. Akivaizdu, kad UAB „Azija Lietuvoje“ realiai vykdo veiklą. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje ketino vykdyti teisėtą veiklą ir kad į Lietuvą atvyko būtent su šiuo tikslu. Atsakovas, turėdamas informaciją apie UAB „Azija Lietuvoje“ ir siekdamas ne formaliai, o realiai įsitikinti, ar minėta bendrovė vykdo veiklą, galėjo nuvykti į deklaruotą bendrovės buveinę. Be to, atsakovas pats galėjo patikrinti ir surinkti tam tikrus duomenis apie minėtos bendrovės veiklą. Atsakovas pagal Aprašo 55.3 punktą privalėjo patikrinti duomenis Juridinių asmenų registre, pagal Aprašo 55.4 punktą – jei tai buvo būtina, pareikalauti pateikti veiklos aprašymą ir papildomus dokumentus, patvirtinančius UAB „Azija Lietuvoje“ veiklą Lietuvos Respublikoje ūkinę komercinę veiklą patvirtinančią sutartį, metinę pelno mokesčio deklaraciją, patalpų nuomos sutartį ar pan., pagal Aprašo 55.5 punktą – papildomus dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos veiklą Lietuvos Respublikoje (ūkinę komercinę veiklą patvirtinančią (-ias) sutartį (-is), metinę pelno mokesčio deklaraciją, patalpų nuomos sutartį ar pan.).
Taigi, atsakovas turi įvertinti visumą faktinių aplinkybių ir sudaryti galimybę pareiškėjui pateikti būtinus dokumentus, jei atsakovo manymu, tokie dokumentai nepateikti. Pareiškėjas teigia, kad siekė, jog būtų pateikti visi reikiami dokumentai, tačiau atsakovas jų nesulaukęs priėmė sprendimą.
Atsakovo teiginiai dėl jo pusbrolio M. A. (kito bendrovės akcininko) ir priimtas sprendimas pastarojo atžvilgiu, negali patvirtinti ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo ginčijamas Sprendimas yra priimtas jo atžvilgiu, įvertinus individualias pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes bei pareiškėjo ketinamą vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Tai, kad pareiškėjas darbo sutartyje buvo nurodytas direktoriumi ar generaliniu direktoriumi, nepaneigia, kad jis yra UAB „Azija Lietuvoje“ vadovas. Be to, neturi reikšmės, kokia akcijų dalis pareiškėjui priklauso. Tai atitinka anksčiau minėtas Aprašo nuostatas, kuriose nėra reikalavimo būti direktoriumi ar generaliniu direktoriumi. Be to, atsakovas nevertino ir įmonės finansinės veiklos duomenų, kurie, kaip minėta, patvirtina esminę aplinkybę, kad UAB „Azija Lietuvoje“, kurios akcininkas yra pareiškėjas, pagal pateiktus dokumentus, vykdo realią veiklą, moka mokesčius, turi pajamų ir išlaidų. Atsakovas neginčijo pareiškėjo pateiktų duomenų turinio. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis. Tokie duomenys paneigia atsakovo išvadas, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neketino Lietuvos Respublikoje vykdyti teisėtos veiklos, t. y. dirbti UAB „Azija Lietuvoje“. Kad pareiškėjas yra minėtos bendrovės vadovas, tuo pačiu ir akcininkas, jo buvimas negali būti laikomas nebūtinu įmonės veiklai vykdyti. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjas nepateikė konkretaus verslo plano, negalėjo pasakyti, kokios bus jo, kaip generalinio direktoriaus, funkcijos įmonėje, kokį pelną ketina gauti ir kokia bus teikiamų paslaugų apimtis bei kaina, savaime nepagrindžia, kad pareiškėjas realiai neketino vykdyti teisėtos veiklos, o tokių duomenų pateikimas nei Įstatyme, nei Apraše nėra įtvirtintas ir šiuo atveju yra perteklinis. Be to, atsakovas netyrė ir nevertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas nutraukė darbo sutartį su įmone Norvegijoje. Taigi, atsakovo abejonės, kad pareiškėjas neketinta dirbti Lietuvoje, yra nepagrįstos. Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad jis atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, būtinas užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, siekdamas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Departamentas sprendime neatskleidė, kodėl pareiškėjo pateikti duomenys paneigia jo ketinimus Lietuvos Respublikoje vykdyti teisėtą veiklą. Departamentui pateikti duomenys buvo tikslinami, atsakovas ne formaliai turėjo įvertinti po tikslinimo pateiktų duomenų turinį, o visapusiškai ir objektyviai įvertinti visumą pateiktų dokumentų.
Atsakovo sprendimas turi atitikti ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Iš šios teisės normos matyti, kad individualūs administraciniai sprendimai, kokiu pripažintinas ir ginčijamas Departamento sprendimas negali būti grindžiamas spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2430-14). Taigi, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, be kita ko, būtina įvertinti visas reikšmingas su tokio prašymo padavimo egzistuojančias aplinkybes, individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją. Vertinama situacija turi būti grindžiama nustatytais faktais, kuriuos įvertinus, galima būtų padaryti išvadą, ar pareiškėjas realiai ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijamame atsakovo Sprendime nurodytų aplinkybių nepakanka neabejotinai išvadai, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o tikrieji jo atvykimo tikslai yra kitokie, nei pareiškėjo deklaruoti, t. y. prekiauti kebabais ir indišku maistu. Atsakovas tik formaliai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus ir netinkamai įvertino jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus, netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus ir faktines aplinkybes. Migracijos departamento Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti M. Y. K. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo naudai tenkintų skundo reikalavimų dalį, priteisia pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento 37,5 (75Lt/2) Lt, t. y. 10,86 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjas nepateikė kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, prašymas dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo M. Y. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2014-08-18 sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1008(00153) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Pakistano Islamo Respublikos piliečiui M. Y. K.“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjui M. Y. K. priteisti iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 10,86 Eur (dešimt eurų ir 86 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Henrikas Sadauskas
Liudmila Zaborovska