Civilinė byla Nr. e2-1625-1101/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25244-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.11.1; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

            Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, Gintarei Bučinskaitei, Dovilei Baronienei, Neringai Stuglytei ir Agnei Ūzaitei,

dalyvaujant ieškovei A. J.,

atsakovės atstovui advokato padėjėjui Kristupui Keručiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Bratoniškių statyba“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

1.                      Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Bratoniškių statyba“ 6 380 Eur skolą už suteiktas teisines paslaugas, 1 148,40 Eur dydžio delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės (advokatės) ir atsakovės (klientės) 2019 m. vasario 11 d. buvo pasirašyta teisinių paslaugų sutartis. Pagal šią sutartį ieškovė atsakovei suteikė teisines paslaugas, už kurias laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d. išrašė 7 (septynias) PVM sąskaitas - faktūras už bendrą 6 380 Eur sumą. Šių sąskaitų atsakovė iki šiol nepamokėjo, nors pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį sąskaitos faktūros turi būti apmokamos per 3 dienas. Laiku neapmokėjus pateiktų sąskaitų, sutartyje numatyti delspinigiai – 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atsižvelgdama į tai, ieškovėnuo laiku neapmokėtų sąskaitų už 180 dienų apskaičiavo 1 148,40 Eur delspinigių.

3.                      Ieškovės teigimu, atsakovė (jos atstovas pagal įgaliojimą, perėmęs įmonės valdymą ir veikiantis direktoriaus P. N. vardu – J. N.) žadėjo atsiskaitinėti dalimis, o jei pavyks parduoti bent dalį įmonės turto – nedelsiant, tačiau savo pažadų nevykdė, nors atsakovės buhalteriją tvarkanti UAB ,,Juleda“ atsiuntė tarpusavio skolų suderinimo aktą. Vėliau atsakovė ėmė neigti pareigą atsiskaityti su ieškove, nors dar 2019 m. spalio pradžioje atsakovės  kreditorių sąrašas buvo patvirtintas tiek paties atsakovės direktoriaus, tiek jo atstovo, kuriame patvirtintas atsakovės įsiskolinimas ieškovei pagal pirmas 5 (penkias) sąskaitas. Visos šios sąskaitos suderintos ir pasirašytos atsakovės direktoriaus. Dvi paskutinės sąskaitos nepasirašytos, nes direktorius išvyko į Vokietiją, sąskaitos buvo teikiamos J. N., pagal kurio pavedimus ieškovė ir toliau teikė atsakovei teisines paslaugas, šiam atstovaujant tėvą pagal oficialų notarinį generalinį įgaliojimą. Pasak ieškovės, su J. N. niekada nebuvo susiklosčiusi praktika nei dėl ataskaitų rengimo, nei dėl parašo gavimo ant sąskaitos, nors ieškovė dirbo ir su kitomis J. N. įmonėmis (UAB ,,Klasikiniai langai“, UAB ,,Prodomus“). Be to, atsakovės prašymu įmonės buhalteriją tvarkanti UAB ,,Juleda“ ieškovei atsiuntė skolų suderinimo aktą, kuris apima skolą ieškovei pagal visas 7 (septynias) sąskaitas. Ieškovei kreipusis į teismą dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, atsakovė ėmė ne tik nepagrįstai neigti skolą, bet ir ėmėsi kitų nesąžiningų priemonių, pavyzdžiui, ištrynė visą susirašinėjimą per VIBER programėlę, kuris būtų tik dar vienas įrodymas apie organizuotus susitikimus su įmonės atstovu, duotus pavedimus ir pan.Ieškovės teigimu, ji savo prievolę įvykdė tinkamai, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų/suteiktų paslaugų pateikta nebuvo. Priešingai, darbai buvo priimti, be to, buvo pateikti kitai šaliai, surašytas ir pačios įmonės atstovo pavedimu ieškovei atsiųstas tarpusavio skolų suderinimo aktas.

4.                      Atsiliepime į ieškinį atsakovė su juo nesutiko ir prašė atmesti, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dvi iš sąskaitų – 2019 m. spalio 4 d. ir 2019 m. gruodžio 5 d. yra atsakovės vadovo nepasirašytos. Atsakovės direktorius nepamena, ar buvo pasirašytos kitos sąskaitos. Ieškovės pateiktose sąskaitose tik abstrakčiai nurodomas paslaugų pobūdis, nenurodant nei valandų skaičiaus, nei konkrečiai atliktų darbų. Atsakovė niekada nebuvo patvirtinusi, kad jai suteiktos paslaugos iš tiesų buvo atliktos ir kad jos atliktos kokybiškai. Ieškovės pateiktas skolų suderinimo aktas taip pat nepatvirtina, kad menamos teisinės paslaugos iš tiesų buvo suteiktos ir/ar kokybiškai suteiktos. Šis aktas su P. N. niekada nebuvo derintas, o įmonės buhalteris D. D. neturi teisės įmonės vardu sudaryti sandorių. Be to, D. D. yra ieškovės kolega, jis pats ir rekomendavo atsakovei ieškovę kaip advokatę. Todėl toks skolų suderinimo aktas be direktoriaus žinios ir patvirtinimo tėra tik patvirtinimas, kad ieškovė pateikė buhalteriui sąskaitas, tačiau skolų suderinimo aktas, pasirašytas buhalterio, jokiu būdu nėra sandoris, kuriuo būtų priimtos ir patvirtintos teiktos paslaugos, jų turinys, nes buhalteris nėra įgaliotas atlikti įmonės direktoriaus pareigų. Atsakovės direktorius P. N. nebuvo informuotas dėl ieškovės galimai teiktų teisinių paslaugų, kurių apmokėjimo dabar reikalaujama, masto ir apimties. Nesuprantama ir nepateisinama, kodėl ieškovė, nesuderinusi su įmonės direktoriumi, galimai teikė teisines paslaugas tokiu mastu ir tokiomis kainomis. Juo labiau kad ieškovės prašymu, jai buvo suteiktasprisijungimas prie įmonės banko sąskaitos (t.y. ji matė įmonės finansinę būklę) su teise atliktipavedimus. Ieškovė iš įmonės sąskaitos pati sau persivedė 2260 Eur ir negalėjo nematyti, kad įmonės sąskaitoje daugiau pinigų nėra, todėl nebus galimybių atsiskaityti už papildomas teisines paslaugas,kurių teikti būtinybės nebuvo. Nepaisant to, ieškovė aiškiai nesuderinusi su įmonės direktoriumi, žinodama, kad įmonėje nėra pinigų, ir negaudama apmokėjimo už ankstesnes sąskaitas, ir toliau teikė menamas paslaugas savo rizika ir galimai nesąžiningai.

5.                      Ieškovė pateikė dubliką, kuriame išdėstė nesutikimo su atsiliepimu argumentus, ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė nurodė, kad sąskaitos be šalių parašų atitinka visus Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu parašas ant sąskaitos faktūros, kai ją pasirašo pirkėjas (ir paslaugų gavėjas), kaip tik patvirtina faktą, kad sąskaita yra priimama, tinkama, akceptuojama. Ieškovė su atsakovės direktoriumi P. N. bendraudavo elektroninėmis ryšio priemonėmis arba per jo sūnų – J. N., nes direktorius gyveno ir tebegyvena Vokietijoje, tuo tarpu sūnus - Lietuvoje. 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigoje buvo organizuotas atsakovės akcininkų susirinkimas, kurio metu turėjo būti sprendžiama dėl tolimesnio įmonės funkcionavimo ir kitų esminių bendrovei klausimų, įskaitant, bet neapsiribojant, susidariusių įsiskolinimų, priverstinių išieškojimų realizuojant bendrovės turtą ir tolimesnio veiklos vykdymo galimumo. Atsakovės direktoriui atvykus į Lietuvą, jam tiesiogiai buvo pateikta informacija apie iki tol suteiktas paslaugas, taip pat tebevykdomas, derinami visi surinkti ir kitam įmonės akcininkui teiktini dokumentai. Atsakovės direktorius pasirašė visas iki tol išrašytas sąskaitas faktūras, pasirašė pranešimą kitam akcininkui G. S. dėl pirminio akcininkų susirinkimo metu sutartų dokumentų pateikimo, suderintas absoliučiai kiekvieno teikiamo dokumento turinys, įskaitant ir kreditorių bei debitorių sąrašą, kuriame kaip debitorius (skolininkas), be kita ko, nurodytas ir pats P. N.. Paskutinės dvi sąskaitos nepasirašytos direktoriaus, kadangi paslaugos suteiktos jau po direktoriaus išvykimo į Vokietiją, todėl gauti parašo nebuvo galimybės. Ieškovė, pasisakydama dėl 2019 m. spalio 4 d. sąskaitos nurodo, kad vien laikas, skirtas klientui (atsakovei) 2019 m. spalio 4 d., t.y. nuo 9 val. iki 21 val. rodo, kad sąskaita, išrašyta už suteiktas paslaugas, yra mažesnė, nei turėtų būti (valandinis darbo įkainis 120 Eur, o sąskaita išrašyta bendrai 600 Eur sumai). Paskutinė 2019 m. gruodžio 5 d. sąskaita išrašyta už rašto parengimą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsiskolinimo išdėstymo bei sąskaitų arešto panaikinimo, nes J. N. nutarė paimti paskolą, kad atsiskaitytų su paslaugų tiekėjais bei pavedė šiuos klausimus išsiaiškinti ieškovei. Šiems pavedimams įgyvendinti buvo sugaišta daug daugiau laiko, nei tas, užkurį išrašyta 2019 m. gruodžio 5 d. sąskaita (360 Eur, t.y. 3 val. darbo honoraras). Nei P. N., nei J. N. niekada nereiškė pretenzijų dėl suteiktų paslaugų apimties ar juo labiau kokybės, priešingai – ieškovės teikiamos paslaugos juos tenkino, ką patvirtina tiek P. N. parašai ant sąskaitų, tiek faktas, kad J. N., be kita ko, ieškovės prašė užsiimti jo kitos bendrovės atstovavimu bankroto byloje. Skolų suderinimas kaip tik ir yra buhalterinė paslauga, be to, ji reglamentuota įstatymais, t.y. kad bent kartą per metus įmonės privalo atlikti tarpusavio įsiskolinimo suderinimus, todėl UAB ,,Juleda“ (o ne D. D.), atlikdama įmonės buhalteriją tvarkančios įmonės funkcijas, elgėsi kaip tik taip, kaip reikalaujama teisės aktų. Be kita ko, visos skolos buvo suderintos ir po kelis kartus, viskas buvo vykdoma atsakovės direktoriaus nurodymu. Ieškovė ir buhalterinės įmonės vadovas D. D. yra pažįstami, tačiau, priešingai nei teigia atsakovė, tai nesuteikia jokio pagrindo abejoti vieno ar kito iš nurodytų asmenų sąžiningu paslaugų teikimu. D. D. niekada nėra rekomendavęs ieškovės kaip atsakovės atstovės – šios atsakovės nurodytos aplinkybės yra neatitinkančios tikrovės.

6.                      Atsakovė pateikė tripliką, nurodydama nesutikimo su ieškovės procesiniais dokumentais argumentus, ir prašydama ieškinį atmesti. Pasak atsakovės, pati ieškovė nesivadovauja teisinių paslaugų sutarties nuostatomis. Vadovaujantis teisinių paslaugų sutarties 1.2 punktu, ieškovė, teikdama ir įrodinėdama, jog ji vykdė konkrečius darbus ar užduotis, už kurias ji prašo dabar atlyginimo, turi pagrįsti ir įrodyti, kad ji tuos darbus atliko pagal atskirus pavedimus. Ieškovė tokių įrodymų dėl atskirų pavedimų nepateikė, todėl darytina išvada, kad ieškovė jei ir teikė kokias paslaugas, jas teikė savavališkai, nesuderinusi su atsakovės vadovu P. N., negavusi iš jo atskirų pavedimų. 2019 m. rugsėjo mėn. 26 d. rašte Nr. AJ/26092019, kurį ieškovė įvardija kaip 1 020 Eur sąskaitą, nurodyta: ,,Teisinės paslaugos pagal sutartį (konsultacijos, susitikimai, rengimasis VAS (rugsėjo 20 d.ir 24 d.), dalyvavimas VAS (rugsėjo 25 d.)” Atsakovės visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo įvykti 2020 m. rugsėjo 25 d. 10 val. J. N., kaip atsakovės akcininkas su savo advokatu P. K. atvyko į UAB ,,Bratoniškių statyba” buveinės vietą, tačiau ieškovė pavėlavo (pramiegojo), todėl J. N. turėjo sumokėti savo advokatui P. K. ir už laiką, kol buvo laukta ieškovės, tokiu būdu patirdamas žalą.Nepaisant minėtos žalos, ieškovė išrašė net 1 020 Eur dydžio sąskaitą, nors ieškovė, kaip advokatė, aiškiai pažeidė profesinę etiką bei teisinių paslaugų sutarties 2.1.5. punktą. Ieškovė taip pat šiurkščiai pažeidė Advokatų etikos kodekse įtvirtintus kolegialumo bei taikaus ginčų sprendimų principus, kadangi vietoj to, kad paskambintų advokatui Z. K., pateikė grasinančią pretenziją, reikalaudama pateikti dešimties metų senumo sąskaitą, kad būtų pagrįsta, už kokias paslaugas UAB ,,Bratoniškių statyba“ minėtam advokatui atliko pavedimą. Todėl ieškovės menama 2019 m. rugpjūčio mėn. 2 d. sąskaita 830 Eur sumai ,,Teisinės paslaugos pagal sutartį (konsultacijos, užklausos Regitrai, pavedimus gavusiems asmenims, advokatų kontorai, dokumentų peržiūra)“ yra nepagrįsta, kaip ir kitos menamos sąskaitos, kurių turinys nėra aiškus. Ieškovė iki šiol jokio nepateikė jokio specialaus susitarimo arba atskiros sutarties su atsakove dėl konkrečių paslaugų pagal konkrečius pavedimus apmokėjimo, priklausomai nuo konkretaus atlikto darbo pobūdžio ir apimties, įvertinant darbo trukmę ir atsižvelgiant į kitus faktorius, kaip tai numatyta teisinių paslaugų sutarties 4.1. punkte. Teisinių paslaugų sutarties 4.2. punkte nustatytos 0,1 proc. per dieną palūkanos yra lupikiškos ir prieštarauja Advokatų etikos kodekso 10 straipsniui. Juo labiau kad pagal Teisinių paslaugų sutarties 7.1. punktą ieškovė turėjo teisę sustabdyti teisinių paslaugų teikimą, taip pat reikalauti apmokėjimo, atsisakyti būti atsakovės atstove, jei atsakovė nevykdo mokėjimų (7.2. punktas), tačiau aplaidžiai ir nerūpestingai nesinaudojo šia teise.

7.                      Teismo posėdžio metu ieškovė ir atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas.

8.                      Šioje byloje kilęs ginčas dėl skolos priteisimo už ieškovės A. J. (advokatės) atsakovei UAB ,,Bratoniškių statyba“ suteiktas teisines paslaugas.

9.                      Bylos šalis siejo 2019 m. vasario 11 d. teisinių paslaugų sutartis, sudaryta tarp advokatės A. J. (ieškovės) ir atsakovės UAB ,,Bratoniškių statyba“ (klientės), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei įvairias teisines paslaugas (sutarties 1.1 punktas), o atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti su ieškove (sutarties 3.1.2 punktai). Taigi bylos šalis siejo atlygintinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnis). Šalys susitarė, kad ieškovės honoraras už vieną teisinio darbo valandą yra 120 Eur; atsakovė įsipareigojo sąskaitą faktūrą apmokėti per 3 dienas nuo jos gavimo (sutarties 4.1 punktas).

10.                      Kaip minėta, šioje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už jos suteiktas teisines paslaugas pagal 7 (septynias) sąskaitas: 2019 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitą 830 Eur sumai; 2019 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitą 1 470 Eur sumai;2019 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą 1320 Eur sumai; 2019 m. rugsėjo 26 d. sąskaitą 1020 Eur sumai;2019 m. spalio 1 d.  sąskaitą 780 Eur sumai; 2019 m. spalio 4 d. sąskaitą 600 Eur sumai ir 2019 m. gruodžio 5 d. sąskaitą 360 Eur sumai. Priešingai nei nurodė atsakovė procesiniuose dokumentuose, tai yra sąskaitos, o ne ieškovės atsakovei išrašyti raštai.

11.                      Atsakovė neginčija, kad minėtų sąskaitų, iš kurių kildinami ieškinio reikalavimai, ji nėra apmokėjusi. Šių sąskaitų apmokėjimo terminai yra suėję (sutarties 4.1 punktas). Nesutikdama su ieškiniu, atsakovė iš esmės ginčija ieškovės suteiktų teisinių paslaugų atsakovei poreikį, mastą ir kokybę.

12.                      Kai kyla šalių ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi ne tik patikrinti susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktį Advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir bendruosius teisės principus – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo vertybinius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016).

13.                      Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovė teikė įvairaus pobūdžio teisines paslaugas atsakovei. Tai patvirtina tiek pačiose sąskaitose nurodytos (nors ir abstrakčiai) atsakovės suteiktos paslaugos,  tiek byloje esančių ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių teiktas paslaugas pobūdis, tiek byloje dalyvaujančių asmenų bei liudytoju apklausto atsakovės buhalterines paslaugas teikusios įmonės direktoriaus D. D. paaiškinimai teismo posėdžių metu.

14.                      Kaip minėta, tarp šalių buvo sudaryta bendro pobūdžio teisinių paslaugų sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti įvairaus pobūdžio teisines paslaugas pagal atskirą kliento (atsakovės) pavedimą (sutarties 1.1, 1.2 punktai).Vienas iš atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentų yra tas, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad ji darbus (teisines paslaugas), už kuriuos atlyginimo prašo iš atsakovės, atliko pagal atskirus atsakovės pavedimus. Šiame kontekste visų pirma pažymėtinai tai, jog teisinių paslaugų sutartyje nėra nurodyta, kokia forma turi būti teikiami nurodymai; sutartyje nėra įtvirtinta, kad ieškovė atitinkamas konkrečias paslaugas teikti turi tik pagal atskirus atsakovės rašytinius pavedimus. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad rašytiniai nurodymai ieškovei buvo duodami tik jei buvo rimti klausimai, susiję su trečiaisiais asmenimis, pavyzdžiui, atidaryti banko sąskaitas, dalyvauti atsakovės visuotiniame akcininkų susirinkime ir kt.Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų visumos, šalys daugiausia bendravo elektroninio ryšio priemonėmis, gyvų susitikimų metu (su atsakovės direktoriaus įgaliotu asmeniu J. N.). Didžiosios dalies elektroninio susirašinėjimo turinio neįmanoma nustatyti, kadangi atsakovės įgaliotas atstovas J. N., kaip matyti iš ieškovės pateiktų įrodymų, ištrynė savo rašytas žinutes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė paslaugas, už kurias prašo apmokėjimo, teikė savavališkai, nesant atsakovės pavedimų atlikti minėtus darbus.

15.                      Teismo posėdžių metu atsakovės atstovas, be kita ko, akcentavo aplinkybę, kad ieškovės išrašytos sąskaitos, kuriose itin abstrakčiai nurodytos ieškovės suteiktos paslaugos, nepatvirtina nei kokios konkrečios paslaugos buvo teiktos, nei kokia jų kokybė, nei kad šios paslaugos buvo suteiktos atsakovės pavedimu, be to, ieškovės prašoma priteisti suma pagal ginčo sąskaitas yra neprotingo dydžio.

16.                      Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad ieškovė dėl objektyvių aplinkybių negali pateikti visų įrodymų, patvirtinančių josteiktas paslaugas, šalių bendravimą (nebedirba advokatų kontoroje, kurioje dirbo paslaugų teikimo metu; buvo pavogtas jos kompiuteris; atsakovės įgaliotas asmuo J. N. ištrynė ginčo laikotarpiu savo rašytas žinutes ieškovei), be to, dalis ieškovės teiktų paslaugų sudarė žodinės konsultacijos. Dėl šių aplinkybių objektyviai nėra įmanoma tiksliai nustatyti ieškovės atsakovei suteiktų paslaugų apimties.

17.                      Kita vertus, dalį ieškovės išrašytų sąskaitų (bendrai 5 420 Eur sumai), iš kurių kildinami ieškinio reikalavimai (2019 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitą 830 Eur sumai; 2019 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitą 1 470 Eur sumai;2019 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą 1 320 Eur sumai; 2019 m. rugsėjo 26 d. sąskaitą 1 020 Eur sumai;2019 m. spalio 1 d. sąskaitą 780 Eur sumai), atsakovės vadovas yra pasirašęs. Teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia spręsti, jog atsakovės vadovas, jas pasirašydamas, pripažino ieškovės atliktas paslaugas, nurodytas minėtose sąskaitose ir sutiko apmokėti sąskaitose nurodytas sumas. Šios aplinkybės nepaneigia atsakovės atstovo teismo posėdžio metu iškelta prielaida, jog atsakovės vadovas galėjo nesuprasti, ką pasirašo (P. N. yra vokietis, sąskaitos išrašytos lietuviškai), kadangi neigiamos pasekmės susijusios su tuo, kad verslo subjekto vadovas pasirašo dokumentus, kurių nesupranta, tenka jam pačiam. Antra, 2019 m. spalio 1 d. datai buvo sudarytas atsakovės kreditorių ir debitorių sąrašas, siųstas atsakovės akcininkams, kuriame, kaip atsakovės kreditorė įtraukta ir ieškovė su 5 420 Eur dydžio reikalavimu (pagal pirmiau nurodytas 5 sąskaitas, likusios dvi išrašytos po 2019 m. spalio 1 d.). Trečia, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės buhalteriją tvarkanti įmonė UAB ,,Juleda“ atsiuntė ieškovei pasirašyti 2020 m. kovo 7 d. skolų suderinimo aktą, kuriame yra nurodyta atsakovės skola ieškovei pagal visas 7 (septynias) sąskaitas. Byloje esantys įrodymai, priešingai nei teigia atsakovė, patvirtina, kad 2020 m. kovo 7 d. skolų suderinimo akto turinys buvo suderintas su atsakovės įgaliotu asmeniu – atsakovės direktoriaus sūnumi J. N.. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB ,,Juleda“ vadovas atsiuntė skolų suderinimo aktą ieškovei, ieškovei nurodžius pastabą, jog nėra įtraukti delspinigiai, UAB ,,Juleda“ vadovas el. laišku informavo apie tai J. N., kuris, atsakydamas šį laišką, nurodė ,,Please dont includein to account ancyas long you dont have a prooval from Peteror me“. Taigi šio susirašinėjimo kontekstas patvirtina, jog J. N. prašė neįtraukti tik delspinigių, o ne nesutiko skolų suderinimo aktu, kuriame įtraukta šiuo ieškiniu prašoma priteisti skola už suteiktas paslaugas, kaip teigia atsakovė.

18.                      Atsakovė nurodo, kad ji niekada nebuvo patvirtinus, jog paslaugos, už kurias ieškovė išrašė sąskaitas, jai iš tiesų buvo suteiktos, bei kad tos paslaugos yra kokybiškos. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį klientas įsipareigojo nedelsiant informuoti advokatę (ieškovę) raštu apie bet kurias pastabas dėl teikiamų paslaugų kokybės ar savalaikiškumo (sutarties 3.1.2 punktas). Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl jos suteiktų teisinių paslaugų.Atsakovė nurodė, jog ieškovė neteikė atliktų darbų ataskaitų, nors teisinių paslaugų sutartimi jos šalys susitarė, kad tokios ataskaitos nebus pildomos (sutarties 4.3 punktas), ką pripažįsta ir pati atsakovė procesiniuose dokumentuose. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į ieškovę dėl informacijos apie jos atliktus darbus, apie apmokėjimą už teikiamas teisines paslaugas pateikimo ar kad apmokėjimo tvarka jam būtų buvusi neaiški. Priešingai, atsakovė ne tik neginčijo minėtų sąskaitų, pripažino turinti 6 380 Eur skolą ieškovei (atsakovės vadovo pasirašyta didžioji dalis sąskaitų, 2019 m. spalio 1 d. atsakovės kreditorių sąrašas, 2020 m. kovo 7 d. skolų suderinimo aktas).Tik iškėlus civilinę bylą ir jau pasibaigus teisinių paslaugų sutarčiai, atsakovė, vadovaudamasi sutarties 2.1.4 punktu, prašė ieškovę pateikti visą informaciją, susijusią su ieškovės teikiamomis paslaugomis. Kaip minėta, ieškovė visų įrodymų, patvirtinančių jos suteiktų teisinių paslaugų apimtį šiuo metu dėl objektyviai pateikti negali, kita vertus, ieškovė į bylą pateikė retrospektyviai sudarytą atliktų darbų ataskaitą.

19.                      CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas; civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2011 m. spalio 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).

20.                      Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojais apklaustų asmenų paaiškinimus, nenustatė, kad atsakovės prašomas priteisti 6 380 Eur atlyginimas pagal 2019 m. rugpjūčio 2 d. – 2019 m. gruodžio 5 d. sąskaitas neatitinka jos suteiktų paslaugų masto. Kaip jau minėta, atsakovė nurodyto dydžio įsiskolinimą ieškovei pripažino, o neigti jį pradėjo tik po to, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl nurodytų skolų priteisimo. Atsakovės argumentas, kad ieškovė, žinodama apie sudėtingą atsakovės finansinę situacija ir tai, jog atsakovė neatsiskaito su ieškove už pastarosios jau suteiktas teisines paslaugas, toliau teikė paslaugas, nepatvirtina ieškovės nesąžiningų veiksmų ir nepaneigia jos teisės į atlyginimą už suteiktas paslaugas. Sustabdyti paslaugų teikimą iki atsakovė atsiskaitys už paslaugas ar nutraukti su atsakove sudarytą sutartį atsakovei neatsiskaitant, yra ieškovės teisė, bet ne pareiga.

21.                      Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra sunki. Kitų aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ši priežastis lemia atsakovės nesutikimą su prašomą priteisti skola, o ne tas faktas, kad ieškovė nurodytų paslaugų nesuteikė ar jas suteikė nekokybiškai, kai atsakovė niekada ieškovei nereiškė jokių pretenzijų dėl teikiamų paslaugų kokybės, o įsiskolinimą ieškovei pagal ginčo sąskaitas pripažino.

22.                      Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

23.                      Teisinių paslaugų sutarties 4.2 punktu, jos šalys susitarė, kad nustatytu terminu neapmokėjus sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas ieškovė turi teisę skaičiuoti delspinigius, kurie yra 0,1 proc. nuo neapmokėtos sumos dydžio už kiekvieną uždelstą dieną. Vadovaudamasi šia nuostata, ieškovė paskaičiavo 1 148,40 Eur dydžio delspinigius už 180 dienų, skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 7 d. Atsakovė, nesutikdama su prašomais priteisti delspinigiais, nurodo, kad jie yra lupikiški.

24.                      Pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria, sudarydamos sutartį, ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).CK6.73straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti tik du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Teigdama, kad prašomi priteisti delspinigiai yra lupikiški, atsakovė iš esmės įrodinėja esant pirmąjį netesybų mažinimo pagrindą (aiškiai per didelės netesybos).

25.                      Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai, t. y. šiuo atveju atsakovei.

26.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad sudaryta teisinių paslaugų sutartis nėra vartojimo sutartis, taip pat nėra ginčo, kad ji sudaryta laisva šalių valia. Atsakovė neįrodinėjo, kad sudarydama sutartį ji neturėjo realios galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių). Atsakovė yra verslo subjektas, turintis patirties sudarant sandorius, taigi jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Atsakovė, sudarydama sutartį su advokate (ieškove), turėjo (galėjo) įvertinti sudaromos sutarties nuostatas, savo finansines ir teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus priteistinų fiksuota suma paskaičiuotų delspinigių dydį su susidariusius įsiskolinimu už suteiktas paslaugas, kurio ieškovė neatgauna beveik dvejus metus, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingo dydžio, todėl nėra pagrindo jų mažinti.

27.                      Tenkinus ieškinį ir esant ieškovės prašymui dėl procesinių palūkanų priteisimo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (7 528,40 Eur), skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

28.                      Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė byloje sumokėjo 5 Eur žyminio mokesčio, o likusios 202 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinas 5 Eur žyminis mokestis, o valstybei – 202 Eur dydžio žyminis mokestis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bratoniškių statyba“, juridinio asmens kodas 300107329, ieškovei A. J., 6 380 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) skolą, 1 148,40 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus ir 40 ct) delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7 528,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 Eur (penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bratoniškių statyba“, juridinio asmens kodas 300107329, valstybei 202 Eur (du šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Laura Matusevičiūtė