Civilinė byla Nr. 2S-2475-392/2016

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00673-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.; 3.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2016 m. lapkričio 2 d.

                                                 Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorinės planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės T. G. pareiškimą dėl leidimo taikyti savavališkos statybos pasekmes, suinteresuoti asmenys – J. R., V. P., D. J., Valstybinė teritorinė planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

antstolė T. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama leisti taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes, t. y. nugriauti garažą skolininkės J. R. lėšomis.

Suinteresuotas asmuo J. R. atsiliepime prašė taikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 8 d. ir antstolės prašymo netenkinti. Nurodė, kad pradėjo vykdyti 2012-12-31 teismo sprendimą. 2014-02-24 ji gavo bendraturtės D. J. sutikimą dėl garažo statybos. Tuo tarpu, į V. P. kreipėsi porą kartų, tačiau pastaroji sutikimą duoti atsisakė. Paaiškino, kad iki kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje 2016-07-05 pateikto išaiškinimo sąžiningai klydo, manydama, kad, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, gauti V. P. sutikimo dėl garažo statybos nebereikia. Nurodė, kad po kasacinio teismo išaiškinimo dėl bendros dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype esančių statinių, J. R. kreipėsi į teismą dėl bendraturčio sutikimo gavimo teismine tvarka. 

Suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepime nurodė, kad prisideda prie suinteresuoto asmens J. R. atsiliepimo.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorinė planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė antstolės prašymą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimu su antstolės pareiškime nurodytais reikalavimais sutiko.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-09-07 nutartimi civilinę bylą Nr. 2VT-1994-1040/2016 pagal antstolės T. G. pareiškimą dalyje dėl leidimo taikyti sprendime nurodytas savavališkos statybos pasekmes, suinteresuoti asmenys – J. R., V. P., D. J., Valstybinė teritorinė planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, sustabdė iki bus priimtas galutinis sprendimas Šalčininkų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1577-371/2016. Teismas nustatė, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012-12-31 sprendimu įpareigojo V. L. teisių perėmėją J. R. per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus statyti garažą bendrame žemės sklype, o šio teismo reikalavimo neįvykdžius, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 9 d., garažą nugriauti statytojos (jos teisių perėmėjos) lėšomis. Sprendimas įsiteisėjo 2013-12-30 J. R. gavo žemės sklypo bendraturtės D. J. sutikimą dėl garažo statybos. Tuo tarpu kita bendraturtė, t. y. V. P., sutikimą duoti atsisakė. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtino atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo J. R. kreipėsi į teismą dėl bendraturčio sutikimo gavimo teismine tvarka (Šalčininkų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1577-371/2016) (CPK 179 str. 3 d.). Taigi, minėtos Šalčininkų rajono apylinkės teismo nagrinėjamos bylos ginčas yra tiesiogiai susijęs su šioje byloje pareikštu antstolės pareiškimu dėl leidimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismui patenkinus minėtoje byloje J. R. pateiktą reikalavimą ir gavus bendraturtės V. P. sutikimą dėl garažo statybos teismo sprendimu, bendraturčių valdomame žemės sklype esančio garažo statyba būtų įteisinta, o Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimas įvykdytas.

Teismas pažymėjo, kad priverstinai vykdomas teismo sprendimas yra iš dalies įvykdytas, nes vienos iš bendraturčių, t. y. D. J., sutikimas garažo statybai jau yra gautas ir neatšauktas. Be to, J. R. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant įteisinti garažo statybą, t. y. ji kelis kartus kreipėsi į V. P., prašydama jos sutikimo minėtam statiniui, tačiau sutikimo negavo. Taip pat buvo imtąsi iniciatyvos nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, t. y. 2014-11-12 Šalčininkų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1111- 604/2014 patvirtino J. R., D. J. ir V. P. taikos sutartį, pagal kurią ginčo garažas yra J. R. žemės sklypo dalyje. Teismas taip pat nurodė, kad šiai dienai iš esmės nėra nustatytos vienos iš žemės sklypo bendraturtės atsisakymo duoti sutikimą garažo statybai priežastys, o iš Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimo turinio matyti, kad V. P. yra nurodžiusi, kad iš pradžių pretenzijų dėl garažo statybos ji neturėjo, tačiau kilus ginčui dėl jos namo rekonstrukcijos, kuriam kaimynai nedavė sutikimo, ji kreipėsi į inspekciją dėl neteisėto garažo statybos, kuriam sutikimą duos, jeigu kaimynai sutiks su namo rekonstrukcija. Taigi, nors nagrinėjamu atveju jau yra praėjęs Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-12-31 sprendime nurodytas jo įvykdymo terminas, yra tikslinga šioje byloje pateikto antstolės pareiškimo dėl leidimo taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes, t. y. nugriauti garažą skolininkės J. R. lėšomis, nagrinėjimą stabdyti iki bus priimtas galutinis sprendimas Šalčininkų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1577-371/2016 dėl bendraturčio sutikimo gavimo teismine tvarka (CPK 166 str. 1 d. 2 p.).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorinė planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (apeliantė) atskiruoju skundu prašo teismo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-09-07 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinės bylos sustabdymą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina. Be to, apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių kitų faktų, kurie būtų reikalingi nagrinėjamoje byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti, kurie būtų nustatinėjami kitoje byloje ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali šių faktų nustatyti. Apeliantė pažymi, kad civilinės bylos dėl bendraturčio sutikimo gavimo nagrinėjimas neužkerta kelio teismui spręsti klausimą taikyti įsiteisėjusiame teismo sprendime dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nurodytas pasekmes, kadangi teismas visus teisiškai riekšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje ir tarp nurodytų bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio.

Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimu su atskiruoju skundu ir jame išdėstytais argumentais sutinka.

Skolininkė J. R. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti. Nurodo, kad apeliantė pateikė atskirąjį skundą, neįsigilinus į skundžiamos nutarties turinį, jos esmę. Atskirasis skundas, skolininkės nuomone, tik parodo, kad valstybės institucija nesiekia ilgalaikės socialinės taikos tarp kaimynų ir bendraturčių nustatymo, nesivadovauja protingumo, tesingumo ir sąžiningumo principais. Skolininkė pažymi, kad apeliantės siekimas, nelaukiant teismo sprendimo pagal J. R. prašymą civilinėje byloje Nr. 2-1577-371/2016 nugriauti garažą, sietinas su dar viena byla. Skolininkė yra apskundusi apeliantės veiksmus. Tuo tarpu, Vilniaus apygardos administracino teismo civilinėje byloje Nr. I-6257-815/2016 yra keliamas reikalavimas panaikinti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-01-22 raštą Nr. (23.24)-2D-1032, įpareigoti apeliantę patikrinti V. P. atliktų statybos darbų atitikimą projektui ir iš naujo spręsti dėl įvykdymo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-12-16 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17-604/2013.

Antstolė T. G. atsiliepimu su atskiruoju skundu sutinka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas civilinę bylą, nevisapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, civilinės bylos dėl bendraturčio sutikimo gavimo nagrinėjimas neužkerta kelio teismui spręsti klausimą taikyti įsiteisėjusiame teismo sprendime dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nurodytas pasekmes. Antstolė pažymi, kad vykdymo proceso šalys iš esmės sutinka su faktu, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimas nėra įvykdytas, kadangi nei per teismo nustatytą terminą, nei iki šiol, V. P. sutikimas dėl ginčo statinio – garažo nebuvo gautas. Šiuo atveju, Ukmergės rajono apylinkės teismas turėjo pagrindo spręsti klausimą iš esmės ir išnagrinėti antstolės pareiškimą dėl teismo sprendimo nurodytų pasekmių taikymo.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šalčininkų rajono apylinkės teisme 2012-12-31 buvo priimtas sprendimas, kuriuo V. L. teisių perėmėja J. J. (dabartinė pavardė – R.) buvo įpareigota per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti žemės sklypo bendraturčių V. P. ir D. J. rašytinius sutikimus garažo statybai bendrajame žemės sklype, prešingu atveju, garažas turi būti nugriautas statytojos (jos teisių perėmėjos) lėšomis (v. b. l. 4-7). Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2013-12-30. Taigi, J. R. iki 2014-03-30 turėjo gauti minėtus sutikimus statybai, tačiau, bylos duomenimis, pastaroji visų sutikimų negavo. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016-09-07 nutartimi civilinę bylą Nr. 2VT-1994-1040/2016 pagal antstolės T. G. pareiškimą dėl leidimo taikyti sprendime nurodytas savavališkos statybos pasekmes sustabdė iki bus priimtas galutinis sprendimas Šalčininkų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1577-371/2016.

Paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.). Taigi, vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, antstolė T. G. vykdo vykdomąjį dokumentą, išduotą Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad yra praėję ne vieni metai, kuomet teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas, todėl yra pagrįstas pagrindas taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes.

Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė civilinę bylą sustabdyti iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1577-371/2016. Paminėtina, kad CPK 163 str. 3 p. įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2011-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011). Taigi, šiuo atveju bylos nagrinėjimas gali būti sustabdytas dėl objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nenustatė. Be to, paminėtina, kad teismas taip pat turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str.). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad nebuvo pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą. Kaip jau minėta, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimas yra įsiteisėjęs ir turėjo būti įvykdytas dar 2014-03-30, todėl nėra pagrindo vilkinti klausimo dėl minėto sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo išsprendimo. Be to atkreiptinas dėmesys, kad civilinė byla 2-1577-371/2016 iškelta tik 2016-09-02, tikėtina vien tam, kad senai įsiteisėjęs sprendimas ir toliau nebūtų vykdomas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai nepatvirtina, kad buvo pagrindas atmesti antstolės prašymą taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes ir stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.,

n u t a r i a :

Valstybinės teritorinė planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti.

Teisėjas                                                                                      Virginijus Kairevičius