Civilinė byla Nr. e2A-724-459/2019

    Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14607-2017-9

    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;    

    3.3.1.14; 3.3.1.18.3

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 8 d.

  Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aurimo Brazdeikio ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės G. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. D., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka tarp šalių nutraukta 2015 m. spalio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu ir nutraukiant santuoką ginčų, susijusių su vaiku, nebuvo. Nutraukus santuoką, šalys dar gyveno kartu, atsakovas nuolat uždarbiaudavo (duomenys neskelbtini). Šalys gyveno kartu iki 2017 m. rugsėjo mėnesio ir nuo tada pradėjo kilti nesutarimų dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovė mano, kad atsakovas, manipuliuodamas vaiku, mėgino kontroliuoti ieškovę. Be to, grįžęs į Lietuvos Respubliką, pasiimdavo vaiką kelioms paroms, nevesdavo į darželį, neinformuodavo ieškovės, kur yra vaikas, kaip jis jaučiasi, neleisdavo pakalbėti su vaiku telefonu. Dirbdamas užsienyje, atsakovas kas antrą vakarą tarp 21–22 val. skambindavo ieškovei kompiuterine programa „Skype“ ir reikalaudavo leisti bendrauti su vaiku. Ieškovė mano, kad bendravimas tokiu laiku kenkia vaiko interesams, tai neatitinka vaiko dienotvarkės. Pažymi, kad atsakovas ėmė nuteikinėti vaiką prieš ieškovę, dėl to po pasimatymų su tėvu dukra keletą dienų būna irzli, atsakovas provokuoja konfliktus, plūsta ieškovę vaiko akivaizdoje. Nurodė, kad prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, sudarytą atsižvelgiant į vaiko interesus, amžių, dienotvarkę, prisirišimą prie motinos, į atsakovo galimybes jam dirbant užsienyje bendrauti su vaiku. Taip pat, ketinant išvengti ginčų ateityje tuo atveju, jei atsakovas nuspręstų nuolat gyventi ir dirbti Lietuvoje, ką ne kartą yra minėjęs, ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ir atsižvelgiant į šią galimybę. Santykiai tarp ieškovės ir atsakovo įtempti, jau ilgą laiką tarp jų kilęs nesutarimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Atsakovas piktnaudžiauja savo kaip tėvo teisėmis, bendravimo su dukra metu neatsižvelgia į vaiko dienotvarkę, negrąžina vaiko motinai sutartu laiku, kliudo jai susisiekti su vaiku jai laiką leidžiant su tėvu, neteikia vaiko motinai (ieškovei) informacijos apie vaiką. Paskutiniu metu ieškovė duomenų apie vaiką neturėjo keletą parų ir gavo galimybę pasikalbėti su vaiku telefonu tik pagrasinus kreiptis pagalbos į policiją. Ieškovė pasiūlė bendravimo su vaiku tvarką.

2.       Atsakovas pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, nurodė, kad sutinka iš dalies. Prašė nustatyti bendravimo tvarką ir priteisti bylinėjimo išlaidas. Pažymėjo, kad gyveno su ieškove šeimoje, o 2015 metais ieškovė nusprendė grįžti gyventi į Lietuvos Respubliką. 2015 m. spalio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12770-613/2015 santuoka buvo nutraukta bendru tarpusavio susitarimu. Teismo patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3 punkte šalys sutarė, kad tėvas aktyviai bendraus su vaiku ir dalyvaus jo gyvenime. Pažymėjo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), todėl siekė ir stengėsi išsaugoti artimus santykius ir ryšį su dukra, bendraudavo kompiuterine programa „Skype“, toks bendravimas dėl vaiko amžiaus yra priklausomas nuo ieškovės nuotaikos, problemiškas. Pažymėjo, kad, jam pasiėmus vaiką, vaiko buvimo vieta atsakovei yra žinoma, ji gali susisiekti su atsakovu, o jei jis neatsiliepia – gali susisiekti su jo tėvais, vaiko seneliais. Taip pat pažymėjo, kad su dukra stengėsi bendrauti nuolat, tuo pačiu abiem įprastu ir nusistovėjusiu metu: kelerius metus bendraudavo kas antrą dieną nuo 21 val., kaip buvo pasiūliusi pati ieškovė. O nuo 2017 m. spalio 31 d. kilo problemų – negalėjo su dukra susisiekti tris dienas iš eilės. Nuo tada ieškovė vienašališkai pakeitė nusistovėjusią bendravimo tvarką, galbūt dėl to, kad ieškovė turi gyvenimo draugą. Pažymi, kad ieškovės asmeninis gyvenimas rūpi tik tiek, kiek tai susiję su dukros gyvenimu ir jos gera savijauta. Mano, kad su ieškove turi vienodas pareigas rūpintis dukra, jos auklėjimu ir vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, tokiu būdu turi būti užtikrinama vaiko teisė pažinoti savo tėvus ir bendrauti su jais. Taip pat pažymėjo, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, turi užtikrinti vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais ir neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, draudimas bendrauti su vaiku vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas. Pažymi, kad konfliktų kyla dėl to, kad ieškovė nori visus sprendimus priimti vienvaldiškai, ji neatsižvelgia į dukros interesus, nuolat ieško dingsčių, kad ieškovo bendravimas su dukra neįvyktų. Nurodė, kad į Lietuvą grįžta kartą per mėnesį ar rečiau ir stengiasi laiką praleisti su dukra ir seneliais, kurių ryšys su anūke taip pat turi būti išlaikytas, mano, kad ir atsakovui nebūnant Lietuvoje ryšys tarp senelių ir anūkės turi būti išlaikomas. Atsakovas nurodė, kad su dalimi ieškovės siūlomos tvarkos nesutinka, ir pasiūlė savo bendravimo su vaiku tvarką.

3.       Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo atveju problema yra vaiko tėvų nenoras susitarti, atsižvelgti į vaiko interesus, į esantį ryšį tarp atsakovo ir dukters. Pažymėjo, kad tėvai yra pareigingi ir tinkamai rūpinasi dukra.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2017 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi (dėl atsakovo laikinos bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu vaiku), panaikino įsiteisėjus teismo sprendimui, priteisė iš atsakovo ieškovei 37,50 EUR sumokėto žyminio mokesčio, 587,50 EUR bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės atsakovui 1202 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

4.1.                       Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters A. D.. Santuoka tarp šalių nutraukta 2015 m. spalio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12770-613/2015. Nutraukiant santuoką ginčų, susijusių su vaiku, nebuvo. Šalys sutarė, kad R. D. aktyviai bendraus su vaiku ir dalyvaus jo gyvenime. A. D. lanko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktos atsakovo sudarytos pažymos-lentelės dėl bendravimo su dukra laiko, termino ir būdo nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. iki 2018 m. birželio 17 d. ir įrodymai, kad atsakovas teikė išlaikymą po 360 EUR per mėnesį nuo 2017 m. vasario 26 iki 2018 m. sausio 26 d.

4.2.                      Pirmosios instancijos dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nurodė, kad šalys pateikė savo siūlomas bendravimo tarp dukros ir atsakovo R. D. detalizuotas tvarkas, kur iš esmės daug kas sutampa. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su šalių pateiktomis tvarkomis iš esmės sutinka, papildomai nurodė, kad atsakovo tikslas kuo daugiau bendrauti su dukra turi būti tenkinamas ir saugomas esantis ryšys tarp tėvo ir dukters. Ir tai yra ne tik atsakovo, kaip tėvo, pareiga, bet ir ieškovės, kuri privalo sudaryti sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui kaip įmanoma daugiau bendrauti su dukra Amėja. Nurodė, kad šiuo atveju nepilnametės A. D. bendravimo su tėvais ir tėvo artimaisiais tvarka nustatytina, išskirtinai atsižvelgiant į vaiko interesus bei poreikius.

4.3.                      Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių vertinimo nustatant bendravimo su vaiku tvarką nurodė, kad būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad vaiko tėvas gyvena užsienyje, todėl negalima sutikti su ieškovės argumentu, kad tėvo ir dukros bendravimo laikas turėtų būti maksimaliai apribotas. Kaip tik tėvo ir dukros bendravimo laikas turėtų būti kuo maksimalesnis. Sutiktina su ta aplinkybe, kad vaikas yra mažametis, todėl vaikui sunku ilgam laikui sutelkti dėmesį, be to, maži vaikai linkę greičiau užmiršti įvykius, atsižvelgiant į tai bendravimas turėtų būti kuo dažnesnis. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka šiuo metu labiausiai atitiktų paties vaiko interesus, padėtų išlaikyti, stiprinti bei išsaugoti tėvo ir dukros emocinius ryšius. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, institucijos atstovės nuomonę, R. D. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka nustatoma iš esmės tenkinant 1/2 dalį ieškinio reikalavimų ir atsižvelgiant į pateiktą atsakovo pasiūlytą pakoreguotą jo bendravimo su vaiku ir vaiko bendravimo su seneliais tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5.       Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) G. D. prašo pakeisti  Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą nustatant apeliantės pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką be atsakovo siūlomų pakeitimų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1.                      Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas iš dalies, dėl esminių procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimo. Teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tokio pobūdžio bylose privalo būti aktyvus, tačiau iš tiesų nevykdė šių pareigų. Nurodo, kad apeliantė teikė įrodymus, jog vaiko ryšys su tėvu nėra stiprus, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, paties šešerių metų vaiko nuomonės neišklausė, nepagrįstai rėmėsi maksimalaus tėvo bendravimo principu, tinkamai neįvertinęs bylos aplinkybių.

5.2.                      Apeliantė iš esmės apeliaciniu skundu reiškia nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos punktų, tai yra: dėl 1 tvarkos punkto, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka elektroninėmis ryšio priemonėmis iš gyvenamosios vietos, apeliantės teigimu, bendravimą elektroninėmis ryšio priemonėmis galima užtikrinti ir būnant ne namuose, todėl nustatyta tvarka yra nesuderinama nei su apeliantės, nei su vaiko atostogomis; 11 tvarkos punkto, pagal kurį apeliantė turi sudaryti sąlygas atsakovui ir jo giminaičiams su vaiku bendrauti apeliantės namuose; apeliantės teigimu, šis punktas žeidžia jos būsto neliečiamybę; 13 tvarkos punkto, pagal kurį atsakovo tėvams suteikta teisė bendrauti su vaiku. Apeliantės teigimu, atsakovo tėvai nebuvo byloje dalyvaujantys asmenys, pretenzijų nereiškė, be to, apeliantės teigimu, atsakovas grįžęs į Lietuvos Respubliką apsistoja pas tėvus, tad kartu, pasiėmęs dukrą, leidžia laiką ir su jais.

5.3.                      Apeliantė taip pat reiškia nesutikimą dėl nustatytos tvarkos 5–11 punktų. Apeliantė reikšdama nesutikimą iš esmės motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką neatsižvelgė į tai, kad nustatyta tvarka, kai vaikas yra grąžinamas po 20.30 val., yra neadekvati vaiko amžiui, be to, vaikas po apsilankymo pas tėvą grįžta purvinas, susivėlęs, dėl to būtina skirti papildomo laiko ir dėl to nukenčia vaiko interesai. Teigia, kad pagal nustatytą tvarką vaiko atskyrimas kasmet po dvi savaites prieštarauja vaiko interesams, nes vaikas bendrauti su tėvu nenori. Pažymi, kad nustatyta tvarka dėl bendravimo švenčių dienomis kenkia vaiko ir apeliantės, kaip mamos, interesams. Teigia, kad teismas nustatęs bendravimą švenčių dienomis ignoravo dukrai įprastas ir svarbias tradicijas švęsti šv. Kalėdas ir Kūčias.

6.       Atsakovas R. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

6.1.                      Atsakovas dėl materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimo nurodo, kad apeliantė nurodo tik deklaratyvius, įrodymais nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus. Teigia, kad apeliantė pati veikė prieš greitą ir sąžiningą bylos išnagrinėjimą, kadangi pirmosios instancijos teismas apeliantės dalyvavimą turėjo pripažinti būtinu. Nurodo, kad apeliantės argumentas dėl vaiko ir tėvo emocinio ryšio nebuvimo yra nepagrįstas, o byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad vaikas su tėvu bendrauja, todėl teismas atliko tinkamą ir visapusišką bylos aplinkybių tyrimą, buvo aktyvus, ėmėsi visų priemonių išsiaiškinti aplinkybes.

6.2.                      Atsakovas dėl bendravimo su vaiku ryšio priemonėmis (1 tvarkos punktas) nurodo, kad apeliantė nenori užtikrinti vaiko stabilaus, nuolatinio bendravimo su tėvu, teigia, kad jei nebus nustatyta aiški tvarka, tai pakenks tėvo ir dukters bendravimui. Dėl vaiko aplankymo apeliantės namuose (tvarkos 11 punktas) nurodo, kad ši tvarka nustatyta, siekiant aplankyti dukrą jai sergant, o priešingas situacijos vertinimas, nenustačius bendravimo tvarkos dukrai sergant, pažeistų tėvo teisę bendrauti su vaiku. Dėl bendravimo su seneliais (13 tvarkos punktas) nurodo, kad apeliantė turi sudaryti galimybę seneliams bendrauti su vaiku, kadangi vaikas turi teisę bendrauti su savo seneliais, atsižvelgiant į vaiko teises.

6.3.                      Atsakovas dėl apeliantės argumentų dėl nustatytos tvarkos 5–11 punktų nesutinka. Nurodo, kad apeliantė elgiasi taip, kad sukurtų situacijas, kad vaikas nebendrautų su tėvu. Teigia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina vaiko glaudų ryšį su tėvu. Dėl bendravimo atostogų, švenčių ir gimtadienių dienomis nurodo, kad apeliantė siekia sumažinti ir trukdyti atsakovo bendravimą su vaiku, o nurodytos aplinkybės, kad vaiko bendravimas su tėvu pakenks vaiko interesams, yra neįrodytos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 1, 11 ir 13 punktų

9.       Apeliantė, ginčydama bendravimo su vaiku tvarkos 1 punktą, nurodo, jog nustatyta tvarka, kad vaikas turi bendrauti su tėvu programa „Skype“ jos gyvenamojoje vietoje, pažeidžia tiek apeliantės, tiek vaiko teises į atostogas, kadangi vaiko bendravimą su tėvu galima užtikrinti ir nebūnant namuose, tai yra naudojantis mobiliuoju telefonu. Atsakovas su šiuo argumentu nesutinka, nurodo, kad, atsižvelgiant į apeliantės elgesį, būtina nustatyti aiškią ir stabilią tvarką siekiant tinkamo vaiko ir tėvo bendravimo užtikrinimo.

10.       CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu siekiama išlaikyti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

11.       Su apeliantės nurodytais argumentais dėl bendravimo su vaiku tvarkos pirmojo punkto pakeitimo sutinkama. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tėvai tarpusavyje nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ką patvirtino ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė (nutarties 3 punktas), todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju bendravimo su vaiku tvarka turi būti orientuota į aiškumą ir konkretumą siekiant užtikrinti vaiko ir tėvo stabilų bendravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Tačiau apeliantė nurodo, jog vaikas turi telefoną, telefonas yra nuolatos įkrautas. Taigi, manytina, kad šiuo metu esant pakankamai gerai išvystytiems telekomunikacijų tinklams, kai ryšio operatorių paslaugų prieinamumas įmanomas iš bet kokios vietos. Atsižvelgiant į tai kas aptarta, sutiktina su apeliante, jog bendravimą elektroninėmis ryšio priemonėmis ir naudojimąsi „Skype“ programa galima užtikrinti ir nebūnant namuose, o esant bet kurioje kitoje vietovėje, kadangi turint prieigą prie interneto (tam skirtos zonos yra net viešose erdvėse), galima nuolat užtikrintų nuotolinį ryšį. Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau manytina, kad vaiko ir tėvo bendravimas pakeitus tvarką nebūtų papildomai apsunkintas, o tokia tvarka tuo pačiu nesudarytų kliūčių vaiko ir jo mamos atostogų planams, kai tai bus susiję su jų išvykimu ir gyvenamosios vietos. Spręstina, kad duomenų, jog taip pakeista tvarka neužtikrintų bendravimo su vaiku tvarkos apibrėžtumo ir aiškumo, ar sudarytų papildomas sąlygas tėvo ir vaiko bendravimo ribojimui, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pirmojo punkto šiuo aspektu netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl jis keistinas ir iš jo pašalintina sąlyga, kad vaikas turi bendrauti su tėvu programa „Skype“ dukters gyvenamojoje vietoje. Spęstina, kad dukra su tėvu gali bendrauti iš bet kurios buvimo vietos.

12.       Apeliantė nesutikdama su bendravimo tvarkos 11 punktu, kuriuo teismas nustatė bendravimo su vaiku tvarką, kai vaikas serga, nurodo, kad tokia tvarka pažeidžia teisę į apeliantės būsto neliečiamumą. Atsakovas su tuo nesutikdamas nurodo, kad šis tvarkos punktas taikomas tik tada, kai dukra serga. Teigia, kad sergant dukrai ją slaugyti teisę turi ne tik apeliantė, bet ir atsakovas. Pirmosios instancijos teismas 11 tvarkos punktu nustatė – ligos metu apeliantė sudaro sąlygas tėvui / seneliams (L. D. ir P. D.) aplankyti dukrą / anūkę jos gyvenamojoje vietoje. Jei dukra suserga būdama su R. D., jis įsipareigoja nedelsiant informuoti apie tai G. D. ir šalys bendru susitarimu turi suderinti dukros gydymą ligos atveju. Jei dukra suserga būdama su R. D. ir susirgimas yra, pvz. sloga, kosulys ar pan., R. D. įsipareigoja nedelsiant informuoti apie tai G. D. ir šalys bendru susitarimu turi derinti dukros gydymą ligos atveju.

13.       Sprendžiant dėl šio bendravimo tvarkos 11 punkto, atkreiptinas dėmesys, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis; CK 3.3 straipsnio 1 dalis; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Kaip minėta nutarties 10 punkte, CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas pasisakė, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

14.       Pirma, įvertinus materialines teises normas ir kasacinio teismo praktiką (nutarties 13 punktas), darytina išvada, kad apeliantės argumentas, jog atsakovui lankant dukrą išimtinai dėl jos ligos nukenčia apeliantės interesai dėl būsto neliečiamumo, yra nepagrįstas. Pirma, kaip nurodyta nutarties 12 punkte, atsakovas gali aplankyti dukrą apeliantės namuose tik išimtiniu atveju – kai dėl ligos neįmanomas kitoks vaiko ir tėvo bendravimas. Antra – kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardyta teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016). Trečia – svarbu pažymėti ir tai, kad vaikas turi jausti, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, tai yra esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vaiko tėvo apsilankymas apeliantės namuose, kai dukra serga ir nėra įmanomas kitoks bendravimas, yra pakankamai aiškiai apibrėžtas. Be to, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių gynimo principą, apeliantės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas negali lankyti dukros jos ligos atveju, yra nesuderinamos tiek su atsakovo teise bendrauti, slaugyti ir rūpintis vaiku, tiek su vaiko teise bendrauti su tėvu R. D. ir būti jo slaugomam.

15.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju 11 tvarkos punktu nustatyta, jog vaiką jo ligos laikotarpiu gali aplankyti ir vaiko seneliai. Šiuo aspektu pasisakyta ir tvarkos 13 punkte, t. y. kad, atsakovui negalint bendrauti su dukra, apeliantė turi sudaryti sąlygas savaitgaliais susitikti su seneliais. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju senelių teisės ir pareigos sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimą vertintos nepagrįstai. Pirma – vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais yra savarankiška teisė, nesusijusi su tėvų valdžios įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009). Antra – pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką ir seneliams nurodydamas pasiimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos, sprendė dėl asmenų teisių ir pareigų, kurie nėra dalyvaujantys byloje asmenys. Trečia – byloje nėra jokių duomenų apie senelių elgesį su vaiku, jų bendravimą, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į šiuos motyvus iš dalies sutinkama su apeliacinio skundo argumentais dėl bendravimo su vaiku tvarkos 11 ir 13 punktų, dalyje, kurioje spręsta dėl byloje nedalyvavusių asmenų – senelių L. D. ir P. D. – teisių ir pareigų, pakeitimo.  

16.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta nutarties 9–15 punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos 1, 11 ir 13 punktų keistina. 11 punkte nurodoma, kad ligos metu apeliantė sudaro sąlygas tik tėvui aplankyti dukrą ir pašalinamas 13 punktas, kur nustatyta senelių teisė pasiimti nepilnametį vaiką sekmadienį 10 val. ir pareiga jį grąžinti sekmadienį iki 20 val. į gyvenamąją vietą.

Dėl nustatytos tvarkos 5–10 punktų

17.       Apeliantė nurodo, kad nepagrįstai nustatytas bendravimas su vaiku kas antrą penktą mėnesio savaitgalį. Teigia, kad apeliantė su dukra gyvena kartu nusistovėjusia tvarka, todėl neturi būti ardomi jų ryšiai dėl nustatyto bendravimo su draugais ir giminaičiais. Nurodo, kad nepagrįstai teismas nustatydamas tvarką nusprendė nustatyti bendravimo laiką iki 20.30 val. dukrai sulaukus 10 metų, nes dukra grįžta nešvari, be to, reikia skirti laiko ir namų darbams, todėl dukrai reikės daugiau poilsio. Atsakovas su nurodytais argumentais nesutikdamas nurodo, kad apeliantė sukuria situacijas, kad vaikas nebendrautų su tėvu, o nurodytos aplinkybės, jog dukrai nuo 10 metų atsiras daugiau užsiėmimų, yra nepagrįstos prielaidos.

18.       Pirmosios instancijos teismas bendravimo su vaiku tvarkos 5 punktu nustatė – R. D. gyvenant Lietuvos Respublikoje, jis bendrauja su dukra pirmą, trečią ir kas antrą penktą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val. ir darbo dienomis: savaitėmis, kai R. D. praleidžia su vaiku savaitgalį, bendrauja su vaiku trečiadienį po vaiko užsiėmimų, o savaitėmis, kai su vaiku savaitgalių nepraleidžia – antradienį ir ketvirtadienį po vaiko užsiėmimų ir iki 19 val. grąžina į gyvenamąją vietą. R. D. apie savo grįžimą gyventi į Lietuvos Respubliką įsipareigoja pranešti G. D. prieš 14 (keturiolika) dienų iki planuojamo grįžimo. A. sulaukus 10 metų, bendravimo laikas pratęsiamas iki 20.30 val.

19.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

20.       Pirmiausia, atmetami apeliantės argumentai, kad atsakovas grąžina dukrą neprižiūrėtą, purviną ir alkaną, kas nurodoma ne tik apeliacinio skundo dalyje dėl 5 tvarkos punkto, bet ir apeliacinio skundo dalyje dėl 6 ir 7 bendravimo su vaiku tvarkos punktų. Nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis) ir (ar) objektyviais duomenimis (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Priešingai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad abu tėvai yra pareigingi ir tinkamai rūpinasi dukra. Įvertinus pirmosios instancijos teismo 5 punkte nustatytą bendravimo su vaiku tvarką nėra pagrindo išvadai, kad nustatyta tvarka yra pažeidžiami šalių nepilnamečio vaiko interesai. Pirma, nors apeliantė nurodo, kad dukros interesai sulaukus 10 metų nukentės, kadangi mokykloje daugės užduodamų namų darbų, tačiau tai iš esmės yra prielaidos, vadovautis šiomis prielaidomis dėl galbūt pasikeičiančių aplinkybių ateityje nėra teisinio pagrindo, kadangi teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais (CPK 263 straipsnio 2 dalis), be to, pasikeitus esminėms aplinkybėms apeliantė gali inicijuoti procesą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Antra, iš nustatytos tvarkos matyti, kad vaiko bendravimas su tėvu prasideda nuo 18 val., todėl manytina, kad, pasibaigus pamokų laikui, iki susitikimo su tėvu šalių dukra turi pakankamai laiko namų darbus paruošti. Trečia, aplinkybė, kad vaikui reikia paruošti namų darbus, ribotų atsakovo teisę bendrauti su vaiku ir iš esmės būtų suvaržyta atsakovo, kaip tėvo, teisė dalyvauti auklėjant dukrą, kadangi ir tėvas turi turėti galimybę domėtis dukros edukacija (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), be to, apeliaciniu skundu nepaneigtos aplinkybės, kad vaikas namų darbus gali ruošti kartu su tėvu. Tačiau dalyje dėl bendravimo laiko pratęsiamo iki 20.30 val. kai A. sulauks 10 metų, sutiktina su apeliante ir vaiko grąžinimo į gyvenamąją vietą laikas paliktinas toks pat kaip iki sulaukiant 10 metų, t. y. iki 19 val. Manytina, kad vaikas turi turėti pakankamai laiko adaptuotis po savaitgalio savo gyvenamojoje vietoje, susidėti kuprinę, nusiprausti, papasakoti įspūdžius mamai ir t. t., todėl grįžimas 20.30 val. laikytinas pernelyg vėlyvu. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, iš dalies sutiktina su apeliantės argumentais dėl bendravimo su vaiku tvarkos 5 punkto pakeitimo ir iš jo pašalintina sąlyga, kad A. sulaukus 10 metų bendravimo laikas pratęsiamas iki 20.30 val.

21.       Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog vaikas gali bendrauti kas metus su tėvu nepertraukiamai po dvi savaites per tėvo atostogas. Teigia, kad tai prieštarauja vaiko interesams, nes vaikas ilgiau pabuvęs su tėvu pasiilgsta mamos. Pažymi, kad atsakovas neturi dviejų savaičių atostogų per metus, todėl lieka neaišku, su kuo bus vaikas. Atsakovas nesutikdamas nurodo, kad apeliantė neįrodė, jog nuolatinis bendravimas su tėvu kenkia vaiko interesams, neįrodė, kad tėvas piktnaudžiauja tėvų valdžia. Priešingai – šalių nepilnametis vaikas noriai bendrauja su tėvu.

22.       Pirmosios instancijos teismas bendravimo su vaiku tvarkos 6 punktu nustatė – kiekvienais metais dukra su tėvu nepertraukiamai praleidžia pusę tėvo kasmetinių atostogų, bet ne mažiau kaip 2 savaites iš eilės tėvo pasirinktoje vietoje (taip pat iš užsienyje), tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina po atostogų į jos gyvenamąją vietą. Apie planuojamą atostogų laiką ir vietą R. D. įsipareigoja informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios. Dukrai pradėjus lankyti mokyklą, papildomai R. D. bendraus su dukra po 3 dienas nepertraukiamai dukros rudens ir pavasario atostogų metu, 6 dienas nepertraukiamai – žiemos atostogų metu. Apie planuojamas kasmetines atostogas G. D. privalo informuoti R. D. iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį) elektroniniu paštu. Šalys susitaria, kad jei G. D. atostogų trukmė ilgesnė kaip 2 savaitės ir dėl to neįvyko R. D. susitikimas su dukra, šis laikas turi būti kompensuojamas artimiausiu savaitgaliu be jokio išankstinio derinimo.

23.       Apeliantė teigia, kad nesutinka su šia nuostata, kadangi nustatytas dviejų savaičių bendravimas prieštarauja vaiko interesams, nes vaikas pasiilgsta mamos, be to, teismas nenustatė konkretaus grąžinimo laiko. Su apeliantės nurodomais argumentais nesutinkama. Pirmiausia, nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad dukra patirtų sukrėtimą pabendravusi dvi savaites su tėvu atskirai nuo mamos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvų valdžia ar kelia grėsmę dukters saugumui. Priešingai, byloje išvadą duodanti institucija nurodė, kad ne tik apeliantė, bet ir atsakovas tinkamai rūpinasi dukra. Nurodytas argumentas atmetamas kaip deklaratyvus. Antra – kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Apeliantė prašydama apriboti apelianto teisę nepertraukiamai dvi savaites per metus bendrauti su vaiku iš esmės nenurodo objektyvių argumentų, kad nustatyta tvarka pažeis vaiko interesus (CPK 178 straipsnis). Trečia – svarbu pažymėti ir tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su apeliante, todėl akivaizdu, kad apeliantė praleidžia daugiau laiko su dukra nei atsakovas, todėl, apeliacinio teismo vertinimu, tai, jog atsakovas per metus dvi savaites nepertraukiamai praleis su dukra laiką, padės užtikrinti tėvo ir dukros emocinį ryšį, jų tarpusavio santykių palaikymą.

24.       Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 23 punktas), atmetami apeliantės argumentai dėl bendravimo su vaiku tvarkos 6 punkto pakeitimo. Tačiau sutinkant su apeliantės argumentais dėl vaiko grąžinimo momento neaiškumo, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, kad bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014), bendravimo su vaiku tvarkos 6 punktas tikslinamas, nurodant, kad vaikas grąžinamas apeliantei paskutinę bendravimo su vaiku atostogų dieną iki 20 val.

25.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė vaiko paėmimo laiką tėvo gimtadienio metu nuo 9 val. iki 20 val. Nurodo, kad ši nuostata pažeidžia vaiko interesus, nes vaikas 21 val. guldomas miegoti, tačiau vaikas grįžęs iš tėvo yra alkanas, todėl būtinas laikas pavakarieniauti, pasiruošti miegui. Pažymi, kad teismas nenustatė tvarkos bendrauti apeliantei per apeliantės gimimo dieną ir Motinos dieną. Atsakovas nurodo, kad argumentai nepagrįsti, nes apeliantė siekia trukdyti vaikui bendrauti su vaiku, apeliantė daugiau laiko praleidžia su vaiku, be to, apeliantės argumentai, kad tai pažeidžia vaiko teises, neįrodyti. 

26.       Pirmosios instancijos teismas bendravimo su vaiku tvarkos 7 punktu nustatė – R. D. kiekvienais metais savo gimtadienį praleidžia su dukra tokia tvarka: jei tai darbo diena – atsakovas dukrą pasiima 9 val. ryto iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina į gyvenamąją vietą iki 20 val., dukrai pradėjus lankyti mokyklą, atsakovas dukrą pasiima po pamokų ir grąžina iki 20 val.; jei tai yra ne darbo diena – atsakovas su dukra praleidžia savaitgalį, ją pasiima penktadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžina į gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val. Tokia pat tvarka tėvas su dukra praleidžia savaitgalį, kai yra švenčiama Tėvo diena.

27.       Su apeliantės nurodytais argumentais dėl bendravimo su vaiku tvarkos 7 punkto pakeitimo nesutinkama. Pirmiausia, nutarties 20 punkte nurodytais motyvais atmetami apeliantės argumentai dėl galimų atsakovo veiksmų netinkamai rūpinantis dukra ir spėjimų dėl galimo bendravimo trukdymo vaiko edukacijai. Antra – kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, tai yra esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikas gyvena kartu su mama, todėl akivaizdu, kad vaikas su mama praleidžia daugiau laiko ir turi daugiau galimybių būti kartu. Atsižvelgiant į tai, nesutinkama su apeliantės argumentais, kad vaikas tėvo gimtadienio dieną kartu su juo turi praleisti mažiau laiko, o ta aplinkybė, kad bendravimo su vaiku tvarkoje nėra nustatyta apeliantės bendravimo su vaiku tvarka dėl mamos gimtadienio ir Motinos dienos, nesudaro pagrindo pakeisti šį punktą, kadangi, kaip minėta, dukra gyvena kartu su apeliante, todėl apeliantė turi daugiau galimybių bendrauti ir švęsti šventes kartu su dukra. Kita vertus pažymėtina, kad ieškovė reikalavimo dėl mamos gimtadienio ir Motinos dienos ieškinyje nereiškė. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmetami apeliantės argumentai dėl bendravimo su vaiku tvarkos 7 punkto pakeitimo.

28.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas turi teisę bendrauti šv. Kalėdų ir šv. Velykų išvakarėse. Teigia, kad taip pažeidžiamos mamos ir vaiko tradicijos švęsti Kučių vakarą ir pasitikti rytą per šv. Kalėdas ieškant dovanų. Atsakovas su nurodytais argumentais nesutinka, nurodo, kad, šalims gyvenant kartu, kiekvienais metais minėtas šventes sutikdavo su atsakovo tėvais, šventes atskirai švęsti pradėjo nuo 2017 metų rudens. Atsakovo teigimu, dėl to, kad šeima kartu negyvena nuo 2017 metų, neišvengiamai formuosis naujos tradicijos, tam ir yra sprendime nustatytas švenčių šventimo rotacijos principas.

29.       Pirmosios instancijos teismas bendravimo su vaiku tvarkos 8 punktu nustatė – lyginiais metais šv. Kalėdų pirmąją dieną, šv. Velykų pirmąją dieną dukra praleidžia su tėvu R. D.. Atsakovas dukrą pasiima iš jos gyvenamosios vietos dieną prieš atitinkamą šventę 17 val. ir grąžina į dukros gyvenamąją vietą šv. Kalėdų pirmąją dieną / šv. Velykų pirmąją dieną iki 20.30 val. Nelyginiais metais R. D. bendrauja su dukra antrąją šv. Kalėdų dieną, antrąją šv. Velykų dieną, atsakovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos švenčių dieną nuo 10 val. ir grąžina iki 20.30 val. į jos gyvenamąją vietą. Nelyginiais metais šv. Kalėdų pirmąją dieną, šv. Velykų pirmąją dieną dukra praleidžia su motina G. D.. Lyginiais metais Naujuosius metus dukra praleidžia su tėvu, nelyginius – su motina. Tėvas dukrą pasiima iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 30 dieną 9 val. ryto, grąžina į gyvenamąją vieną sausio 1 dieną iki 20.30 val.

30.       Pirma, kaip matyti iš nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos aštuntojo punkto, apeliantė pateiktu skundu ignoruoja aplinkybę, kad nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra nustatyta aiški rotacija, tai yra kad atsakovas su dukra bendrauja per šventes lyginiais metais atitinkamą šventinę ar priešventinę dieną, o apeliantė – nelyginiais metais pagal kiekvieną šventinę ir priešventinę dieną. Atsižvelgiant į tai visiškai sutinkama su atsakovo argumentais, kad yra įvesta aiški rotacija. Antra – kaip nustatyta nutarties 27 punkte, šiuo atveju yra svarbiausi šalių nepilnamečio vaiko interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendravimo su vaiku tvarkos 8 punkte nustatyta rotacija yra aiški, labiausiai užtikrinanti vaiko interesus ir nustatyta tvarka labiausiai atitinka vaiko interesus per kasmetines šventes bendrauti tiek su apeliante, tiek su atsakovu  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Trečia – pažymėtina, kad šiuo atveju apeliantė nurodo, kad nustatytos tvarkos įgyvendinimas pareikalaus pastangų atsikeliant anksčiau nei įprastai, be to, po švenčių dukrą reikės paruošti mokyklai, tačiau šios apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti nustatytą tvarką. Akivaizdu, kad tvarkos įgyvendinimas pareikalaus pastangų, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais tėvų bendravimo su vaikais galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmetami apeliantės argumentai dėl tvarkos aštuntojo punkto pakeitimo.

31.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas per dukros gimtadienį dukrą gali pasiimti dviem dienoms ir parvežti tik miegui 20.30 val. Teigia, kad neatsižvelgta į vaiko interesą gimtadienį sutikti su mama ir jos artimaisiais. Atsakovas nesutikdamas nurodo, kad įvestas rotacijos principas, be to, apeliantės teiginiai yra nepagrįsti, nes būtinas vaiko psichologinis ryšys ne tik su mama, bet ir su tėvu.

32.       Pirmosios instancijos teismas tvarkos 9 punktu nustatė – dukros A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gimtadienį – tikrąją dieną dukra su tėvu praleidžia rotacijos principu: 2018 metais – su atsakovu, 2019 m. – su ieškove ir t. t. Tėvas dukrą pasiima atitinkamų metų spalio 23 dieną 10.00 val. ryto (jei tai nedarbo diena) arba iš karto iš ugdymo įstaigos, grąžina dukrą į gyvenamąją vietą spalio 24 dieną iki 20.30 val.

33.       Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 31 punktas), nustatytą bendravimo tvarką (32 punktas), apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pirmiausia, kaip minėta ir nutarties 30 punkte, apeliantė ignoruoja tvarkoje nustatytą principą, kad dukros gimtadienį švęsti tėvai turės vienodas galimybes. Tai yra kiekvienais metais dukra gimtadienį sutiks su vienu iš tėvų. Antra – pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog tėvo bendravimas pakenks vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikams bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, tai yra  kuri atitiktų vaikų interesus ir būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, atmetami apeliantės argumentai dėl bendravimo su vaiku tvarkos 9 punkto pakeitimo.

34.       Apeliantė nurodo, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas 10 ir 11 punktuose nustatė tvarką, skirtą kompensuoti ir perkelti bendravimo laiką, kai susitikimas negali įvykti dėl objektyvių priežasčių. Teigia, kad jeigu vaikas sirgs, nėra pagrindo keisti tvarką ligos dienas kompensuojant, nes taip bus suardyta įprastinė tvarka, be to, tokios sąlygos užprogramuoja ginčus ateityje, neatitinka aiškumo reikalavimų. Atsakovas nesutikdamas nurodo, kad apeliantė nurodydama, jog teisę slaugyti dukrą turi tik ji pati, prieštarauja principams užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

35.       Pirmosios instancijos teismas bendravimo su vaiku tvarkos 10 punktu nustatė – šalys gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo laiko su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais bei vaiko interesus. Šalys iš anksto įsipareigoja bendru tarpusavio susitarimu suderinti pakeitimus. Dukrai susirgus ar dėl kitų priežasčių neįvykus vaiko ir atsakovo susitikimui, bendravimo laikas šalių susitarimu perkeliamas į artimiausią datą vaikui pasveikus arba išnykus priežastims, dėl kurių ankstesnis susitikimas (-ai) neįvyko, tokiu būdu užtikrinant, kad bendras atsakovo ir dukros bendravimo per kalendorinį mėnesį laikas būtų ne mažesnės trukmės nei tuo atveju, jei pirmiau šiame punkte nurodytos aplinkybės ar priežastys nebūtų įvykusios. 11 punkto dalyje dėl bendravimo nurodyta – apie dukros A. D. ligą, sveikatai ir gyvybei pavojingas būkles (traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu (kitomis ryšio priemonėmis) nedelsiant. Jei dėl dukros ligos atsakovo susitikimas su dukra negali įvykti, jis perkeliamas į kitą savaitgalį be jokio atskiro šalių derinimo, <...> jei dukra suserga būdama su R. D. ir susirgimas yra, pvz., sloga, kosulys ar pan., R. D. įsipareigoja nedelsiant informuoti apie tai G. D. ir šalys bendru susitarimu turi derinti dukros gydymą ligos atveju.

36.       Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais dėl tvarkos 10 ir 11 punktų dalių dėl bendradarbiavimo tvarkos pakeitimo, kai dukros bendravimas su tėvu neįmanomas, nesutinka. Pirmiausia, visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kai vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimas nėra įmanomas dėl objektyvių priežasčių, vaiko tėvai turi kooperuotis, derinti bendravimo tvarką taip, kad būtų užtikrintas šalių vaiko bendravimas su abejais tėvais. Antra –  CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, atmetami apeliantės argumentai dėl 10 ir 11 bendravimo su vaiku tvarkos punktų pakeitimo, kadangi, atsakovui nesant galimybės bendrauti su vaiku dėl objektyvių priežasčių, tiek tėvas, tiek mama privalo kooperuotis taip, kad būtų užtikrintas vaiko interesas vienodomis galimybės bendrauti su abiem tėvais.

37.       Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tačiau iš dalies nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Atsižvelgiant į tai koreguotinas bendravimo su vaiku tvarkos 1 punktas pašalinant sąlygą, kad vaikas turi bendrauti su tėvu programa „Skype“ dukters gyvenamojoje vietoje (nutarties 11 punktas), 5 punktas pašalinant sąlygą, kad A. sulaukus 10 metų bendravimo laikas pratęsiamas iki 20.30 val. (nutarties 20 punktas), 6 punktas nustatant, kad tėvas paskutinę atostogų dieną vaiką grąžina iki 20 val. (nutarties 22–25 punktai), tikslinamas bendravimo su vaiku tvarkos 11 punktas nurodant, kad ligos atveju dukrą gali aplankyti tik vaiko tėvas (nutarties 12–16 punktai), šalinamas bendravimo su vaiku tvarkos 13 punktas (nutarties 15–16 punktai) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

38.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

39.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra patenkinta 50 procentų ieškovės ir atsakovo reikalavimų. Teismas ieškovei priteisė 50 procentų žyminio mokesčio, tai yra 37,50 Eur, 50 procentų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 587,50 Eur. Atsakovui teismas priteisė 50 procentų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 1 202 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iš viso pirmosios instancijos teismas nustatė 13 bendravimo su vaiku punktų. Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą panaikintas 13 punktas ir iš dalies pakoreguoti 1, 5, 6 ir 11 punktai. Jei 13 punktų sudaro 100 procentų, o nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patenkinęs 50 procentų ieškovės ir atsakovo reikalavimų bylinėjimosi išlaidas paskirstė po 50 procentų, atsižvelgiant į koreguotiną proporciją 13:3/2 (11,5 procentai), tačiau pažymint, kad apeliantės prašyti trys bendravimo su vaiku tvarkos punktai buvo pakoreguoti tik iš dalies, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas padidinti apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas 7 procentais. Tai yra apeliantei priteistina suma didintina iki 42,75 Eur išlaidų už žyminį mokestį ir 669,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad panaikinamas bendravimo su vaiku tvarkos 13 punktas taip pat koreguotini bendravimo su vaiku tvarkos 6 ir 11 punktai pasiūlyti atsakovo, laikoma, kad yra pagrindas sumažinti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas 7 procentais, tai yra iki 1 129,88 Eur sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41.       Apeliantė pateikė įrodymus, kad patyrė 75 Eur žyminio mokesčio ir 800 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nustatant apeliantės pasiūlytą tvarką. Įvertinus apeliantės, atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nustatytą tvarką matyti, kad didžioji dalis bendravimo su vaiku tvarkos punktų sutampa. Tačiau, kaip matyti, apeliantė nesutiko su 1, 5–13 tvarkos punktais, juos ginčijo. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų tvarkos 13 punktų ginčyti 10 punktų, tai yra apeliantė ginčijo 76,92 procento pirmosios instancijos teismo sprendimo. Kaip nustatyta, tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, 4 bendravimo su vaiku tvarkos punktai iš 13 yra pakoreguoti apeliantės naudai, kaip nustatyta 39 punkte, 7 procentais. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad patenkinta 7 procentai apeliacinio skundo reikalavimų ir tokia proporcija paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantei priteisiama 61,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui priteisiama 1 125,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija 

n u t a r i a :

     Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti iš dalies. Pakeitus sprendimo koreguotinus 1, 5, 6 ir 11 punktus juos išdėstyti taip:

„1. R. D. gyvenant užsienio valstybėje, jis su dukra bendrauja elektroninio ryšio priemonės - Skype programos pagalba kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20 val., neribojant bendravimo trukmės, atsižvelgiant į dukros dienotvarkę. G. D. įsipareigoja sudaryti sąlygas R. D. bendrauti su dukra aukščiau nurodyta tvarka bei priemone.

5. R. D. gyvenant Lietuvos Respublikoje, jis bendrauja su dukra pirmą, trečią ir kas antrą penktą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val. ir darbo dienomis: savaitėmis, kai R. D. praleidžia su vaiku savaitgalį, bendrauja su vaiku trečiadienį po vaiko užsiėmimų, o savaitėmis, kai su vaiku savaitgalių nepraleidžia – antradienį ir ketvirtadienį po vaiko užsiėmimų ir iki 19 val. grąžina į gyvenamąją vietą. R. D. apie savo grįžimą gyventi į Lietuvos Respubliką įsipareigoja pranešti G. D. prieš 14 (keturiolika) dienų iki planuojamo grįžimo.

6. Kiekvienais metais dukra su tėvu nepertraukiamai praleidžia pusę tėvo kasmetinių atostogų, bet ne mažiau kaip 2 savaites iš eilės tėvo pasirinktoje vietoje (taip pat ir užsienyje), tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina po atostogų į jos gyvenamąją vietą iki 20 val. Apie planuojamą atostogų laiką ir vietą R. D. įsipareigoja informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios. Dukrai pradėjus lankyti mokyklą, papildomai R. D. bendraus su dukra po 3 dienas nepertraukiamai dukros rudens ir pavasario atostogų metu, 6 dienas nepertraukiamai – žiemos atostogų metu. Apie planuojamas kasmetines atostogas G. D. privalo informuoti R. D. iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį) elektroniniu paštu. Šalys susitaria, kad jei G. D. atostogų trukmė ilgesnė kaip 2 savaitės ir dėl to neįvyko R. D. susitikimas su dukra, šis laikas turi būti kompensuojamas artimiausiu savaitgaliu be jokio išankstinio derinimo.

11. Apie dukros A. D. ligą, sveikatai ir gyvybei pavojingas būkles (traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu (kitomis ryšio priemonėmis) nedelsiant. Jei dėl dukros ligos atsakovo susitikimas su dukra negali įvykti, jis perkeliamas į kitą savaitgalį be jokio atskiro šalių derinimo. Ligos metu ieškovė sudaro sąlygas tėvui aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje. Jei dukra suserga būdama su R. D., jis įsipareigoja nedelsiant informuoti apie tai G. D. ir šalys bendru susitarimu turi suderinti dukros gydymą ligos atveju. Jei dukra suserga būdama su R. D. ir susirgimas yra, pvz., sloga, kosulys ar pan., R. D. įsipareigoja nedelsiant informuoti apie tai G. D. ir šalys bendru susitarimu turi derinti dukros gydymą ligos atveju“.

            Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 13 punktą.

            Pakeisti sprendimo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir ją išdėstyti taip:

          „Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

             Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 669,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 129,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 61,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 125,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                    Raimonda Andrulienė

                                                                                                                        Aurimas Brazdeikis

                                                                                                                        Alvydas Žerlauskas