Administracinė byla Nr. eA-2683-789/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02832-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.3; 9.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. N. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 25S111341 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą̨ išnagrinėti pareiškėjo prašymą̨ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš̌ naujo.
2. Pareiškėjas grindė skundą šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjas išpažįsta (duomenys neskelbtini) religiją („(duomenys neskelbtini)“) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), į kurią perėjo iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo sulaikytas ir kankintas kilmės šalyje dėl savo išpažįstamo tikėjimo; šeima atsižadėjo pareiškėjo; šios religijos atstovai yra persekiojami kilmės šalyje.
2.2. Byloje yra nustatyti visi elementai, kurie rodo, kad pareiškėjui reikalingas prieglobstis. Pareiškėjo pasakojimas visiškai sutampa su kilmės valstybės informacija bei informacija apie naują pareiškėjo tikėjimą, kurią surinko Migracijos departamentas. Byloje yra neabejotini įrodymai (patvirtinti Migracijos departamento), kad pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) tikėjimui, kad šio tikėjimo nariai yra persekiojami (duomenys neskelbtini). Byloje pripažinta, kad pareiškėjas tapo (duomenys neskelbtini) nariu 2020 metais, jis skleidė informaciją apie šią religiją, nustatyta, kad jis pateikė medžiagą apie tų pačių savo tikėjimo asmenų persekiojimą ir suteiktą jiems apsaugą (Latvijos Respublikos institucijos sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo). Byloje nėra nustatyta jokio objektyvaus įrodymo, kuris prieštarautų pareiškėjo pasakojimui, priešingai, visi įrodymai, pateikti pareiškėjo arba Migracijos departamento, taip pat tyrimo metu surinkta viešų šaltinių informacija patvirtina pareiškėjo pasakojimą.
2.3. Prašyme suteikti prieglobstį pareiškėjas nurodė, kad jis prašo prieglobsčio, nes jo tėvynėje pažeidžiamas jo tikėjimas – jam draudžia lankytis bažnyčioje, verčia atsisakyti religijos (duomenys neskelbtini), muša, kankina badu, verčia duoti melagingus parodymus, sodina į kalėjimą. Anksčiau pareiškėjas išpažino (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 22 d. ir 2024 m. spalio 7 d. apklausose pareiškėjas pasakojo, kad 2020 m. susipažino su (duomenys neskelbtini) religija. Anot jo, šis tikėjimas tiko jam, nes neskleidžia jokių blogų dalykų. 2022 m. prieglobsčio prašytojas su keliais tikinčiais broliais nusprendė atidaryti studiją ir pradėjo rengti trumpus vaizdo įrašus ,,Youtube“, ,,TikTok“ socialiniuose tinkluose, kuriuose skleidė savo tikėjimą, švietė žmones apie tai, kuo jis tiki. Jis finansiškai padėjo atidaryti studiją, platinti vaizdo įrašus. Po vaizdo įrašų peržiūros kai kurie žmonės prisijungė prie prieglobsčio prašytojo ir jo bendratikių. Antroje apklausoje pareiškėjas patikslino, kad 2022 m. jis su tikėjimo broliu nufilmavo edukacinį vaizdo įrašą apie religiją ir publikavo jį. Jis taip pat teikė pagalbą žmonėms, kurie buvo persekiojami ir kuriems reikėjo išvykti iš (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojo teigimu, kai jie susirinkdavo bažnyčioje, žmonės puldavo juos, mušdavo. Jo tikėjimo broliai visada buvo engiami valstybės atstovų. 2022 m. gegužės 1 d. pareiškėjas kartu su kitais žmonėmis išėjo į gatvę protestuoti, tokiu būdu norėdami pasakyti, kad jie yra persekiojami, engiami ir jiems neleidžiama skleisti savo tikėjimo. Taip pat buvo reikalaujama, kad jų tikėjimo broliai, kurie yra sulaikyti, būtų paleisti.
2.4. Po 2022 m. gegužės 1 d. demonstracijos pareiškėjas buvo pakviestas atvykti į policijos komisariatą, buvo sulaikytas ten dvi dienas. Pasak pareiškėjo, jį kankino, žemino, mušė ir vertė atsisakyti tikėjimo, pareiškėjui buvo skirta (duomenys neskelbtini) bauda. Pareiškėjas taip pat buvo įspėtas, kad jei paklius dėl tos pačios priežasties kitą kartą, bus pasodintas į kalėjimą 7–8 metams. (duomenys neskelbtini) vėliau sulaikė pareiškėją, taip pat buvo sulaikyti kai kurie kiti pasekėjai. (duomenys neskelbtini) pareigūnai užpuolė pareiškėją, užlaužė jam rankas, uždėjo maišą ant galvos, įsodino į mašiną ir nuvežė į nenustatytą vietą, patalpino į vietą, kurioje buvo tik čiužinys, buvo šlapia, laikė apie 8 dienas, kiekvieną dieną mušė, tyčiojosi, beveik nedavė maisto. Jam buvo užduodami klausimai apie jo tikėjimą, kam jis padeda išvykti iš šalies, apie įvykius (duomenys neskelbtini) ir ten esančius tikėjimo brolius. Taip pat buvo liepiama atsisakyti tikėjimo ir išduoti savo tikėjimo brolius, grasinama, kad įkalins ne tik prieglobsčio prašytoją, bet ir visus jo tikėjimo brolius. Po šio sulaikymo pareiškėjo visas kūnas buvo su mėlynėmis, jis negalėjo atsistoti dvi savaites. Supratęs, kad policija arba (duomenys neskelbtini) pasodins jį į kalėjimą, prieglobsčio prašytojas nusprendė bėgti iš šalies. Pareiškėjas buvo paleistas po 8 dienų su sąlyga, kad jis bus informatorius ir praneš informaciją apie tikėjimo brolius. Nuo tada, kai buvo paleistas, prieglobsčio prašytojas nebuvo susitikęs su pareigūnais, nekontaktavo su jais ir neperdavė jiems informacijos. Prieglobsčio prašytojas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) religinis lyderis A. B. uždarė jų studiją, uždraudė (duomenys neskelbtini) tikėjimą (duomenys neskelbtini), todėl bendruomenė negali melstis.
2.5. Apie pareiškėjo religiją sužinojęs jo sūnus pagrasino, kad jei pareiškėjas neatsisakys savo religijos, jis pats paskųs tėvą policijai. Sūnus pastūmė prieglobsčio prašytoją ir pagrasino išvaryti jį iš namų. Žmona taip pat nebuvo pareiškėjo pusėje. Tiek sūnus, tiek žmona vadino prieglobsčio prašytoją išdaviku. Pareiškėjas paliko namus ir apsistojo pas savo draugą.
2.6. Migracijos departamento surinkta informacija rodo, kad (duomenys neskelbtini) nariai (duomenys neskelbtini) yra neabejotinai persekiojami (2024 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) buvo areštuota 11 (duomenys neskelbtini) narių už viešą tikėjimo demonstravimą (duomenys neskelbtini) aikštėje (duomenys neskelbtini) mieste). Šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra 70 tikinčiųjų, iš kurių daugelis patyrė fizinę prievartą ir žvalgybos agentūrų ar policijos priekabiavimą. Dalis (duomenys neskelbtini) narių pabėgo į (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos atitraukė juos smurtu, sumušė ir jėga sulaikė penkiems mėnesiams siaubingomis sąlygomis. Jiems buvo paskelbti įsakymai deportuoti, o tai paskatino Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, pripažinusių juos persekiojama religine mažuma, įsikišimą. Dėl visuomenės dėmesio, kurio sulaukė byla, (duomenys neskelbtini) teismas galiausiai priėmė grupei palankų sprendimą, panaikindamas visus jiems skirtus įsakymus deportuoti.
2.7. Migracijos departamentas pripažino pareiškėjo pateiktą narystės bažnyčioje pažymėjimą, kurį pasirašė O. A., (duomenys neskelbtini) vyskupas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjo pasakojimas yra su trūkumais. Migracijos departamento atliktas pasakojimo vertinimas yra priekabus ir subjektyvus, orientuotas į tikslą nepriimti pareiškėjo pasakojimo ir nepripažinti jo persekiojimo fakto, nes Sprendimas grindžiamas išimtinai tuo, kad pareiškėjas kai kuriais apklausos etapais „bendravo nenoriai“, „reikėjo perklausti“ jo arba „jis negiliai žino visas naujos religijos tiesas“ ir panašiai, tačiau savo pasakojime pareiškėjas nemelavo, neiškraipė faktų ir nebandė suklaidinti. Pareiškėjo pasakojimas negali būti pripažintas nepatikimu, nes yra pakankamai nuoseklus, išsamus ir atitinkantis kitus įrodymus byloje.
2.8. Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo, atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė; e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas, t. y., netgi prieglobsčio prašytojui nepateikus įrodymų, šiais atvejais jo nurodyti faktai pripažintini įrodytais.
2.9. Nors Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti, ši išvada yra nepagrįsta, nes ji ne tik padaryta visapusiškai, išsamiai neįvertinus pareiškėjo individualios situacijos ir jo pažeidžiamumo profilio kilmės šalies informacijos kontekste, visapusiškai neištyrus visų pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kuris neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Prieglobsčio teisės teorijoje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, nagrinėjant prieglobsčio prašymus, kuriuose prieglobsčio prašytojai grindžia persekiojimo baimę dėl religijos, turi būti nustatinėjama, ar yra galimybė nebaudžiamai skelbti savo tikėjimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje bylų akcentavo ir išaiškino, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus ar atitinkamo tikėjimo išpažinimo.
2.10. Migracijos departamentui nustačius, jog pareiškėjas yra religinės grupės narys, kurie yra persekiojami jo kilmės valstybėje, nevertintas pareiškėjo persekiojimo realumas, jam grįžus į kilmės šalį, laikantis ir platinant jo religines pažiūras, tai suteikia pagrindą konstatuoti Sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą.
2.11. Priėmus Sprendimą, pareiškėjas gavo įrodymus, patvirtinančius jo sulaikymą 2023 m. rugpjūčio 12–20 dienomis, bei duomenis, kad (duomenys neskelbtini) rajono policijos departamento pareigūnai 2023 metų rugpjūčio 5 dieną surašė pareiškėjui protokolą (duomenys neskelbtini) ir patraukė jį administracinėn atsakomybėn. Byla buvo perduota nagrinėti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir jam buvo skirta (duomenys neskelbtini) bauda.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.
4. Atsakovas grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Sprendimas priimtas dėl to, jog, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį bei įvertinus motyvus, kuriais jis grindžia savo prašymą (išpažįsta (duomenys neskelbtini) religiją, buvo sulaikytas), tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo atsivertimas vertinamas kaip formalus. Nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika pareiškėjui nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Pabėgėlių teisėje taikytinas „pagrįstos tikimybės“ įrodinėjimo standartas, kuris reiškia, jog nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pareiškėjo įžvelgiama grėsmė vertintina kaip išskirtinai hipotetinė ir neprilygstanti „pagrįstai tikimybei“, kuri laikoma įrodinėjimo standartu vertinant rizikos realumą. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra neįvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – Baku m.), šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, konstatuotina, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
4.2. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ (toliau – Direktyva 2011/95/ES) 4 straipsnio 5 dalies e punktas numato, kad, vertinant prieglobsčio prašytojo pasakojimą, nepagrįstą jokiais dokumentais, taip pat būtina įvertinti ir jo bendrą patikimumą. Bendru prieglobsčio prašytojo patikimumu abejojama, jeigu: asmuo teikė melagingą informaciją, suklastotus dokumentus; asmuo atvyko neteisėtai ar siekė likti teritorijoje neteisėtais būdais; asmuo, būdamas saugioje trečiojoje šalyje, neprašė prieglobsčio; delsimas pateikti prieglobsčio prašymą taip pat yra svarbus veiksnys, vertinant asmeninį pareiškėjo patikimumą.
4.3. Remiantis pareiškėjo pasakojimu, jis išvyko iš kilmės valstybės į (duomenys neskelbtini), iš ten – į (duomenys neskelbtini). Jis atvyko į (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 23 d. Remiantis EURODAC duomenimis, jis kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 31 d., t. y. praėjus daugiau nei savaitei nuo atvykimo. 2024 m. birželio 10 d. papildomame prašyme, taip pat apklausų metu pareiškėjas nurodė, kad sirgo ir jautė didelius skausmus, todėl vyko į (duomenys neskelbtini), siekdamas gauti reikalingą medicininį gydymą, ir manė, jog nebus jokių problemų, jei prieš važiuodamas į Lietuvą nuvyks gydytis į (duomenys neskelbtini). Toks pareiškėjo elgesys (delsė pateikti prieglobsčio prašymą, nuvyko į valstybę, kurioje tikėjosi gauti medicininį gydymą) sudaro pagrindą abejoti jo bendru patikimumu.
4.4. Prieglobsčio teisės ekspertų publikuotoje nuomonėje dėl patikimumo vertinimo bylose, susijusiose su religijos pakeitimu (nuomonė paremta ESTT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija), nurodoma, kad bylose, kuriose svarstoma, ar prieglobsčio prašytojo atsivertimas į naują religiją yra ilgalaikis ir nuoširdus, turi būti vertinama: priežastys, paskatinusios asmenį pakeisti religiją, bei religijos pakeitimo procesas: nepasitenkinimo senąja religija priežastys, susipažinimas su naująja religija, pasiruošimo priimti naująją religiją procesas, kiek laiko tai truko, šeimos narių reakcija į pasikeitimą; žinios apie naująją religiją: nors prieglobsčio prašytojas neturi žinoti religinių dogmų teologiniame lygmenyje, jam turi būti žinomi ritualai, šventės, tradicijos, religiniai tekstai, pagrindinės religinės dogmos ir įsitikinimai; religinių ritualų praktika: prieglobsčio prašytojas turėtų papasakoti, kur lankosi, kaip vyksta ritualai, kokia kita veikla užsiima.
4.5. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, tyrimo metu buvo įvertintas pareiškėjo pasakojimo patikimumas ir atitinkamai priimtas Sprendimas, kuriame, vertinant pareiškėjo pasakojimą apie priežastis, paskatinusias keisti religiją, pažymėta, kad šis pasakojimas nebuvo detalus, nuoseklus. Pareiškėjas atsakinėjo į jam užduotus klausimus vangiai, naudojo bendrines frazes, jo teikiami atsakymai dažnai buvo abstraktūs ar nebuvo atsakoma į klausimus, vengiama tikslaus, konkretaus atsakymo. Siekiant gauti atsakymą, teko uždavinėti klausimus kelis kartus.
4.6. Pareiškėjas vengė kalbėti apie vidinius išgyvenimus ir potyrius. Paklaustas, kaip jaučiasi atradęs naują religiją, lakoniškai teigė, kad jaučiasi labai gerai, jaučiasi atradęs tai, ko reikia. Pareiškėjas nurodė, kad anksčiau jis išpažino (duomenys neskelbtini), jam atsirado abejonių dėl (duomenys neskelbtini), nes pasikeitė (duomenys neskelbtini), pasikeitė religinės šventės, jautėsi apgautas ir pažemintas.
4.7. Pareiškėjo naratyve nėra faktorių, kurie būtų motyvavę pareiškėją atsisakyti ankstesnės religijos ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo pasakojimas nebuvo nuoseklus, jis vengė nurodyti, kada jam kilo abejonių (duomenys neskelbtini) religija ir / ar kas pastūmėjo jį keisti religiją, jis taip pat teigė, kad jam atsirado abejonių dėl (duomenys neskelbtini), nes pasikeitė (duomenys neskelbtini), pasikeitė religinės šventės, tačiau labai tikėtina, kad apie pasikeitusias religines šventes bei pasikeitusią (duomenys neskelbtini) (tikrąją (duomenys neskelbtini)) pareiškėjas sužinojo tik pradėjęs domėtis naująja religija, t. y. nauja informacija (pasikeitusi maldų kryptis ir šventės) yra ne priežastis, bet pasekmė. Pareiškėjas įvardijo traukiančius faktorius, motyvavusius atsiversti į kitą religiją, t. y. jam patiko, kad naujoje religijoje pripažįsta visus pranašus ir visų tikėjimų šventąsias knygas, žmonės visi lygūs. Pareiškėjo nurodyti motyvai (traukiantys faktoriai) iš esmės yra stereotipiniai, neatspindintys asmeninių patirčių.
4.8. Priimant Sprendimą buvo konstatuota, jog pareiškėjo pasakojimas nepaaiškina jo motyvų keisti religiją. Tyrimo metu nenustatyta, jog siekis pakeisti religiją buvo grindžiamas tvirtu įsitikinimu ir rimtu religinių nuostatų pasikeitimu. Atsižvelgus į pareiškėjo pateiktame pasakojime identifikuotus trūkumus, buvo konstatuota, kad jo pasakojimas apie susidomėjimą (duomenys neskelbtini) ir atsivertimas į naująją religiją (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas pakankamu įrodymu, galinčiu patvirtinti, kad (duomenys neskelbtini) tikėjimas sudarė esminę jo identiteto dalį. Formalus priklausymas (duomenys neskelbtini) taip pat nepatvirtina, jog pareiškėjo tapimas (duomenys neskelbtini) nariu grindžiamas tvirtu įsitikinimu.
4.9. Pareiškėjo veikla socialiniame tinkle „Facebook“ yra labai ribota: nuo 2021 m. balandžio mėn., kai pradėjo naudotis paskyra, įkeltos 9 nuotraukos, iš kurių 8 susijusios su (duomenys neskelbtini). Paskyros analizė patvirtina, kad pareiškėjas po 2020 m. kovo mėn., kai formaliai tapo (duomenys neskelbtini) nariu, savo socialiniame tinkle „Facebook“ neužsiėmė aktyviu religijos skleidimu. Pareiškėjas pateikė rašytinį pasakojimą apie save, apie pažintį su (duomenys neskelbtini) bei persekiojimą. Prie pasakojimo pridėtos 6 nuotraukos, patvirtinančios, kad jis dalyvavo 2023 m. gegužės 1 d. (duomenys neskelbtini) akcijoje. Pareiškėjas taip pat pateikė nuotraukas iš studijos bei nuorodą į (duomenys neskelbtini) „Youtube“ kanalą (duomenys neskelbtini). Atlikus socialinių medijų tyrimą bei įvertinus pareiškėjo pasakojimą, buvo konstatuota, kad šis pasakojimas apie domėjimąsi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei 2024 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini) raštas apie jo priklausymą bendruomenei nelaikomas pakankamu įrodymu, galinčiu patvirtinti, kad (duomenys neskelbtini) tikėjimas sudarė / sudaro esminę jo identiteto dalį.
4.10. Migracijos departamentas išsamiai išdėstė su Sprendimo priėmimu susijusias faktines aplinkybes, susiejo jas su teisės normomis ir pagrindė Sprendimo motyvus. Sprendimas atitinka visus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą̨ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš̌ naujo.
6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias ginčui aktualias faktines aplinkybes:
6.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis. Jam 2023 m. spalio 5 d. Lietuva išdavė Šengeno vizą, galiojusią nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d. 2023 m. spalio 23 d. pareiškėjas atvyko į (duomenys neskelbtini), o 2023 m. spalio 31 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį, tačiau, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino reglamentas), 2024 m. gegužės 21 d. pareiškėjas buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką. Tą pačią dieną pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
6.2. Pareiškėjas motyvuoja prieglobsčio prašymą tuo, kad jis išpažįsta (duomenys neskelbtini) religiją ((duomenys neskelbtini)), į kurią perėjo iš (duomenys neskelbtini); pareiškėjas du kartus buvo sulaikytas ir kankintas kilmės šalyje dėl savo išpažįstamo tikėjimo; šeima atsižadėjo pareiškėjo; šios religijos atstovai yra persekiojami kilmės šalyje.
6.3. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui (duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2021 m. gruodžio 17 d. ir galiojančio iki 2031 m. gruodžio 16 d., kopiją; (duomenys neskelbtini) piliečio asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančios iki 2031 m. spalio 6 d. kopiją; S. N. rašytinį pasakojimą apie save, apie jo pažintį su (duomenys neskelbtini) religija bei dėl jos patirtą persekiojimą. Prie pasakojimo pridėtos 6 nuotraukos, prie kurių užrašyta: „Nuotraukos iš maršo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))“, taip pat nuotraukos iš studijos bei nuoroda į (duomenys neskelbtini) religijos „Youtube“ kanalą (duomenys neskelbtini). Prie rašytinio pasakojimo taip pat pridėtos 6 nuotraukos su prierašu „Aš dirbu mūsų studijoje“ bei 4 nuotraukos su prierašu „Aš susirinkime su tikinčiais broliais“; (duomenys neskelbtini) bažnyčios 2024 m. vasario 21 d. išduoto rašto, patvirtinančio, kad pareiškėjas 2020 m. kovo mėnesį buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) narius, kopiją; Tarptautinių organizacijų bei žiniasklaidos priemonių pateikiamą bendro pobūdžio informaciją apie (duomenys neskelbtini) religiją bei jos narių persekiojimą (duomenys neskelbtini); medicinos dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) m. sveikatos klinikoje buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija. 2022 m. spalio 27 d., 2022 m. lapkričio 14 d., 2022 m. lapkričio 29 d. jam buvo taikomas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) sveikatos klinikos išduotą ligos išrašo kopiją, patvirtinančią, kad nuo 2023 m. vasario 19 d. iki 2023 m. vasario 22 d. pareiškėjui buvo atliekami diagnostiniai tyrimai bei atlikta (duomenys neskelbtini) operacija – pašalinta (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 22 d. pacientas išleistas namo, taikant ambulatorinį gydymą; įrodymus, susijusius su kitais asmenimis ((duomenys neskelbtini) prokuratūros sprendimo nepradėti tyrimo kopiją. Sprendime nurodoma, kad 100 asmenų, išpažįstančių (duomenys neskelbtini) religiją, grupė susirinko (duomenys neskelbtini) , su tikslu vykti į (duomenys neskelbtini) pagal asociacijos kvietimą. 2023 m. gegužės 24 d. grupė atvyko į (duomenys neskelbtini) rajoną ir patraukė link pasienio vartų ir bandė kirsti sieną. Įvertinus (duomenys neskelbtini) religijai priklausančios grupės narių tikslą išvykti iš šalies, ir nesant jokių įrodymų, kad buvo padarytas nusikaltimas siekiant asmeninės naudos, nustatyta, kad nėra pakankamai įrodymų pradėti viešąjį baudžiamąjį persekiojimą; 2024 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) rajono teismo sprendimo kopiją. Sprendime nurodoma, kad 2023 m. liepos 23 d. R. G. pažeidė viešąją tvarką (duomenys neskelbtini) aikštėje, vartojo nepadorius išsireiškimus, ignoravo ir nepakluso teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams. Minėtas asmuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) administracinių nusižengimo kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnyje, pažeisdamas viešąją tvarką, bei (duomenys neskelbtini) straipsnį nepaklusdamas teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams. R. G. skirtas 30 dienų administracinis areštas; 2024 m. rugpjūčio 16 d. Latvijos Respublikos pilietybės ir imigracijos reikalų departamento prieglobsčio bylų skyriaus sprendimo kopiją. Minėtame sprendime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui M. A. suteikiamas pabėgėlio statusas, išduodamas pabėgėlio kelionės dokumentas bei leidimas gyventi. Prieglobsčio prašytojas taip pat pateikė identiškus Latvijos Respublikos sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo kitiems (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams: 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą dėl T. A. bei 2024 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą dėl N. B.
6.4. Sprendime nurodyta, kad tikėtina, jog nuo 2020 m. kovo mėn. pareiškėjas formaliai yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės narys, nes 2024 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini) bendruomenės išduotame narystės pažymėjime, kurį pasirašė O. A., (duomenys neskelbtini) vyskupas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodoma: „S. N. prašymu šis dokumentas patvirtina, kad S. N. (gimimo data: (duomenys neskelbtini)) 2020 m. kovo mėnesį buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) religijos narius. Ši narystė suteikiama pripažįstant jo atsidavimą mūsų bažnyčios bendruomenės principams ir įsitikinimams. Jo aktyvus dalyvavimas žiniasklaidoje buvo vertingas mūsų bendruomenės turtas”, tačiau Sprendime pažymėta, jog, remiantis Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro (toliau – JTVPK) pabėgėlio statuso ir tarptautinės apsaugos nustatymo procedūrų ir kriterijų gairėmis, vien priklausymo tam tikrai religinei bendruomenei paprastai nepakaka, norint pagrįsti reikalavimą gauti pabėgėlio statusą.
6.5. Sprendime taip pat nurodyta, kad pateikta bendra kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), kaip ir kitos nepripažintos religinės mažumos, (duomenys neskelbtini) gali susidurti su persekiojimu, tačiau bendro pobūdžio informacija savaime nepagrindžia prieglobsčio prašytojo baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą.
6.6. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad, vertinant prieglobsčio prašytojo pasakojimą apie tariamus jo sulaikymus, jis nebuvo detalus, nuoseklus. Prieglobsčio prašytojo pasakojimas, susijęs su jo autobiografiniais įvykiais, buvo pakankamai nuoseklus, detalus, pareiškėjas neprašomas teikė detalius paaiškinimus, pvz., susijusius su jo išvykimu – jis tiksliai prisiminė dieną, kada jis kreipėsi dėl vizos ir kada viza jam buvo išduota. Jis taip pat tiksliai prisiminė atvykimo į (duomenys neskelbtini) datą. Migracijos departamentas vertino, kad pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti, (jo sulaikymai) nepasižymėjo detalumu, tikslumu. Pareiškėjas nurodė, kad po antro sulaikymo, kai maždaug 8 dienas jį laikė rūsyje, kuriame jį mušė, kankino, jis buvo su mėlynėmis, jį mušė per nugarą, per kojas, pilvo nelietė, nes žinojo, kad jo pilvas buvo operuotas. Apklausoje pasiteiravus, ar nesikreipė į medikus po sumušimų, prieglobsčio prašytojas teigė, kad nesikreipė į medikus, nes jis apgavo pareigūnus. Migracijos departamentas nurodė, kad toks prieglobsčio prašytojo elgesys (nesikreipė į medikus, nepaisant to, kad kelias dienas buvo mušamas po 2022 m. rudenį ir 2023 m. žiemą atliktų (duomenys neskelbtini) operacijų), nelaikomas racionaliu ir logiškai paaiškinamu. Taip pat pažymėta, kad pareiškėjo pasakojimas apie sulaikymus nėra paremtas objektyviais įrodymais, nors pagrįsta tikėtis tokių įrodymų (pvz., sulaikymo protokolo ir pan.). Pasak prieglobsčio prašytojo, jis negali pateikti dokumentų apie sulaikymą, nes (duomenys neskelbtini) policija elgiasi kaip nori ir nepateikia dokumentų, tačiau prieglobsčio prašytojo pateiktas 2024 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) rajono teismo sprendimas dėl 2023 m. liepos 23 d. R. G. (duomenys neskelbtini) administracinių nusižengimo kodekso pažeidimo patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) procedūros atliekamos, laikantis formalios nustatytos tvarkos, surašomi pažeidimo protokolai ir pan. Jis taip pat nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad pareiškėjas sumokėjo paskirtą baudą, nors prieglobsčio prašytojas neišvyko iš kilmės valstybės skubotai, todėl labai tikėtina, jog jis turėjo pakankamai laiko surinkti dokumentus, patvirtinančius, jog sumokėjo paskirtą baudą.
6.7. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą (buvo sulaikytas), dėl kurio jis buvo priverstas išvykti iš (duomenys neskelbtini), nėra patvirtintas objektyviais, aktualiais ir patikimais įrodymais, nėra savaime išsamus ir sklandus, bei, įvertinus tai, jog jo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) vykusius (duomenys neskelbtini) narių protestus nepraplečia viešai prieinamos informacijos, Migracijos departamentas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas savaime nelaikytinas patikimu įrodymu, pakankamu lygiu patvirtinančiu prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų tikrumą (tariamai buvo sulaikytas, kankintas), todėl Migracijos departamentas nelaikė pareiškėjo sulaikymų nustatytais faktais.
6.8. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė patikimų įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugai yra žinoma apie jo atsivertimą (nors ir formalų), o tyrimo metu nebuvo rasta tokios informacijos, todėl prieglobsčio prašytojo atsivertimas buvo vertinamas kaip formalus. Pareiškėjas iki išvykimo iš kilmės valstybės aktyviai neskleidė naujos religijos, todėl Migracijos departamentas nenustatė pagrįstos rizikos patirti persekiojimą. Migracijos departamentas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe.
7. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (86 str., 87 str., 83 str. 2 d.), Direktyvos 2011/95/ES nuostatomis (4 str. 3 d. a–e p., 4 str. 4 d., 4 str. 5 d. a–e p., 9 str. 1 d., 10 str., 8 str. 2 d.), 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso nuostatomis (1 str. A skirsnis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, EŽTT praktika, ESTT praktika, nurodė, kad pareiškėjas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius jo sulaikymą 2023 m. rugpjūčio 12–20 dienomis (2025 m. liepos 7 d. (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybos raštas), bei duomenis, kad (duomenys neskelbtini) rajono policijos departamento pareigūnai 2023 metų rugpjūčio 5 dieną surašė pareiškėjui protokolą MN Nr. 1477427 ir patraukė jį administracinėn atsakomybėn. Byla buvo perduota nagrinėti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir jam buvo skirta (duomenys neskelbtini) bauda.
8. Teismas nesutiko su Migracijos departamento pozicija, kad 2025 m. liepos 7 d. (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybos raštas ir 2023 m. rugpjūčio 5 d. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimo turinys nėra suderinamas su paties pareiškėjo pasakojimu, nes Sprendime užfiksuotas pareiškėjo apklausos, kurių metu jis nurodė buvusį sulaikymą po 2022 m. gegužės 1 d. demonstracijos, (duomenys neskelbtini) baudos skyrimą, kurią sumokėjo sūnus. Taip pat užfiksuotas pareiškėjo sulaikymas 2023 m. rugpjūčio 12 d., kuris tesėsi 8 dienas (pareiškėjui užlaužė rankas, uždėjo maišą ant galvos, nuvežė į nenustatytą vietą, mušė, tyčiojosi). Teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas teigė Migracijos departamentui apie (duomenys neskelbtini) baudos skyrimą, o papildomai pateiktame (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendime minima (duomenys neskelbtini) bauda, iš esmės nekeičia situacijos, o toks neatitikimas gali būti paaiškinamas tuo, kad, pareiškėjo teigimu, jo sūnus sumokėjo baudą.
9. Teismas pabrėžė, kad nors atskiri įrodymai ir nesudaro pagrindo išvadai dėl realios individualaus pareiškėjos persekiojimo rizikos tikimybės, tačiau jie turi būti vertinami visų surinktų įrodymų kontekste, o tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Iš Sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis pareiškėjo situaciją charakterizuojančių savybių vertinimas. Pareiškėjo priklausymas (duomenys neskelbtini) tikėjimui, dėl kurio su kilmės valstybe siejami asmenys gali būti persekiojami, nėra tinkamai įvertinti kitų nurodytų jo individualiai situacijai aktualių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į teismui pateiktus naujus duomenis. Sprendime liko tinkamai neįvertinta aplinkybių visuma, objektyvi kilmės šalies situacija ir visos individualios pareiškėjo nurodytos aplinkybių bei jo persekiojimo rizikos. Sprendime aptartas Latvijos Respublikos pilietybės ir imigracijos reikalų departamento prieglobsčio bylų skyriaus sprendimas, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui M. A. suteikiamas pabėgėlio statusas, išduodamas pabėgėlio kelionės dokumentas bei leidimas gyventi, taip pat pateikti kiti Latvijos Respublikos sprendimai dėl prieglobsčio suteikimo kitiems (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams (2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas dėl T. A. bei 2024 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas dėl N. B.) ir jų vertinimas (pateikti įrodymai, susiję su kitais asmenimis, savaime nepagrindžia individualios persekiojimo grėsmės tikimybės, todėl vertinami kaip turintys žemą įrodomąją galią), nėra išsamus, objektyvus, nes neatskleistas minėtų Latvijos Respublikos sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo kitiems (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams turinys.
10. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo persekiojimo rizikos tyrimas, individualiai nebuvo ištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgdama į aptartą ginčo teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, į šios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamento surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, t. y. kad nėra tikimybės, jog, išsiuntus pareiškėją į kilmės šalį, nebus pažeistos jo teisės ir pagrindinės laisvės.
III.
11. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.
12. Atsakovas grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sprendime nėra tinkamai įvertinti nauji įrodymai kitų nurodytų jo individualiai situacijai aktualių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į teismui pateiktus naujus duomenis.
12.2. Pirmosios instancijos teismas ignoravo Įstatymo 83 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat tinkamai nemotyvavo, kodėl jis tiki pareiškėjo pateiktais duomenimis, kai jie prieštarauja paties pareiškėjo duotiems paaiškinimams ir viešai prieinamai informacijai.
12.3. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai neatlikdamas jam pateiktų duomenų visapusiško ištyrimo, o vien tik vadovaudamasis tuo, kad pareiškėjo naujai pateikti duomenys nebuvo aptarti Migracijos departamento sprendime, priėmė nepagrįstą sprendimą.
12.4. Kiekvienas užsieniečio prieglobsčio prašymas analizuojamas, tiriamas ir vertinamas individualiai, o ne vadovaujamasi kitos valstybės teismų priimtais sprendimais dėl kitų asmenų, jeigu jie nėra susiję būtent su pareiškėju. Migracijos departamentas Sprendime įvertino prieglobsčio prašytojo pateiktus Latvijos Respublikos teismų priimtų sprendimų kopijas dėl M. A., T. A. ir N. B.. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepateikia argumentų ir duomenų, kuriais vadovaujantis jis nesutinka su Sprendime padaryta analize, kodėl negalima vertinti tokių duomenų kaip turinčių žemą įrodomąją galią.
13. Pareiškėjas S. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį.
14. Pareiškėjas akcentuoja, kad Migracijos departamentas vykdė 2 pareiškėjo apklausas ir teigia, kad pareiškėjas tik formaliai prisijungė prie (duomenys neskelbtini) religinės bendruomenės, neatsakė į kai kuriuos klausimus apklausų metu, tačiau nė vienoje apklausoje pareiškėjo nebuvo prašoma paaiškinti identifikuotų trūkumą, nenuoseklumų ar atsakyti į įtarimus dėl formalaus prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) religinės bendruomenės. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo apklausa vyko su 2 vertėjais, be to, abi apklausos buvo vykdomos nuotoliniu būdu su nuolatiniais ryšio trikdžiais.
15. Pareiškėjas pažymi, kad Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėjo prisijungimas prie (duomenys neskelbtini) yra formalus, tačiau tokia išvada nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Ši teorija yra Migracijos departamento interpretacijos, pagrįstos atsakovo subjektyviais pamąstymais. Pareiškėjas prisijungė prie (duomenys neskelbtini) dar 2020 m., t. y. 3 m. iki išvykimo ir prieglobsčio prašymo pateikimo.
16. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad bylose, susijusiose su religijos pakeitimu, reikalaujama patikimų patvirtinimų dėl religijos pakeitimo. Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas pateikė sertifikatą, kuris patvirtina, kad jis yra (duomenys neskelbtini) sekėjas, be to, jis pakeitė religiją dar 2020 m. Pareiškėjas vykdė savo, kaip prieglobsčio prašytojo, pareigą, nuolat bendradarbiavimo su atsakovu, teikė įrodymus ir paaiškinimus tiek, kiek jo buvo prašoma. Migracijos departamento Sprendimas yra nepagrįstas, nes nėra atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas nuosekliai grindžia savo tikėjimą ir religijos pakeitimo rimtumą, o tai atitinka ESTT praktikoje nurodytus standartus, įsitikinant, ar prieglobsčio prašytojas nuoširdžiai yra pakeitęs tikėjimą.
17. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas taikė per aukštą įrodinėjimo naštos standartą, nepagrįstai reikalavo išskirtinai rašytinių įrodymų.
18. Pareiškėjas teigia, kad paties Migracijos departamento pareiškėjo byloje surinkti duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) sekėjai yra sistemingai sekami, jiems draudžiama viešai išpažinti tikėjimą. Latvijos Respublikos teismų sprendimai analogiškose bylose, kuriose nagrinėtos (duomenys neskelbtini) religijos sekėjų persekiojimo aplinkybės (duomenys neskelbtini), yra svarbūs tuo, kad juose nustatyta religinės bendruomenės padėtis – valstybės institucijų kišimasis į religinę veiklą, draudimai viešai išpažinti tikėjimą, sulaikymai ir baudos už religinės literatūros platinimą. Šios aplinkybės sutampa su pareiškėjo pateiktu pasakojimu bei jo pateiktais įrodymais.
19. Pareiškėjas nurodo, kad, remiantis ESTT praktika, Migracijos departamentas turėjo vertinti, kas gresia pareiškėjui, jam grįžus į (duomenys neskelbtini), nepaisant to, ar jo tikėjimas įsišaknijęs ar ne. Remiantis kilmės valstybės informacija, iš esmės visi (duomenys neskelbtini) sekėjai yra persekiojami, todėl pareiškėjo baimė būti persekiojam laikytina visiškai pagrįsta.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui prieglobstį (papildomą apsaugą), pagrįstumo ir teisėtumo.
21. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamento surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, t. y. kad nėra tikimybės, jog, išsiuntus pareiškėją į kilmės šalį, nebus pažeistos jo teisės ir pagrindinės laisvės, panaikino Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.
22. Migracijos departamentas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimų.
23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.
24. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.
25. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo tokių veiksmų.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
27. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta, remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, jog asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
28. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97 punkte nurodyta, kad, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas, nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.
29. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.
30. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.
31. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas, išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą; c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala; d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala; e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 str. 3 d. a–e p.). Tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo padaryta didelė žala arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar padaryti didelę žalą, yra rimtas visiškai pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti didelę žalą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar didelė žala nebus padaryta dar kartą (4 str. 4 d.). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).
32. ESTT 2018 m. spalio 4 d. sprendime byloje C-56/17, aiškindamas Direktyvos 2011/95/ES nuostatas, be kita ko, padarė šias išvadas: 1) Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad tarptautinės apsaugos prašytojas, kuris, grįsdamas savo prašymą, remiasi persekiojimo dėl su religija susijusių motyvų grėsme, neturi pateikti pareiškimų ar dokumentų, susijusių su visais šioje nuostatoje nurodytos sąvokos „religija“ elementais, tam, kad patvirtintų teiginius apie savo religinius įsitikinimus. Tačiau prašytojas turi patikimai patvirtinti minėtus teiginius, pateikdamas informaciją, kuri kompetentingai institucijai leistų įsitikinti jų teisingumu; 2) Direktyvos 2011/95 9 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos taip, kad veiksmų prieš tarptautinės apsaugos prašytojo kilmės šalies valstybinę religiją draudimas, grasinant mirties ar įkalinimo bausmėmis, gali būti „persekiojimo veiksmas“, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, jeigu šis draudimas praktiškai susietas su tokiomis šios šalies institucijų taikomomis sankcijomis, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Taip pat minėtoje byloje ESTT atkreipė dėmesį į generalinio advokato 2018 m. liepos 25 d. išvados 47 punktą, kuriame pažymėta, jog, nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus, pagrįstus baime būti persekiojamam dėl religinių motyvų, reikia atsižvelgti ne tik į prašytojo individualų statusą ir asmeninę padėtį, bet ir į jo religinius įsitikinimus ir jų susiformavimo aplinkybes, į tai, kaip jis suvokia ir praktikuoja savo tikėjimą ar netikėjimą, į jo santykį su doktrininiais, ritualiniais ar įsakomaisiais religijos, kurios pasekėjas jis teigia esąs ar kurios ketina atsisakyti, aspektais, į galimą jo vaidmenį, skleidžiant savo tikėjimą arba į religinių ir tapatybės, etninių ar panašių veiksnių tarpusavio sąveiką.
33. Generalinis advokatas minėtoje išvadoje nurodė, kad ar egzistuoja religiniais motyvais grindžiamas persekiojimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 9 straipsnį, priklauso, viena vertus, nuo prieglobsčio prašytojo religijos laisvės pažeidimo sunkumo ir, kita vertus, nuo veiksmų, kurie gresia šiam prašytojui naudojantis šia laisve savo kilmės šalyje, rimtumo. Tai, kad religijos laisvės apribojimai, nustatyti prašytojo kilmės šalyje, ir sankcijos, numatytos už draudimų, susijusių su šiais apribojimais, nesilaikymą, yra pateisinami reikalavimu šioje šalyje palaikyti viešąją tvarką, saugumą arba apsaugoti visuomenės sveikatą ar moralę, neleidžia automatiškai konstatuoti, kad nėra persekiojimo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 9 straipsnį. Aplinkybės, kad, pagal prieglobsčio prašytojo kilmės šalies teisės aktus, už veiksmus, susijusius su naudojimusi religijos laisve, kaip antai atsivertimą į kitą religiją ar religinį prozelitizmą, taikomos neproporcingos ar diskriminuojančios sankcijos ar net mirties bausmė, pakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog vykdomas persekiojimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 9 straipsnį, jei nustatoma, kad tokios sankcijos iš tikrųjų taikomos, ir kad prašytojui, jeigu grįžtų į šią šalį, gresia reali jų pritaikymo rizika.
34. Pareiškėjas grindė savo prieglobsčio prašymą tuo, kad jis 2020 metais pakeitė religiją (iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) religiją), dėl to kyla grėsmė jo sveikatai ir gyvybei jo kilmės valstybėje, jis buvo sulaikytas.
35. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjo atsivertimas į (duomenys neskelbtini) yra nustatytas faktas, tačiau kyla pagrįstų abejonių dėl atsivertimo į (duomenys neskelbtini) tikrųjų tikslų bei tokio atsivertimo nuoširdumo ir ilgalaikiškumo. Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija taip pat patvirtina, jog (duomenys neskelbtini), kaip ir kitos nepripažintos religinės mažumos, (duomenys neskelbtini) gali susidurti su persekiojimu. Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą (pareiškėjo sulaikymą), dėl kurio jis buvo priverstas išvykti iš (duomenys neskelbtini), buvo atmestas dėl nustatytų trūkumų ir įrodymų stokos. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe.
36. Taigi Migracijos departamento Sprendime nustatyta, kad pareiškėjo atsivertimas į (duomenys neskelbtini) yra nustatytas faktas, taip pat nustatytas faktas, kad asmenys, išpažįstantys šį tikėjimą, gali būti persekiojami pareiškėjo kilmės valstybėje. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas viešai skelbė, jog išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą (platino informaciją apie tai „Facebook“, rengė vaizdo įrašus ,,Youtube“, ,,TikTok“ socialiniuose tinkluose, dalyvavo demonstracijose).
37. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, pagal ESTT praktiką, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 46 straipsnio 3 dalyje žodžių junginys „užtikrina, jog taikant veiksmingą teisių gynimo priemonę būtų numatytas išsamus ir ex nunc faktinis ir teisinis tarptautinės apsaugos poreikių [faktinių ir teisinių aplinkybių] nagrinėjimas“ aiškintinas taip, kad pagal šią nuostatą valstybės narės savo nacionalinę teisę turi pritaikyti taip, kad nagrinėdamas nurodytus skundus teismas išnagrinėtų visas faktines ir teisines aplinkybes, kurios suteiktų jam galimybę konkretų atvejį įvertinti pagal tuo metu esamą situaciją (2024 m. spalio 4 d. sprendimo Ministerstvo vnitra České republiky, Odbor azylové a migrační politiky, C‑406/22, EU:C:2024:841, 87 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Šiuo klausimu terminas „ex nunc“ reiškia, kad teismas turi pareigą atlikti vertinimą, kuriame prireikus būtų atsižvelgta į naujas aplinkybes, susiklosčiusias po to, kai buvo priimtas sprendimas, dėl kurio vėliau pateiktas skundas. Iš esmės toks vertinimas suteikia galimybę išnagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą išsamiai, nesant poreikio grąžinti bylą sprendžiančiajai institucijai. Taigi teismo turima teisė atsižvelgti į naujas aplinkybes, dėl kurių ši institucija nepareiškė nuomonės, atitinka Direktyvos 2013/32 tikslą, kaip, be kita ko, matyti iš jos 18 konstatuojamosios dalies, kad sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami „kuo skubiau, nedarant poveikio tinkamo ir išsamaus nagrinėjimo atlikimui“ (2024 m. spalio 4 d. Sprendimo Ministerstvo vnitra České republiky, Odbor azylové a migrační politiky, C‑406/22, EU:C:2024:841, 78 ir 88 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija). Šios direktyvos 46 straipsnio 3 dalyje vartojamas būdvardis „išsamus“ patvirtina, kad teismas turi išnagrinėti tiek aplinkybes, į kurias sprendžiančioji institucija atsižvelgė ar būtų galėjusi atsižvelgti, tiek į aplinkybes, kurios susiklostė šiai institucijai priėmus sprendimą (2024 m. spalio 4 d. Sprendimo Ministerstvo vnitra České republiky, Odbor azylové a migrační politiky, C‑406/22, EU:C:2024:841, 89 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu pateikė 2025 m. liepos 7 d. (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybos raštą ir 2023 m. rugpjūčio 5 d. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimą, kurie, pareiškėjo teigimu, įrodo jo sulaikymą.
39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą ESTT praktiką dėl ex nunc vertinimo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pareiškėjo naujai pateiktus įrodymus, kuriais pareiškėjas įrodinėja esminę reikšmę turinčius faktus (pareiškėjo sulaikymą dėl jo religinių įsitikinimų) ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės patvirtinti, kad nėra tikimybės, jog, išsiuntus pareiškėją į kilmės šalį, nebus pažeistos jo teisės ir pagrindinės laisvės. Nors Migracijos departamentas apeliaciniame skunde teigia, kad šie įrodymai prieštarauja kilmės valstybės informacijai ir paties pareiškėjo teiginiams, tačiau toks vertinimas turi būti atliktas administracinės procedūros metu, vertinant aplinkybių visumą.
40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir byloje atliktu įrodymu vertinimu. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai taikytų materialiosios teisės normų, konstatuojant, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintos visos faktinės ir teisinės aplinkybės.
41. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti atsakovo Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė