Byla Nr. 1S-44-165/2018

Proceso Nr. 1-01-1-04639-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.1.16.1.2.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio ir Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),   

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. T. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties dalies, kuria kaltinamajam R. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 4 d. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis veikdamas organizuota grupe kartu su D. L., S. L. ir M. R. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 7 punkte numatytais pagrindais) ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2017 m. vasario 3 d. tarpusavyje pasiskirstę užduotimis ir vaidmenimis susitarė, kad neteisėtai kontrabandos būdu pergabens labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - MDMA, iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, kurią betarpiškai įgis ir gabens S. L.. Tuo tikslu R. T., M. R. padavė pinigines lėšas - 150 eurų skirtus S. L. lėktuvo bilietams įsigyti, po ko M. R. tęsdamas nusikalstamus veiksmus internetu užsakė bilietus ir S. L. perdavė R. T. duotas pinigines lėšas. Tokiu būdu 2017 m. sausio 30 d., apie 14 val. 18 min. S. L. įsigijo lėktuvo bilietą į Nyderlandų Karalystę Eidhoveno miestą. Po ko, R. T., M. R. ir D. L. iki 2017 m. vasario 2 d. rūpinosi piniginėmis lėšomis skirtomis psichotropiniai medžiagai įsigyti. D. L. gavęs pinigines lėšas - 7 000 eurų, 2017 m. vasario 2 d., apie 00 val. 30 min., Panevėžyje, prie parduotuvės AIBĖ, adresu (duomenys neskelbtini), jas perdavė M. R., o šis tęsdamas nusikalstamus veiksmus šias pinigines lėšas perdavė S. L. ir 2017 m. vasario 2 d., apie 04 val. 00 min., pastarąjį, automobiliu VW PASSAT valst Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu R. T., nugabeno į Vilniaus oro uostą, iš kur tą pačią dieną apie 07 val. 10 min., šis lėktuvu išskrido į Nyderlandų Karalystę Eidhoveno miestą. Ten ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys 2017 m. vasario 2-3 d., tikslesnis laikas nenustatytas, nenustatytoje Nyderlandų Karalystės vietoje, S. L. už D. L. parūpintas pinigines lėšas - 7 000 eurų, pardavė labai didelį kiekį - 1,119 kg, psichotropinės medžiagos - MDMA, kurią įgijęs paslėpė specialiai liemenėje įrengtoje slėptuvėje skirtoje slėpti ir gabenti psichotropinę medžiagą. Po ko S. L. vykdydamas išankstinį susitarimą su R. T., D. L. ir M. R., D. K. vairuojamu automobiliu MERSEDES BENZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nyderlandų Karalystės, Roterdamo miesto, (duomenys neskelbtini) išvyko į Lietuvos Respubliką ir įgytą psichotropinę medžiagą 2017 m. vasario 3 d., tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo per Kalvarijos sienos kirtimo punktą įvežė į Lietuvos Respubliką, kurią toliau gabeno iki Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, kur 2017 m. vasario 3 d. apie 23 val. 10 min., buvo sulaikytas Panevėžio AVPK KP ONTV pareigūnų, kurie minėtą psichotropinę medžiagą surado ir paėmė.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2017 m. vasario 4 d. R. T. buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. vasario 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Panevėžio apygardos teismo nutartimis.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi kaltinamajam R. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.   

4. Kaltinamojo R. T. gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties dalį ir paskirti kaltinamajam R. T. vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

4.1. Gynėjo nuomone, R. T. nepagrįstai įtariamas įvykdęs nusikalstamas veikas. Pasak gynėjo, R. T. kaltė grindžiama nepagrįstai ir neteisėtai nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto, nusikalstamas veikas suorganizavusio ir aktyviai veikusio asmens parodymais, kuris šiuo metu yra suimtas VFR. Kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių kaltinimą R. T., byloje nėra surinkta.

4.2. Skunde nurodoma, kad įtariamajam R. T. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nors tyrimas buvo tęsiamas daugelį mėnesių ir, pasak gynėjo, buvo ikiteisminio tyrimo vilkinimo požymiai, su R. T. nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Šiuo metu byla perduota nagrinėti teisme, tačiau kaltinamasis R. T. laikomas suimtu jau daugiau nei vienerius metus. Ilgas kardomojo kalinimo taikymas iš esmės pažeidžia kaltinamo asmens teises į greitą ir teisingą baudžiamąjį procesą. Gynėjo nuomone, byla nėra sudėtinga ir/ar didelės apimties, nereikalaujanti sudėtingų ir/ar specialių tyrimų ar mokslinių žinių, ilgai tunkančių procesinių veiksmų. Kaltinamajame akte nurodyti tik du liudytojai, kurie buvo apklausti pirmajame teismo posėdyje.

4.3. Gynėjas teigia, kad teismas padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas apie R. T. darbą bei jo socialinius ryšius. Skundžiamos nutarties argumentai apie tai, jog VSDFV nėra duomenų apie R. T. darbovietes, rodo teismo šališkumą R. T. atžvilgiu, neobjektyvumą bei bylos nagrinėjimo nevisapusiškumą. Skunde nurodoma, kad R. T. iki suėmimo dirbo pagal verslo liudijimą, gaudavo pajamas, mokėjo įmokas VSDFV bei VMI. R. T. lankymasis Ispanijoje, ar jo telefono aparate buvusi latviška SIM kortelė, anot gynėjo, nesuteikia pagrindo manyti, jog R. T. bėgs (slėpsis). R. T. atliko bausmę VFR pagal 2012 m. nuosprendį, tačiau veikos, dėl kurių jis buvo pripažintas kaltu, buvo įvykdytos 2005 m.

4.4. Skunde nurodoma ir tai, kad teismo nutartyje nėra nurodytos priežastys, kodėl šiuo atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

4.5. Skunde pažymima, kad R. T. iki suėmimo gyveno su šeima, augino nepilnametį vaiką, kartu gyvena ir pilnametis vaikas. Pakankamai tvirti socialiniai ryšiai patvirtina, kad R. T. nesislėps nuo prokuroro ar teismo. Tai patvirtina ir kiti bylos duomenys: kito įtariamojo sulaikymo aplinkybės ir tai, kad R. T., sulaikius kitą įtariamąjį, nesislapstė, pats nevengė sulaikymo ar suėmimo.

4.6. Gynėjo nuomone, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis galima kontroliuoti, jog R. T. neįvykdys jokios kitos nusikalstamos veikos. Įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, namų areštu, dokumentų paėmimu ar užstatu, t. y. keletu tarpusavyje suderintų kardomųjų priemonių, galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Gynėjas nurodo ir tai, kad nė viena R. T. inkriminuojama veika nėra smurtinio pobūdžio, jomis nėra sukeltos sunkios, nepataisomos pasekmės, o pasirinktas gynimosi nuo kaltinimo būdas ar gynybos taktika nėra pagrindas R. T. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

4.7. Kartu su skundu gynėjas pateikė dokumentus, susijusius su R. T. darbine veikla: verslo liudijimų kopijas, įmokų VSFDV, VMI kvitus.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

6. Skundas atmetamas.             

7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija, nagrinėjanti kaltinamojo gynėjo skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, neanalizuoja suimtajam pareikštų kaltinimo pagrįstumo, šioje proceso stadijoje nesprendžiamas kaltinamojo kaltės klausimas. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Tik baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo.

7.1. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis, daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis R. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 391 straipsniu, M. R. parodymuose, kratos, apžiūrų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadoje bei kitoje bylos medžiagoje. Kaip jau minėta, kaltinamojo R. T. kaltės klausimas šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas, todėl skundo argumentų, susijusių su kaltinamajam pareikšto kaltinimo pagrįstumu, teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.   

8. BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtina kardomosios priemonės – suėmimo sąlygą – suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. R. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

9. Panevėžio apygardos teismas kaltinamajam R. T. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

10. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

10.1. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

10.2. Nagrinėjamu atveju pagrindą manyti, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, sudaro byloje esantys duomenys apie tai, kad R. T. 2012 m. liepos 31 d. buvo teistas Vokietijoje, už panašaus nusikaltimo padarymą. Jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų (labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimas ir gabenimas kontrabandos būdu) pobūdis leidžia teigti, kad kaltinamasis, nepaisant to, kad iki sulaikymo dirbo pagal verslo liudijimą, galimai pragyvenimui užsidirba taip pat ir darydamas nusikalstamas veikas. Atsižvelgtina ir į tai, kad R. T. inkriminuoti nusikaltimai nelaikytini atsitiktiniais, jie buvo iš anksto suplanuoti, galimai padaryti veikiant organizuota grupe. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės leido apygardos teismui pagrįstai manyti, jog kaltinamasis R. T. būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl skundžiamoje nutartyje nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pratęsimo pagrindas nustatytas pagrįstai.

11. Panevėžio apygardos teismas skundžiama nutartimi kaltinamajam R. T. suėmimo terminą pratęsė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nors jis buvo pašalintas ankstesne Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi.

11.1. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, apygardos teismas motyvo netvirtais kaltinamojo socialiniais ryšiais, jo turimais ryšiais užsienyje bei gresiančios bausmės griežtumu.

11.2. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11.3. R. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalys). Už jam inkriminuojamo labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta bausmė padidina bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų. Kita vertus, kaltinimas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad R. T. praeityje teistas, tačiau jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą iki sulaikymo dirbo pagal verslo liudijimą, ir šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. T. saistomas pakankamais socialiniais ryšiais. Aukštesniojo teismo vertinimu, teismas po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, nenustatė. Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, jog R. T. buvo teistas užsienio valstybėje, lankėsi Ispanijoje, savaime nėra besąlygiškas pagrindas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo konstatavimui. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, todėl skundžiama nutartimi BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas nustatytas nepagrįstai. Papildomai pažymima, kad skiriant kardomąją priemonę – suėmimą ar pratęsiant jos terminą užtenka bent vieno iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo, todėl, net ir panaikinus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą laikytina, kad kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam R. T. pratęsta pagrįstai nustačius, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytas bausmes už R. T. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas nepažeidžia paminėtos teisės normos. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

13. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Gynėjas skunde nurodo, kad paskyrus R. T. kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, namų areštą, dokumentų paėmimą ar užstatą, bus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamajam prašomos skirti švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės, atsižvelgus į R. T. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, priešingai nei nurodo gynėjas, nėra pakankamos, kad užtikrintų BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju, nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas, jau minėtos kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti R. T. iš suėmimo ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ar švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenų visumą, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas - paliekama galioti. Nors R. T. kaltinamas ne smurtinių nusikaltimų padarymu, ir ši aplinkybė yra reikšminga, tačiau nepakankama griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Šiuo atveju, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas kaltinamajam R. T. yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Nors apygardos teismas pratęsdamas R. T. suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės, tačiau aukštesniajam teismui konstatavus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, o taikyti švelnesnes kardomąsias priemones nėra pagrindo, šis nutarties trūkumas nelaikytinas esminiu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

kaltinamojo R. T. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti.

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi kaltinamajam R. T. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                        Valdimaras Bavėjanas

        Viktoras Kažys

                      Elena Vainienė