Civilinė bylos Nr. 2-15921-868/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21769-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,

sekretoriaujant Jekaterinai Kotrynai Vedmedytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grilis ir pramogos“ atstovui advokatui Karoliui Kurapkai,

atsakovės biudžetinės įstaigos „Šiuolaikinio meno centras“ atstovei advokatei Reginai Laurinavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grilis ir pramogos“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai „Šiuolaikinio meno centras“ dėl nuomos mokesčio sumažinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Grilis ir pramogos“ (toliau - ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama 75 procentais, t. y. nuo 35 513,35 Eur iki 8 878,34 Eur, sumažinti patalpų nuomos mokestį už 2020 m. lapkričio–gruodžio ir 2021 m. sausio–balandžio mėnesius.

Nurodė, kad ji su atsakove biudžetine įstaiga „Šiuolaikinio meno centras“  (toliau – atsakovė) 2011 m. balandžio 6 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. TN-9, ją atnaujino 2016 m. liepos 5 d. susitarimu Nr. TN-12. Nuomos sutartimi ieškovei išnuomotos valstybei priklausančios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurias atsakovė valdo patikėjimo teise. Nuomos sutarties 1.3 punkte nurodyta patalpų naudojimo paskirtis – kavinės-klubo veiklai. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. lapkričio 4 d. priėmus nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“, buvo uždrausta vykdyti viešojo maitinimo veiklą, todėl ieškovė dėl savo išsinuomotų patalpų savininko (valstybės) veiksmų ir priimtų teisės aktų negalėjo patalpose vykdyti vienintelės nuomos sutartyje numatytos ir leidžiamos ekonominės veiklos ir negavo jokių pajamų. Ieškovės teigimu, tokioje situacijoje valstybės (ar jai atstovaujančios institucijos) reikalavimas mokėti visą nuomos mokesčio sumą pažeidžia jos teises ir teisėtus lūkesčius bei prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams, todėl yra pagrindas nuomos mokestį už atitinkamus mėnesius sumažinti taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 dalies, 6.483 straipsnio 1 dalies, 6.487 straipsnio 1 dalies, 6.62 straipsnio 1 dalies, 6.253 straipsnio 1 ir 3 dalių bei 6.204 straipsnio nuostatas. Ieškovė taip pat rėmėsi argumentu, kad nuomos mokesčio sumažinimas 75 procentais užtikrintų sąžiningą konkurenciją, nes tiems ūkio subjektams, kurie valstybei priklausančias patalpas nuomojosi iš savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybė taikė 75 proc. nuolaidą nuomos mokesčiui.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nustačius karantino terminą nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. 453, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto, valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos“ papildytas 3 punktu, nustatant, kad šiame nutarime nurodytus reikalavimus atitinkantiems valstybės nekilnojamojo turto nuomininkams karantino laikotarpiu ir du mėnesius po jo atšaukimo valstybės nekilnojamojo turto nuomos sutartyje nustatytas mokėtinas nuompinigių dydis sumažinamas valstybės turto valdytojui ir nuomininkui susitariant, kad nuomininkas už valstybės nekilnojamojo turto nuomą moka 20 proc. viso nuomos sutartyje nustatyto nuompinigių dydžio. Tačiau 2020 m. birželio 17 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 207 neteko galios. Nuo 2020 m. lapkričio 7 d. paskelbto karantino teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226, tačiau nei jame, nei kitame teisės akte nėra įtvirtinta Vyriausybės sprendimo, leidžiančio valstybės turto nuomotojui ir nuomininkui susitarti dėl nuomos mokesčio mažinimo. Atsakovė patikėjimo teise valdo valstybės turtą. Vyriausybė nesuteikė teisės valstybės turto nuomotojams taikyti nuomos mokesčio lengvatas 2020 m. lapkričio 7 d. paskelbto karantino metu. Atsakovės nuomone, taikant ieškovei 75 procentų nuolaidą nuomos mokesčiui, būtų pažeidžiamos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatos, nes patalpos ieškovei buvo išnuomotos konkurso būdu ir kiti potencialūs nuomininkai apie tokias galimas nuomos sutarties sąlygas nebuvo informuoti.

Ieškovė dublike, o atsakovė – triplike savo reikalavimus ir atsikirtimus grindė iš esmės tais pačiais, tik plačiau ir išsamiau išdėstytais argumentais.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pagal 2011 m. balandžio 6 d. Patalpų nuomos sutartį atsakovė išnuomojo UAB „Pramogų projektai“ (kurios teisės perėmė ieškovė) 1276,33 kv. m patalpas,  esančias adresu (duomenys neskelbtini), išimtinai menininkų kavinės - klubo veiklai. Pagal sutartį nuomininkas įsipareigojo nuomotojui mokėti nuomos mokestį – 15,01 Lt be PVM už vieną patalpos kv. m, t. y. 19 157,71 Lt už visas patalpas. 2016 m. liepos 5 d. Susitarimu dėl Patalpos nuomos sutarties 20211 m. balandžio 6 d. Nr. TN -9 atnaujinimo, nuomotojas (atsakovė) įsipareigojo už užmokestį perduoti nuomininkui (ieškovei) 1195,40 kv. m bendro ploto patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomininkas (ieškovė) įsipareigojo Nuomotojui (atsakovei) mokėti nuomos mokestį už vieną kvadratinį metrą per mėnesį 5,75 Eur be PVM, kas lygu 6873,55 Eur be PVM už visas Patalpas (Susitarimo 9 punktas).

Ieškovė su 2020 m. vasario 8 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją ir į atsakovę dėl paskelbto Lietuvos Respublikoje Karantino pratęsti ieškovei nuomos sutarties terminą bei atleisti ieškovę nuo nuomos mokesčio mokėjimo. Į ieškovės raštą Kultūros ministerija atsakė, kad dėl nuomos mokesčio sumažinimo ieškovė gali kreiptis į atsakovę bei pažymėjo, kad pratęsti valstybinės nekilnojamojo turto nuomos sutartį nėra galimybės. Atsakovė gi, į ieškovės prašymą atsakė, kad ieškovės prašymas netenkintinas.

Ieškovė su ieškiniu dėl 2011 m. balandžio 6 d. nuomos sutarties sąlygų pakeitimo kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-12940-534/2021 ieškovė ieškinį atsiėmė bei šalys sudarė 2021 m. birželio 9 d. Susitarimą prie patalpų nuomos sutarties Nr. TN-9. Pagal šalių susitarimą ieškovė įsipareigojo atsakovei sumokėti įsiskolinimą lygu 35 513,35 Eur, kuris susidarė pagal patalpų nuomos sutartį už mėnesius, kuomet Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas. Nurodytą sumą ieškovė įsipareigojo sumokėti per 6 mėn. laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. sausio mėn., kiekvieną mėnesį sumokant po 5918,89 Eur  (Susitarimo 5 punktas). Taip pat nurodytu susitarimu šalys susitarė, kad nuomininkas (ieškovė) įsipareigojo išsikelti su visais jam priklausančiais daiktais iš nuomojamų patalpų ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po birželio mėnesį paskelbto viešo Šiuolaikinio meno centro negyvenamųjų patalpų rūsyje ir pastato 1 aukšte esančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos konkurso laimėtojo paskelbimo (Susitarimo 7 punktas).

             Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo sumažinti 75 proc. priklausantį jai mokėti nuomos mokestį už nuomojamas patalpas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn., t. y. sumažinti sumas nuo 35 513,35 Eur iki 8 878,34 Eur, nes ieškovė dėl Lietuvoje įvesto Karantino negalėjo vykdyti jokios ekonominės veiklos ir gauti pajamų.

Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka. Teigia, kad atsakovė sutiko skolos mokėjimą išdėstyti, o sumažinti nuomos mokesčio atsakovė negali, nes tai yra valstybei priklausančios patalpos.

           Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.487 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, jis turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja.

Jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką (CK 6.204 straipsnio 1 dalis).    

Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu:

1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;

2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;

3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;

4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (CK 6.204 straipsnio 2 dalis).

Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali:

1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas;

2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra (CK 6.204 straipsnio 3 dalis).

CK 6.212 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, nustatyti įvairaus pobūdžio ūkinės komercinės veiklos ribojimai, įskaitant viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų veiklą, taip pat kultūros, pramogų ir kitų renginių organizavimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 453 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto, valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos“ pakeitimo“ Vyriausybės nutarimas Nr. 1524 buvo papildytas 3 punktu, kuriuo nustatyta, kad valstybės turto valdytojas karantino laikotarpiu ir du mėnesius po karantino atšaukimo sumažina valstybės nekilnojamojo turto nuomos sutartyje nurodytą valstybės nekilnojamojo turto nuomininko mokėtiną nuompinigių dydį susitariant, kad nuomininkas už valstybės nekilnojamojo turto nuomą moka 20 procentų viso nuomos sutartyje nustatyto nuompinigių dydžio, jeigu nuomininkas atitinka šiame Vyriausybės nutarime išdėstytus reikalavimus, tarp kurių nurodytas ir nuomininko vykdomos veiklos draudimas arba ribojimas Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207. Taigi valstybės turto nuomininkams, kurių veikla dėl valstybėje įvesto karantino buvo draudžiama arba ribojama, atitinkantiems nustatytus reikalavimus, buvo taikomos valstybės paramos priemonės, įtvirtintos viešosios teisės akte – Vyriausybės nutarime. Šios paramos priemonės buvo siejamos su Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 nustatytais veiklos draudimais arba ribojimais. Vyriausybės nutarimui Nr. 207 netekus galios 2020 m. birželio 17 d., nebeliko teisinio pagrindo ir pirmiau nurodytoms valstybės turto nuomos mokesčio lengvatoms taikyti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje antrą kartą buvo paskelbtas karantinas ir patvirtintas karantino režimas, įskaitant viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veiklos draudimą, išskyrus nedideles išimtis (kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas asmenims kitais būdais ir kai viešojo maitinimo paslaugos tiekiamos įmonių, įstaigų ar organizacijų, kuriose vykdomas pamaininis darbas, darbuotojams šių įmonių, įstaigų ar organizacijų teritorijose ir (ar) patalpose). Nutarimas įsigaliojo 2020 m. lapkričio 7 d. Nei šiuo Vyriausybės nutarimu, nei kitu teisės aktu nebuvo nustatyta galimybė, taikant valstybės pagalbos priemones, sumažinti nuomos mokestį valstybės turto nuomininkams, kurių ūkinė komercinė veikla dėl karantino buvo draudžiama arba ribojama.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių atstovų paaiškinimų teismas sprendžia, kad byloje nustatyta, kad ieškovė dėl nenugalimos jėgos (force majeure)  aplinkybių, dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino,  negalėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų dėl nuomos mokesčio mokėjimo atsakovei už patalpų nuomą, nes faktiškai jokios ekonominės veiklos vykdyti negalėjo dėl valstybės lygmenyje įvesto draudimo.

Todėl, atsižvelgiant į šalių sutarties pobūdį, kai ieškovei buvo leista vykdyti išimtinai tik menininkų kavinės - klubo veiklą, bei į tai, kad ji jokios ekonominės veiklos laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn.    nevykdė, yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį bei septyniasdešimt penkiais procentiniais punktais (75 proc.) sumažinti valstybės patalpų nuomos mokestį už 2020 m. lapkričio, gruodžio ir 2021 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėn. (t. y. bendrą priskaičiuotą nuomos mokestį už išvardintus mėnesius sumažinti nuo 35 513,35 Eur iki 8 878,34 Eur), kuomet valstybės turto nuomininkas, t. y. ieškovė, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmų ir priimtų teisės aktų negalėjo išnuomotose patalpose pagal valstybės patalpų nuomos sutartį Nr. TN-9 vykdyti vienintelės nuomos sutartyje leidžiamos ekonominės veiklos ir negavo visiškai jokių pajamų (civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Teismas visiškai nesutinka su atsakovės argumentais, kad pakeisti sutarties sąlygas bei sumažinti mokėtiną nuomos mokestį negalima dėl to, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai atsakovės atžvilgiu. Atsakovė teigė, kad ieškovė atsakovei nemokėjo sutarto nuomos mokesčio bei laiku iš nuomojamų patalpų neišsikėlė. Tačiau teismas su tokiais atsakovės argumentais visiškai nesutinka. Iš šalių susitarimo dėl nuomos mokesčio mokėjimo išdėstymo matyti, kad ieškovei nuomos mokesčio įsiskolinimas susidarė dėl valstybėje paskelbto karantino, taip yra nurodyta Susitarimo 5 punkte (1 t., b. l. 704). O aplinkybė, kad ieškovė neišsikėlė iš nuomojamos patalpos ir dėl to atsakovė turėjo atšaukti gegužės mėnesį paskelbtą konkursą dėl patalpų nuomos nėra pagrįsta jokiai įrodymais. Taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, dėl to, kad ieškovė neišsikėlė iš nuomojamų patalpų, tai atsakovė patyrė nuostolių. Tarp šalių ginčo nėra, kad nuo 2021 m. liepos 3 d. ginčo patalpos vėl nuomoja ieškovė, nes ji laimėjo konkursą šių patalpų nuomai. Todėl atsakovės argumentai dėl ieškovės nesąžiningumo nėra pagrįsti bei įrodyti. Ir nors atsakovės atstovė teigė, kad kitos įmonės, kurios tuo pačiu metu nuomojo iš atsakovės patalpas sutartą nuomos mokestį sumokėjo, tačiau šios aplinkybės nėra pagrįstos, bei tai negali paneigti aplinkybės, jog ieškovė faktiškai jokios galimybės vykdyti ekonominės veiklos neturėjo dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. 

Taip pat teismas visiškai sutinka su ieškovės argumentais, kad šiuo atveju nuomos mokestis mažintinas 75 proc. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju galima taikyti nuomos mokesčio mažinimo analogiją, kurią taikė Vilniaus miesto savivaldybė (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 31 d. sprendimas dėl nuompinigių dydžio Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto nuomininkams sumažinimo Nr. 1-908) .

          Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

           Patenkinus ieškinį iš atsakovės ieškovei priteistina 799 Eur sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį, 799 Eur sumokėto žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą, iš viso 1 598 Eur  (civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

           Patenkinus ieškinį iš atsakovės valstybės naudai priteistina 7,12  Eur pašto išlaidų (civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 str., teismas

n u s p r e n d ė:

           Ieškinį patenkinti.

            Sumažinti septyniasdešimt penkiais procentiniais punktais (75 proc.) valstybės patalpų nuomos mokestį už 2020 m. lapkričio, gruodžio ir 2021 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėn. (t. y. bendrą priskaičiuotą nuomos mokestį už išvardintus mėnesius sumažinti nuo 35 513,35 Eur iki 8 878,34 Eur), kuomet valstybės turto nuomininkas, t. y. ieškovė, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmų ir priimtų teisės aktų negalėjo išnuomotose patalpose pagal valstybės patalpų nuomos sutartį Nr. TN-9 vykdyti vienintelės nuomos sutartyje leidžiamos ekonominės veiklos ir negavo visiškai jokių pajamų.

          Priteisti iš atsakovės biudžetinės įstaigos „Šiuolaikinio meno centras“, j. a. k. 291424950, 1 598 Eur  (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grilis ir pramogos“, j. a. k. 303134705,  naudai.

Priteisti valstybei iš atsakovės biudžetinės įstaigos „Šiuolaikinio meno centras“,  j. a. k. 291424950, 7,12 Eur  (septynis eurus 12 ct) dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662.

             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

        Teisėja                                                  Vanda Višnevska