Administracinė byla Nr. I-1935-595/2019

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02960-2018-9

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m.  kovo 29  d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei  U K. J.,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „duomenys neskelbtini “  (toliau – ir pareiškėjas, ir UAB „duomenys neskelbtini“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. lapkričio 9 d.  nutarimą Nr. NUĮPBJ 0533 (b.l. 33-36).

                 Skunde nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius (toliau – ir VDI) 2018 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. NUJPBJ 0533 (toliau - ir Nutarimas) pareiškėjui paskyrė 300 EUR baudą už tai, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 58 str. 1 d. 2 p. nuostatas, bei Lietuvos Respublikos darbo dodekso (toliau – Darbo kodeksas) 120 str. 2 d. nuostatas, kadangi neužtikrino, kad įmonės darbuotojams būtų žymimas faktiškai dirbtas darbo laikas. Iš įmonės pateiktų 2018 m. rugsėjo mėn. Darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatė, kad patikrinimo dieną (2018-09-20) nepažymėtas faktiškai dirbtas laikas dirbusiai V. O. ir D. A., taip pat patikrinimo metu dirbusiai L. M. nepažymėtas faktiškai dirbtas darbo laikas nuo 12.00 iki 14.00 val.

        Pažymi, kad Užimtumo įstatymo 58 str. 5 d. nustato, kad šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK).

        Nurodo, kad 2018 m. spalio 26 d. VDI surašė administracinio nusižengimo protokolus ir pareiškėjui ir pareiškėjo vyriausiojo finansininko pavaduotojai K. S.. K. S. administracinio nusižengimo protokolas, be kitų nusižengimų, surašytas ir už tą nusižengimą, už kurį Nutarimu nubaustas UAB „ duomenys neskelbtini ", t. y. už Darbo Kodekso 120 str. 1 d. pažeidimą dėl to, kad patikrinimo dieną (2018-09-20) nepažymėtas faktiškai dirbtas laikas dirbusiai V. O. ir D. A., taip pat patikrinimo metu dirbusiai L. M. nepažymėtas faktiškai dirbtas darbo laikas nuo 12.00 iki 14.00 val. K. S. su protokole nurodytais pažeidimais sutiko ir jai skirtą baudą sumokėjo protokolo surašymo dieną. Pareiškėjo vertinimu Nutarimo surašymo dieną egzistavo Užimtumo įstatymo 58 str. 5 d. nurodyta sąlyga, draudžianti skirti baudą juridiniam asmeniui, todėl bauda UAB „ duomenys neskelbtini " paskirta nepagrįstai, todėl turi panaikinta.

                 Nurodo, kad Nutarimas yra nemotyvuotas. Skundžiamame Nutarime nebuvo aprašyti byloje surinkti įrodymai, nebuvo atliktas jų vertinimas, nors (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nurodyta, jog ne teismo tvarka išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pareigūnas bylą išnagrinėjo formaliai, nesiaiškino aplinkybių, ar UAB „ duomenys neskelbtini”  nustatyti visi būtinieji nusižengimo sudėties požymiai (dėl jų apskritai nepasisakė), nemotyvuotai atmetė argumentus dėl Užimtumo įstatymo 58 str. 5 d. taikymo, pažeisdamas įstatymo reikalavimus tinkamai taikyti įstatymą ir motyvuoti savo sprendimą. Nutarime neaptarti surinkti įrodymai, kuriais remiantis daromos teisinės išvados, be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo kviečiamas į posėdį ir jame dalyvavo.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundo reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir VDI,  ir Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 48-50).

 Atsiliepime nurodė, kad VDI Vilniaus skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinęs visas aplinkybes tinkamai skyrė baudą. Pagal Užimtumo įstatymą protokolas ir nutarimas buvo surašytas juridiniam asmeniui - UAB „ duomenys neskelbtini “, dalyvaujant įgaliotam atstovui. Užimtumo įstatymo IV skyriuje yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą – nedeklaruotą darbą. Juridiniam asmeniui už nedeklaruotą darbą yra numatyta atsakomybė ne kaip ANK numatytam subjektui, o kaip finansinė sankcija juridiniam asmeniui. ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Pažymi, kad Užimtumo įstatymo 58 str. 3 d. 2 p. už nedeklaruotą darbą yra numatyta galimybė bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, kuri nešalina fizinio asmens, atsakingo už darbo laiko apskaitą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, administracinės atsakomybės, kadangi šis pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sąmoningais ir aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, ir todėl, kad vienu atveju nuobauda mokama iš juridinio asmens turto, kitu atveju iš konkretaus fizinio asmens turto, t. y. vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo.

 Nurodo, kad Užimtumo įstatymo 58 str. 5 d. numatyta išimtis yra tiems atvejams, kada darbdavys yra fizinis asmuo (pvz. ūkininkas, individualios įmonės savininkas ir pan., kas atsako visu fizinio asmens turu) ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio ar 100 straipsnio nuostatas, tuomet taikyti Užimtumo įstatymą yra negalima, nes būtų pažeistas non bis in idem principas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. II-119-908/2017).

 Į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

        Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. lapkričio 9 d.  nutarimo Nr. NUĮPBJ 0533 teisėtumo bei pagrįstumo (b.l. 53-54).

Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės ginčo išsprendimui.

        2018 m. spalio 26 d. Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius J. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-1903-2018 UAB „ duomenys neskelbtini“ vyr. finansininko pavaduotojai K. S., už tai, kad būdama UAB „ duomenys neskelbtini “ atsakingu asmeniu neužtikrino, jog įmonės darbuotojams būtų žymimas faktiškai dirbtas darbo laikas. Iš įmonės pateiktų 2018 m. rugsėjo mėn. Darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių buvo  nustatyta, kad patikrinimo dieną (2018-09- 20) nepažymėtas faktiškai dirbtas laikas dirbusiai V. O. ir D. A., taip pat patikrinimo metu dirbusiai L. M. nepažymėtas faktiškai dirbtas darbo laikas nuo 12.00 val.  iki 14.00 val. (b.l. 5-6).

        Pareiškėjo įgaliotas asmuo K. S., neginčydama jos atžvilgiu surašyto Administracinio nusižengimo protokolo, jo surašymo dieną sumokėjo jai paskirtą baudą (b.l. 7). 

        2018 m. spalio 26 d. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius J. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. UĮPPJ 0801-0014 UAB „duomenys neskelbtini“ už tai, kad UAB „duomenys neskelbtini“ būdama darbdaviu neužtikrino, jog įmonės darbuotojams būtų žymimas faktiškai dirbtas darbo laikas. Iš įmonės pateiktų 2018 m. rugsėjo mėn. Darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatė, kad patikrinimo dieną (2018-09-20) nepažymėtas faktiškai dirbtas laikas dirbusiai V. O. ir D. A., taip pat patikrinimo metu dirbusiai L. M. nepažymėtas faktiškai dirbtas darbo laikas nuo 12.00 val.  iki 14.00 val. (b.l. 8).

Valstybinė darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus vedėjo pavaduotoja – vyriausioji darbo inspektorė D. L. 2018 m. lapkričio 9 d. priėmė nutarimą Nr. NUĮPBJ 0533, kuriame nurodoma, kad UAB „ duomenys neskelbtini “, būdama darbdaviu, neužtikrino, kad įmonės darbuotojams būtų žymimas faktiškai dirbtas darbo laikas. Iš įmonės pateiktų 2018 m. rugsėjo mėn. darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad patikrinimo dieną (2018-09-20) nepažymėtas faktiškai dirbtas laikas dirbusiai V. O. ir D. A., taip pat patikrinimo metu dirbusiai L. M. nepažymėtas faktiškai dirbtas darbo laikas nuo 12 val.  iki 14 val. Nurodoma, kad tokiais veiksmais bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies nuostatas ir už tai paskyrė 300 Eur baudą.

Užimtumo įstatymo 1 str. 1 d. numatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.  Šio straipsnio 2 dalis nustato kam taikomos įstatyme nustatytos darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės, tarp kurių ir darbdaviai, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, ir darbdaviams fiziniams asmenims, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai (4 punktas).

Užimtumo įstatymo 58 str. 1 d. nustato, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta: 1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai; 2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 3) darbuotojo darbo laikas naktį.

Užimtumo įstatymo 58 str.  3 d. nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą: 1) įpareigoja darbdavį atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas; 2) skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 600 iki 1 200 eurų.

Nustatyta, kad pareiškėjui Užimtumo įstatymo 58 str. 3 d. nustatyta sankcija yra paskirta už tai, kad pareiškėjas, būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad įmonės darbuotojams būtų žymimas faktiškai dirbtas darbo laikas. Iš įmonės pateiktų 2018 m. rugsėjo mėn. darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių buvo nustatyta, kad patikrinimo dieną (2018-09-20) nepažymėtas faktiškai dirbtas laikas dirbusiai V. O. ir D. A., taip pat patikrinimo metu dirbusiai L. M. nepažymėtas faktiškai dirbtas darbo laikas nuo 12  val. iki 14 val. 

Atsakovas nustatė, kad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Užimtumo įstatymo 58 str. 1 d. 2 p. bei Darbo kodekso 120 str. 2 d.  nuostatas ir už tai paskyrė 300 Eur baudą.

Pareiškėjas iš esmės neginčija Nutarime nurodytų faktinių aplinkybių, tik nurodo, kad Nutarimo surašymo dieną egzistavo Užimtumo įstatymo 58 str. 5 d. nurodyta sąlyga, draudžianti skirti baudą juridiniam asmeniui.

Su šiais pareiškėjo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. 

Užimtumo įstatymo 58 str. 5 d. nustato, kad šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.

Pareiškėjas nurodo, kad jų įmonės vyriausiajai finansininko pavaduotojai K. S. 2018-10-26 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame be kitų nusižengimų, ji buvo nubausta už tą nusižengimą, už kurį Nutarimu nubaustas ir UAB „ duomenys neskelbtini “.  K. S. baudą yra sumokėjusi.

ANK 2 str. 1 d. nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK nenustato juridinio asmens atsakomybės. Tuo tarpu Užimtumo įstatymas apibrėžia ekonomines sankcijas būtent darbdaviui, kuris yra  juridinis asmuo už darbo įstatymų pažeidimus. Ekonominės sankcijos, skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į administracinių nusižengimų kodeksą yra tiesiogiai pateikiama pačiame Užimtumo įstatyme. Kitais atvejais turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent Užimtumo įstatymas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl įstatymo nuostatų pažeidimo taikymo, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais, skiriant minėtas ekonomines sankcijas.

Darbdaviui, kuris yra juridis asmuo už nedeklaruotą darbą yra numatyta atsakomybė ne kaip ANK numatytam subjektui, o kaip finansinė sankcija juridiniam asmeniui. Užimtumo įstatymo 58 str. 3 d. 2 p. už nedeklaruotą darbą yra numatyta galimybė bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, kuri nešalina fizinio asmens, atsakingo už darbo laiko apskaitą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, administracinės atsakomybės, kadangi šis pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sąmoningais ir aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, ir todėl, kad vienu atveju nuobauda mokama iš juridinio asmens turto, kitu atveju iš konkretaus fizinio asmens turto, t. y. vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo.

 Užimtumo įstatymo 58 str. 5 d. numato išimtį tiems atvejams, kada darbdavys yra fizinis asmuo, kuris yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio ar 100 straipsnio nuostatas. Tik tokiu atveju negalima taikyti Užimtumo įstatyme nustatytų ekonominių sankcijų, nes būtų pažeistas non bis in idem principas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. II-119-908/2017).

Įvertinus tai, kad Užimtumo įstatymo 1 str. 1 d. 4 p. yra nurodyta, jog atsakomybė už šio teisės akto nuostatų pažeidimą yra taikoma darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, tai, kad pareiškėja atitinka Darbo kodekso  21 straipsnyje apibrėžtą darbdavio statusą, darytina išvada, jog jam ekonominė sankcija už pažeidimą nustatytą Užimtumo  įstatymo 58 str. 3 d. 3 p. pritaikyta pagrįstai, todėl Nutarimas laikytinas teisėtu. 

Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, keliamies individualiam administraciniam aktui, konstatuoja, kad atsakovo priimtas Nutarimas pareiškėjos atžvilgiu šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios Užimtumo įstatymo nuostatos, kurios nustato nedeklaruoto darbo draudimą, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti. Nutarimas visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus (duomenys neskelbtini) straipsnyje. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialinės, bei procesinės teisės normos, šis nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad atsakovas teisingai įvertino aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Užimtumo įstatymo nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, 41 straipsnio 2 dalimi, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė