LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. spalio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2023 m. spalio 5 d. paduotu ieškovės UAB „duomenys neskelbtini“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „duomenys neskelbtini“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas jos ieškinys dėl nekilnojamojo turto sandorių pripažinimo apsimestiniais ir netenkintas prašymas pašalinti teismo sprendimo motyvų dalį. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Ieškovės paduotame kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė CPK 185, 218, 219 straipsnius, 265 straipsnio 2 dalį, CK 1.138 straipsnį bei užkirto kelią ginti savo teises kitoje civilinėje byloje. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai: 1) pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pirminė teismo ekspertizė dėl statybos kainos nustatymo atlikta su trūkumais, todėl paskyrė pakartotinę ekspertizę. Tačiau, priimdamas sprendimą, teismas vadovavosi ne pakartotinės, o pirminės ekspertizės išvadomis, todėl priėmė siurprizinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pritarė teismo sprendimo motyvams. Ieškovės nuomone, teismų procesinių sprendimų motyvai dėl ekspertizių rezultatų gali turėti prejudicinę ir res judicata galią Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-463-390/2023, kurioje nagrinėjamas šalių ginčas dėl nuostolių atlyginimo, todėl nurodyti motyvai turi būti pašalinti; 2) teismų motyvai, kad ieškovė neturi teisės remtis atsakovų sudarytos vedybų sutarties 6.5 punktu, riboja jos, kaip kreditorės, teisę reikšti reikalavimus dėl atsakovo ir trečiųjų asmenų sudarytų susitarimų. Vedybų sutartį ieškovė vertino tik kaip įrodymą, pagrindžiantį atsakovų valią, tačiau neprašė ginti jos, kaip kreditorės, teises remiantis šia sutartimi. Teismai neturėjo nustatinėti, ar ieškovė turi teisę remtis vedybų sutartimi, ar ne. Skundžiamais motyvais teismai faktiškai nusprendė dėl Kauno apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr.e2-463-390/2023 dalyko. Joje atsakovai remiasi skundžiamais teismų motyvais kaip turinčiais res judicata galią.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad jais neformuluojami tokie teisės klausimai, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė skunde nurodytas proceso teisės normas, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti UAB „duomenys neskelbtini“ (j. a. k. duomenys neskelbtini) 109 (vieną šimtą devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. spalio 5 d. AB „SEB bankas“, mokėjimo nurodymo Nr. 9766.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Antanas Smniškis
Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas