Administracinio nusižengimo byla 

                                                                             Nr. AN2-253-898/2023

                                                                             Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01299-2022-8                                                                

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.13.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nutarimu S. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB „A.“ direktoriumi ir turėdamas pareigą pateikti UAB „A.“ akcininkui D. S. jo prašomus dokumentus, šios pareigos neįvykdė (2022 m. liepos 12 d., 2022 m. rugpjūčio 4 d., 2022 m. rugpjūčio 30 d.) nepateikė prašomų dokumentų apie įmonės turėtą, įsigytą ar/ir perleistą, nurašytą ilgalaikį ir trumpalaikį turtą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 12 d. Taip pat, jis laiku nesušaukė akcininkų visuotinio susirinkimo, kuris įvyko tik 2022 m. spalio 3 d., o privalėjo sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą per 4 mėnesius nuo įmonės finansinių metų pabaigos. Už minėto nusižengimo padarymą S. B. paskirta administracinė nuobauda – 480 Eur dydžio bauda. Taip pat skundžiamu nutarimu iš S. B. priteista D. S. 670 Eur patirtų proceso išlaidų už advokato pagalbą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu S. B. atstovas advokatas G. Valantiejus prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-54-486/2023 bei jo rezoliucinės dalies 3-ią pastraipą pakeisti ir priteisti pareiškėjo D. S. naudai iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. B. 162 (vieną šimtą šešiasdešimt du) Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.1.       Skunde nurodoma, kad S. B. neginčija skundžiamo nutarimo, kuriuo asmeniui buvo paskirta 480 Eur administracinė bauda, tačiau kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Dėl šios priežasties apygardos teismo prašoma vadovautis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta tvarka. Teigiama, jog skundžiamame nutarime priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis yra neproporcingas pareiškėjo byloje patenkintų reikalavimų daliai, paskirtai administracinei nuobaudai ir neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos).

2.2.       Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nei ANK nuostatos, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos detaliai nereglamentuoja visų bylinėjimosi išlaidų atvejų ir nenustato, kaip, pavyzdžiui, turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos tuo atveju, kai buvo prašoma teisme iškelti administracinio nusižengimo bylą, paskirti administracinę nuobaudą nurodant konkretų jos dydį, ir toks prašymas buvo patenkintas tik iš dalies. Pažymėta, jog nei ANK, nei BPK apskritai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų priteisimo būtent konkrečiose teisinėse situacijose, kai administracinio nusižengimo byla iškeliama teisme, pagal pareiškėjo prašymą. Dėl šios priežasties atstovo advokato įsitikinimu, ši teisinio reguliavimo spraga turi būti užpildoma taikant įstatymo analogiją, t. y. turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Be to, Rekomendacijų 4.10. punkte yra nurodyta, kad priteisiant teismo (bylinėjimosi) išlaidas administracinių nusižengimų bylose svarbu atsižvelgti į „kitas svarbias aplinkybes“.

2.3.       Skunde akcentuojama, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Kitaip tariant jeigu reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal proporcingumo principą, o būtent proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-684/2021).

2.4.       Nagrinėjamu atveju D. S. prašė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirti 2000 Eur baudą pagal ANK 119 straipsnio nuostatas, tačiau apylinkės teismas tokius reikalavimus dėl baudos skyrimo tenkino tik iš dalies ir paskyrė S. B. minimalią 480 Eur dydžio baudą, t. y. patenkino tik 24 procentus D. S. reikalavimų, kadangi nevertino padaryto nusižengimo tokiu mastu pavojingo, kaip tai nurodė D. S. ir jo atstovė. Dėl šios priežasties, apylinkės teismas, D. S. privalėjo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai pastarojo tenkintų reikalavimų daliai (24 procentus nuo prašomos bylinėjimosi išlaidų sumos – 675 Eur) – 162 Eur. Skunde pažymėta, jog toks išlaidų dydis būtų proporcingas ir adekvatus.

2.5.       Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma (675 Eur) yra pusantro karto didesnė nei asmeniui paskirta nuobauda (480 Eur bauda mokama į valstybės biudžetą). Ši aplinkybė patvirtina tai, jog bylinėjimosi išlaidų dydis yra neadekvatus esamai teisinei situacijai, neatitinka administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuoto nusižengimo pavojingumo ir prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (ANK 32 straipsnio 2 dalis).

3.       Atsiliepime į apeliacinį S. B. atstovo advokato G. Valantiejaus skundą D. S. atstovė advokatė Birutė Strimaitytė prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtas bylinėjimosi išlaidas iš S. B. jos atstovaujamojo D. S. naudai. Atsiliepime nurodoma, kad su apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi apylinkės eismas, priteisdamas 670 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą iš S. B. tinkamai pritaikė teisės aktų reikalavimus, įvertino bylos proceso sudėtingumą, jo dalyvių elgesį.

3.1.       Atsiliepime minima ANK 666 straipsnio nuostata, kurioje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Taip pat proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Atsiliepime pacituotas Rekomendacijų 4 punktas bei pažymėta, jog pagal ANK pareiškėjai gali būti pripažinti nukentėjusiaisiais (ANK 578 straipsnis) ir iš esmės turi tokias pačias procesines teises, kaip ir nukentėjusieji (ANK 579 straipsnio 4 dalis).

3.2.       Teismai, išnagrinėję pareiškėjų (nukentėjusiųjų) skundus, turi įgaliojimus pripažinti asmenis, kaltais dėl administracinio nusižengimo padarymo ir paskirti jiems nuobaudas, nuobaudos rūšį, be to, nuobaudos dydį parenka išimtinai teismas, įvertinęs ANK 34, 35 straipsnių reikalavimus bei aplinkybes. Paskirta bauda yra mokama į valstybės biudžetą ir pareiškėjas inicijavęs procesą neturi jokio materialinio suinteresuotumo dėl jos dydžio, todėl siūlymas skirti nuobaudą niekaip negali būti prilyginamas ieškinio reikalavimų apimčiai. Pareiškėjams (nukentėjusiesiems), įgyvendinant procesines teises, sudaromos prielaidos, kad administracinius nusižengimus padarę asmenys būtų patraukti atsakomybėn pagal ANK ir taip būtų ne tik galimai apginti pareiškėjų asmeniniai interesai, bet ir apgintas viešasis interesas, kad asmenys, padarę administracinius nusižengimus, daugiau tokių nusižengimų nedarytų (individualioji prevencija) ir kad tokių nusižengimų nedarytų ir kiti asmenys (bendroji prevencija). Taigi, pareiškėjų procesinė veikla administracinių nusižengimų procese paprastai yra naudinga ir valstybės interesais ir patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos tuo atveju, jei asmuo, dėl kurio buvo inicijuotas procesas yra pripažįstamas pažeidusiu teisės normų reikalavimus.

3.3.       Nagrinėjamuoju atveju administracinio nusižengimo byla buvo pradėta D. S. kreipiantis į teismą su pareiškimu pradėti administracinio nusižengimo procedūrą pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Proceso metu buvo siekiama ištirti ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė nusižengimą ir tuo tikslu buvo rengiami procesiniai dokumentai bei renkami įrodymai. Pareiškėjas, inicijavęs procesą siekė apginti ne tik savo kaip akcininko interesus, bet ir užkirsti kelią tolesniam S. B. daromų nusižengimų tęstinumui, bei tokiu būdu stabilizuoti UAB „A.“ veiklą, nustatyti jos gyvybingumą, išsigryninti kitų asmenų (kreditorių) galimą teisių pažeidimą. Pritaikius S. B. sankcijas – viešas interesas aptariamo administracinio nusižengimo apimtyje buvo pasiektas.

3.4.       Pažymėta, kad bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo mažinti, nes bylos procesas tapo didelės apimties ir užtruko išimtinai dėl S. B. kaltės. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, S. B. neigė padaręs nusižengimą, teikė atsiliepimą į pareiškimą, papildomai teikė didelės apimties (tokio pobūdžio bylose) rašytinius paaiškinimus ir prašymus bei įrodymus. Bylos nagrinėjimo metu buvo kviečiama liudytoja, pats bylos nagrinėjimas truko keturis teismo posėdžius. Nežiūrint į tai, kad S. B. visą bylos nagrinėjimo laikotarpį neigė pasielgęs priešingai teisės normoms, siekė išvengti atsakomybės, vis dėl to, teismas nutarimu pripažino jį padarius ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ta apimtimi, kuria ir prašė D. S. Be to, S. B. savo elgesiu ir veiksmais absoliučiai nedėjo jokių pastangų susidariusią situaciją išspręsti geranoriškai. Dėl nurodyto atsirado bylinėjimosi kaštai, o bylą nagrinėjant teisme ilgą laiką, jie tik padidėjo, todėl pareiškėjo D. S. patirtos išlaidos pagrįstai atlygintinos iš S. B. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. S. savo teisėmis nepiktnaudžiavo, todėl patirtų bylinėjimosi išlaidų mažinti nėra pagrindo.

3.5.       Atsiliepime teigiama, kad ginčo byloje pateiktos ir teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, t. y. išrašytos sąskaitos yra apmokėtos (bylinėjimosi išlaidas D. S. patyrė realiai, jos yra detalizuotos sąskaitose, į jas įeina procesinių dokumentų rengimas bei atstovavimas teismo posėdžiuose). Atkreiptas dėmesys ir į tai, jog patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų tarifų, todėl atstovės advokatės B. Strimaitytės vertinimu, bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės, atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus.

3.6.       Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai siūloma taikyti CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio 1 dalį. Pabrėžta, jog šios nuostatos taikytinos kitos teisės šakos principams ir siejamos su ieškinio reikalavimų dydžiu, t. y. gaunama nauda bylą laimėjusiai šaliai. Teisės ir įstatymo analogija, sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas, gali būti taikoma tik tais atvejais, kai tokią galimybę nustato administracinių nusižengimų kodeksas, o ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos, taigi taikyti CPK nuostatas – nėra pagrindo. 

3.7.       Be to, apylinkės teismas nustatė, kad D. S. pateikti argumentai dėl S. B. padarytų nusižengimų yra pagrįsti ir įrodyti. Todėl ta aplinkybė, kad asmuo buvo nubaustas mažesne, nei buvo siūlyta bauda niekaip neturi įtakos nutarimo esmei ir nekeičia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės įrodytinumo, nekeičia paskirtos administracinės nuobaudos rūšies bei neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų dydžiui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CPK normos tiek baudžiamajame, tiek administracinio nusižengimo procesuose taikytinos tik tuo atveju, jei byloje yra pareiškiamas ieškinys. Taigi, jei D. S. kartu su pareiškimu būtų pateikęs ieškinio reikalavimą su prašymu atlyginti jam patirtą turtinę ar neturtinę žalą dėl neteisėtų S. B. veiksmų – už tokių reikalavimų parengimą būtų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ginčo byloje ieškinys pareikštas nebuvo, o teismo nutartimi priteistos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios išimtinai su procesu dėl administracinio nusižengimo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4.       Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymima, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

5.       Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad S. B. atstovas advokatas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu – 670 Eur. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas turėjo vadovautis CPK 93 straipsniu, 98 straipsniu ir priteisti tik D. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios yra proporcingos pastarojo tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 24 procentus nuo prašomos bylinėjimosi išlaidų sumos – 675 Eur, o būtent 162 Eur.

6.       Aukštesnysis teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pažymi, jog ANK 666 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reguliuoja BPK 103 – 106 straipsniai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atitinkamai ir administracinių nusižengimų teisenoje teismas, tik pripažinęs asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, priimdamas nutarimą (nutartį) turi teisę išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. 

7.       Šiame kontekste pažymėtina, jog ANK 590 straipsnis numato pagrindus pradėti administracinių nusižengimų teiseną. Šio straipsnio 1 – 3 dalyje įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų teiseną gali pradėti ir tyrimą atlikti atitinkami pareigūnai, tačiau ANK 590 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Taigi, apygardos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde pateikta S. B. atstovo advokato pozicija, kad šiuo atveju yra pagrindas vadovautis CPK įtvirtintomis nuostatomis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi nepriklausomai nuo to, ar administracinių nusižengimų teisena pradedama ir tyrimas atliekamas atitinkamų pareigūnų (ANK 589 straipsnis) ar pagal ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų pareiškimą, jokių išimčių, sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo klausimą, įstatyme nėra nurodyta. Tai, kad administracinio nusižengimo teisena pradedama reaguojant į nukentėjusiojo (pareiškėjo) skundą, nekeičia administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir vėlesnio nusižengimo tyrimo tvarkos, nustatytos ANK. 

8.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime įvertinęs D. S. atstovės advokatės B. Strimaitytės byloje pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš S. B. – 675 Eur (b. l. 135; 137) nustatė, kad dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės D. S. buvo priverstas savo pažeistas teises ginti teisme, naudotis kvalifikuota teisine pagalba ir priteisė iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat skundžiamame nutarime pažymėta, jog prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis. Apeliaciniame skunde nesutinkama su šia apylinkės teismo padaryta išvada bei teigiama, kad priteistų išlaidų dydis yra neproporcingas ir neadekvatus, viršijantis net paskirtos nuobaudos dydį (bauda yra 480 Eur, o bylinėjimosi išlaidos priteistos D. S. naudai – 670 Eur).

9.       Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamu nutarimu priteistų išlaidų dydis yra neproporcingas ir neadekvatus, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia S. B. atstovo advokato pozicija. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad D. S. atstovė advokatė yra pateikusi tris sąskaitas už suteiktą teisinę pagalbą atstovaujamajam bei nurodžiusi dėl kokių priežasčių susidarė atitinkama išlaidų suma, t. y. už kokias suteiktas paslaugas. Aukštesnysis teismas, įvertinęs šias sąskaitas bei advokatės atliktus veiksmus, siekiant tinkamai atstovauti D. S., neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis. Negalima sutikti ir su apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad apylinkės teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis – 670 Eur, viršija Rekomendacijose nustatytus tarifus. Nors minėtame skunde nurodoma, kad toks išlaidų dydis neatitinka Rekomendacijų, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių argumentų pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta. Pažymėtina, kad neatitikimo nenustatė ir apygardos teismas.

10.       Akcentuotina ir tai, jog sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų priteisimo būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų naujumą bei kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje vyko keturi teismo posėdžiai, kurie užtruko pakankamai ilgą laiko tarpą, taip pat atstovė advokatė ruošė bei teikė apylinkės teismui prašymą skirti administracinę nuobaudą S. B., siekdama apginti D. S. pažeistas teises, susipažino su atsakomybėn patraukto asmens pateiktais dokumentais, todėl teigti, jog priteistos išlaidos yra neadekvačios ir neproporcingos, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nėra pagrindo.

11.       Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog skundžiamame nutarime galimai padaryta aritmetinė skaičiavimo klaida, kadangi skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje apylinkės teismas nurodė, kad D. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina, tačiau iš S. B. nutarė priteisti 670 Eur proceso išlaidų D. S. naudai. Taigi, vietoj aukščiau nurodytų 675 Eur bylinėjimosi išlaidų buvo priteista 670 Eur. Taipogi, iš apygardos teismui pateiktų byloje duomenų matyti, kad D. S. atstovė advokatė B. Strimaitytė buvo pateikusi apylinkės teismui tris sąskaitas už atstovaujamam suteiktą teisinę pagalbą, tačiau skundžiamame nutarime teismas vertino tik dvi, t. y. byloje liko neįvertinta 2023 m. kovo 3 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 2023-11, kurioje buvo prašoma priteisti 270 Eur už suteiktas paslaugas (t. 1, b. l. 165). Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes aukštesnysis teismas pažymi, kad apylinkės teismas įvertino ne visas byloje pateiktas D. S. atstovės advokatės B. Strimaitytės sąskaitas už teisinių paslaugų apmokėjimą bei vietoj 675 Eur priteisė 670 Eur, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, D. S. atstovė advokatė apygardos teismui skundo dėl paminėtų aplinkybių neteikė, pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog jokių prieštaravimų dėl iš S. B. priteistų 670 Eur bylinėjimosi išlaidų D. S. naudai neturi, tokiu atveju teismas neturi pagrindo sunkinti administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. teisinės padėties.

12.       Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija paskirtos nuobaudos dydį. Apygardos teismas pabrėžia, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis) ir negali būti tapatinama su bylinėjimosi išlaidų proporcingumu. Pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų: 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui padariusiam administracinį nusižengimą gali būti skiriamos šios administracinės nuobaudos: 1) įspėjimas; 2) bauda; 3) viešieji darbai. 

13.       Šiame kontekste aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinių nuobaudų rūšys yra skirtingos ir dvi iš jų nesusijusios su finansiniais praradimais (atitinkamos pinigų sumos mokėjimu į valstybės biudžetą), tačiau pateikus prašymą, susijusį su išlaidų atlyginimu (susidariusių nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme), teismas šį prašymą turėtų vertinti ir esant pagrindui pripažinti minėtas išlaidas pagrįstomis bei nustatyti jų dydį, t. y. net jei asmeniui būtų paskirtas teismo įspėjimas, patirtos bylinėjimosi (proceso) išlaidos vis tiek galėtų būti priteisiamos. Taigi, apeliaciniame skunde pateiktas argumentas, jog bylinėjimosi išlaidos negali būti didesnės nei paskirta nuobauda, vertinamas kaip nepagrįstas. Taipogi, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo (pareiškėjo) nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014). Šiuo atveju, kaip jau minėta, apylinkės teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad D. S. prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis. Skundžiamame nutarime nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kuriomis remiantis prašomų priteisti iš S. B. bylinėjimosi (proceso) išlaidų dydis turėtų būti mažinamas, tokių aplinkybių nenustatė ir apygardos teismas.

14.       Be kita ko, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su atsiliepime išreikšta D. S. atstovės advokatės pozicija, jog ta aplinkybė, kad asmuo buvo nubaustas mažesne, nei pareiškėjo siūlyta teismui paskirti bauda, negali turėti įtakos nutarimo esmei ar bylinėjimosi išlaidų dydžiui. Kaip teisingai pažymėta, ne pareiškėjas, o išimtinai teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, turi įgaliojimus pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir paskirti jam nuobaudą, parenkant individualiai nuobaudos rūšį bei dydį. 

15.       Atsiliepime D. S. atstovė advokatė prašo iš S. B. priteisti pastarojo naudai bylinėjimosi išlaidas – 315 Eur, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Aukštesnysis teismas, įvertinęs šį atsiliepime nurodytą prašymą, konstatuoja, jog nors atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimas nėra privalomas, tačiau atsiliepimo į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš pareiškėjo dalyvavimo ir savo teisių gynimo procese formų. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą, kurį pateikė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. atstovas advokatas, nutarta atmesti, į tai, kad D. S. atstovei advokatei B. Strimaitytei bylos aplinkybės yra gerai žinomos, kadangi ji atstovavo D. S. ir pirmosios instancijos teisme, įvertinęs atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį (atsiliepimą sudaro 4 lapai) bei byloje keliamų klausimų sudėtingumą (byloje keliamas klausimas tik dėl apylinkės teismo priteistų bylinėjimosi (proceso) išlaidų), į tai, kad apygardos teisme skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, prašomą priteisti proceso išlaidų sumą mažina iki 200 Eur.

16.       Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. atstovo advokato G. Valantiejaus apeliacinis skundas netenkinamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Iš S. B. priteisti 200 (du šimtus) Eur D. S. naudai už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                         Jurgita Kolyčienė