Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-467-544/2020
teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01738-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.4.2.9.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 17 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žiurkėno urvas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-75-940/2020 pagal ieškovų J. Š., V. Š., UAB „Stingas“ ieškinį atsakovams J. S., G. S., UAB „Žiurkėno urvas“, esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl teisės pripažinimo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo stogo paprastojo remonto darbus be bendraturčių sutikimo ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. Š., V. Š. ir UAB „Stingas“ prašė pripažinti jiems teisę be atsakovų sutikimo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo paprastojo remonto darbus pagal D. Ž. IĮ parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), stogo paprastojo remonto aprašą.
2. Nurodė, kad ieškovai kartu su atsakovais yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų bendraturčiai. Pastatas pastatytas dar 1900 metais, jo stogas yra visiškai susidėvėjęs ir turi būti remontuojamas. Pirminė skardinė stogo danga yra stipriai paveikta korozijos, vietomis kiaurai, sujungimai nesandarūs, virš jos paklota asbestinio šiferio lakštų danga, kuri neužtikrina stogo sandarumo. Atlikus apžiūrą, buvo rekomenduota keisti stogo dangą, įrengti lietaus nuvedimo sistemą. Atsižvelgiant į tai, D. Ž. IĮ parengė Daugiabučio gyvenamojo namo stogo paprastojo remonto aprašą, kurį kaip prieš projektinius sprendinius suderino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja D. G. Atsakovams, kaip gyvenamojo namo bendraturčiams, visos šios aplinkybės apie esamą stogo būklę yra žinomos, tačiau jie vis tiek nesutinka su gyvenamojo namo stogo remonto darbų atlikimu, nenurodydami konkrečių motyvų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nusprendė leisti ieškovams J. Š., V. Š. ir UAB „Stingas“ be atsakovės UAB „Žiurkėno urvas“ sutikimo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), stogo paprastojo remonto darbus pagal D. Ž. IĮ parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), stogo paprastąjį remonto aprašą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai, pasikeitus ginčo patalpų savininkams, nuo ieškinio reikalavimų dviejų atsakovų J. S. ir G. S. atžvilgiu atsisakė, civilinę bylą šių atsakovų atžvilgiu nutraukė.
4. Teismas nustatė, kad, Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, dviejų aukštų pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties. Statybos metai ? 1900. Kadastriniai pastato duomenys nustatyti 1985 m. birželio 13 d. Stogo danga asbestcementis. Pastato fizinis nusidėvėjimas – 75 proc. Ieškovei J. Š. šiame pastate – gyvenamajame name asmeninės nuosavybės teise priklauso patalpa – 97,92 m2 ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui V. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso patalpa – 33,62 m2 ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei UAB „Stingas“ nuosavybės teise priklauso 72,88 m2 ploto negyvenamoji patalpa – parduotuvė. Atsakovams J. S. ir G. S. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. R-7768 sudarymo priklausė 43,02 m2 ploto administracinės paskirties patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o po minėtos sutarties sudarymo patalpos priklauso UAB „Žiurkėno urvas“. UAB „Žiurkėno urvas“ taip pat priklauso 41,06 m2 ploto administracinės paskirties patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. pastato bendraturčiai yra ieškovai J. Š., V. Š., UAB „Stingas“ ir atsakovė UAB „Žiurkėno urvas“. Atsakovė J. S. nuo 2020 m. sausio 27 d. yra paskirta UAB „Žiurkėno urvas“ vadove.
5. Teismas nurodė, kad byloje esantys nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenys patvirtina, jog ginčo pastate yra suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, kuriems yra suteikti unikalūs numeriai: du butai – gyvenamosios patalpos, ir trys negyvenamosios paskirties patalpos. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, pastas yra gyvenamosios paskirties daugiabutis namas, todėl nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktų, reglamentuojančių daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, reikalavimai.
6. Nurodė, kad Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai nėra pasirinkę bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo – nėra įsteigę daugiabučio namo savininkų bendrijos ir nesudarę jungtinės veiklos sutarties. Bylos nagrinėjimo teisme metu Panevėžio miesto savivaldybės administracija taip pat nebuvo paskyrusi bendrojo naudojimo objektų namo administratoriaus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnis, 4.85 straipsnis). Ginčo objektu esančio pastato techninė priežiūra nevykdoma, taip pat nėra paskirtas techninis prižiūrėtojas.
7. Nagrinėjamu atveju ieškovai siekia atlikti stogo paprastojo remonto darbus pagal D. Ž. IĮ parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), stogo paprastąjį remonto aprašą (toliau – ir Aprašas). Aprašas parengtas vadovaujantis J. K. parengtomis rekomendacijomis, 2018 m. rugpjūčio 16 d. pastato apžiūros aktu. Numatoma statybos rūšis – paprastasis remontas. Aprašo aiškinamajame rašte nurodoma, kad stogas šlaitinis, medinės ramstinės konstrukcijos, stogo danga – asbestinis šiferis, paklotas ant pirminės dangos – skardos paviršiaus. Gegnės įlinkusios, dėl ko pažeistas grebėstų tvirtinimas, stogo danga kiaura, lietaus sistema nefunkcionuoja, vietomis jos nebėra. Atlikus 2018 m. rugpjūčio 16 d. stogo apžiūrą, nustatyta, kad stogo konstrukcija deformuota, dūmtraukių apsauginis tinklo sluoksnis nubyrėjęs, matoma mūro erozija, pastebimos išplautos siūlės. Paskutinės asbestinių lakštų stogo dangos sumontavimo technologija neužtikrina lietaus vandens surinkimo, nes paklotas ant esamos senos skardos lakštų dangos, nekeičiant lietaus nuvedimo sistemos. Pirminė stogo danga ? skardinė yra stipriai paveikta korozijos, vietomis kiaurai, sujungimai nesandarūs, virš jos paklotas asbestinių lakštų danga, kuri neužtikrina stogo sandarumo. Atlikus apžiūrą buvo rekomenduota keisti stogo dangą – demontuoti asbesto lakštų dangą, pašalinti seną skardos dangą, nuardyti grebėstus, išlyginti gegnių deformacijas, šalia esamų gegnių montuojant stačiakampio profilio antdėklus, kuriuos išleisti už fasadų plokštumų ne mažiau 20 cm, sumontuotų gegnių antdėklų išlygintoje viršutinėje plokštumoje rengti antikondensatinės plėvelės dangą, tvirtinant medinėmis juostomis, per visą antdėklo ilgį, įrengti grebėstus ilgalaikę stogo dangą, atstatyti dūmtraukius, įrengti lietaus nuvedimo sistemą. Ši apžiūra atlikta ieškovų iniciatyva.
8. Teismas nustatė, kad atsakovai byloje pateikė 2019 m. spalio 5 d. statinio statybos vadovo B. Ž. sudarytą statinio apžiūros aktą, kuriame nurodoma, kad apžiūros metu apžiūrėtas ginčo objektu esančio pastato fasadas su lietaus nuvedimo sistema, pastato pirmojo ir antrojo aukšto vidaus patalpos ir pastogė. Pastogėje laikančios konstrukcijos (gegnės) iš spygliuočių masyvo, būklė gera. Juntamas nedidelis įlinkis, apžiūros metu nematuotas. Ilginiai pjautos spygliuočių medienos, būklė gera. Iš vidaus matosi cinkuotos skardos vidinė plokštuma, skarda prarūdijusi. Virš skardos asbestcemenčio šiferio lakštai. Vandens nulašėjimo, prasiskverbimo nenustatyta. Apšiltinant pastogę naudotas katilinių šlakas, padengtas molio skiedinio sluoksniu, būklė gera, nulašėjimų nuo stogo nenustatyta. Ventiliacijos kaminų mūras tinkuotas sudėtiniu tinku, vandens nutekėjimo nematyti. Vietomis tinkas nukritęs. Bendras mūro stovis geros ar patenkinamos būklės. Pirmo aukšto patalpų savininkai ventiliacijos kaminais nesinaudoja. Antro aukšto patalpose ventiliacija pajungta į ventiliacijos kaminus. Pratekėjimų per sienas lubas nėra. Pastatas dviejų aukštų, mūrinis, dalinai apšiltintas, tinkuotas tinkas vietomis prastas. Lietaus sistema dalinai išmontuota, vanduo teka per sienas. Reikalingas remontas. Ventiliacijos kaminai virš stogo prastos būklės, iš toli matosi, kaip iš mūro siūlės išplautos. Kaminai neapskardinti. Nurodyta, kad skubos tvarka turėtų būti tvarkoma lietaus nuvedimo sistemos atstatymas ir atnaujinimas.
9. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Nuolatinė komisija gyventojų, gyvenamųjų namų bendrijų, kitų statinių naudotojų skundams, pranešimams, prašymams dėl statinių naudojimo ir priežiūros tirti (toliau – ir Komisija) 2020 m. vasario 14 d. apžiūros aktu nustatė, kad vienaaukštė pastato dalis uždengta skardine stogo danga, dviaukštė pastato dalis uždengta asbestcementiniu šiferiui, po juo palikta cinkuotos skardos danga, dviaukštės pastato dalies stogo kraigas įlinkęs. Dviaukštėje pastato dalyje įrengti trys mūriniai kaminai, kurie neapskardinti, dalis kaminų prieglaudų nukritę, mūro būklė patenkinama. Vandens nuvedimo latakai vietomis prarudėję, dalis lietvamzdžių nukritę, lyjant vanduo bėga ant sienų. Pastato sienų mūras (rytinėje ir vakarinėje pusėse) antrame aukšti suskilęs; dalis sienų karnizų apskardinimo nukritę. Prie pastato kampo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, virš „UAB „Žiurkėno urvas“ patalpų pavojingai atitrūkę mūro plytos, kelia praeiviams pavojų ir neatitinka esminio statinio reikalavimo „Naudojimo sauga“. Pastato stogo konstrukcijos (genės, murlotai, grebėstai) senos, būklė patenkinama, matyti vandens nubėgimo pėdsakai, kai stogas buvo dengtas cinkuotos skarda danga, kurioje matyti skylės, prie kaminų, kur nėra skardinimų matyti kiaurymės.
10. Teismas sprendė, jog atsakovė (bendraturtė) savo poziciją – atsisakymą duoti sutikimą dėl stogo paprastojo remonto darbų – turėjo pagrįsti ir įrodyti, kad bendraturčių pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jos teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus, ir turėjo įrodyti netinkamą ieškovų teisių įgyvendinimo būdą bei sąlygas. Nagrinėjamu atveju atsakovė apskritai neginčija ieškovų teisės atlikti stogo remontą, tik nesutinka su šios teisės įgyvendinimo būdu, teigdama, kad tokia darbų apimtis, kokią prašo leisti atlikti ieškovai, nėra būtina, nes stogo būklė gera, o dėl sunkios finansinės padėties ji negali sutikti su numatoma darbų apimtimi. Taigi, atsakovė iš esmės nesutinka su pareikštu ieškiniu remdamasi sudėtinga finansine padėtimi. Esminių pateikto projekto trūkumų bylos nagrinėjimo metu atsakovė nenurodė.
11. Teismas laikė, jog atsakovės UAB „Žiurkėno urvas“ pateiktas B. Ž. 2019 m. spalio 5 d. apžiūros aktas neįrodo, kad ieškovų pateiktas remonto darbų aprašas pažeidžia jos, kaip pastato bendraturtės, įstatymo saugomas teises ir teisėtus interesus, ir lems esminį atsakovės naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis veiklos sąlygas, buvusias iki remonto, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Sprendė, kad šis aktas neįrodo ir nepagrindžia atsakovės nesutikimo su ieškiniu pagrįstumo.
12. Teismo nuomone, byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad stogo būklė yra kritinė, tačiau taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad stogo būklė (įskaitant ir dūmtraukius) yra gera ir atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus statinio higienos ir sveikatos reikalavimus. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nustatyta, jog stogo gegnės įlinkusios, stogo pirminė danga – skarda, prarūdijusi, o asbestinė šiferio stogo danga yra daugiau nei 30 metų senumo, cinkuotoje skardos dangoje matyti skylės prie kaminų, kur nėra skardinimų, matyti kiaurymės, išplautas mūras iš kaminų, nefunkcionuojanti lietaus surinkimo sistema, neišlikę lietvamzdžiai. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai J. K., D. Ž. bei G. L., kurie patys apžiūrėjo stogą. Prieštaravimų, tarp šių liudytojų parodymų ir J. K. atliktos apžiūros (2018 m. rugpjūčio 16 d. aktas), Komisijos 2020 m. vasario 14 d. akto, nuotraukose fiksuotos stogo būklės, nėra, o dėl prastos lietaus nuvedimo sistemos būklės ginčo šalių, trečiojo asmens pateikti įrodymai iš esmės sutampa.
13. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl remonto darbų išlaidų atlyginimo, todėl aplinkybės, ar atsakovė turi galimybę naudoti ir naudojasi dūmtraukiais, neturi teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui. Neabejotina, kad tvarkant stogo dangą tuo pačiu yra tikslinga ir racionalu suremontuoti ir sutvarkyti dūmtraukius (kaminus), kurie yra priskirtini stogo elementams. Įrodymų, kad D. Ž. parengtame stogo paprastojo remonto apraše nurodyti dūmtraukių remonto darbai pažeistų atsakovės, kaip bendraturtės teises ir interesus, teismui nepateikta.
14. Teismas sprendė, kad atsakovės argumentai, jog ieškovai nepagrindė, kad remontuoti stogą būtina tokia apimtimi, kaip nurodyta projekte, neįrodo atliktinų darbų ydingumo, juos vertinant bendraturčių teisių apsaugos aspektu, nes šioje byloje ieškovai neprašo bendraturčių kompensuoti jų patirtų išlaidų atliekant remonto darbus. Atsakovė nepagrindė savo atsikirtimų, kad nagrinėjamu atveju ieškovai siekia paprastojo stogo remonto metu pastatyti priestatą ir taip praplėsti namo naudingąjį plotą, apšiltinti namą iš išorės, o pateiktas projektas nėra stogo paprastasis remontas. Teismas taip pat nesutiko su atsakovės teiginiais, kad ieškovai, neatsižvelgdami į atsakovės finansinę padėtį, nori atlikti stogo remonto darbus pagal pateiktą projektą tik dėl geresnio estetinio pastato vaizdo, kuo brangesnėmis medžiagomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Žiurkėno urvas“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
16. Nurodo, kad teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas netinkamai jas pritaikydamas ir išaiškindamas.
17. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 dalys numato, kad daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų. Gyvenamasis namas – pastatas, kuriame ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos. Šiuo atveju namas, esantis (duomenys neskelbtini), kažkada buvo daugiabutis gyvenamasis namas, tačiau laikui bėgant bendraturčiai namą padalino į atskirus nekilnojamojo turto vienetus, todėl bendrai naudojamų patalpų neturi. Visi ginčo namo pakeitimai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl yra laikomi teisingais, kol nebus nuginčyti teismine tvarka. Kadangi ginčo name yra tik du butai ir jame mažiau kaip pusė naudingo ploto (45,59 proc.) sudaro gyvenamosios paskirties patalpos, todėl ginčo namas nėra nei daugiabutis, nei gyvenamasis namas. Nepaisant to, teismas nepagrįstai sprendime taikė teisės aktus, reglamentuojančius daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.
18. Apeliantės teigimu, ieškovai neįrodė, kad ginčo namo stogą būtent dabar būtina remontuoti ir tokia apimtimi, kaip nurodyta Daugiabučio gyvenamojo namo stogo paprastojo remonto apraše (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Dėl neaiškios ginčo namo stogo būklės nustatymo teismas siūlė ieškovams atlikti ekspertizę, bet ieškovai jos atsisakė. Kad be ekspertizės neįmanoma nustatyti ginčo namo stogo tikrosios būklės, teismo posėdžio metu patvirtino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės, ieškovo kviestas liudytojas J. K. Be to, teismo įpareigota Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Nuolatinė komisija gyventojų, gyvenamųjų namų bendrijų, kitų statinių naudotojų skundams, pranešimams, prašymams dėl statinių naudojimo ir priežiūros 2020 m. vasario 14 d. apžiūros akte konstatavo, kad pastato stogo konstrukcijos senos, bet būklė patenkinama, todėl ieškovai ieškinio neįrodė. Nepaisant to, teismas ieškinį patenkino, konstatuodamas, kad apeliantė neįrodė, jog ieškovų siekimas pakeisti bendro namo stogą pagal D. Ž. IĮ parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo stogo paprastąjį remonto aprašą pažeidžia jos teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus ir yra netinkamas ieškovo teisių įgyvendinimo būdas bei sąlygos. Teismas visiškai nepagrįstai ieškinio įrodinėjimo pareigą perkėlė apeliantei, todėl pažeidė įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis) ir įrodymų įvertinimo taisykles (CPK 177, 185 straipsniai).
19. Tvirtina, jog ieškovė UAB „Stingas“ ir apeliantė yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso daugiau kaip pusė namo naudingo ploto ir kuriame jie vykdo ūkinę komercinę veiklą. Taigi, ginčo namo stogo keitimas yra daugiau susijęs su juridinių asmenų vykdoma ūkine komercine veikla, bet ne su gyvenamųjų patalpų savininkų teisėmis į statybą. Ieškovės UAB „Stingas“ teisė į statybą, t. y. siekis seną namą uždengti nauju stogu, vertintinas ir piniginiu aspektu, tačiau teismas visiškai nepagrįstai apsiribojo tik išvada, kad šioje byloje ieškovai neprašo bendraturčių kompensuoti jų patirtų išlaidų atliekant remonto darbus. Nors šiuo ieškiniu ieškovai išlaidų kompensuoti neprašo, tačiau ieškinyje nurodoma, kad jų prašys, kai bus atlikti stogo remonto darbai ir bus patirtos išlaidos. Tokiu atveju nei darbų apimčių, nei patirtų išlaidų ginčyti apeliantė neturės teisės, nes teismas tam bus davęs leidimą be jos sutikimo atlikti namo stogo remonto darbus pagal D. Ž. IĮ parengtą aprašą. Todėl teismas nepagrįstai suabsoliutino ieškovų teisę į ginčo namo stogo remontą, tai vertindamas tik bendraturčių teisių apsaugos aspektu.
20. Nurodo, kad jai yra žinoma, jog ieškovė UAB „Stingas“ ruošia ir kitas ginčo namo bendrų konstrukcijų remonto projektines dokumentacijas ir sieks iš esmės suremontuoti (restauruoti) ginčo namą. Tačiau tokio seno namo suremontavimas (restauravimas) yra brangesnis už naujo namo pastatymą. Todėl ji ir baiminasi, kad ieškovams taip beremontuojant ginčo namą jiems prasiskolins ir taip neteks nuosavybės ginčo name. Mano, jog ieškovai to ir siekia teismo pagalba, todėl mano, kad ieškovų teisių įgyvendinimo būdas bei sąlygos pakeisti ginčo namo stogą pažeidžia apeliantės teisėtus interesus, kas visiškai nepagrįstai priešingai konstatuota teismo sprendime.
21. Pažymi, jog CK 4.82 straipsnio 4 dalis įpareigoja butų ir kitų patalpų savininkus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Nuo namo bendraturčių turimų (sukauptų) lėšų priklauso namo remonto (renovacijos) apimtys ir terminai, į ką teismas visiškai neatsižvelgė.
22. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai J. Š., V. Š. ir UAB „Stingas“ prašo apeliacinį skundą atmesti.
23. Nurodo, kad nesutinka su atsakovės UAB „Žiurkėno urvas“ pateiktu apeliaciniu skundu. Pati apeliantė, kritikuodama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą reglamentuojančių teisės aktų taikymą, apeliaciniame skunde remiasi CK 4.82 straipsnio 3 dalies norma, kuri numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti, išsaugoti, bei CK 4.82 straipsnio 4 dalies norma, pagal kurią savininkai privalo kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taigi, apeliantės apeliacinio skundo pozicija nėra nuosekli.
24. Teigia, jog bendraturčių rašytinis susitarimas, kaip sąlyga gauti statybą leidžiantį dokumentą, yra reglamentuotas specialiuose statybos teisės aktuose ir yra privalomas dokumentas inicijuojant statybos procesą. Bendraturčių susitarimo dalykas turėjo būti D. Ž. IĮ parengtas Daugiabučio gyvenamojo namo stogo paprastojo remonto aprašas, su kuriuo atsakovai buvo supažindinti 2019 m. kovo 21 d. išsiunčiant pilną aprašo medžiagą registruotais laiškais. 2019 m. balandžio 24 d. atsakovė pateikė atsakymą ieškovų atstovei, kuriame nurodė, jog sutinka, kad ieškovai savo lėšomis atliktų stogo paprastąjį remontą pagal pateiktą stogo paprastojo remonto aprašą, t. y. iš esmės sutiko su remonto apimtimi, būdu ir jo atlikimu išimtinai ieškovų lėšomis.
25. Pažymi, jog apeliantė ginčo patalpas įsigijo 2005 metais ir 2019 metais, todėl turėjo įvertinti, kad daugiau nei šimto metų senumo pastato bendros konstrukcijos yra susidėvėję, reikalauja remonto ir su tuo susijusių kaštų. Priešingai nei teigia apeliantė, jos turtinė padėtis nėra tokia sunki, nes ji pirko patalpas, jas nuomoja, todėl turi pajamų, kurias galėtų skirti būsimiems stogo remonto darbams.
26. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo sprendimą dėl apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Apeliacinis skundas atmetamas.
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
29. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovų ieškinys ir leista ieškovams J. Š., V. Š. ir UAB „Stingas“ be atsakovės UAB „Žiurkėno urvas“ sutikimo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo paprastojo remonto darbus pagal D. Ž. IĮ parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), stogo paprastąjį remonto aprašą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
30. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl numatomų atlikti statybos darbų, ieškovų parengtų projektinių pasiūlymų, jos teisės ar įstatymo saugomi interesai bus pažeisti iš esmės. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė esminių jos bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą jos atsisakymą duoti sutikimą ieškovams pagal byloje pateiktą projektą atlikti stogo remonto darbus pripažinti motyvuotu. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus, nustatančius daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko priimtu teismo sprendimu leistas ieškovų teisių įgyvendinimo būdas bei sąlygos pakeisti ginčo namo stogą pažeidžia jos teisėtus interesus.
31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės išdėstytais argumentais, kurių pagrindu ji skundžiamą teismo sprendimą vertina neteisėtu ir nepagrįstu. Įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovų ieškinys atsakovei tenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis procesinės teisės normų, todėl keisti ar naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Tuo pačiu pažymėtina, jog vien tai, kad apeliantė dėl teismo ištirtų ir įvertintų aplinkybių bei su tuo susijusių padarytų išvadų turi kitokią nuomonę, išimtinai palankią jos interesams, nesudaro pagrindo spręsti apie neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą.
32. Pažymėtina, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje byloje surinktą įrodymų visumą, minėtų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų laikėsi, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo. Kaip minėta, vien tas faktas, jog tam tikri įrodymai buvo įvertinti šalies nenaudai, nesudaro pagrindo spręsti, jog jie įvertinti neteisingai.
33. Atsižvelgdama į nutarties 32 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės atsisakymas duoti sutikimą yra nemotyvuotas ir trukdantis bendraturčiams (ieškovams) įgyvendinti teisę į statybą.
34. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Byloje ieškovai siekia atlikti stogo paprastojo remonto darbus pagal D. Ž. IĮ parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo paprastąjį remonto aprašą. Vienas iš apeliantės skundo argumentų yra tas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai namą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino daugiabučiu ir sprendime taikė teisės aktus, reglamentuojančius daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymą.
35. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 8, 9 dalis, daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, kuriame gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų; gyvenamasis namas – pastatas, kuriame ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos. Bylos duomenimis nustatyta, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), yra suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, kuriems yra suteikti unikalūs numeriai: du butai – gyvenamosios patalpos (savininkai J. Š. (97,92 m2) ir V. Š. (33,62 m2)) ir trys negyvenamosios paskirties patalpos (savininkai UAB „Stingas“ (72,88 m2) ir UAB „Žiurkėno urvas“ (dvi patalpos, bendras plotas 84,08 m2). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro tipas nurodytas – patalpos/butai; pastas yra gyvenamosios paskirties daugiabutis namas. Todėl šiuo aspektu apeliantės argumentai, susiję su kitokiu ginčo pastato teisiniu statusu, nei jis įregistruotas viešame registre, atmestini kaip nepagrįsti.
36. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priede nustatyti atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ar paprastajam remontui, t. y. pagal 3 priedo 4.1 punktą, atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Siekiat gauti statybą leidžiantį dokumentą, kartu su visais kitais privalomais dokumentais, statytojas turi pateikti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo, priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopiją (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas).
37. Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl numatomų atlikti statybos darbų (nagrinėjamu atveju – remonto darbų atlikimo), statytojas turi atskleisti savo siekius, būsimų darbų mastą ir planuojamą pasiekti rezultatą. Būtent tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punktas numato, kad projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Taigi, pateikus bendraturčiui numatomos statybos rūšies projektinius pasiūlymus, jis gali daryti išvadas ir išreikšti savo valią dėl sutikimo ar nesutikimo statytojui atlikti atitinkamus statybos darbus.
38. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju su D. Ž. IĮ parengtu Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo paprastojo remonto aprašu atsakovė buvo supažindinta ir pateikė atsakymą, jog neprieštarautų stogo remontui pagal pateiktą projektą, jei jis būtų atliekamas tik ieškovų lėšomis. Tai rodo, kad atsakovė iš esmės sutiko su remonto apimtimi ir būdu bei jo atlikimu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovė teigia, kad ieškovai neįrodė, jog ginčo namo stogą būtent dabar būtina remontuoti ir tokia apimtimi, kaip nurodyta Daugiabučio gyvenamojo namo stogo paprastojo remonto apraše. Apeliantės manymu, stogo būklei nustatyti turėjo būti atlikta ekspertizė, kurios ieškovai atsisakė. Teisėjų kolegija apeliantės teiginius laiko nepagrįstais, kadangi ieškovai savo reikalavimams pagrįsti į bylą pateikė ne tik Daugiabučio gyvenamojo namo stogo paprastojo remonto aprašą, bet ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. Apžiūros aktą, teismo sprendime detaliai nurodytus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, kas reiškia, kad ji rėmėsi konkrečių tarpusavyje neprieštaraujančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma. Vien tai, kad ieškovai pasirinko savo reikalavimų pagrįstumo neįrodinėti ekspertizės aktu, nepaneigia byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo.
39. Pažymėtina, jog Aprašas parengtas vadovaujantis J. K. parengtomis rekomendacijomis, 2018 m. rugpjūčio 16 d. pastato apžiūros aktu. Atlikus stogo apžiūrą nustatyta, kad stogo konstrukcija deformuota, dūmtraukių apsauginis tinklo sluoksnis nubyrėjęs, matoma mūro erozija, pastebimos išplautos siūlės. Paskutinės asbestinių lakštų stogo dangos sumontavimo technologija neužtikrina lietaus vandens surinkimo, nes paklotas ant esamos senos skardos lakštų dangos, nekeičiant lietaus nuvedimo sistemos. Pirminė stogo danga ? skardinė yra stipriai paveikta korozijos, vietomis kiaurai, sujungimai nesandarūs, virš jos paklotas asbestinių lakštų danga, kuri neužtikrina stogo sandarumo. Atlikus apžiūrą buvo rekomenduota keisti stogo dangą – demontuoti asbesto lakštų dangą, pašalinti seną skardos dangą, nuardyti grebėstus, išlyginti gegnių deformacijas, šalia esamų gegnių montuojant stačiakampio profilio antdėklus, kuriuos išleisti už fasadų plokštumų ne mažiau 20 cm, sumontuotų gegnių antdėklų išlygintoje viršutinėje plokštumoje rengti antikondensatinės plėvelės dangą, tvirtinant medinėmis juostomis, per visą antdėklo ilgį, įrengti grebėstus ilgalaikę stogo dangą, atstatyti dūmtraukius, įrengti lietaus nuvedimo sistemą. Be to, byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracija patvirtino, kad D. Ž. IĮ parengto Daugiabučio gyvenamojo namo stogo paprastojo remonto apraše, kurio projektiniams pasiūlymams 2019 m. vasario 20 d. pritarė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja, aiškiai atskleistas planuojamų remontų darbų mastas bei planuojamas pasiekti darbų rezultatas.
40. Pažymėtina ir tai, kad Komisija 2020 m. vasario 14 d. apžiūros aktu nustatė, jog vienaaukštė pastato dalis uždengta skardine stogo danga, dviaukštė pastato dalis uždengta asbestcementiniu šiferiui, po juo palikta cinkuotos skardos danga, dviaukštės pastato dalies stogo kraigas įlinkęs. Dviaukštėje pastato dalyje įrengti trys mūriniai kaminai, kurie neapskardinti, dalis kaminų prieglaudų nukritę, mūro būklė patenkinama. Vandens nuvedimo latakai vietomis prarudėję, dalis lietvamzdžių nukritę, lyjant vanduo bėga ant sienų. Pastato sienų mūras (rytinėje ir vakarinėje pusėse) antrame aukšti suskilęs; dalis sienų karnizų apskardinimo nukritę. Prie pastato kampo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, virš „UAB „Žiurkėno urvas“ patalpų pavojingai atitrūkę mūro plytos, kelia praeiviams pavojų ir neatitinka esminio statinio reikalavimo „Naudojimo sauga“. Pastato stogo konstrukcijos (genės, murlotai, grebėstai) senos, būklė patenkinama, matyti vandens nubėgimo pėdsakai, kai stogas buvo dengtas cinkuotos skarda danga, kurioje matyti skylės, prie kaminų, kur nėra skardinimų matyti kiaurymės.
41. Nors apeliantė minėtą Komisijos išvadą vertina kaip nesudarančios pagrindo tenkinti ieškinį, tačiau šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pasisakė, kad, nors byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų apie kritinę stogo būklę, tačiau nėra pagrindo konstatuoti ir kad stogo būklė (įskaitant ir dūmtraukius) yra gera bei atitinka visus nurodytuose teisės aktuose įtvirtintus statinio higienos ir sveikatos reikalavimus. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vertino 2018 m. rugpjūčio 16 d. J. K. Apžiūros aktą, atsakovės pateiktą 2019 m. spalio 5 d. B. Ž. Aktą, 2020 m. vasario 14 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos komisijos aktą bei prie šių aktų pateiktas nuotraukas ir iš šių įrodymų visumos konstatavo, jog stogo gegnės įlinkusios, stogo pirminė danga – skarda, prarūdijusi, o asbestinė šiferio stogo danga yra daugiau nei 30 metų senumo, cinkuotoje skardos dangoje matyti skylės prie kaminų, kur nėra skardinimų, matyti kiaurymės, išplautas mūras iš kaminų, nefunkcionuojanti lietaus surinkimo sistema, neišlikę lietvamzdžiai.
42. Pastebėtina, jog besikaupianti drėgmė gali gadinti turtą, pakenkti pagrindinėms namo konstrukcijoms, sumažinti jų patvarumą ir atsparumą, riboti statinio naudojimą ir sukelti nepatogumų, nes gali gadinti individualiai naudojamas gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, neužtikrinti statinio konstrukcijų tvirtumo ir saugumo, statinio vidaus patalpų higieninės būklės ir kt. Stogo ar statinio būklė tokiu atveju nebūtinai turi būti įvertinta kaip kritinė ar avarinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-646-695/2015). Todėl apeliantės argumentai dėl, jos manymu, ginčo statinio patenkinamos būklės šiuo atveju nesudaro pagrindo ir toliau trukdyti (neduodant sutikimo) ieškovams atlikti daugiabučio gyvenamojo namo stogo paprastojo remonto darbus. Pirmosios instancijos teismas būtent ir konstatavo konkrečius stogo konstrukcijų susidėvėjimus, trūkius, ištrupėjimus, įlinkius, stogo konstrukcijos vientisumo pažeidimą, dalies stogo elementų nebuvimą ir pan.
43. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę bei įrodymų vertinimo taisykles. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, o bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu išaiškino atsakovei teisę teikti įrodymus, nurodė įrodinėtinų aplinkybių byloje pobūdį, atsakovė visomis procesinėmis teisėmis naudojosi, tačiau nesutikimo motyvų leistinais įrodymais nepagrindė ir nuosavybės teisių pažeidimo neįrodė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė niekaip neįrodė esminių jos bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą atsisakyti duoti sutikimą ieškovams pagal pateiktą projektą atlikti stogo remonto darbus.
44. Apeliantė nurodo, kad šalys laisva valia priėmė sprendimus įsigyti patalpas 120 metų senumo ginčo name, todėl ginčo namo stogo būklė, jo nusidėvėjimas atitinka viso namo (pamatų, sienų ir pan.) būklę; toks senas, nusidėvėjęs ginčo namas su skardos ir asbestinių lakštų stogo danga šalis tenkino, todėl šalys jame ir įsigijo nuosavybę; ieškovų siekis uždengti naują namo stogą yra susijęs su namo pagerinimu, tuo tarpu remontuoti namo stogo būtinumo nėra. Priešingai apeliantės nuomonei, šiuo atveju remonto apimtis yra susijusi su seno stogo remonto darbais, kurie aprašyti stogo remonto projektiniuose sprendiniuose. Būtent juose numatoma demontuoti stogo dangą, lietaus nuvedimo sistemos likučius, grebėstus, esančias gegnes išlygtini sumontuojant virš jų stačiakampio profilio (60 x 150 mm) skersmens medinius antdėklus, tvirtinamus prie esančių gegnių metalinėmis tvirtinimo detalėmis. Numatyta, kad antdėklai išleidžiami 25 cm už fasadų plokštumų, paliekant galimybę ateityje pastato sienas apšiltinti iš išorės. Ant antdėklų, išlygintoje plokštumoje įrengiama antikondensatinė plėvelė, tvirtinama išilginiais mediniais grebėstais (25 x 60 mm) per visą antdėklų ilgį. Stogo danga suprojektuota profiliuotos „Clasicc“ profilio, Ruuki 50 plus, RR2H3 spalvos skardos. Grebėstų skerspjūvis parenkamas vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis duotajai dangai. Stogo pakalimas, vėjalentės ir kiti lankstiniai atliekami iš analogiškos dangos skardos. Numatoma įrengti naujus latakus, įlajas, lietvamzdžius. Lietaus vanduo nuvedamas į esančius (duomenys neskelbtini) gavės lietaus surinkimo tinklus. Dūmtraukiai stipriai pažeisti erozijos, nutrupėjęs apsauginis tinko sluoksnis, apirusios plytos, išplautos siūlės, todėl nuardžius viršutines nestabilių plytų eiles (rekomenduotajame iki stogo konstrukcijos) ir atšokusios tinko dalis, numatoma atstatyti dūmtraukius naujų pilnavidurio molio plytų mūru, užtaisyti esančio mūro siūles, nutinkuoti dūmtraukius sudėtiniu tinkamo skiediniu. Dūmtraukių dalis virš stogo apskardinti skarda, analogiška dangai, įrengti stogelius (apsaugą) nuo kritulių. Aprašo aiškinamajame rašte nurodyta, ką patvirtino ir architektas D. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad laikančiosios stogo konstrukcijos (gegnės) nėra keičiamos, jos tik yra sutvirtinamos, todėl tai nėra stogo rekonstrukcija.
45. Akcentuotina, kad pati apeliantė verslo tikslais ginčo patalpas įsigijo 2005 metais ir 2019 metais, todėl turėjo įvertinti, jog daugiau nei šimto metų senumo pastato bendros konstrukcijos yra susidėvėję, reikalauja remonto ir su tuo susijusių kaštų, o ne elgiantis priešingai visų bendraturčių interesams be pagrįsto pagrindo neduoti leidimo (sutikimo) atlikti stogo remonto darbus. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, nurodė, kad ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 straipsnio ir 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012).
46. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad namo stogo keitimas yra susijęs su juridinių asmenų vykdoma ūkine komercine veikla, bet ne su gyvenamųjų patalpų savininkų teisėmis į statybą, ginčo namo stogo keitimą inicijavo ne ieškovai fiziniai asmenys, bet ieškovas UAB „Stingas“. Kaip minėta, civilinį procesą dėl leidimo atlikti stogo paprastojo remonto darbus be atsakovų sutikimo pareiškė ne tik ieškovė UAB „Stingas“, name turinti 72,88 m2 ploto pirmo aukšto patalpas, bet ir ieškovai J. Š. ir V. Š., turintys 131,54 m2 ploto gyvenamas patalpas. Apeliantė taip pat neteisi, nurodydama, jog teismas ieškovų reikalavimą atlikti paprastojo remonto darbus turėjo vertinti ir finansiniu aspektu, tačiau apsiribojo tik išvada, kad šioje byloje ieškovai neprašo bendraturčių kompensuoti jų patirtų išlaidų atliekant remonto darbus. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai ir pagrįstai konstatavo, kad atlikus stogo remonto darbus atsakovei išlieka teisė ginčyti, kokiomis dalimis ji apmokės stogo remonto darbus ir kad atsiskaitymo tarp pastato bendrasavininkų klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
47. Apeliantė skunde pažymi, kad jos finansinė padėtis yra sunki, kelionių organizavimų veikla šiuo metu dėl visuotinio karantino yra visiškai sustabdyta, be to, jai yra žinoma, kad ieškovė UAB „Stingas“ ruošia ir kitas ginčo namo bendrų konstrukcijų remonto projektines dokumentacijas, todėl baiminasi, kad dėl skolų praras nuosavybę. Šiuo aspektu kolegija apeliantės teiginius vertina kaip deklaratyvius, įrodymais nepagrįstus (CPK 185 straipsnis), ką iš esmės dėl šios aplinkybės nurodė ir pirmosios instancijos teismas sprendime.
48. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės apeliacinio skundo teiginiai teisingam bylos išnagrinėjimui neturi teisinės reikšmės, todėl išsamiau dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008, Nr. 3K-3-252/2010, Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
49. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą ir priimdamas sprendimą, nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis). Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikšto ieškinio reikalavimo, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (CPK 270 straipsnio 4, 5 dalys). Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl proceso ir materialinės teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ieškovė UAB „Stingas“ turėjo 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės UAB „Žiurkėno urvas“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Žiurkėno urvas“ (juridinio asmens kodas 148192127) uždarosios akcinės bendrovės „Stingas“ (juridinio asmens kodas 147782986) naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė
Eigirdas Činka
Laimutė Sankauskaitė