Civilinė byla Nr. 2-2195-816/2011
Teisminio proceso Nr. 2-04-3-01940-2011-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.2; 117.1; 130.1.4
(S)
VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
Lietuvos Respublikos vardu
2011 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė,
susipažinusi su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Ramundas LT ieškiniu atsakovui R. P. – S. de la M. dėl skolos ir netesybų priteisimo, ir
n u s t a t ė:
UAB Ramundas LT kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo, Prancūzijos įmonės, 9 865,43 EUR skolos, 589,63 EUR delspinigių, 8,49 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“, kuris dar vadinamas reglamentu „Briuselis I”, 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją spręsti šalių ginčą. Susipažinus su pateiktais dokumentais nustatyta, kad įrodymų, patvirtinančių, kad UAB Ramundas LT ir Prancūzijoje veikianti bendrovė R. P. – S. de la M. susitarė dėl išimtinės (sutartinės) jurisdikcijos, nėra pateikta. Nėra duomenų, jog ieškovo nurodomi 2011-06-09 ir 2011-06-21 susitarimai (iš esmės – sąskaitos) yra akceptuotos/patvirtintos atsakovo, todėl neįrodo šalių valios visus ginčus ir nesutarimus, kilusius iš jų tarpusavio sutartinių santykių, perduoti spręsti išimtinai Lietuvos Respublikos teismams. Susitarimas dėl konkrečios valstybės teimsų kompetencijos nagrinėti ginčus turi būti aiškus, nedviprasmiškas. Dėl to laikytina, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo susitarimo dėl jurisdikcijos.
Nesant susitarimo, teismas ex officio spręsdamas dėl ginčo jurisdikcijos Lietuvos Respublikos teismams, nustatė, kad Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 2 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad byla teisminga atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismams; valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles. Juridinio asmens buvimo vietos apibrėžimas yra Reglamento 60 straipsnyje. Šiuo atveju atsakovo buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Taip pat nėra pagrindų taikyti Reglamente nustatytas išimtis, t. y. alternatyviojo ar specialiojo teismingumo taisyklių. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovo R. P. – S. de la M. buveinė yra Prancūzijos Respublikoje, byla atsakovui keltina Prancūzijos Respublikos teismuose.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad UAB Ramundas LT nepateikė duomenų apie šalių susitarimą spręsti ginčus Lietuvos Respublikoje, o specialiosios jurisdikcijos (CPK 787 str. 1 d. 3 p., Reglamento 5 str. 1 d.) nenustatyta, todėl ieškinį atsisakytinas priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams (Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 2 str., CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137, 290-292, 435, 787 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
atsisakyti priimti UAB Ramundas LT ieškinį atsakovui R. P. – S. de la M. dėl skolos ir netesybų priteisimo, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.
Grąžinti UAB Ramundas LT 1 083 Lt (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt trijų litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2011-10-07 mokėjimo nurodymu Nr. 272 AB Swedbank banke. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia teismo nutartimi.
Išaiškinti, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują ieškinį atitinkamam Prancūzijos Respublikos teismui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo datos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Teisėja Jovita Einikienė