Baudžiamoji byla Nr. 1-115-424/2013

Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00689-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.2;

(S)

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2013 m. kovo 29 d.

Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulytė,

sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,

dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei,

nukentėjusiajam S. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1965 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, specialiojo vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), teistas:

• 2012-06-26 Trakų r. apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., 159 str., 63 str. 1, 4 d. - laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
• 2012-10-23 Vilniaus miesto 4 apylinkė teismo pagal 178 str. 2 d (du epizodai) 1 metams ir 3 mėnesiams laisvės apribojimo;
• 2012-11-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal 232 str. (trys epizodai)  1 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.   

kaltinamas nusikalstamos veikos įvykdymu pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

kaltinamasis V. L. 2011 m. rugsėjo 22 d. 16:11 val. iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorų elektroninius paštus atsiuntė įžeidžiančio pobūdžio elektroninį laišką, apie (duomenys neskelbtini) teismo pirmininką S. J., kuriame S. J. išvadino ,,iškrypėliu“, ,,brudu“, nes jo vadovaujamame (duomenys neskelbtini) teisme buvo priimtas jam nepalankus sprendimus civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį V. L. ir R. A. dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų, vaikų nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, taip viešai užgauliai pažemindamas (duomenys neskelbtini) teismo pirmininką S. J. dėl jo veiklos. Tai yra, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 232 str.

Kaltinamasis V. L. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 232 straipsnyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusysis yra jo senas priešas, kuris nusiteikęs prieš jį ir jo vaikus. Nurodė, kad jis specialiai nukentėjusįjį S. J. pavadino „brudu“ bei „iškrypėliu“. Pripažino, kad suvokė, kad jo paviešinti žodžiai teisėjo atžvilgiu yra žeminantys, tačiau jis ir siekė teisėją pažeminti ir tuo atkreipti dėmesį ir kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo manymu S. J. padarytų nusikalstamų veikų. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) teismo teisėja R. K. priimdama sprendimą civilinėje byloje pažeidė įstatymus. Nurodė, kad jis prokuratūrai buvo pateikęs daug įvairios medžiagos ir rašytinių įrodymų apie nukentėjusiojo veiklą, tačiau tyrimas nebuvo atliekamas, į jo skundus ir pareiškimus nebuvo reaguojama. Užuot nušalintas nuo darbo nukentėjusysis buvo pakeltas pareigose, ir, kaltinamojo manymu, toliau vykdo nusikalstamą veiką. Teigė, kad jis turi teisę viešinti informaciją apie teisėjų daromas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusysis S. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį V. L. žino iš teisme nagrinėjamų bylų. Paaiškino, kad įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) teismo pirmininkas, o šiuo metu dirba teisėju. Nurodė, kad kaltinamasis jį persekioja jau kelerius metus. Viskas prasidėjo nuo to, kai (duomenys neskelbtini) teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl globos nustatymo kaltinamojo ir R. A. vaikams. Bylą nagrinėjo teisėja R. K. Ieškinys buvo patenkintas ir vaikams nustatyta globa. Kaltinamasis su sprendimu nesutiko. Jis pateikė skundą dėl procesinio sprendimo, priimto byloje, tačiau jam buvo atsakyta, kad teismo pirmininkas tokių skundų nenagrinėja ir išaiškinta, kad jis gali skųsti teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui, tačiau kaltinamasis toliau persekioja nukentėjusįjį, viešoje erdvėje, jį žemina žodžiais: „brudas“, „iškrypėlis“, bei teigia, jog nukentėjusysis daro nusikaltimus prieš vaikus. Tokie kaltinamojo vieši pareiškimai Iš jį žemina ir kaip asmenį ir kaip teisėją.

Iš byloje esančio elektroninio laiško matyti, kad iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) V. L. vardu į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorų elektroninius paštus buvo išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame (duomenys neskelbtini) teismo pirmininkas S. J. vadinamas „iškrypėliu“, „brudu“, kaltinamas slėpęs organizuotus nusikaltimus prieš vaikus, buvus nusikaltimų bendrininku. Šis laiškas 2011-09-22 buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (b. l. 9-11).

Iš (duomenys neskelbtini) teismo 2009-10-01 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad buvo patenkintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos ieškinys ir nuo V. L. ir R. A. atskirti jų nepilnamečiai vaikai, kuriems paskirta nuolatinė globa bei iš abiejų atsakovų priteistas išlaikymas (b.l. 18-23).

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad V. L. dėl jo manymu (duomenys neskelbtini) teismo pirmininko S. J. daromų nusikalstamų veikų 2009-06-12 ir 2010-09-15 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (b.l. 58-67).

VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2011-11-30 pažyma patvirtina, kad kaltinamasis V. L. gydytas ir tirtas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje tris kartus, paskutinį kartą nuo 1983-07-19 iki 1983-08-09. Jam diagnozuota psichopatija, afektinė forma (b.l. 117). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2012-01-24 specialisto išvadoje konstatuota, kad V. L. netikslinga atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę, pagal ankstesnes atliktas keturias teismo psichiatrines ekspertizes jis buvo pripažintas kaip suprantantis savo veiksmų prasmę ir galintis juos valdyti (b.l. 124). Kaltinamojo elgesys teismo posėdyje taip pat nekelia abejonių jo gebėjimu suprasti savo veiksmų bei žodžių prasmę ir gebėjimu juos valdyti.

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikalstamos veikos padarymu yra įrodytas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.).

Lietuvos Respublikos BK 232 str. numato baudžiamąją atsakomybę už nepagarbą teismui tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos.

Kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 50-52) patvirtino, kad prokurorams išplatintame laiške sąmoningai ir tyčia teismo pirmininką S. J. žemino vadindamas jį ,,iškrypėliu“ ir ,,brudu“, suprato, kad šie jo pavartoti žodžiai yra įžeidžiantys ir žeminantys. V. L. pateiktą paaiškinimą, kad tokiu būdu jis siekė atkreipti dėmesį į jo manymu nukentėjusiojo daromas nusikalstamas veikas, nešalina jo atsakomybės už teisėjo žeminimą, nes asmens manymas, jog padaryta ar daroma nusikalstamą veika, neduoda teisės pačiam daryti nusikalstamas veikas,  ir nepateisina viešo ir užgaulaus tiek teisėjo, tiek bet kurio kito asmens ar pareigūno tiek teisėjo įžeidinėjimo ir žeminimo. Kaltinamojo pateikti paaiškinimai iš esmės patvirtina, kad jis įžeidžiančius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo todėl, kad nukentėjusiojo vadovaujamame teisme buvo priimtas jam nepalankus procesinis sprendimas, o nukentėjusysis S. J. nereagavo į kaltinamojo pateiktus skundus jo pageidaujamu būdu. Tai patvirtina ir paties nukentėjusiojo teisiamajame posėdyje pateikti paaiškinimai bei byloje esantis kaltinamojo atžvilgiu civilinėje byloje priimtas nepalankus (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas (b.l. 18-23). Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus bei šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis prokurorams išplatintame laiške sąmoningai siekė įžeisti nukentėjusįjį S. J. dėl jo kaip teisėjo ir teismo pirmininko veiklos ir konstatuoja, kad ši V. L. padaryta nusikalstama veika yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo V. L. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 232 str., priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis sistemingai viešai platina nukentėjusįjį S. J. žeminančius užgaulius laiškus, yra baustas administracine tvarka, niekur dirba, dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigaili.  Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant areštą.

Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamas klausimas dėl V. L. ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo. Procesinis sprendimas neįsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu bausmių bendrinimo klausimas nesprendžiamas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta, skirti ją šioje proceso stadijoje – netikslinga.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str., 305 str., 307 str. 5 d. ir 308 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. L., pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str. ir nuteisti jį jam 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. L. sulaikymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja               Ramunė Valiulytė