Administracinė byla Nr. I-9577-171/2014

                            Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03948-2014-4

    Procesinio sprendimo kategorija 3.5; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Petrui Prijalgauskui, atsakovų Migracijos departamento atstovei Vidai Juciūtei ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės atstovei Innai Zdanovič, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atsakovams Migracijos departamentui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

              n u s t a t ė:

                   Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 1–2, 74–75), kuriame prašo įpareigoti atsakovą panaikinti nacionaliniame registre įrašą, kad A. D. yra nepageidaujamas asmuo, ir panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – VSAT Vilniaus rinktinė) 2014-08-13 atsisakymą Nr. 148-66 leisti jam atvykti  kertant sieną.

Paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d. lėktuvu atvyko į Vilnių, į savo knygos „(duomenys neskelbtini)“ vertimo į lietuvių kalbą reprezentaciją. Vilniaus oro uoste sienos perėjimo punkte už patikrinimą atsakinga pareigūnė pareiškėjui pranešė, kad jis įtrauktas į nacionalinį registrą kaip keliantis grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, ir pateikė atsisakymą             Nr. 148-66 leisti atvykti į Lietuvą kertant sieną. Nurodo, kad sudarydamas tiek ankstesnes, tiek paskutinę paminėtą knygą apie tarybines represijas Lietuvoje rėmėsi tik esama faktine                    1940–1941 m. archyvine medžiaga ir visiškai nenorėjo įžeisti nei Lietuvos valstybės, nei jos piliečių. Nurodo, kad nėra priešiškai nusiteikęs ir nekelia jokios grėsmės. Pareiškėjui neleidus atvykti, buvo pažeistos informacijos, minties ir sąžinės laisvės.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus. Paaiškino, kad istorinių įvykių vertinimas gali būti  įvairus.

Atsakovas  Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodo, kad 2014 m. gegužės 2 d. Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyrius priėmė sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-87 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. D. atvykti į Lietuvos Respubliką“, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2024 m. gegužės 2 d. Šis sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 133 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės), 4, 5, 6 ir 12 punktais, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2014 m. balandžio 28 d. raštą Nr. (02)-19-1674RN-498RN.

Duomenys apie užsienietį gali būti išbraukiami iš nacionalinio sąrašo Migracijos departamento sprendimu, jeigu pateikiamas motyvuotas rašytinis užsieniečio prašymas arba valstybės institucijos siūlymas. Migracijos departamentas nurodytų prašymų nėra gavęs. Tik panaikinus Migracijos departamento sprendimą neleisti atvykti į Lietuvos Respubliką ar sprendimą atsisakyti išbraukti duomenis iš sąrašo, galėtų duomenys būti išbraukiami iš sąrašo.

Atsakovo Migracijos departamento atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą remdamasis atsiliepime nurodytais motyvais (garso įrašas).

Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rintinė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 85–89).

Paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d. 20.19 val. Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte į Lietuvos Respubliką buvo neįleistas (duomenys neskelbtini) pilietis A. D., gim. (duomenys neskelbtini), paso (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) atvykęs reisu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) –Vilnius. Pasienio tikrinimo metu Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka patikrinę šį pilietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje (toliau – VSATIS) / Užsieniečių registre, nustatė, kad šio registro nepageidaujamų asmenų sąraše atitinkamuose laukeliuose nurodyta: vardas ir pavardė „A. D.“, lytis „vyras“, gimimo data                „(duomenys neskelbtini)“, sprendimo įvedimo į sistemą data, priežastis „užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje nepageidaujamas“.

Nurodo, kad Užsieniečių registrą sudaro ir tvarko Migracijos departamentas, kuris taip pat priima sprendimus uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, o VSAT struktūriniai padaliniai, taip pat ir Vilniaus rinktinės pareigūnai, vykdo Migracijos departamento priimtus sprendimus šiuo klausimu. VSAT pareigūnai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, teisės aktų nustatyta tvarka tikrindami per valstybės sieną vykstančius asmenis (ir transporto priemones), atitinkamuose duomenų registruose atlieka tikrinamųjų asmenų pateiktų asmens dokumentų ir kitų duomenų paiešką ir, esant atitinkamiems įrašams, priima sprendimus ir vykdo tolesnius veiksmus, tačiau teisės aktai nenustato pareigos (ir atitinkamos tikrinimo procedūros metu atliekamų veiksmų sekos, metodikos) VSAT pareigūnams kvestionuoti atitinkamuose duomenų registruose esančios informacijos apimtis ar duomenų tikrumą.

Atsakovės VSAT Vilniaus rinktinės atstovas teismo posėdyje prašo skundą atmesti remdamasis atsiliepime nurodytais motyvais (garso įrašas).

Skundas atmestinas.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad VSAT Vilniaus rinktinė 2014 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 148-66 neleisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo duomenys yra įtraukti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (b. l. 3).

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl VSAT Vilniaus rinktinės 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 148-66, kuriuo atsisakyta pareiškėjui leisti atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436.

Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu (1 d.), o sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima VSAT, išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį              (2 d.). Įstatymo 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o 4 dalyje nustatyta, kad Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas.

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustato Taisyklės, kurių 4 punkte nustatyta, kad sąrašą tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai (C.SIS) teikia Migracijos departamentas, o Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad į sąrašą duomenys įrašomi Migracijos departamento priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu.

Vadovaujantis Taisyklių 16–171 punktais duomenys apie užsienietį gali būti išbraukiami iš sąrašo Migracijos departamento sprendimu, jeigu jam pateikiamas motyvuotas rašytinis užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo arba motyvuotas rašytinis valstybės institucijos arba įstaigos siūlymas išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo. Gavęs prašymą (siūlymą) išbraukti duomenis Migracijos departamentas raštu tai suderina su valstybės institucija ar įstaiga, pateikusia siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu (ši nuostata netaikoma, kai išbraukti iš sąrašo duomenis apie užsienietį prašo valstybės institucija ar įstaiga, kuri ir buvo pateikusi siūlymą įtraukti duomenis apie šį užsienietį į sąrašą). Sprendimas išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo priimamas per 20 darbo dienų nuo Taisyklių 16 punkte nurodyto prašymo (siūlymo) išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo gavimo Migracijos departamente. Duomenys iš sąrašo išbraukiami sprendimo išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo priėmimo dieną. Pagal Taisyklių 17 punktą, Migracijos departamentas gavęs prašymą išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo, raštu tai suderina su valstybės institucija ar įstaiga, pateikusia siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu.

Nors Taisyklėse nustatyta speciali prašymo išbraukti duomenis iš sąrašo procedūra, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šia procedūra  būtų pasinaudojęs. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęs 2014 m. gegužės 2 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-87 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. D. atvykti į Lietuvos Respubliką“, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2024 m. gegužės 2 d.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl įpareigojimo išbraukti duomenis iš sąrašo, yra išaiškinęs, kad „individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti“ (LVAT 2014 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-856/2014). Taigi pareiškėjas, siekdamas, kad jo duomenys būtų išbraukti iš sąrašo, turėjo kreiptis į Migracijos departamentą Taisyklių nustatyta tvarka.

VSAT kompetenciją ir funkcijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas, kurio 5 straipsnyje nustatyta, kad VSAT, laikydamasi Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų, atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę. Šio įstatymo 7 straipsnis VSAT suteikia įgaliojimus tikrinti asmenų bei transporto priemonių dokumentus, o  20 straipsnyje nustatyta, kad VSAT pareigūnai, pagal savo pareigas ir kompetenciją įgyvendindami VSAT priskirtas funkcijas pasienio kontrolės punktuose, turi teisę tikrinti reikalingus asmenų dokumentus, atlikti asmens apžiūrą bei daiktų patikrinimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 12 punkte nustatyta, kad VSAT pareigūnai pasienio kontrolės punktuose, be kitų funkcijų, tikrina asmenų ir transporto priemonių dokumentus, daro juose Žymas (12.1. p.) bei tikrina nustatytose įskaitose, duomenų bazėse ir kituose informacijos šaltiniuose duomenis apie kertančius valstybės sieną asmenis ir transporto priemones (12.5. p.).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 154 patvirtintos Pasienio tikrinimo tvarkos (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. IV-143 redakcija), nustatančios asmenų ir transporto priemonių vykimo per valstybės sieną teisėtumo tikrinimą bei kitus tikrinimo veiksmus, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus pavesti atlikti VSAT, 9 punkte reglamentuoti išsamaus asmens tikrinimo metu kontroliuojančios institucijos pareigūnų privalomi atlikti veiksmai, ir vienas iš jų yra nurodytas 9.4 papunktyje, t. y. prievolė patikrinti, ar asmuo nėra įtrauktas į užsieniečių, kuriems uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, ieškomų asmenų ar kitus sąrašus, esančius nustatytose įskaitose, nacionalinėse (tarptautinėse) duomenų bazėse ar kituose informacijos šaltiniuose.

2012 m. sausio 31d. VSAT vado įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų 239–240 punktai reglamentuoja pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniojo funkcijas ir, be kitų, nustato pareigą trečiosios šalies piliečiui, kuriam Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka neleidžiama atvykti į valstybių narių teritoriją, surašyti atsisakymą leisti atvykti kertant sieną, užtikrinti, kad jis sugrįžtų į valstybę, iš kurios atvyko, o asmuo, neišleistas iš Lietuvos Respublikos, vyktų atgal į Lietuvos Respubliką (240.13 papunktis).

VSAT vado 2004-10-08 įsakymu Nr. 4-507 (VSAT vado 2011 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 4-287 redakcija) patvirtinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos nuostatai, kurių 3 punkte apibrėžta VSATIS struktūra – tai yra teisinių, programinių ir telekomunikacinių priemonių visuma, padedanti vykdyti sienos kontrolę per kompiuterizuotus apribojimų sąrašus ir tvarkyti Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo kroniką, o 4.1 p. nurodytos pagrindinės VSATIS funkcijos: vykstančių per Lietuvos Respublikos valstybės sieną asmenų, transporto priemonių patikrinimas Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybiniame registre, Užsieniečių, Prevencinio poveikio priemonių taikymo, Ieškomų transporto priemonių, Ieškomų ir rastų numeruotų bei individualius požymius turinčių daiktų ir dokumentų registruose bei Lietuvos nacionalinėje Šengeno ir Lietuvos nacionalinėje vizų informacinėse sistemose. Nuostatų 26 punkte nustatyta, kad „asmenų, vykstančių per valstybės sieną, ir transporto priemonių patikrinimo tikslu, siekiant nustatyti sutaptį, VSATIS formuoja užklausas į teikėjų informacines sistemas ir registrus, išvardytus VSATIS nuostatų 4.1 punkte.“ Pažymėtina, kad analogiška sąlyga yra nustatyta Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalyje, t. y. viena iš atvykimo sąlygų trečiųjų šalių piliečiams – kad dėl jų į Šengeno informacinę sistemą (SIS) nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti.

Anksčiau minėto Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu (1 d.). 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos, o šio kodekso 13 straipsnis reglamentuoja neįleidimo į valstybių narių teritorijas procedūras asmenims trečiųjų šalių piliečiams, kurie neatitinka 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 5 straipsnyje 4 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms.

Pagal Šengeno sienų kodekso 13 straipsnio 2 dalies nuostatas, sprendimas dėl neįleidimo įsigalioja nedelsiant, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas A. D. teisėtai tą pačią dieną, t. y. 2014 m. rugpjūčio 13 d., buvo neįleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Taigi, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas nuostatas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnė, vykdydama savo pareigas atlikti asmenų, kertančių valstybės sieną, taip kaip to reikalauja Pasienio tikrinimo tvarkos nuostatos, patikrino, ar pareiškėjas nėra įtrauktas į Užsieniečių, kuriems uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, ieškomų asmenų ar kitus sąrašus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, suvedus į VSAT informacinę sistemą pareiškėjo vardą ir pavardę, gimimo datą, sistemoje buvo gautas pranešimas, kad asmens, kurio vardas A. D., atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje yra nepageidaujamas (b. l. 3). Šis įrašas nacionaliniame sąraše buvo padarytas Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus              2014 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. (15/58-9U-87), kuris nėra panaikintas (b. l. 94). Remdamasi įrašu VSAT Vilniaus rinktinė priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 148-66 atsisakyti leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Taigi darytina išvada, kad VSAT Vilniaus rinktinės sprendimas               Nr. 148-66 buvo priimtas kompetentingo administravimo subjekto, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir pagal nustatytas procedūras, remiantis VSAT informacinės sistemos pateikta informacija.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nenustatė teisės aktų pažeidimų nei materialine nei procedūrine prasme, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

              n u s p r e n d ž i a:

              Pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                 Bronius Januška

        Rūta Miliuvienė

                                  Irena Paulauskienė