Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-10-697/2016 nuasmeninta

                                        Teisminio proceso Nr. 4-70-3-04009-2014-4

                                        Procesinio sprendimo kategorija

                                        2.3.3

                                        (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

                                       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimos Ažubalytės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30221 straipsnio 9 ir 13 dalimis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. D. – prašymą atnaujintą jo administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

              nustatė:

              1. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarimu J. D. pagal ATPK 505 straipsnio 2 dalį nubaustas 2900 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „A“ vadovas, nepateikė „B“, kaip įmonės akcininkui, informacijos apie įmonę – 2014 m. lapkričio 23 d. prašymu „B“ paprašius pateikti visus UAB „A“ dokumentus ir taip pat leisti įsitikinti turimų dalies dokumentų kopijų tikrumu, susipažįstant su dokumentų originalais pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 18 straipsnio 1 dalį, neįvykdė pareigos „B“ pateikti prašomus dokumentus, nes vietoje šių dokumentų kopijų 2014 m. lapkričio 27 d. atsakymu buvo atsiųsti pustuščiai, visiškai neįskaitomi lapai; taip pat neleido susipažinti su dokumentų originalais. Tokiais savo veiksmais J. D. pažeidė ABĮ 18 straipsnio 1 dalį.

              2. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi J. D. apeliacinis skundas atmestas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. D. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarimo ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarties priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. D. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį ir „B“ pareiškimą dėl baudos J. D. skyrimo atmesti; nesant pagrindo tenkinti šį prašymą – sumažinti paskirtos baudos dydį iki minimalaus.

Prašyme teigiama, kad Šiaulių apygardos teismas visus neaiškumus procese traktavo traukiamo administracinėn teisinėn atsakomybėn asmens nenaudai, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, patraukdamas J. D. administracinėn atsakomybėn. Apeliacinės instancijos teismas nevertino pareiškėjo pasikartojančių analogiškų prašymų pateikimo, jam, UAB „A“ vadovui, daryto spaudimo, siekiant savanaudiškų tikslų – palankių sprendimų nagrinėjamose civilinėse bylose, kuriose pareiškėją „B“, be kitų atstovų, atstovauja ir Ž. A., priėmimo.

4.1. Pasak J. D., „B“ piktnaudžiauja savo teisėmis pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį. Į pareiškėjo 2015 m. kovo 26 d., 2015 m. balandžio 15 d. prašymus dėl informacijos pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį pateikimo atsakyta 2015 m. kovo 31 d. raštu, pateikiant prašomų dokumentų kopijas, 2015 m. balandžio 15 d. raštu, informuojant apie sudarytas sąlygas dėl susipažinimo su prašomų dokumentų originalais, tačiau susipažinti su jais pareiškėjas neatvyko, apie tai iš anksto neinformavo. 2015 m. balandžio 22 d. elektroniniu paštu pakartotinai nusiųstos pareiškėjo prašytų susipažinti dokumentų kopijos, tačiau šis 2015 m. balandžio 22 ir 23 d. vėl teikė prašymus dėl susipažinimo su dokumentais pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį (2015 m. balandžio 24 ir 27 d. į šiuos paklausimus buvo atsakyta, pridedant prašomų dokumentų kopijas, taip pat nurodant datą ir laiką, kur ir kada galima susipažinti su dokumentų originalais). Pareiškėjas 2015 m. balandžio 27 d. vėl pareiškė prašymą susipažinti su dokumentų originalais 2015 m. balandžio 30 d.; atsakymo į šį prašymą terminas dar nebuvo pasibaigęs, o 2015 m. balandžio 29 d. pareiškėjo atstovas susipažinti su dokumentų originalais neatvyko, įspėjimo apie tai nepateikė.

4.2. Kartu su J. D. 2015 m. gegužės 13 d. pareiškimu dėl papildomų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktos UAB „A“ raštų kopijos dėl bendrovės atstovui Ž. A. sąlygų susipažinti su prašomų dokumentų originalais sudarymo (2015 m. gegužės 1 d. rašto kopija dėl sąlygų susipažinti su originalais dar kartą 2015 m. gegužės 4 d. sudarymo, 2015 m. gegužės 4 d. rašto kopija, kad minėtą dieną susipažinti su dokumentų originalais nebuvo atvykta, 2015 m. gegužės 5 d. Ž. A. prašymo vėl sudaryti sąlygas susipažinti su dokumentų originalais kopija, 2015 m. gegužės 11 d. rašto kopija apie tai, kad susipažinti su dokumentų originalais nustatoma data – 2015 m. gegužės 12 d., 2015 m. gegužės 12 d. laiško kopija, kad susipažinti su dokumentų originalais 2015 m. gegužės 12 d. nebuvo atvykta). Šiaulių apygardos teismas, anot J. D., neįvertino, kad pareiškėjas buvo daug kartų informuotas apie tai, jog jokie nauji dokumentai bendrovėje nebuvo priimti, visa reikalaujama informacija kelis kartus buvo pateikta. Šiaulių apylinkės teismo priimtame nutarime nurodyta, jog J. D. reagavo į pareiškėjo 2014 m. lapkričio 23 d. prašymą dėl informacijos pateikimo ir nurodė, kad jau 2014 m. rugpjūčio 23 d. UAB „A“ raštu pareiškėjui buvo pateikta visa informacija, prašoma ir 2014 m. lapkričio 23 d. prašymu. J. D., remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis Nr. N261-609/2012, A4-1212/2006, teigia, kad teismas turi nustatyti, kokios aplinkybės yra nustatytos, o kokios ne, kokiais įrodymais tai grindžiama, įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas neargumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta objektyviais. J. D. teigia, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai, įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, galintis rinkti įrodymus savo iniciatyva – tai pozityvusis įrodinėjimo aspektas; kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tada, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms – tuomet sprendimas priimamas šalies, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta, nenaudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. A556-963/2009, A556-862/2010). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė skelbia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti, perkelti įrodinėjimo naštos negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. A146-2329/2011, Nr. A858-2457/2011). J. D. daro išvadą, kad įrodinėjimo našta tenka pareiškėjui „B“ arba institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą (šiuo atveju – teismui). Apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė J. D. (neva J. D. neįrodė Ž. A. sudaręs realią galimybę susipažinti su pareiškėjo prašytais dokumentais, o juos pateikė tinkamus). Ginčas kilo tik dėl pateiktų dokumentų kopijų tinkamumo. Byloje, anot J. D., kilo pagrįstų abejonių, kad pats pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl baudos J. D. skyrimo teismui pateikė ne iš jo gautų dokumentų kopijas, o paties pareiškėjo padarytas dokumentų kopijų kopijas, kurios sąmoningai buvo atspausdintos blogesnės kokybės, sudarant galimybę pareiškėjui nepagrįstai teigti, kad neva suinteresuotas asmuo J. D. pateikė blogos kokybės dokumentus. Teismai nenustatė tikslo, dėl ko J. D. būtų reikėję teikti pareiškėjui neįskaitomų dokumentų kopijas ar neteikti dokumentų apskritai. Po 2014 m. lapkričio 23 d. pareiškimo jokių pastabų ar pretenzijų dėl dokumentų kokybės pareiškėjas J. D. nereiškė ir į teismą dėl J. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn ankstesniais atvejais, kada gavo analogišką informaciją iš J. D., nesikreipė, taigi nepagrįsta vadovautis vien Ž. A. parodymais, kad akcininkui buvo pateiktos blogos kokybės dokumentų kopijos ir jis byloje pateikė tai, ką gavo iš J. D. J. D. parodymus teismai nepagrįstai vertino kaip jo gynybinę poziciją.

4.3. Prašyme pažymima, kad Ž. A. yra „B“ įgaliotas asmuo ir VšĮ „C“ vadovas. Teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dalyvavęs advokatas D. V. yra „B“ atstovas, kurį samdo VšĮ „C“. J. D. mano, kad Ž. A. šioje byloje negalėjo būti apklausiamas kaip liudytojas, nes jis yra pareiškėjo atstovas, suinteresuotas pareiškėjo pateikto pareiškimo tenkinimu. Pasak J. D., Ž. A. parodymai yra melagingi. Taip pat pirmosios instancijos teismas šiems parodymams suteikė didesnę įrodomąją reikšmę, palyginus su administracinėn atsakomybėn traukiamo J. D. parodymais. Šiaulių apygardos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, nustatančias, kas gali atstovauti proceso šalį administracinio teisės pažeidimo byloje ir kas gali būti apklausiamas byloje kaip liudytojas, nevertino Ž. A. asmenybės.

4.4. Iš ABĮ 18 straipsnio 1 dalies formuluotės aišku, kad įstatymų leidėjas numatė galimybę pateikti akcininkui tik dokumentų kopijas; pareiga leisti akcininkui lyginti kopijas su dokumentų originalais nenumatyta. Reikalaujamų dokumentų kopijų pateikimas – tinkamas pareigos pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį vykdymas. J. D. atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas nereglamentuoja, kokiu būdu, forma, kokiame kontekste ir kokioje vietoje reikia suteikti informaciją akcininkui, ir mano, kad bendrovė savo pareigą pateikti informaciją akcininkui faktiškai įvykdė ir tai padarė tinkamai; ABĮ 18 straipsnio 1 dalies tikslas – akcininko teisė į informacijos gavimą, o ne teisė rinktis formą, kuria jis pageidauja susipažinti su teiktinais dokumentais.

4.5. J. D. atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo nutarimo prieštaringumą ir teigia, kad teismas tame pačiame dokumente ir pripažino, kad J. D. nepateikė informacijos apie įmonę pagal pareiškėjo 2014 m. lapkričio 23 d. prašymą dėl dokumentų pateikimo ir leidimo susipažinti su dalies dokumentų kopijų tikrumu, tiesiogiai susipažįstant su jų originalais, ir tai, kad jis reagavo į šį prašymą, nurodydamas, kad reikalaujami dokumentai buvo pateikti anksčiau ir 2014 m. lapkričio 27 d. atsakymu buvo papildomai pateikti tik tarpiniai dokumentai. Teismas taip pat skirtingai teigė, kam priklauso teisė pasirinkti teiktinos informacijos pagal ABĮ 18 straipsnį gavimo būdą; ar 18 straipsnis numato alternatyvą dėl dokumentų pateikimo būdų. Dėl kokių konkrečių dokumentų nepateikimo J. D. skirta administracinė nuobauda, teismų procesiniuose sprendimuose nenurodoma. J. D. teigia, kad pareiškėjo pretenzijos dėl visuotinio akcininkų susirinkimo priedų nepateikimo nepagrįstos, nes tokie priedai neegzistavo (jie nenurodyti visuotinio akcininkų susirinkimo protokole), pareiškėjo prašymai susipažinti su valdybos narių, atsistatydinusių iš valdybos, prašymų originalais nepagrįsti, nes tokie prašymai nepriskiriami dokumentams, teiktiniems pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas nepagrįstai juos tokiais pripažino; tai, kad prašymai dėl valdybos narių atleidimo galėjo būti sudaryti atgaline data, yra tik prielaida. J. D. teigia, kad Ž. A. buvo nenuoširdus, sąmoningai pablogino dokumentų kopijų kokybę, fiktyviai sukūrė galimybę nesąžiningai kreiptis į teismą prašant skirti baudą J. D. dėl neva ABĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimų nevykdymo. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra prieštaringa, neatitinkanti teismo procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (ATPK 257 straipsnis), teismo padarytos išvados nepagrįstos įrodymų visumos vertinimu, o apeliacinės instancijos teismo rėmimasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. N16-499/2006 yra netinkamas.

4.6. Anot J. D., pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose neatskleidžiama ATPK 505 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis: neteisėtų veiksmų apimtis, kokiu neteisėtu būdu jie buvo padaryti. ATPK 505 straipsnis reglamentuoja tik tuos atvejus, kai informacija apskritai neteikiama ir nepateikiama, o ji, anot J. D., buvo pateikta, juolab kad ABĮ 18 straipsnis bei ATPK 505 straipsnis nereglamentuoja juridinio asmens ar jo vadovo atsakomybės už informacijos pateikimo termino arba jos teikimo būdo pažeidimą.

4.7. J. D. pabrėžia, kad jam nepagrįstai paskirta per didele 2900 Eur bauda neįmanoma pasiekti administracinės nuobaudos tikslų (J. D. darbo užmokestis nuo 2013 m. kovo 1 d. sudaro 43,33 Eur per mėnesį). Po teismų procesinių sprendimų priėmimo J. D. teikė ir šiuo metu teikia visą informaciją UAB „A“ akcininkams, laikosi įstatyme įtvirtintų reikalavimų, taigi auklėjamoji nuobaudos funkcija neįmanoma, nes jokio pažeidimo J. D. nepadarė.

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. D. prašymas atmestinas.

Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo proceso

6. Pagal ATPK 30221 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai vadovavosi ATPK 257 straipsnio nuostatomis įvertindami konkrečias bylos aplinkybes ir jų visumą. Administracinių bylų atnaujinimo procesas nėra dar vienas surinktų duomenų, nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstumo tikrinimas, tai ekstraordinarinė proceso forma; keliamas reikalavimas, vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, patikrinti atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau bylos proceso metu surinkti įrodymai iš naujo nėra tiriami, vertinami ir faktinės aplinkybės nėra nustatinėjamos, o teisės (proceso ir materialiosios) taikymo aspektu patikrinami ginčijami teismų (ar kitų institucijų) priimti nutarimai ir nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-28-2013, 2AT-26-2013, 2AT-46-2014 ir kt.). J. D. siekia iš naujo įvertinti jau nustatytas faktines aplinkybes, tačiau, kaip jau buvo minėta, tai nėra šio proceso dalykas. Todėl ta dalis prašymo teiginių – nuo 2015 m. kovo 26 d. besitęsiantis susirašinėjimas su „B“, apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų kopijų, patvirtinančių susirašinėjimo buvimo faktą, vertinimas, J. D. versija dėl Ž. A. pateiktų prie pareiškimo dokumentų priedų, susijusių su kaltės neigimu ir nustatytų faktinių aplinkybių ginčijimu bei nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu, yra nenagrinėtini.

Dėl ATPK 505 straipsnio taikymo

7. Pagal veikos padarymo metu galiojusio ATPK 505 straipsnio 1 dalį akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisės pažeidimas objektyviai gali pasireikšti alternatyviais būdais: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimu ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). Šis administracinis teisės pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. J. D. nubaustas pagal ATPK 505 straipsnio 2 dalį (veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus pažeidimus).

7.1. Nagrinėjamoje byloje aktualus vienas iš ATPK 505 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų požymių – įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas. Administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvaus požymio – dalyko (informacijos) – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdas (-ai) ir tvarka detalizuojami ne ATPK, o kituose teisės aktuose. Nagrinėjamos bylos atveju – Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnyje.

7.2. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas. Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta tiek reikalautinų pateikti dokumentų apimtis: vienas, keli ar visi reikalaujami pateikti teisės normoje nurodyti dokumentai, tiek teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ATPK 505 straipsnyje numatytus požymius.

7.3. Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad J. D., UAB „A“ vadovas, nepateikė įmonei „B“, kaip įmonės akcininkei, turinčiai 35 proc. paprastųjų vardinių „A“ akcijų ir atstovaujamai Ž. A., prašytos informacijos apie įmonę. Prašyme Ž. A., minėtos įmonės įgaliotas atstovas, prašomų susipažinti dokumentų apimtį apibrėžė taikytino teisės akto nuostata – ABĮ 18 straipsnio 1 dalimi, tad nepagrįstas J. D. teigimas, kad jis nežinojo, kokius dokumentus yra prašomas pateikti. Prašyme dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo svarbiausias teisinis aspektas yra tas, kad J. D. neva įvykdė savo pareigą pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, naudojantis suteikta teise, svarbus kriterijus – nepiktnaudžiavimas ja, o vykdant pareigą – ne formalus jos įvykdymas, o kokybiškai turiningas įvykdymas. Pats dokumentų kopijų pateikimas, iš kurių didžioji dalis yra neįskaitomos, yra kokybiškas teisinės pareigos nevykdymas. Taip pat J. D. savo prašyme nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N16-499/2006 negali būti taikoma kaip precedentas šioje byloje, tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi nutartimi Nr. N5 -1298/2006, kurioje atskleistas ATPK 505 straipsnio 1 dalies turinys. J. D. pasirinko savo teisinės pareigos įgyvendinimo būdą – išsiųsti akcininko įgalioto atstovo prašomą informaciją (dokumentų kopijas) paštu. Daugiau nei pusės neįmanomų perskaityti dokumentų atsiuntimas, atsakant į „B“ prašymą, yra sąmoningai netinkamas pareigos pateikti informaciją realizavimas, o nesuteikimas teisės susipažinti su dokumentų originalais, neįvykdžius tinkamai pirmosios pareigos alternatyvaus įgyvendinimo būdo – administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 505 straipsnyje, tąsa. Nėra teisinio pagrindo teigti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami ATPK 505 straipsnio 1 dalyje numatytus teisiškai reikšmingus administraciniam teisės pažeidimui kvalifikuoti požymius, iš esmės pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus dėl bylos duomenų išnagrinėjimo bei vertinimo ir dėl to aiškiai netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas. Remiantis šiais argumentais, kolegija neįžvelgia teisinio pagrindo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus šioje byloje ir bylą nutraukti.

Dėl kitų prašyme nurodytų argumentų

8. J. D. kvestionuoja jam teismo paskirtos baudos dydį ir teigia, kad ji yra neproporcingai didelė. ATPK 505 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo dešimties iki penkiasdešimties tūkstančių litų (2896–14 481 Eur). J. D., baustam du kartus už panašaus pobūdžio veikas, pagal ATPK 505 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskirta 2900 Eur dydžio bauda, t. y. tik keturiais eurais didesnė už sankcijoje numatytą minimalią, todėl sankcijos ribose ją mažinti nėra galimybių. Atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose ATPK 301 straipsnis taikomas tik išskirtiniais atvejais (atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). ATPK 301 straipsnio aspektu gaunamas mažas uždarbis (J. D. prašyme nurodoma aplinkybė) nėra ta aplinkybė, dėl kurios turėtų būti taikytinas ATPK 301 straipsnis. Paskirta nuobauda J. D. siekiama įgyvendinti tiek nubaudimo, tiek bendrosios bei specialiosios prevencijos tikslus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. D. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi paskirtos baudos mokėjimas buvo išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiu, kas mėnesį mokant po 241,67 Eur. Taigi mažinti paskirtą nuobaudą iki minimalios, kaip to prašoma J. D. pareiškime, nėra teisinių galimybių, o taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.

9. J. D. taip pat kvestionuoja Ž. A., kaip liudytojo, apklausto administracinio teisės pažeidimo byloje, galimybę turėti tokį procesinį statusą. Pagal ATPK 276 straipsnio 3 dalies 2 punktą kaip liudytojas parodymų negali duoti atstovas civilinėje, administracinėje ar administracinio teisės pažeidimo byloje arba gynėjas baudžiamojoje byloje – dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo, kai ėjo atstovo ar gynėjo pareigas, o advokatas – taip pat ir dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas kitas savo profesines pareigas. Prašyme J. D. teigia, kad Ž. A. negalėjo būti apklausiamas kaip liudytojas šioje byloje, nes jis buvo tos pačios įmonės „B“ atstovas kitose bylose, o nagrinėjant šią bylą įmonei atstovavęs asmuo buvo tarnybiniais santykiais su juo susijęs. Pabrėžtina, jog ATPK nenumato, kad atstovas (buvęs atstovas) apskritai negali būti apklausiamas kaip liudytojas byloje. Toks draudimas galėtų būti taikomas, kai tai susiję su aplinkybėmis, kurias jis sužinojo, eidamas atstovo pareigas. Šiuo atveju piktnaudžiavimo pasitikėjimu klausimas neiškyla. 2014 m. liepos 16 d. buvo pasirašyta „B“ sutartis su advokatu D. V. dėl atstovavimo byloje. Taigi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo tinkamas atstovas ATPK 275 straipsnio prasme, o Ž. A. galėjo būti apklaustas kaip liudytojas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

              n u t a r i a :

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. D. – prašymą atmesti.

Teisėjai                                                                                        Rima Ažubalytė

                                                                                        Olegas Fedosiukas

                                                                                        Alvydas Pikelis