Administracinė byla Nr. eI-3116-629/2016
(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02273-2015-5)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.33.4; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos D. N. atstovui advokatui Vytautui Šenavičiui, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Indrei Gestautaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. N. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė:
D. N. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t., el. b. l. 1–11), kurį vėliau patikslino (III t., el. b. l. 93–104), kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NMA) 2015 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. BRK-2813(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2813) ir įpareigoti NMA pagal pareiškėjos 2014 m. gruodžio 18 d. mokėjimo prašymą išmokėti sumažintos paramos dalį – 28 855,87 Eur; 2) panaikinti NMA 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. BRK-7525(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 7525) ir įpareigoti NMA pagal pareiškėjos 2015 m. gegužės 15 d. mokėjimo prašymą išmokėti sumažintos paramos dalį – 14 697,66 Eur. Be to, pareiškėja prašo priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad 2014 m. gruodžio 5 d. ji su atsakove pasirašė paramos sutartį dėl projekto Nr. 21M-KK-12-1-011336-PR001 įgyvendinimo (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią pareiškėjai kompensuojama iki 320 580 Lt (92 846,39 Eur) visų tinkamų projekto išlaidų. Įvykdžiusi dalį darbų 2014 m. gruodžio 18 d. ji pateikė atsakovei mokėjimo prašymą 62 870,71 Eur (217 080 Lt) dydžio išlaidoms kompensuoti, tačiau NMA, vadovaudamasi ekspertinio konsultavimo ataskaitos išvadomis, kad transporto priemonių parkavimo vietos įrengimo, medinių užtvarų, medinių rekreacinių takų įrengimo bei skulptūrų rinkos kaina su įrengimu yra mažesnės už pareiškėjos įsigytų analogiškų darbų / prekių kainą, Sprendimu Nr. 2813 paramos sumą sumažino 28 855,87 Eur ir išmokėjo pareiškėjai tik 34 014,84 Eur dydžio sumą. Nurodė, kad 2015 m. gegužės 15 d. pareiškėja pateikė atsakovei antrąjį mokėjimo prašymą 29 975,65 Eur dydžio išlaidoms kompensuoti, tačiau NMA Sprendimu Nr. 7525 pareiškėjai išmokėjo tik 15 277,99 Eur dydžio sumą.
Pareiškėjos teigimu, mažareikšmis atliktų darbų ir įsigytų prekių kainų skirtumas, kuris buvo nustatytas atliktos ekspertizės metu, negali būti laikomas nebūtinomis išlaidomis ir nefinansuojamas. Pareiškėjos nuomone, NMA sprendimai skirti sankciją ir sumažinti paramos dydį yra nepagrįsti, kadangi visi pareiškėjos vykdyti pirkimai buvo atlikti laikantis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (toliau – ir Pirkimo taisyklės), numatytų reikalavimų, o itin didelių pastangų reikalavimas iš asmens tam, kad būtų surasta šiek tiek mažesnė pirkimo kaina, yra neprotingas, pažeidžiantis asmens interesus bei prieštaraujantis paramos skyrimą reglamentuojantiems teisės aktams. Atkreipė dėmesį, kad NMA dėl ginčo prekių įsigijimo ir darbų atlikimo pirkimo procedūros jokių pažeidimų nenustatė ir skundžiamuose sprendimuose nenurodė. Be to, pareiškėjai kyla abejonių dėl ekspertinio konsultavimo ataskaitoje pateiktų skaičiavimų.
Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad Paramos sutarties sudarymas patvirtina, jog tiek NMA, tiek Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija jos paraišką ir visas joje nurodytas planuojamas atlikti išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti. NMA savo poziciją, jog mokėjimo prašymuose nurodytos išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, grindžia tik išvardindama teisės aktų nuostatas, jų nesusiedama su nagrinėjamos situacijos faktinėmis aplinkybėmis. Pabrėžė, jog atsakovė skundžiamuose sprendimuose nenurodo, kodėl pareiškėjos patirtos išlaidos nebuvo būtinos (nors buvo pripažintos tinkamomis patvirtinus paraišką), kodėl laiko, kad išlaidos faktiškai nebuvo patirtos, nesusijusios su projektu ir remiama veikla. Pažymėjo, kad projekto sėkmingo įgyvendinimo pradžią patvirtina ir NMA užsakymu atlikta ekspertizė, kurios metu nustatyta, jog buvo atlikti realūs darbai, kurie ateityje atneš realią naudą tiek visuomenei, tiek gamtos apsaugai. Taigi projektas yra įgyvendinamas sėkmingai, programos tikslai yra pasiekiami, todėl išlaidos turi būti laikomos būtinomis. Pabrėžė, jog išlaidos yra faktiškai patirtos ir pagrįstos sąskaitomis faktūromis, be to, pareiškėjos nuomone, jos atlikti veiksmai dėl miškotvarkos projekto pirkimo buvo pertekliniai, kadangi pagal Pirkimo taisyklių nuostatas ji apskritai neturėjo pareigos apklausti ne mažiau kaip 3 asmenis, todėl sankcija dėl miškotvarkos projekto rengimo apskritai neturėtų būti skirta.
Pareiškėjos teigimu, skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti ir todėl, kad NMA pažeidė pareiškėjos teisę pateikti papildomus paaiškinimus ir atsikirtimus. Pažymėjo, kad 5 darbo dienų terminas papildomiems paaiškinimams pateikti yra neprotingas, nes per tokį trumpą laikotarpį neįmanoma protingomis pastangomis atlikti investicijų vertės vertinimo (ekspertizės) savo lėšomis ar surinkti kitų pareiškėjos investicijų kainą pagrindžiančių duomenų. Be to, pareiškėjai buvo pateikta tik ekspertinio konsultavimo ataskaitos dalis, kurioje nenurodytas kainų nustatymo būdas ir ekspertizės atlikimo metodika, nėra detalių paskaičiavimų, todėl iš pareiškėjos buvo atimta galimybė pagrįsti savo išlaidų tinkamumą. NMA nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintais principais, kadangi nedėjo jokių pastangų, kad ginčas būtų išspręstas abipusiu bendradarbiavimu, o ne teisminiu būdu. NMA ne tik neatsižvelgė į pareiškėjos prašymą pateikti ataskaitą ir pratęsti terminą papildomiems paaiškinimams pateikti, bet ir paskyrė sankciją, nors buvo informuota, kad jos sprendimas bus apskųstas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuri turi teisę priimti NMA privalomą sprendimą šiuo klausimu.
Pareiškėjos manymu, skundžiami sprendimai neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, kadangi yra neaiškus, o tai apsunkina pareiškėjos galimybes ginti savo pažeistus interesus. Atkreipė dėmesį, jog sprendimuose nurodomos skirtingos teisės aktų normos, tačiau nepasisakoma kaip nagrinėjamos situacijos atveju pasireiškė jų pažeidimas ir kaip šios normos taikomos. Be to, NMA remiasi abstrakčiomis ir vertinamojo pobūdžio normomis, kurios pareiškėjai neturinčiai teisinio išsilavinimo, yra neaiškios. Pažymėjo, kad atsakovė nepaaiškino jos vartojamų sąvokų apibrėžimo ir paaiškinimo, nepateikta jokių faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis sprendimuose nurodytos normos yra taikomos.
Atsakovė NMA atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (IV t., el. b. l. 1–7).
Nurodė, kad pareiškėjos teiginys, jog jos mokėjimo prašymuose nurodytos investicijos buvo įsigytos už rinkos kainą, dar savaime nereiškia, kad investicijos įsigytos už mažiausią rinkos kainą. Iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės), 3 p. įtvirtinto apibrėžimo matyti, kad išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti nustačius šias kumuliatyvias sąlygas: 1) faktiškai padarytos išlaidos; 2) projekto įgyvendinimui būtinos išlaidos; 3) išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (ar) paramos sutartyje nurodytas sąlygas. Pabrėžė, jog pareiškėjos paraiškos XII skyriuje „Pareiškėjo deklaracija“ 6 p. pareiškėja patvirtino, kad jos prašoma paramos suma yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma. Paramos sutarties 4.2 p. numatyta, kad investicijos turi būti būtinos projektui įgyvendinti ir turi atitikti skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų–naudos principus, todėl pareiškėja turėjo dėti visas pastangas, kad atliktų pirkimų kaina būtų maksimaliai mažiausia rinkoje. Pareiškėjos išlaidų, patirtų įsigyjant projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis projektui įgyvendinti. Taip pat tokios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų–naudos principais. Taigi gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos teiginys, jog NMA, prieš sudarydama Paramos sutartį, patvirtino, kad paraiškoje nurodytas planuojamas išlaidas pripažino tinkamomis, yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams bei pačiai paramos skyrimo proceso esmei.
Dėl paramos miškotvarkos projekto rengimui atsakovė atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos argumentas dėl teisinio išsilavinimo neturėjimo yra nepagrįstas ir tuo labiau nesuteikia pareiškėjai teisės nesilaikyti paramos skyrimo sąlygų, su kuriomis pareiškėja yra susipažinusi ir šį faktą patvirtino paraiškos XII skyriuje. Paaiškino, jog iš pateiktų dokumentų matyti, kad miškotvarkos projektas jau buvo parengtas ir patvirtintas 2012 m., t. y. anksčiau, nei sudaryta miškotvarkos projekto paruošimo ir suderinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi pirkimas vykdytas nesiekiant pirkimo tikslo, pažeidžiant skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes pirkimas vykdytas dėl objekto, kurį pareiškėja jau buvo įsigijusi. Tokiu būdu pareiškėja siekė ne realaus pirkimo tikslo, o tik formalios atitikties galiojančioms pirkimų procedūroms, įformindama jau iki pirkimo sudaryto šalių sandorio rezultatus nauja sutartimi.
NMA teigimu, pareiškėjos prašoma informacija, susijusi su kainų ekspertize, pareiškėjai negali būti pateikta dėl ekspertinių paslaugų teikimo sutarties konfidencialumo nuostatų. Atkreipė dėmesį, jog ekspertinio tyrimo ataskaita vertintina tik kaip vienas iš dokumentų, kuriuo remdamasi NMA gali atlikti papildomą pirkimo procedūrų patikrinimą ir nustatyti konkrečius pažeidimus. Pabrėžė, jog Administravimo taisyklių 5.10 p. įtvirtina neginčijamą NMA teisę, kilus įtarimui dėl padidintų kainų, atlikti skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, pasitelkiant ekspertus, be to, minėta teisės norma įtvirtina pareigą NMA, remiantis atliktu ekspertiniu tyrimu, savarankiškai nustatyti išlaidų tinkamumą finansuoti, nustatyti paramos sumą ir tinkamumą bei netinkamų finansuoti išlaidų dydį. Pareiškėjos atveju NMA pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė, kurios paslaugos buvo įsigytos viešojo konkurso būdu, pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Eksperto konsultacija reikalinga nustatyti, ar investicijų išlaidų vertė atitiko rinkos vertę rangos sutarčių pasirašymo dieną. Ekspertinio vertinimo ataskaitose nurodyta, kad nustatant atitinkamų investicijų rinkos kainas buvo nagrinėtos pareiškėjos sudarytos pirkimo sutartys, komerciniai pasiūlymai, buvo nuvykta į Projekto įgyvendinimo vietą, pateiktas vertintų investicijų charakteristikų detalizavimas ir nurodytos analogiškos kokybės ir charakteristikų investicijų rinkos kainos, todėl, atsakovės nuomone, nėra pagrindo abejoti pasitelktų ekspertų išvadomis ir nustatytais rinkos kainų dydžiais. Pasak atsakovės, ekspertinio tyrimo ataskaitos yra skirtos išimtinai NMA kaip pagalbinė priemonė, padedanti priimti galutinį sprendimą (individualų administracinį aktą). Atkreipė dėmesį, jog ekspertinio tyrimo išvadose nustatytos faktinės aplinkybės buvo nurodytos skundžiamuose sprendimuose, todėl jie laikytini pagrįstais, teisėtais ir neginčijamais. Taip pat pažymėjo, kad su pareiškėja buvo bendrauta ir elektroniniu būdu, jai buvo sudarytos visos sąlygos pateikti paaiškinimus dėl atliktų investicijų tinkamumo ir išlaidų dydžio pagrįstumo, tačiau nors ir galėjo bei turėjo pakankamai laiko tai padaryti, pareiškėja to nepadarė.
Anot atsakovės, pareiškėjos teiginiai dėl nepiktnaudžiavimo valdžia principo pažeidimo yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais konkrečiais argumentais, iš kurių būtų aišku, kurie iš NMA atliktų veiksmų, pareiškėjos nuomone, nepriskiriami NMA funkcijoms arba kokiais tikslais NMA atliko skaičiuojamųjų kainų ekspertizes. Sprendimuose pareiškėjos padarytas pažeidimas yra detaliai aprašomas ir prie jo nurodomos pažeistos teisės aktų normos, taip pat nurodomos teisės aktų nuostatos, pagal kurias yra apskaičiuotos bei pritaikytos sankcijos, detaliai aprašomas sankcijų skaičiavimas. Skundžiamų sprendimų pabaigoje pateikiama bendra visų teisės aktų, kuriais remiantis nustatyti pažeidimai ir pritaikytos sankcijos, suvestinė. Šie sprendimai pagrįsti objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas minėtuose sprendimuose yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimai pasirašyti tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtinti antspaudu.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas kilęs dėl NMA sprendimų, kuriais dalis pareiškėjos patirtų išlaidų pripažintos netinkamomis finansuoti ir pareiškėjai išmokėta mažesnė nei prašyta paramos suma, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2012 m. liepos 25 d. NMA gavo pareiškėjos paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Pareiškėja prašė paramos lėšų projektui „Miško parko poilsio aikštelės Kelmės r. Tytuvėnų sen. Kazankos kaime“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinti. Paraiškoje buvo nurodyta, jog bendra Projekto vertė – 356 200 Lt, prašoma paramos suma – 320 580 Lt. Paraiškos XII dalies 6 p. pareiškėja patvirtino, kad ši suma yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma (I t., el. b. l. 12–27).
2014 m. gruodžio 5 d. NMA su pareiškėja pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ sudarė paramos sutartį Nr. 2IM-KK-12-1-011336-PR001, pagal kurią Projektui finansuoti numatyta iki 320 580 Lt Projekto išlaidų dalis (I t., el. b. l. 87–96).
2014 m. gruodžio 18 d. pareiškėja pagal Paramos sutartį pateikė atsakovei mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KK-12-1-011336-MP001, kuriame prašė kompensuoti pirkimo dokumentuose numatytas išlaidas rekreaciniams mediniams takams, transporto priemonių parkavimo vietoms, skulptūroms, informaciniam stendui, stacionariems stendams, kūdroms, užtvarams įrengti, miškotvarkos projektui parengti, aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbams atlikti – iš viso 217 080 Lt (62 871,00 Eur) (II t., el. b. l. 46–55).
Tikrindama pareiškėjos mokėjimo prašymą atsakovė užsakė pareiškėjos patirtų išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kurios metu buvo vertinama, ar pareiškėjos nurodytų investicijų išlaidų vertė atitiko rinkos vertę rangos sutarčių pasirašymo dieną. Ekspertizę atlikusi UAB „Civitta“ 2015 m. vasario 4 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. C-67 (toliau – ir Ataskaita Nr. C-67) konstatavo, kad automobilių stovėjimo aikštelės (300 kv. m) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 2 427,29 Eur, medinių rekreacinių takų (700 kv. m) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 13 683,67 Eur, skulptūrų (14 vnt.) įrengimo investicijų išlaidų vertė viršija rinkos kainą 15 432,11 Eur, užtvarų (6 vnt.) įrengimo investicijų išlaidų vertė viršija rinkos kainą 461,09 Eur (V t., el. b. l. 81–84).
NMA informavo pareiškėją apie nustatytą išlaidų ir rinkos kainų neatitikimą bei nustatė pareiškėjai 5 darbo dienų terminą papildomiems dokumentams pateikti (III t., el. b. l. 75). Atsakovė, įvertinusi 20104 m. gruodžio 18 d. mokėjimo prašymą ir pateiktus dokumentus 2015 m. kovo 20 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 2813, kuriuo, atsižvelgdama į minėtos ekspertizės išvadas, netinkamomis finansuoti pripažino 32 004,16 Eur išlaidas, be to, pritaikė 100 proc. sankciją (52,13 Eur) už miškotvarkos projekto parengimą bei nusprendė nekompensuoti pareiškėjai 28 855,87 Eur sumos ir išmokėti 37 014,84 Eur vietoj prašytos 62 870,71 Eur paramos sumos (I t., el. b. l. 49–53).
2015 m. gegužės 15 d. pareiškėja pateikė atsakovei mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KK-12-1-011336-MP002, kuriame prašė kompensuoti išlaidas apžvalgos aikštelės, persirengimo kabinų, rodyklių, lauko tualetų, pavėsinių, stalų, suolų, medinių atrakcionų, laužaviečių, šiukšlių dėžių įrengimo investicijoms – iš viso 29 975,65 Eur (IV t., el. b. l. 67–76).
Tikrindama antrąjį pareiškėjos mokėjimo prašymą atsakovė taip pat užsakė pareiškėjos patirtų išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kurios metu buvo vertinama, ar pareiškėjos nurodytų investicijų išlaidų vertė atitiko rinkos vertę rangos sutarčių pasirašymo dieną. Ekspertizę atlikusi UAB „Civitta“ 2015 m. liepos 27 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 31 (toliau – ir Ataskaita Nr. 31) konstatavo, kad apžvalgos aikštelės įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 3 083,16 Eur, persirengimo kabinų (3 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 1 197,15 Eur, rodyklių (25 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 5 092,59 Eur, lauko tualetų (4 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 2 833,43 Eur, stalų (4 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 206,92 Eur, suolų (15 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 1 171,58 Eur, medinių atrakcionų (3 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 1 393,29 Eur, laužaviečių (3 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 615,36 Eur, šiukšlių dėžių (11 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 737,28 Eur (V t., el. b. l. 90–95).
NMA nustatė pareiškėjai 5 darbo dienų terminą papildomiems dokumentams pateikti, tačiau pareiškėja papildomų paaiškinimų nepateikė. Atsakovė, įvertinusi 2015 m. gegužės 15 d. mokėjimo prašymą ir pateiktus dokumentus 2015 m. rugpjūčio 19 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 7525, kuriuo, atsižvelgdama į minėtos ekspertizės išvadas, netinkamomis finansuoti pripažino 165 330,73 Eur išlaidas ir nusprendė nekompensuoti pareiškėjai 14 697,66 Eur sumos ir išmokėti 15 277,99 Eur vietoj prašytos 29 975,65 Eur paramos sumos (III t., el. b. l. 3–6).
Teismas pažymi, kad pagal ginčui aktualios redakcijos Administravimo taisyklių 3 p. tinkamos finansuoti išlaidos – įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms).
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 (redakcija, galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu) (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 92 p. nustato, kad vertinant mokėjimo prašymą, nustatomos tinkamos finansuoti išlaidos, nuo kurių yra skaičiuojama kompensuojama paramos suma. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 21 p. tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamos išlaidos: būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje (21.1 p.); kai prekių, paslaugų, darbų pirkimai atlikti, vadovaujantis XVIII skyriuje nustatyta tvarka (21.2 p.); faktiškai patirtos ir į paramos gavėjo apskaitą įtrauktos išlaidos (registruojama, jei tvarkoma apskaita), pagrįstos dokumentų originalais arba nustatyta tvarka patvirtintomis kopijomis (21.3 p.).
Pareiškėja nesutinka su Sprendimo Nr. 2813 išvada nekompensuoti jai miškotvarkos projekto parengimo išlaidų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad miškotvarkos projektas buvo parengtas dar 2012 m. liepos 19 d., projekto rengėjas – G. G. (III t., b. l. 60), tačiau šios paslaugos pirkimo procedūros vykdytos tik 2013 m. ir sutartis dėl miškotvarkos projekto parengimo su pirkimus laimėjusiu G. G. sudaryta tik 2013 m. gegužės 10 d. (II t., el. b. l. 56–57). Taigi darytina išvada, kad pareiškėja šios paslaugos pirkimą vykdė tik siekdama formaliai įforminti jau įsigyto objekto pirkimą, taigi šiuo atveju sutiktina su atsakove, kad tokie veiksmai neatitinka Pirkimo taisyklių 3 p. įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų. Už tokio pobūdžio pažeidimą NMA direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 patvirtinta Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodika nustato 100 proc. dydžio sankciją, skaičiuojamą nuo konkrečiai investicijai apskaičiuotos paramos sumos, taigi išlaidos už miškotvarkos projekto parengimą pareiškėjai nekompensuotos pagristai.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Administravimo taisyklių 5.9 p. išlaidų tinkamumą finansuoti vertina NMA, kuri pagal minėtą reglamentavimą šioms funkcijoms atlikti gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus. Be to, Administravimo taisyklių 5.10 p., be kita ko, įtvirtinta, jog, kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, NMA atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti NMA gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovė, vertindama pareiškėjos prašymus, turėjo teisę atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę.
Kaip minėta, pagal Administravimo taisyklių 3 p. viena iš sąlygų išlaidas pripažinti tinkamomis finansuoti yra šių išlaidų atitikimas paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju paramos paraiškos XII dalies 6 p. pareiškėja patvirtino, kad prašoma suma yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma. Be to, pagal pareiškėjos ir NMA sudarytos Paramos sutarties 4 p. nuostatas, išmokant paramos lėšas, paramos gavėjui kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios yra: tiesiogiai susijusios su projekto, kuriam teikiama parama, įgyvendinimu (4.1 p.); būtinos projektui įgyvendinti ir atitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų–naudos principus (4.2 p.); laikomos tinkamomis finansuoti, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, ir numatytos paraiškoje bei miškotvarkos projekte (4.3 p.); patirtos ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paraiškos pateikimo ir projekto įgyvendinimo metu, ir tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu (4.4 p.); pagrįstos, identifikuojamos ir patvirtinamos atitinkamais dokumentais (4.6 p.). Atsižvelgiant į šias Paramos sutarties bei paramos paraiškos nuostatas, sutiktina su atsakove, kad, jog investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų–naudos principais.
Ginčijamų sprendimų išvados dėl netinkamų finansuoti išlaidų buvo padarytos, vadovaujantis Ataskaitų Nr. C-67 ir Nr. 31 duomenimis. Teismo vertinimu, negalima sutikti su pareiškėjos skundo teiginiu, kad ekspertizės metu nustatytas mažareikšmis atliktų darbų ir įsigytų prekių kainų skirtumas, kuris negali būti laikomas nebūtinomis išlaidomis ir nefinansuojamas. Pažymėtina, kad pareiškėjos deklaruojama suma ginčijamoms investicijoms pagal abu mokėjimo prašymus sudarė 84 424,20 Eur, o Ataskaitų Nr. C-67 ir Nr. 31 duomenimis, jų vertė rinkoje – 36 089,31 Eur, taigi toks skirtumas negali būti laikomas mažareikšmiu ir nesvarbiu.
Kadangi pareiškėja nesutiko su atsakovės samdytos UAB „Civitta“ ekspertų pateiktomis išvadomis, pareiškėjos prašymu byloje buvo atlikta teismo paskirta ekspertizė, siekiant nustatyti, ar pareiškėjos investicijų išlaidų vertė atitinka rinkos kainą. Teismo ekspertas D. K. ekspertizės akte (IV t., el. b. l. 130–197) taip pat nustatė pareiškėjos prašymuose nurodytų ginčijamų investicijų kainų ir rinkos vertės neatitikimus. Ekspertizės akte nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelės (300 kv. m) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 870,16 Eur, medinių rekreacinių takų (700 kv. m) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 8 262,10 Eur, užtvarų (6 vnt.) įrengimo investicijų išlaidų vertė viršija rinkos kainą 623,72 Eur, apžvalgos aikštelės įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 1 739,30 Eur, persirengimo kabinų (3 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 828,72 Eur, rodyklių (25 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 4 215,50 Eur, lauko tualetų (4 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 2 157,92 Eur, stalų (4 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 169,48 Eur, suolų (15 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 479,58 Eur, laužaviečių (3 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 684,86 Eur, šiukšlių dėžių (11 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 791,91 Eur. Teismo ekspertas nepateikė įrengtų skulptūrų ir medinių atrakcionų vertinimo nurodydamas, jog skulptūros ir vienas iš medinių atrakcionų yra autoriniai kūriniai ir jų kainą gali pasakyti tik autorius, todėl pateikdamas galutinį vertinimą darė prielaidą, jog skulptūrų vertė atitiko nurodytą vertę.
Teismo posėdžio metu ekspertas D. K. paaiškino, kad rėmėsi programos „Sistela“, kurioje pateikiamos vidutinės rinkos kainos, vertėmis. Jo skaičiavimuose atsispindi tiek pridėtinės vertės mokestis, tiek mokesčiai „Sodrai“. Pažymėjo, kad vienas iš medinių atrakcionų vertintinas kaip autorinis meno kūrinis, todėl nesant duomenų apie atskiras trijų atrakcionų kainas, negalėjo apskaičiuoti tikslios rinkos kainos, todėl paliko pareiškėjos nurodomą išlaidų sumą.
Teismas pažymi, kad NMA užsakytas ekspertizes atliko A. Š., A. Š., A. V. (A. V.) ir D. V.. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėti asmenys turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, galiojančius kvalifikacijos atestatus, suteikiančius teisę eiti statybos vadovų pareigas, tačiau teismo ekspertizę atlikęs dr. D. K. 2013 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-278 įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė atlikti statybos techninės veiklos ekspertizę bei statinio ekspertizes (projekto dalys: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominė). Taigi teismo vertinimu, D. K. kvalifikacija tinkamesnė šioje byloje ginčijamiems klausimams įvertinti. Be to, teismo ekspertizės aktas yra išsamesnis ir tikslesnis už UAB „Civittas“ parengtas ataskaitas, tai teismo skirtas tyrimas atliktas ir įformintas įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad eksperto D. K. tyrimo metu naudoti darbų įkainiai labiau atspindi vidutines rinkos kainas, todėl pripažintina, jog automobilių stovėjimo aikštelės (300 kv. m), medinių rekreacinių takų (700 kv. m), užtvarų (6 vnt.), apžvalgos aikštelės, persirengimo kabinų (3 vnt.), rodyklių (25 vnt.), lauko tualetų (4 vnt.), stalų (4 vnt.), suolų (15 vnt.) įrengimo investicijų vertė viršija rinkos kainą 479,58 Eur, laužaviečių (3 vnt.), šiukšlių dėžių (11 vnt.) įrengimo investicijų vertė turi būti skaičiuojama pagal teismo ekspertizės akte nurodytas vertes. Atsižvelgiant į tai, projekto išlaidos šiuo aspektu turėtų būti perskaičiuojamos, o skundžiami sprendimai toje dalyje laikytini nepagristais.
Teismas kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, kad tiek Ataskaitose Nr. C-67 ir Nr. 31, tiek teismo ekspertizės akte rodyklių, užtvarų, stalų, suolų ir šiukšlių dėžių investicijų skaičiavimai netikslūs, nes šios investicijos buvo įsigytos kaip prekės, o ne kaip darbai (VII t., el. b. l. 15–17). Kaip matyti iš pareiškėjos sudarytų sutarčių, kurių pagrindu ji įsigijo minėtus objektus (III t., el. b. l. 51–52; IV t., el. b. l. 77–80), nuostatų, jose susitarta, kad vykdytojas įsipareigoja atlikti darbus sklype, o užsakovas įsipareigoja darbus priimti ir už juos apmokėti (1.1 p.). Sutarčių 1.2 p. nurodoma, jog vykdytojas, atlikdamas darbus, gamindamas ir pristatydamas objektus įsipareigoja veikti sąžiningai, laikydamasis nusistovėjusio praktikos, kad tai labiausiais atitiktų užsakovo interesus. Taigi minėtos sutarčių nuostatos nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja pirko prekes, įsigytas iš trečiųjų asmenų, tuo labiau, kai sutartyse minima ir įsigyjamų objektų gamyba.
Pažymėtina, kad teismo ekspertizės akte nepateiktas įrengtų skulptūrų vertinimas bei medinių atrakcionų rinkos vertės paskaičiavimas, nurodant, kad jų kaip vienetinio meno kūrinio kainą gali vertinti tik autorius. Ataskaitą Nr. C-67 parengę ekspertai nurodė (II t., el. b. l. 117–118), jog konkrečiu rinkos kainos vertinimo metu (šiuo atveju taip vertinta ir skulptūrų kaina) remiamasi prielaida, kad investicijos turi pakankamai analogų rinkoje, todėl rinkos kaina nustatoma palyginamuoju metodu (Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – Turto vertinimo metodika), 57–58 str.), atsižvelgiant į vertinamų investicijų ir analogiškų arba panašių investicijų, su kuriomis lyginamos vertinamos investicijos, skirtumus, ir daromos (jeigu būtina) analogiškų arba panašių investicijų viešųjų ofertų arba gautų komercinių pasiūlymų (gaunami ne mažiau kaip trys komerciniai pasiūlymai, atitinkantys paramos gavėjo nurodytas specifikacijas) kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamų investicijų ir analogiškų arba panašių investicijų skirtumus, požiūriu. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis buvo nustatyta skulptūrų vidutinė rinkos kaina (nėra, nei analogiškų, nei panašių investicijų viešųjų ofertų ar komercinių pasiūlymų), todėl nėra galimybės nustatyti kaip konkrečiai buvo pritaikytas minėtas metodas ir gauta Ataskaitoje Nr. C-67 nurodoma skulptūrų vidutinė rinkos kaina. Taip pat nėra duomenų, kad pagal Turto vertinimo metodiką atliktą vertinimą atliko turto vertintojo kvalifikaciją turintis asmuo. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų (IV t., el. b. l. 40–41) Ataskaitą Nr. 31 parengę ekspertai vieno iš medinių atrakcionų nevertino kaip meno kūrinio (skulptūros), todėl Ataskaitoje Nr. C-67 nurodomi skulptūrų vertės skaičiavimai bei Ataskaitoje Nr. 31 nurodomi medinių atrakcionų vertės skaičiavimai laikytini nepagrįstais.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė, atsižvelgdama į Ataskaitų Nr. C-67 ir Nr. 31 išvadas, ginčijamais sprendimais nepagrįstai pripažino dalį prašomų kompensuoti išlaidų (dėl automobilių stovėjimo aikštelės, medinių rekreacinių takų, užtvarų, apžvalgos aikštelės, persirengimo kabinų, rodyklių, lauko tualetų, stalų, suolų, laužaviečių, šiukšlių dėžių, skulptūrų ir medinių atrakcionų) nepagrįstomis. Be to, atsakovė nesilaikė ir VAĮ 8 str. reikalavimų, pagal kuriuos individualiame administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pažymėtina, kad, nors NMA rėmėsi minėtų ataskaitų išvadomis, tačiau pareiškėjai šių ataskaitų susipažinti nepateikė, todėl skundžiami sprendimai negali būti laikomi atitinkančiais ir VAĮ 8 str. reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sprendimai Nr. 2813 ir Nr. 7525 yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.). Tačiau teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto, t. y. NMA, įgaliojimų ir pats perskaičiuoti pareiškėjai mokėtinos paramos sumą, todėl atsakovė įpareigotina iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai skiriamos paramos sumą pagal pareiškėjos 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. gegužės 15 d. mokėjimo prašymus, vadovaudamasi šiame teismo sprendime pateiktu išaiškinimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ (taikytina iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 44 str. 1 d. nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėja turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau pareiškėja prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas niekuo nepagrindė, todėl teismas šio pareiškėjos prašymo nagrinėjamu atveju nesprendžia, palikdamas jai teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos D. N. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. BRK-2813(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. BRK-7525(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ bei įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai D. N. skiriamos paramos sumą pagal pareiškėjos 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. gegužės 15 d. mokėjimo prašymus.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Arūnas Kaminskas
Irena Paulauskienė
Milda Vainienė