Civilinė byla Nr. e2-6194-545/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01533-2021-3

 Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.11.1;  

2.6.1.4.; 2.6.1.5; 2.6. 8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10;

2.6.10.5.1; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.11

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

2021 m. gegužės 26 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė

sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui

dalyvaujant ieškovo UAB „Geica“ atstovui direktoriui A. G.

atsakovo UAB „Justneda“ atstovui direktoriui Ž. P., advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei

teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Geica“ ieškinį atsakovei UAB „Justneda“  dėl 300,00 Eur bei 3 863,04 Eur transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

n u s t a t ė:

ieškovė UAB „Geica“, j. a. k.

Patikslintu ieškiniu (b.l. 8-11) ieškovė prašė papildomai pareigoti atsakovę kompensuoti ieškovei jo patirtas papildomas neplanuotas išlaidas, skirtas paslėptų automobilio defektų šalinimui- 3 863,04 Eur bei priteisti ieškovei sumokėtą žyminį mokestį – 87,00 Eur.

Ieškinyje (b.l. 1-4), patikslintame ieškinyje (b.l. 8-11)  bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovas nurodė,  kad 2020-09-15 d. 20.20 val. pagal Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau-Sutartis), UAB „Geica“, atstovaujama direktoriaus A. G., iš MB „Justneda“, atstovaujamos direktoriaus Ž. P., faktiškai sumokėjus 4400,00 Eur, įsigijo automobilį FIAT DUCATO VIN. (duomenys neskelbtini), 2012-09-17 m.m. gamybos, baltos spalvos (toliau-Automobilis).

Atsakovė deklaravo automobilių pardavimo portale www.autoplius.lt Skelbime Nr. A11471453, kad parduodamas Automobilis yra be defektų.

Ieškovė paaiškino kokiam tikslui perkamas Automobilis, todėl atsakovė žinodama tikslinę Automobilio paskirtį ir kam jis bus naudojamas, privalėjo informuoti, kad Automobilio resursas yra išnaudotas arba ties išnaudojimo riba, ir artimiausiu metu yra didelė tikimybė, kad Automobilio agregatai nustos veikti arba suprastės jų veikimo efektyvumas, tačiau to nepadarė,  sąžiningo pardavėjo pareigos neatliko.

Potencialius, tikėtinus Automobilio trūkumus atsakovė privalėjo įrašyti į Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau to nepadarė ir sąmoningai suklaidino ieškovę, kad Automobilis yra tokios puikios būklės ir tokios būklės bus artimiausiu metu,  todėl ieškovė šį Automobilį įsigijo.

2020-09-16 d.  dėl pašalinių garsų pakaboje ir netipinės perteklinės vibracijos Automobilyje buvo kreiptasi į automobilių remonto dirbtuves UAB „Rupega“, adresu Vytauto g. 150, Garliava, Kauno raj. kur buvo atlikti paslėptų defektų šalinimo darbai, pakeistos variklio pagalvės. Tą pačią dieną Automobilio apžiūra ir paslėptų defektų šalinimas iš pakabos elementų, buvo atliktas G. V. įmonėje Milžinų g. 3 LT-53262, Garliava, Kauno raj.

2020-11-12 d.  Automobilis buvo pristatytas Europos pr. 122, LT-46351, Kaune,  į įmonę „Gerautus“ UAB, nes važiuojant staiga sukilo variklio apsukos ir kadangi variklio sustabdyti nepavyko, jis pradėjo mesti daug dūmų per išmetimo vamzdį ir po kurio laiko užgeso. Tokio, staiga atsiradusio, variklio darbo sustabdyti nebeįmanoma, nes dėl variklio alyvos patekimo į degimo kamera, dėl alyvos sistemos nesandarumo, variklis dirba tol, kol dėl išeikvotos alyvos ir perteklinių nebesustabdomų sūkių, užstringa. Automobilių remonto dirbtuvėse buvo nustatytas variklio defektas.

2020-11-26                                             d.  buvo įsigytas kitas tvarkingas variklis ir turbina šiam Automobiliui.

Apie pastebėtus paslėptus Automobilio defektus atsakovė buvo informuota.

Pradžioje atsakovė sutiko dalinai kompensuoti paslėptus Automobilio defektus, vėliau savo nuomonę pakeitė ir bendrauti su ieškove atsisakė.

2020-11-27 d.  atsakovei adresu Linkmenų g. 34-186, LT-08217 Vilnius,  buvo išsiųstą raštiška pretenzija, dėl netinkamos kokybės daikto.

2020-12-12 d.  atsakovė pateikė raštu savo versiją dėl netinkamos kokybės daikto, kurioje jis nesutiko su Automobilio paslėptais defektais.

2020-12-15 d.  pakartotinai atsakovei buvo pateikta pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto ir papildomai argumentuotai atsakyti atsakovei kilę klausimai ir abejonės.

2020-12-27 d. atsakovė pakartotinai atsisakė pripažinti, kad pardavė Automobilį su paslėptais defektais.

Ieškovė nurodė, kad pardavėjas apie vėliau paaiškėjusius paslėptus Automobilio defektus ieškovo nei pardavimo skelbime nei perkant Automobilį neinformavo. Pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat nenurodyti jokie paslėpti Automobilio defektai. Ieškovės nuomone,  ieškovė žinodama apie tokią Automobilio būklę, būtų prašusi sumažinti Automobilio kainą arba apskritai nesudarytų šio sandorio CK 6.333 str. tvarka.

Tai, kad atsakovė nepareiškė jokio noro dalyvauti Automobilio apžiūroje ir jo defektavime dar kartą patvirtina, kad atsakovė iš anksto žinojo, kokia tikėtina variklio problema yra ir kiek tai kainuos.

2020-11-17 d. telefonu ieškovas kartu su kolega kalbino atsakovę, ji pripažino, kad buvo galima variklio defektui užbėgti už akių, net preziumuotina, kad atsakovė apie tokius defektus buvo informuota iš automobilių remonto dirbtuvių, kuriose ji Automobilį remontuodavo.

Atsakovė pripažino, kad kažkada buvo keista variklio turbina. Preziumuotina, kad toks variklio turbinos keitimas buvo atliktas pačiu pigiausiu būdu, kad tik sudaryti įspūdį, kad variklis su visais prie jo esančiais mechanizmais veikia tvarkingai, kad tokiu būdu būtų galima Automobilį parduoti, kaip tvarkingą.

Atsakovė pripažino pokalbio metu, kad remontavo pavarų dėžę, nors apie tai anksčiau nėra nieko sakiusi ir Sutartyje ar skelbime apie tai nieko nėra paminėta. Ieškovės nuomone, yra didelė tikimybė, kad atsakovė nepaminėjo ir kitų defektų, o žinodama, kad Automobilis jau pradeda gesti, jį laikė, kaip pats pavadino: „rezerviniu“.

Atsakovė jau ieškojo šiam Automobiliui variklio, taip pat dar kartą patvirtindama, kad jau žinojo apie variklio defektą.

Atsakovė pokalbio metu sutiko su 500 Eur kompensacija, tačiau vėliau savo nuomonę pakeitė.

Atsakovė MB „Justneda“, j.a.k. 304052862, pateikė teismui atsiliepimą/rašytinius paaiškinimus  į ieškinį bei į patikslintą ieškinį, kuriame su ieškiniu/patikslintu ieškiniu nesutiko bei prašė tiek ieškinį, tiek patikslintą ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas- 2081,20 Eur advokato padėjėjos išlaidų (b.l.25-35; 1452 Eur (1149, 50 Eur +302,50 Eur) (b.l.40, dok-60802) bei 629,20 Eur (b.l.57, dok-85304) ).

Atsakovė procesiniame dokumente-atsiliepime į ieškinį/patikslintą ieškinį (b.l. 25-35), rašytiniuose paaiškinimuose (b.l.50-56)  bei atsakovės atstovai teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad  ieškovės teigimu, jau 2020-09-16 d. dėl pašalinių garsų pakaboje ir netipinės perteklinės vibracijos įsigytame automobilyje turėjo kreiptis į automobilių remonto dirbtuves UAB “Rupega”, kur buvo atlikti paslėptų defektų šalinimo darbai, pakeistos variklio pagalvės, bei nurodo, kad tą pačią dieną, 2020-09-16 d. automobilio apžiūra ir paslėptų defektų šalinimas iš automobilio pakabos elementų buvo atliktas G. V. įmonėje.  Ieškovė teigia, kad 2020-11-12 d. įsigytas iš atsakovės automobilis buvo pristatytas į įmonę UAB „Gerautus“, nes ieškovei važiuojant automobiliu FIAT DUCATO, staiga sukilo variklio apsukos ir kadangi variklio sustabdyti nepavyko, jis pradėjo mesti daug dūmų per išmetimo vamzdį ir po kurio laiko užgeso. Įmonėje UAB „Gerautus“ apžiūrėjus automobilį FIAT DUCATO buvo nustatytas variklio defektas, dėl ko ieškovė 2020-11-26 d.  turėjo įsigyti kitą tvarkingą variklį ir turbiną šiam automobiliui. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodo, kad minėtų teiginių patvirtinimui teikiami 2020-09-16 d. automobilių remonto dirbtuvių UAB „Rupega“, paslėptų defektų šalinimo darbų patvirtinimo kopija, tačiau pateikta yra tik 2020-09-16 d.  UAB “Rupega” PVM sąskaita faktūra Nr. 0026119, bet ne UAB „Rupega“, paslėptų defektų šalinimo darbų patvirtinimo dokumentas; 2020-09-16 d.  paslėptų defektų šalinimo iš pakabos elementų, G. V. įmonėje patvirtinimo kopija, tačiau yra pateikta tik 2020-09-16 d.  G. V. įmonės sąskaita faktūra Nr. 0006247, bet ne paslėptų defektų šalinimo iš pakabos elementų, G. V. įmonėje patvirtinimo dokumentas; 2020-11-12 d. „Gerautus“ UAB, variklio defekto patvirtinimo kopija, kuri teismui  nėra pateikta; 2020-11-26 d. tvarkingo variklio ir turbinos įsigijimo kopija;  automobilio remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijos, kurie taip pat nėra pateikti teismui.

Atsakovė susipažinusi su ieškovės pareikštais ieškiniais - dėl ieškovės patirtų 3863,04 Eur dydžio išlaidų, skirtų paslėptų automobilio defektų šalinimui ir patirtų papildomų neplanuotų 300,00 Eur dydžio išlaidų, skirtų ieškant taikaus sprendimo su atsakove ir neradus taikaus sprendimo, nurodė, kad kategoriškai nesutinka su ieškovės išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis nurodytomis tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje. Atsakovės nuomonė, jai pareikšti ieškovės reikalavimai yra deklaratyvūs, neparemti jokiais tinkamais ir pagrįstais rašytiniais įrodymais, todėl atmestini.

Atsakovės teigimu, ieškovei buvo parduota tvarkinga, be jokių paslėptų defektų transporto priemonę, kurią buvo galima eksploatuoti ir naudoti pagal jos paskirtį. O jeigu kokie transporto priemonės trūkumai ir atsirado vėliau, tai tik galimai dėl paties ieškovės kaltės, t. y. dėl netinkamos transporto priemonės priežiūros ar netinkamo jos eksploatavimo, už kurį po Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nebuvo atsakinga atsakovė.

Atsakovė pažymėjo, kad 2020-09-15 d. tarp šalių sudarytoje Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje užfiksuota, kad  atsakovė pardavė, o ieškovė nusipirko už 4 400,00 Eur 2012 m. gamybos, transporto priemonę FIAT DUCATO, v.n.  (duomenys neskelbtini), su  828 428 km rida. Taigi, ieškovei parduota buvo ne nauja transporto priemonė, o naudota 2012 metų gamybos, 8 metų senimo  transporto priemonė, kas patvirtina, kad tokios markės transporto priemonei, tokia rida yra labai didelė ir atspindi automobilio nusidėvėjimo lygį. Tokiu būdu, ieškovė negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto priemonės savininkas. Ieškovė turėjo suprasti, kad įsigijus naudotą transporto priemonę su 828 428 km rida, galimai reikės investuoti papildomas lėšas, atlikti transporto priemonės privalomus dalių pakeitimus ir/ar remonto darbus, t.y. ieškovė, kaip pirkėjas, turėjo pareigą įsivertinti ir suprasti, kad perka naudotą, didelę ridą turinčią transporto priemonę, dėl ko natūralu, kad atsiras trūkumų, kuriuos reikės taisyti. Teismų praktikoje nurodoma, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (LAT  2017-10-13 d.  nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

Be to, transporto priemonė ieškovei buvo parduota su prieš mėnesį atlikta technine apžiūra, o tai reiškia, kad transporto priemonė buvo patikrinta dėl jos techninės būklės, ir jokių trūkumų ar paslėptų defektų, nustatyta nebuvo, ji buvo tinkamos kokybės ir tinkama naudoti pagal paskirtį. Atsakovė prieš parduodant transporto priemonę, sąžiningai buvo informavusi ieškovę, kad transporto priemonei buvo remontuota pavarų dėžė.

Ieškovė prieš atvykstant apžiūrėti transporto priemonės ir sudaryti Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį teiravosi atsakovės, ar prieš įsigyjant transporto priemonę bus galima transporto priemonę nuvežti į servisą apžiūrai, tam atsakovė neprieštaravo.

Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė atvažiavusi apžiūrėti transporto priemonę, po apžiūros nusprendė pirkti ir be transporto priemonės apžiūros servise, nors atsakovę sudarė visas sąlygas ieškovei patikrinti transporto priemonę iki Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Todėl šiuo atveju galima konstatuoti, jog įsigytos naudotos transporto priemonės gedimo rizika, prieš tai įsitikinus jos tinkamumu, tenka pačiai ieškovei. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 str.). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 str. str. 2 d.) (LAT 2018-07-19  d. nutartis civ. Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018-12-04 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Tačiau šiuo atveju  ieškovė gerai žinojo, kad perka naudotą seną, o ne naują transporto priemonę, kuri savaime suprantama jau ne vieną kartą buvo remontuota ir kurią reikės ir pačiai ieškovei ateityje remontuoti. Pagal CK 6.334 str. 4 d. sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. 

Atsakovė pažymėjo ir tai, kad parduotos transporto priemonės trūkumai pasireiškė po dviejų mėnesio laikotarpio transporto priemonės eksploatavimo, t.y. 2020 m. lapkričio mėnesį.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad  vien ta aplinkybė, jog transporto priemonė sugedo praėjus pakankamai nedaug laiko po perdavimo, savaime neįrodo, jog trūkumas egzistavo transporto priemonės perdavimo metu, t. y. kad jau pardavimo metu transporto priemonė buvo netinkama naudoti ar neįprastai stipriai susidėvėjusi atsižvelgiant į naudojimo trukmę ir sąlygas (Kauno apygardos teismo 2019-03-22 d.  nutartis civ. byloje Nr. e2A-379-230/2019). O tais atvejais, kai parduotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, svarbu įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (LAT 2018-12-04 d.  nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Atsakovės nuomone, ieškovė pirkdama iš atsakovės naudotą 2012 m. gamybos transporto priemonę, t.y. 8 metų senumo, su itin didele rida – 828 428 km, turėjo įsivertinti ir suprasti, kad perka naudotą, didelę ridą turinčią transporto priemonę, dėl ko natūralu, kad atsiras trūkumų, kuriuos reikės taisyti, t.y. galimai reikės investuoti papildomas lėšas, atlikti transporto priemonės privalomus dalių pakeitimus ir/ar remonto darbus. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ieškovė šiuo metu turi teisę reikalauti atlyginti patirtas išlaidas už transporto priemonės taisymą.

Atsakovė nesutiko su ieškovės teigimu, kad ieškovės taisyti transporto priemonės trūkumai buvo paslėpti, kadangi atsakovė apie tokius trūkumus Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu negalėjo žinoti ir jų nebuvo, be to, prieš mėnesį iki Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra ir nustatyta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Transporto priemonės defektai atsirado tik po sutarties sudarymo praėjus 2 mėnesiams ir nuvažiavus gana didelį atstumą, t.y.  Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu (2020-09-15 d.)  užfiksuota transporto priemonės rida buvo 828 428 km, o  2020-11-03 d.  IĮ „Gerautus“ Transporto priemonės apžiūros akte užfiksuota rida yra – 841 870 km. Tai reiškia, kad per du mėnesius transporto priemonė buvo itin aktyviai naudojama ir nuvažiuota 13 442 km. O ši aplinkybė patvirtina, kad Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga ir defektų ar gedimų neturėjo. Atsakovės nuomone, tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodytų transporto priemonės trūkumų pobūdis yra einamojo remonto darbai, kurie įrodo, kad minėti trūkumai negali būti laikomi buvusiais transporto priemonės perdavimo metu.

Ieškovė tik praėjus daugiau nei dvejiems mėnesiams nuo Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, 2020-11-11 d.  telefonu susisiekė su atsakove nurodydama, kad atsakovės parduota transporto priemonė turi gedimą ir pasiteiravo, ar atsakovė žino, kur galima įsigyti tam tikras detales transporto priemonei. Atsakovė pažadėjo pasidomėti dėl ieškovei reikalingų detalių transporto priemonei ir jas suradus, ar gavus kokios naudingos informacijos, atskambinti ieškovei. Bet po kelių dienų ieškovė pradėjo reikalauti iš atsakovės 1000,00 Eur už transporto priemonės remontą. Atsakovė nurodė, kad niekada nebuvo sutikusi dalinai kompensuoti ieškovei parduoto automobilio defektus – 500,00 Eur, nes apie jokius transporto priemonės trūkumus pardavimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, ir nepripažįsta jokios savo kaltės dėl atsiradusių po Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo transporto priemonės defektų, ką aiškiai buvo išaiškinusi ieškovei telefonu.

Atsakovė tik 2020-12-06 d.  gavo iš ieškovės 2020-11-27 d. pretenziją „Dėl netinkamos kokybės daikto“, kurioje ieškovė reikalavo atsakovės apmokėti transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidas, net nenurodydama patirtų išlaidų dydžio, bet nurodė, kad 2020-09-16 d. ieškovė yra patyrusi variklio pagalvių keitimo išlaidas, 2020-11-12 d. variklio alyvos keitimo išlaidas, o 2020-11-26 d. - naujo variklio ir turbinos įsigijimo išlaidas dėl transporto priemonės paslėptų defektų, kuriuos atsakovė tyčia nuslėpė nuo ieškovės.

Atsakovė 2020-12-12 d. atsakyme į ieškovo pretenziją nurodė, kad kategoriškai nesutinka su ieškovės pateiktais argumentais ir prašymu atlyginti patirtas išlaidas, kadangi jos buvo patirtos ne dėl atsakovės kaltės. Atsakovė pažymėjo, kad  ieškovei buvo parduota tvarkinga transporto priemonė, ieškovė turėjo pareigą įsivertinti ir suprasti, kad perka naudotą, didelę ridą turinčią transporto priemonę, dėl ko natūralu, kad atsiras trūkumų, kuriuos reikės taisyti. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ieškovė turi teisę

reikalauti atlyginti patirtas išlaidas už transporto priemonės taisymą. Atsakovė nesutiko ir su kitu ieškovės teiginiu, kad taisyti transporto priemonės trūkumai buvo paslėpti, nes atsakovė apie tokius trūkumus negalėjo žinoti, o Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jų ir nebuvo, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, ieškovė atsisakė jos apžiūros servise. Atsakovės nuomone, Transporto priemonės trūkumai atsirado dėl transporto priemonės netinkamo eksploatavimo, o ieškiniu/patikslintu ieškiniu siekiama pasipelnyti iš atsakovės.

Atsakovė taip pat nesutiko ir su Transporto priemonės remonto darbų aplinkybėmis ir kaštais. Taip, 2020-09-16 d. dėl pašalinių garsų pakaboje ir netipinės perteklinės vibracijos įsigytame automobilyje ieškovė kreiptis į automobilių remonto dirbtuves UAB „Rupega“, kur buvo atlikti paslėptų defektų šalinimo darbai, pakeistos variklio pagalvės. 2020-09-16 d. automobilio apžiūra ir paslėptų defektų šalinimas iš automobilio pakabos elementų buvo atliktas G. V. įmonėje.

Atsakovės nuomone, tokie transporto priemonės defektai, kaip pašaliniai garsai pakaboje ir netipinė perteklinė vibracija įsigytame automobilyje neatsiranda per naktį ar per vieną dieną ir pirkėjo (ieškovės) galėjo būti pastebėti pirkimo metu. O jei ir pastebėjo Transporto priemonės defektus kitą dieną, į atsakovę nesikreipė. Atsakovės teigimu,  variklio pagalvės naudojant transporto priemonę natūraliai nusidėvi ir kas tam tikrą laiką yra keičiamos, kaip ir daugelis kitų transporto priemonės detalių, o transporto priemonės pardavimo metu variklio pagalvės nebuvo suplyšusios, netinkamos, todėl variklis transporto priemonėje laikėsi tvirtai. Minimas pakabos garsas ir variklio pagalvių keitimas nėra tarpusavyje susiję reiškiniai.

Ieškovė nurodė, kad teikia teismui 2020-09-16 d. automobilių remonto dirbtuvių UAB „Rupega“ paslėptų defektų šalinimo darbų patvirtinimo kopija, tačiau pateikta yra tik 2020-09-16 d.  UAB „Rupega“ PVM sąskaita faktūra Nr. 0026119, bet ne UAB „Rupega“, paslėptų defektų šalinimo darbų patvirtinimo dokumentas; 2020-09-16 d.  paslėptų defektų šalinimo iš pakabos elementų, G. V. įmonėje patvirtinimo kopija, tačiau pateikta yra tik 2020-09-16 d.  G. V. įmonės sąskaita faktūra Nr. 0006247, bet ne paslėptų defektų šalinimo iš pakabos elementų, G. V. įmonėje patvirtinimo dokumentas. Atsakovės nuomone, minėti ieškovės pateikti dokumentai neįrodo ir nepatvirtina ieškovės patirtų išlaidų ir neįrodo, kad šie dokumentai išrašyti už darbus atliktus būtent 2012 m. gamybos, transporto priemonei FIAT DUCATO, v.n.  (duomenys neskelbtini).

Be to, 2020-11-12 d.  ieškovė įsigytą iš atsakovės automobilį pristatė į įmonę UAB „Gerautus“, nes ieškovei važiuojant automobiliu FIAT DUCATO, staiga sukilo variklio apsukos,  variklio sustabdyti nepavyko, nes dėl variklio alyvos patekimo į degimo kamerą, dėl alyvos sistemos nesandarumo, jis pradėjo mesti daug dūmų per išmetimo vamzdį ir po kurio laiko užgeso. Įmonėje UAB „Gerautus“ apžiūrėjus automobilį FIAT DUCATO, buvo nustatytas variklio defektas, dėl ko ieškovė 2020-11-26 d.  d. turėjo įsigyti kitą tvarkingą variklį ir turbiną šiam automobiliui. Atsakovė nurodė, kad jai nėra aišku, kaip transporto priemonės dirbtuvėse tikrinant transporto priemonę ir girdint pašalinius garsus variklio skyriuje buvo tiesiog pakeista alyva, neieškant papildomų gedimų ir toliau transporto priemonė paleista naudojimui. Taip pat, iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovė remontavo pavarų dėžę, transporto priemonė buvo išardyta – papildomai buvo patikrinta ir turbina, ar joje nėra ašelės laisvumo.

Patikrinimo metu jokių pakitimų turbinoje nebuvo rasta. Todėl tik dėl paties ieškovės neatidaus ir nerūpestingo rūpinimosi transporto priemone eksploatuojant buvo pakeisti transporto priemonės variklis ir turbina.

Ieškovė nepateikė teismui ir įrodymų, patvirtinančių aukščiau paminėtų defektų nustatymą transporto priemonei ir jų pašalinimo išlaidų: byloje nėra 2020-12-12 d. „Gerautus“ UAB, variklio defekto patvirtinimo kopijos dėl patirtų alyvos keitimo, variklio ir turbinos įsigijimo išlaidų; 2020-11-26 d.  tvarkingo variklio ir turbinos įsigijimo kopijų. Dėl to 3 863,04 Eur dydžio automobilio remonto išlaidos neparemtos pagrindžiančiais įrodymais bei kad remontas atliktas būtent transporto priemonei FIAT DUCATO, v.n. (duomenys neskelbtini).

Be to, neaišku, kokie remonto darbai sudaro 300,00 Eur dydžio ieškovės patirtas išlaidas kam jos yra apmokėtos, nes  ieškovė šių patirtų išlaidų nedetalizuoja bei nepateikė teismui jokio dokumento, patvirtinančio patirtas išlaidas.

Atsakovė pasirėmė teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to, bei turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (LAT 2018-07-19 d. nutartis civ.byloje  Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Atsakovės teigimu, ieškovės pagal 2020-09-15 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį įgyta transporto priemonė FIAT DUCATO, v. n. (duomenys neskelbtini), savo tiesioginę paskirtį atitiko, t.y. ja buvo galima važiuoti, jokių kliūčių jį eksploatuoti nebuvo, nes mėnesį iki Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, jai buvo atlikta techninė apžiūra ir nustatyta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Šios transporto priemonės defektai atsirado po 2-jų mėnesių ją intensyviai eksploatuojant (nuvažiuota net 13 442 km), kas įrodo, kad transporto priemonė pardavimo metu buvo techniškai tvarkinga ir defektų ar gedimų neturėjo.  Ieškovė pirko naudotą automobilį (8 metų senumo), todėl negalėjo tikėtis tokių garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujos transporto priemonės savininkas.

Naudotos transporto priemonės pardavėjas objektyviai negali garantuoti, kad transporto priemonė tam tikrą terminą, išsaugos savo naudingąsias savybes, kadangi tai priklauso ir nuo kitų aplinkybių – ar įsigyta transporto priemonė pirkėjo buvo tinkamai eksploatuojama, ar transporto priemonė buvo pirkėjo tinkamai prižiūrima, ar automobilis buvo naudojamas esant padidintai apkrovai ir kt.

Atsakovės teigimu, ieškovė turėjo suprasti, kad įsigijus naudotą transporto priemonę su 828 428 km rida, galimai reikės investuoti papildomas lėšas, atlikti transporto priemonės privalomus dalių pakeitimus ir/ar remonto darbus, t.y. akivaizdu, kad šiuo atveju, ieškovė,  kaip pirkėjas, turėjo pareigą įsivertinti ir suprasti, kad perka naudotą, didelę ridą turinčią transporto priemonę, dėl ko natūralu, kad atsiras trūkumų, kuriuos reikės taisyti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Kaip nustatyta byloje ir dėl to nėra ginčo, kad ieškovė automobilių pardavimo portale www.autoplius.lt surado atsakovės skelbimą Nr. A11471453 dėl automobilio FIAT DUCATO, v.n. (duomenys neskelbtini), pardavimo už 4999 Eur. Atsakovė skelbime deklaravo, kad parduodamas automobilis neturi defektų. 2020-09-15 d. 20.20 val. pagal Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Geica“ (ieškovė, pirkėjas) iš MB „Justneda“ (atsakovės, pardavėjo) įsigijo automobilį FIAT DUCATO, v.n. (duomenys neskelbtini),  VIN. (duomenys neskelbtini) , 2012-09-17 m. m. gamybos, baltos spalvos už 4400 Eur.

Ieškovė nurodė, kad po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo jau kitą dieną- 2020-09-16 d. automobilių remonto dirbtuvėse UAB „Rupega“ dėl pašalinių garsų pakaboje ir netipinės perteklinės vibracijos buvo atlikti paslėptų defektų šalinimo darbai, pakeistos variklio pagalvės, o tą pačią dieną G. V. įmonėje buvo atlikta šio automobilio apžiūra ir paslėptų defektų šalinimas iš pakabos elementų.

2020-11-12 d. „Gerautus“ UAB automobilių remonto dirbtuvėse buvo nustatytas variklio defektas, o 2020-11-26 d. buvo įsigytas kitas tvarkingas variklis ir turbina ginčo automobiliui.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės pradiniu ieškiniu 300 Eur bei papildomai patikslintu ieškiniu 3 863,04 Eur  automobilio defektų šalinimo išlaidų.

Atsakovė su ieškiniu/patikslintu ieškiniu nesutiko bei prašė ieškinį/patikslintą ieškinį atmesti.

Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, atsižvelgia į tai, kad perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 str. 1, 4, 6 dalys) (LAT 2010-11-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010-12-28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).

Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d. ).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (LAT 2017-10-13 d. nutartis civ.byloje  Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020-06-17 d. nutartis civ.byloje  Nr. e3K-3-193-421/2020).

Byloje šalių atstovų paaiškinimais buvo nustatyta, kad ieškovė ginčo transporto priemonės pirkimo metu atskleidė atsakovei, kad perka automobilį nuolatiniam krovinių pervežimui, intensyviai eksploatacijai, todėl reikalinga patvari ir tvarkinga transporto priemonė. Ieškovė UAB „Justneda“ nurodė, kad kitų krovininių automobilių neturi. Tiek skelbime, tiek pirkimo metu atsakovė informavo ieškovę, kad transporto priemonė yra tvarkinga, be defektų, buvo naudojama kaip pakaitinis automobilis.

Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.4311 str.).

Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 d.  įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida; ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos (Vilniaus apygardos teismo 2021-04-27 d.  nutartis civ. byloje Nr. e2A-1126-794/2021).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau nurodyta, šalių sudarytoje 2020-09-16 d. pirkimo-pardavimo sutartyje automobilis FIAT DUCATO, v.n. (duomenys neskelbtini), neturi defektų bei buvo nurodyti visi šio automobilio duomenys: gamybinė markė, pavadinimas, identifikavimo Nr., rida ir t.t. Automobilio techninė apžiūra atlikta prieš mėnesį- 2020-08-19 d., t.y. jis galėjo dalyvauti viešame eisme.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 211-290 patvirtinti „Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai“, kurių 16 punkte nurodyta, kad, atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai vertinami pagal šiuos vertinimo kriterijus: nedidelis trūkumas (NT) - trūkumas, nedarantis didelio poveikio transporto priemonės saugai arba aplinkai, ir (ar) kitas nežymus neatitikties faktas; didelis trūkumas (DT) - trūkumas, dėl kurio gali pablogėti transporto priemonės sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir (ar) kitas svarbesnis neatitikties faktas; pavojingas trūkumas (PT) - trūkumas, keliantis tiesioginį ir neišvengiamą pavojų kelių eismo saugai arba darantis poveikį aplinkai ir tokia transporto priemone draudžiama važiuoti. Šio įsakymo 18 punkte nurodyta, kad transporto priemonė, kuriai nustatyti trūkumai įvertinti daugiau nei vienu šių Techninių reikalavimų 16 punkte nurodytu vertinimo kriterijumi, priskiriama prie didesnį trūkumą atitinkančio vertinimo kriterijaus, todėl tais atvejais, kai nustatoma nedidelis (~ių) trūkumas (-ų) ir didelis (-ių) trūkumas (-ai) ar pavojingas (-i) trūkumas (-ai), transporto priemonei nesuteikiama teisė dalyvauti viešajame eisme.

Atsakovė informavo ieškovę, kad anksčiau buvo suremontuota transporto priemonės pavarų dėžė. Tokiu būdu, ieškovei pagrįstai susidarė įspūdis, kad transporto priemonė yra tvarkinga, su galiojančia technine apžiūra, todėl tikėjosi naudoti transporto priemonė pagal tiesioginį paskirtį ir siektiną tikslą- intensyviam krovinių pervežimui. Ieškovė prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ginčo transporto-priemonės techninės būklės autoservise netikrino.

Ieškovės teigimu, jau kitą dieną po pirkimo (2020-09-16 d.) dėl pašalinių garsų pakaboje ir netipinės perteklinės vibracijos buvo atlikti paslėptų defektų šalinimo darbai, pakeistos variklio pagalvės, automobilis buvo apžiūrėtas, o 2020-11-12 d. buvo nustatytas variklio defektas, 2020-11-26 d. pakeistas variklis ir turbina, ieškovės išlaidos sudarė transporto priemonės įsigijimo kainą - 4163,04 Eur (300 Eur+3863,04 Eur).

2021-02-03 d. ieškovė teismui pateikė sekančius ieškinio priedus (dok-23811):

-2020-09-16 d. G. V. įmonės į,k. 159970526, sąskaitą faktūrą Nr. 0006247 dėl važiuoklės remonto 300 Eur sumoje; ieškovės apmokėta 2020-09-17 d. (dok-59339);

-2020-09-16 d. UAB “Rupega” į.k. 159966780, PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0026119 dėl 4 pagalvių variklio remonto 205 Eur sumoje; ieškovės apmokėta 2020-09-18 d. (dok-59339);

2020-11-13 d. IĮ Gerutus į.k. 135795762, Transporto priemonės apžiūros aktą, kuriame nustatyti transporto priemonės FIAT DUCATO, v.n. (duomenys neskelbtini) defektai viso už 3333,90 Eur (756 Eur darbų kaina bei 2577,90 Eur detalių kaina), apmokėjimo įrodymų nepateikta.

2021-03-30 d. ieškovė teismui pateikė sekančius ieškinio priedus (dok-59339):

-2021-01-05 d. IĮ Gerutus į.k. 135795762, PVM sąskaitą-faktūrą serija SER Nr. 0004186, dėl automobilio remonto 1058,04 Eur sumai, apmokėjimo įrodymų nepateikta;

-2020-11-26 d. prekių (paslaugų) pirkimo -pardavimo kvitą dėl turbinos, 230 Eur vertės pagal S. S. verslo liudijimą Nr. ES607988-1;

-2020-11-26 d. prekių (paslaugų) pirkimo -pardavimo kvitą dėl variklio, 2070 Eur vertės pagal S. S. verslo liudijimą Nr. ES607988-1.

Kasacinio teismo nagrinėjant tokio pobūdžio bylas yra išaiškinta, jog parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d.), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos (LAT 2017-10-31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-701/2017; 2016-12-09 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Tačiau ši pirkėjo pareiga įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, apimta tik pareigą įrodyti, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (LAT 2018-07-19 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad parduota transporto priemonė turėjo paslėptų trūkumų, o atsakovė – kad ieškovės nurodyti transporto priemonės trūkumai atsirado dėl ieškovės netinkamos eksploatacijos.

Pažymėtina, jog nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 str.), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 str.). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 str. 2 d.) (LAT 2016-07-07 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020-06-17 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Dėl to nesutiktina su atsakovės teiginiu, kad jei pirkėjas galėjo, tačiau nepatikrino transporto priemonės būklės pirkimo metu, transporto priemonė yra naudota, jis (pirkėjas, ieškovė) prisiima galimą riziką dėl galimų daikto trūkumų, atsiradusių po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Įrodymų, kad ieškovė netinkamai transporto priemonę prižiūrėjo ir eksploatavo ne pagal paskirtį (ieškovės neatidaus ir nerūpestingo rūpinimosi transporto priemone), byloje nesurinkta (CPK 178 str.). Tokiu būdu, šis atsakovės argumentas atmestinas ir preziumuojama, kad dėl ginčo transporto priemonės atsiradusių gedimų nėra ieškovės kaltės.

Nesutiktina ir su kitu atsakovės teiginiu, o būtent, jei ieškovė pirko naudotą automobilį (8 metų senumo), todėl negalėjo tikėtis tokių garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujos transporto priemonės savininkas.

Kadangi civilinis kodeksas nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, naudoto daikto pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.), t. y. pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (LAT 2018-07-19 d. nutartis civ.byloje  Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020-06-17 d. nutartis civ.byloje  Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (LAT 2017-10-13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020-06-17d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Nagrinėjamoje byloje jau kitą po transporto priemonės pirkimo dieną  (2020-09-16 d.) automobilis sugedo ir buvo taisomas, t.y.  2020-09-16 d. G. V. įmonė į,k. 159970526, pateikė ieškovei apmokėti sąskaitą faktūrą Nr. 0006247 dėl važiuoklės remonto 300 Eur sumoje; ieškovės apmokėta 2020-09-17 d. (dok-59339), 2020-09-16 d. UAB “Rupega” į.k. 159966780, pateikė ieškovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0026119 dėl 4 pagalvių variklio remonto 205 Eur sumoje; ieškovės apmokėta 2020-09-18 d. (dok-59339), t.y. ieškovė jau kitą dieną po automobilio pirkimo patyrę 505 Eur (300 Eur +205 Eur) jo remonto kaštus. Atsakovė įrodinėja, kad šios išlaidos yra automobilio eksploatacinės išlaidos, tačiau teismas pažymi, kad šias išlaidas ieškovė patyrė ne savo noru ar pageidavimu, tačiau automobiliui sugedus jau kitą dieną po jo pirkimo, dėl to ieškovė, negalėdama naudotis automobiliu pagal paskirtį,  buvo priversta jį remontuoti ir atitinkamai patirti remonto išlaidas.  

Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (LAT 2009-07-03 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-182/2009).

Tuo atveju, kai parduodamo naudoto daikto trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 str. 2 d.). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.).

Be to, teismų praktikoje, išaiškinta, kad pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (LAT 2018-05-11 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020-06-17 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Taigi, teismo vertinimu, ieškovės nurodyti ir 2020-09-16 d. nustatyti transporto priemonės defektai yra neįprasti, t.y. paslėpti defektai, kurie sukėlė ieškovei nepatogumus naudotis pirkti daiktu ir sumažino daikto naudingumą, dėl jų ieškovė patyrė 505 Eur nuostolių, kurie priteistini iš atsakovės (pardavėjo).

 Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (LAT 2018-07-19 d.nutartis civ.byloje Nr.e3K-3-307-1075/2018).

Nagrinėjamu atveju pardavėjas (atsakovė) atsikirtimų į ieškinį šioje dalyje neįrodė (CPK 178 str.).

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (LAT 2009-07-03 d. nutartis civ.byloje  Nr. 3K-3-182/2009; 2010-12-20 d. nutartis civ.byloje   Nr. 3K-3-530/2010; 2016-07-07 d. nutarties civ.byloje   Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 p.; 2017-05-17 d. nutarties civ.byloje  Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 p.; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo svarstyti, kad ieškovė (pirkėjas) turėjo pastebėti pirktos transporto priemonės nurodytus defektus, nes jie buvo neakivaizdūs ir pasireiškė tik kitą po automobilio pirkimo jį eksploatuojant.

Ieškovės teigimu, nepraėjus dviejų mėnesių po transporto priemonės pirkimo, 2020-11-12 d. važiuojant staiga sukilo variklio apsukos, tačiau variklio sustabdyti nepavyko, jis pradėjo mesti daug dūmų per išmetimo vamzdį ir po kurio laiko užgeso. „Gerautus“ UAB automobilių remonto dirbtuvėse buvo nustatytas automobilio variklio defektas.

2020-11-13 d. IĮ Gerutus į.k. 135795762, surašė Transporto priemonės apžiūros aktą, kuriame nustatyti transporto priemonės FIAT DUCATO, v.n. (duomenys neskelbtini), defektai viso už 3333,90 Eur (756 Eur darbų kaina bei 2577,90 Eur detalių kaina), apmokėjimo įrodymų nepateikta. Pažymėtina, kad šiame akte nurodyti numatomi darbai, tame skaičiuje- naudoto turbokompresoriaus, naudoto variklio pakeitimas.

2020-11-26 d. buvo pakeista automobilio turbina ir variklis: ieškovė pagal 2020-11-26 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą dėl turbinos sumokėjo 230 Eur pagal S. S. verslo liudijimą Nr. ES607988-1; pagal 2020-11-26 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą dėl variklio sumokėjo 2070 Eur pagal S. S. verslo liudijimą Nr. ES607988-1.

2021-01-05 d. IĮ Gerutus į.k. 135795762, pateikė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą serija SER Nr. 0004186, dėl automobilio remonto 1058,04 Eur sumai, apmokėjimo įrodymų nepateikta.

Nurodytas faktines bylos aplinkybes patvirtino teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju S. D. (b.l.46), į bylą pateikti 2020 metų lapkričio mėn. 3 garso įrašai (dok-65455). Teismas nesutinka su atsakovės prašymu šalinti iš bylos šiuos garso įrašus, nes nors jie ir įrašyti neįspėjus atsakovo vadovo Ž. P. Jokios asmeninės informacijos šiuose garso įrašuose nefiksuota, pokalbiai vyksta tarp transporto priemonės pardavėjo ir pirkėjų dėl pirkto automobilio remonto ir šių išlaidų atlyginimo, t.y. kildintini dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio. Todėl garso įrašai nagrinėjamoje civ.byloje gali būti leistina įrodinėjimo priemonė.

Teismų praktikoje panašaus pobūdžio byloje išaiškinta, kad nors nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad jis nebuvo davęs sutikimo leisti daryti pokalbio garso įrašą, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus asmens duomenų tvarkymo sąvoką ir tikslą, vertina, kiek toks atsakovo teisių apribojimas galėjo būti pateisinamas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo (pirkėjo) tikslas įrašinėjant pokalbius telefonu buvo nukreiptas ne į pardavėjo asmens duomenų rinkimą, o išimtinai į sutarties sąlygų tinkamo vykdymo užtikrinimą, be to, tokiu būdu pirkėjas (ieškovas) siekė apginti savo teisėtus interesus, darytina išvada, kad atsakovo teisių į asmens duomenų apsaugą apribojimas buvo pateisinamas. Iš byloje pateikto pokalbio garso įrašo turinio matyti, kad šalys ginčijasi tik dėl to, kokios kokybės buvo gintaro karoliai ir kokia atsakomybė tektų kuriai ginčo sutarties šaliai, jeigu paaiškėtų, kad parduoti gintaro karoliai neatitiko pirkimo-pardavimo sutarties tikslų, t. y. iš byloje pateikto pokalbio garso įraše esančios informacijos negalima detaliai atskleisti asmens tapatybės tokiu būdu, kad tokia informacija galėtų būti priskiriama asmens duomenims (LAT 2019-04-25 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-106-421/2019).

Teismų praktikoje garso įrašas pripažintas leistina įrodinėjimo priemone tuo atveju, kai šalis siejo paskolos santykiai, skolininkas skolą yra grąžinęs, tačiau kita šalis šios aplinkybės nepripažįsta. Garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, teismų jurisprudencijoje pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (LAT 2010-10-25 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-412/2010; 2017-11-02 d. nutarties civ. byloje Nr. e3K-3-372-969/2017 41 p.).

Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą (LAT 2004-11-29 d. nutartis civ.byloje  Nr. 3K-3-643/2004); atsižvelgiama į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (LAT 2005-05-04 d. nutartis civ.byloje  Nr. 3K-3-302/2005). Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (LAT 2004-02-23 d. nutartis civ.bylpoje  Nr. 3K-3-136/2004; 2006-04-19 d. nutartis civ.byloje  Nr. 3K-3-271/2006; 2010-07-02 d. nutartis civ.byloje  Nr. 3K-302/2010; kt.)

Nors atsakovė grindžia atsikirtimą į ieškinį aplinkybe, kad nėra duomenų, kad visos ieškovės išlaidos patirtos remontuojant būtent iš atsakovės įgytą transporto priemonę FIAT DUCATO, v.n. (duomenys neskelbtini), o ne kitą transporto priemonę, tačiau savo teiginius patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, t.y. nepaneigė ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų visumos. Be to, pardavėjui (atsakovei) gavus pirkėjo (ieškovės) pretenzijas dėl parduotos transporto priemonės defektų pasirinko pasyvią poziciją, ir laiku nesiėmė veiksmų pasidomėti ir įsitikinti, ar ieškovės pretenzijos pagrįstos, t.y. nepakankamai bendradarbiavo CK 6.200 str. prasme.  

Be to, teismo vertinimu, automobilio turbinos ir variklio pakeitimas nėra eksploatacinės išlaidos, kaip taip akcentuoja atsakovė. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad automobilio ir turbinos pakeitimas sąlygojo ieškovo transporto priemonės netinkamas eksploatavimas, nes tam patvirtinti įrodymų nepateikta (CPK 178 str.).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (LAT 2017-10-13 d. nutarties civ.byloje  Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 p.).

Nagrinėjamoje byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad pardavimo metu automobilio variklis ir turbina buvo netinkamos kokybės, t.y. su paslėptais defektais, tačiau po 2-jų mėnesių eksploatavimo (2020-11-12 d.) juos reikėjo keisti dėl natūralaus nusidėvėjimo. Ieškovė patyrė 2300 Eur (230 Eur +2070 Eur) nuostolius. Ši suma sudaro daugiau nei pusę automobilio kainos (4400 Eur), t.y. 52,27 %. Automobilis yra palyginus ne senas, 8-rių metų, 2012 metų gamybos. Ieškovė negalėjo tikėtis, kad po dviejų mėnesių pirktos transporto priemonės eksploatavimo reikės investuoti daugiau nei pusę šio automobilio vertės jį normaliai naudojant pagal paskirtį.

Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (LAT 2009-11-10 d. nutartis civ.byloje   Nr. 3K-3-499/2009; 2010-02-01 d. nutartis civ.byloje  Nr. 3K-3-19/2010, 2020-06-17 d. nutartis civ.byloje  Nr. e3K-3-193-421/2020, 2020-12-02 d. nutartis civ.byloje  e3K-3-326-701/2020 ir kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (LAT 2016-12-09 d. nutartis civ.byloje  Nr. e3K-3-505-686/2016).

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad nors CK 6.334 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta pirkėjo teisė pasirinkti vieną iš gynybos būdų, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą, vis dėlto kiekviena iš pirkėjo pasirenkamų jo teisių gynimo priemonių yra apibūdinta ir tam tikromis specialiomis sąlygomis, pavyzdžiui, pakeisti daiktą kitu, jei jis sutartyje buvo apibūdintas pagal rūšį (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti pirkėjo turėtas išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 str. 1 d. 3 p.). Tuo tarpu pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties tik tuo atveju, jei netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.) (LAT 2018-07-19 d. nutartis civ.byloje   Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (LAT 2010-11-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-455/2010, Vilniaus apygardos teismo 2021-04-20 d. sprendimas civ.byloje Nr. e2A-991-779/2021).

Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu priteisti visą automobilio variklio bei turbinos kainą, t.y. 2300 Eur, nes pirktas automobilis buvo naudotas, 8 metų senumo, todėl pardavimo momentu variklio bei turbinos resursas iš dalies buvo išnaudotas, tačiau eksploatuojant normaliomis sąlygomis neturėjo pasibaigti ir nusidėvėti, todėl, teismo vertinimu, atsakovė įpareigotina atlyginti 50 proc. šių išlaidų ieškovei -1150 Eur. Ši suma teismo laikytina proporcinga ieškovės teisių pažeidimo ginimo priemone.

Tokiu būdu, ieškovei priteistina 1655 Eur (505 Eur +1150 Eur) išlaidų automobilio defektų šalinimui.  

Ieškovės reikalavimas priteisti 1058,04 Eur automobilio remonto išlaidas pagal 2021-01-05 d. IĮ Gerutus PVM sąskaitą-faktūrą serija SER Nr. 0004186, atmestinas, nes šios išlaidos laikytinos eksploatavimo išlaidomis, be to, ieškovė nepateikė teismui šių išlaidų apmokėjimo įrodymų.

Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje bei nacionalinėje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90, LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CK 98 str. 1 d. taip pat numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Civilinėje byloje ieškovė patyrė 15 Eur ir 87 Eur žyminio mokesčio (dok-1532)., 300 Eur teisinių išlaidų , t.y.  pagal 2020-11-23 d. UAB Autopretenzija sąskaitą faktūrą Nr. AUT20070 ir 2020-12-31 d. UAB Autopretenzija sąskaitą faktūrą Nr. AUT20097.

Ieškinį patenkintus iš dalies, iš atsakovės priteistina 37 Eur (1655 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio ieškovės naudai (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. ).

Pagrindas sąskaitoms apmokėti yra 2020-11-23 Autopretenzija UAB Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties PRT/F/2020 2.4, 2.5 p.p., ieškovės apmokėta 2020-11-25 d.-100 Eur už konsultavimo paslaugas, o 2021-01-08 d. -200 Eur už ieškinio parengimą (dok-59339).

Ieškovo prašymas priteisti 300 Eur (200 Eur +100 Eur) teisinių išlaidų (už konsultacijas ir ieškinio parengimą) atmestinas.

Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 56 straipsnyje nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. CPK 88 straipsnio 1 dalis 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalis 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos (LAT 2015-04-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, 2015-05-29 d. nutartis civ. byloje 3K-7-334-687/2015). Šioje byloje ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog teisinę pagalbą jai teikė advokatas ar advokato padėjėjas, todėl prašymas dalyje dėl 300 Eur priteisimo už UAB „Geica“ suteiktas paslaugas konsultuojant bei rengiant ieškinį, yra nepagrįstas ir negali būti tenkintinas.

Ieškovės mokėtinas žyminis mokestis, paduodant ieškinį, sudaro 87 Eur nuo 3863,04 Eur (300 Eur +205 Eur+230 Eur +2070 Eur+1058,04 Eur), t.y. 3863, 04 Eur x 3 proc. x 75 proc.

Ieškovės reikalavimas priteisti 300 Eur teisinių išlaidų pagal 2020-11-23 Autopretenzija UAB Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties PRT/F/2020 2.4, 2.5 p.p., ieškovės apmokėta 2020-11-25 d.-100 Eur už konsultavimo paslaugas, o 2021-01-08 d. -200 Eur už ieškinio parengimą (dok-59339), žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Ieškovė sumokėjo 15 Eur ir 87 Eur žyminio mokesčio (dok-1532), o turi mokėti 87 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškovui grąžinama 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

CPK 87 str. d. numato, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

Atsakovė patyrė 2081,20 Eur advokato/padėjėjos išlaidų (1452 Eur (1149, 50 Eur +302,50 Eur) (b.l.40, dok-60802) + 629,20 Eur (b.l.57, dok-85304) ).

Svarstydamas atsakovės prašymą dėl advokato padėjėjos išlaidų priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškinys patenkintinas iš dalies 42,84 proc., o atmesta reikalavimų -57,16 proc. (t.y. ieškinys pateiktas dėl 3863,04 Eur, patenkinta reikalavimų suma- 1655 Eur).

Teismas, atsižvelgiant į tai, kad elektroninė byla nesudėtinga, vieno tomo, bylos trukmę, ieškinys priimtas 2021-01-19 d., byla nagrinėjama iki šiol, į tai, kad atsakovės advokato padėjėjos  išlaidos susidarė už procesinių dokumentų/atsiliepimą parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, ieškinys patenkintas iš dalies (57,16 proc.), priteisia iš ieškovės 1189,61 Eur (2081,20 Eur x 57, 16 proc.) advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, kurių dydis neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus atsakovės naudai. (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. ).

Valstybė patyrė 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270, 301 str., teismas,-

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš MB „Justneda“, j.a.k. 304052862, 1655 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt penkis Eur) išlaidų automobilio defektų šalinimui,  37 Eur (trisdešimt septynis Eur)  žyminio mokesčio ieškovės UAB „Geica“, j. a. k. 304499265, naudai.

Grąžinti UAB „Geica“, j. a. k. 304499265, 15 Eur (penkiolika Eur) žyminio mokesčio.

UAB „Geica“, j. a. k. 304499265, prašymą priteisti 300 Eur (tris šimtus Eur) teisinių išlaidų atmesti.

Priteisti iš UAB „Geica“, j. a. k. 304499265, 1189,61 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis Eur 61 ct ) advokato padėjėjos išlaidų ieškovės MB „Justneda“ , j.a.k. 304052862, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                         Rima Bražinskienė