Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-472-2013].docx
Bylos nr.: 3K-3-472/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
FMĮ "Orion securities" 122033915 atsakovas
Leono Karpalavičiaus IĮ "Talka" 149637957 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Bylos nutraukimas:
Bylos nutraukimas, jeigu ieškovas atsisakė nuo ieškinio ir teismas atsisakymą priėmė

Civilinė byla Nr. 3K-3-472/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00993-2011-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 118.4; 119.3 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2013 m. spalio 2 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Dalios Vasarienės (kolegijos pranešėja) ir Vinco Versecko,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens L. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios L. Karpalavičiaus individualios įmonės ,,Talka“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei finansų maklerio įmonei Orion securities“, trečiajam asmeniui L. K. dėl nuostolių atlyginimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios įmonės ieškinio atsisakymo teisinių padarinių.

Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi L. Karpalavičiaus individualiai įmonei „Talka“ iškelta bankroto byla.

Bankrutuojanti L. Karpalavičiaus individuali įmonė „Talka“ ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“ ieškovui 6 844 725,30 Lt ir trečiajam asmeniui L. K. 2 071 335,99 Lt nuostolių atlyginimo.

Ieškovo atstovas bankroto administratorius teismui pareiškė, kad įmonės kreditorių susirinkimo 2012 m. kovo 27 d. nutarimu pritarta tam, kad ieškinio būtų atsisakyta. Ankstesniu 2012 m. kovo 23 d. kreditorių susirinkimu nepritarta ieškinio atsiėmimui, tačiau, bankroto administratoriaus teigimu, šis susirinkimas negalėjo vykti, nes teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis bankrutuojančios įmonės kreditoriams UAB „Skirnuva“, J. K. ir UAB „Talka 1“ uždrausta balsuoti kreditorių susirinkimuose ieškiniu ginčijama finansinių reikalavimų 3 539 720 Lt suma.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

 

Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo UAB FMĮ „Orion securities“ L. K. naudai 2 071 335,99 Lt paliko nenagrinėtą, o dėl kitos ieškinio dalies (ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovui 6 844 725,30 Lt) priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukė.

Teismas nutartyje nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 8 punktą įmonės bankroto administratoriui suteikta teisė pareikšti ieškinius dėl bankrutuojančios įmonės sandorių, tokie administratoriaus įgaliojimai neapima teisės reikšti ieškinius dėl įmonės savininko, kaip fizinio asmens, sudarytų sandorių. Ieškovo atstovas – administratorius, pareikšdamas reikalavimą priteisti piniginį ekvivalentą ne tik bankrutuojančiai įmonei, bet ir jos savininkui L. K., viršijo Įmon bankroto įstatymu jam suteiktus įgaliojimus, todėl ieškinio dėl įmonės savininko reikalavimo dalis pareikšta neįgalioto vesti bylą asmens. Kadangi ieškinys dėl nurodyto reikalavimo neturėjo būti priimtas, tai ši ieškinio dalis paliktina nenagrinėta pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Trečiasis asmuo L. K. turi teisę paduoti savarankišką ieškinį dėl nurodyto reikalavimo ir jis ieškinį jau yra padavęs Kauno apygardos teismui, kurio 2011 m. vasario 3 d. nutartimi konstatuota, kad toks ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui pagal atsakovo buveinę.

Dėl kitos ieškinio dalies teismas bylą nutraukė, priėmęs ieškovo ieškinio atsisakymą. Administratorius teismui pateikė kreditorių susirinkimo, įvykusio 2012 m. kovo 27 d. protokolą, patvirtinantį kreditorių pritarimą ieškinio atsisakymui. Trečiasis asmuo L. K. pateikė teismui kito kreditorių susirinkimo, įvykusio 2012 m. kovo 23 d., protokolą, kuriame nepritarta ieškinio atsiėmimui. Teismo vertinimu, abu kreditorių susirinkimų protokolai patvirtina aplinkybę, kad kreditoriai yra informuoti apie administratoriaus pareikštą ieškinio atsisakymą. Iš pateiktų kreditorių susirinkimo protokolų duomenų matyti, kad kai kurių kreditorių nuomonės šiuo klausimu yra skirtingos. Iš administratoriaus pateikto balsavimo 2012 m. kovo 27 d. susirinkime duomenų matyti, kad už jį balsavo kreditoriai AS Parex banka, AB Citadele, AB Swedbank (įkeisto turto įkaito turėtojai) ir visi antros eilės kreditoriai, t. y. Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, AB Turto bankas, taip pat kai kurie trečios eilės kreditoriai. 2012 m. kovo 23 d. susirinkime prieš ieškinio atsisakymą daugiausia balsavo faktiškai su trečiuoju asmeniu L. K. susiję asmenys: L. K., jo sūnus J. K., UAB „Talka 1“, kurio vienintelis akcininkas J. K. ir kt.

Bankroto administratorius ieškiniu Kauno apygardos teismui kitoje byloje ginčijo UAB „Talka 1“ ir J. K. finansinių reikalavimų į bankrutuojančią L. Karpalavičiaus individualią įmonę „Talka“ pagrįstumą. Šio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta UAB „Skirnuva“, J. K. ir UAB „Talka 1“ balsuoti bankrutuojančios L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ kreditorių susirinkimuose su ieškiniu ginčijamomis kreditorių reikalavimų sumomis. Nepaisydami teismo draudimų šie kreditoriai balsavo 2012 m. kovo 23 d. kreditorių susirinkime.

Teismas nutartyje taip pat pažymėjo, kad priėmus ieškinio atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukus, pirmiau išvardytiems kreditoriams išlieka galimybė patiems reikšti netiesioginį ieškinį.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal trečiojo asmens L. K. atskirąjį skundą jo netenkino ir paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi proceso teisės norma, kuria jeigu faktas, kad ieškinį teismui padavė neįgaliotas vesti bylos asmuo, paaiškėja iškėlus civilinę bylą, CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu toks pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Teismas pažymėjo, kad nors įmonės bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas), tačiau nei šis įstatymas, nei CPK nenumato administratoriui teisės reikšti ieškinius dėl individualios įmonės, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas, savininko, kaip fizinio asmens, sudarytų sandorių. Dėl to ieškovui atstovaujantis bankroto administratorius neturėjo teisės reikšti ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą įmonės savininko trečiojo asmens L. K. naudai.

Dėl ieškinio atsisakymo CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima ieškinio atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir viešajam interesui, pažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.

Teismas sprendė, kad kreditorių susirinkimas turi teisę išreikšti savo poziciją, ar bankrutuojanti įmonė, atstovaujama administratoriaus, turėtų atsisakyti ieškinio. Bankrutuojančios įmonės 2012 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimu pritarta ieškinio atsisakymui, šios įmonės ankstesniu kreditorių susirinkimo 2012 m. kovo 23 d. nutarimu atsisakymui nepritarta. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-1846-413/2012) panaikinti bankrutuojančios L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ 2012 m. kovo 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimai nuo jų priėmimo momento. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimo pobūdį, ieškinio turinį (faktinį pagrindą) ir jo atsisakymo priežastis, sprendė, kad šio ieškinio reikalavimo atsisakymas nepažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų ir imperatyviųjų įstatymo normų (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismui pateikė dar vieno 2012 m. rugpjūčio 7 d. vykusio bankrutuojančios L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo kreditoriai nepritarė administratoriaus pareikštam ieškinio atsisakymui. Tačiau teismas šiuo kreditorių susirinkimo nutarimu nesivadovavo, nes dėl jo Kauno apygardos teisme yra nagrinėjamas skundas, Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi sustabdytas šio nutarimo vykdymas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo L. K. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis ir atmesti ieškovo bankrutuojančios L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka bankroto administratoriaus pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

Teismai priimtas nutartis nepagrįstai grindė kreditorių susirinkimo 2012 m. kovo 27 d. nutarimu, kurį priimant neleista balsuoti daugeliui BIĮ „Talka kreditorių, nurodant, kad, esant teismo patvirtintiems 6 263 394,83 Lt reikalavimams, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (draudimas balsuoti) taikomos dėl 3 539 720 Lt reikalavimų suteikiamų balsų, sudarančių 56,51 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų. Kreditorių susirinkimo 2012 m. kovo 27 d. nutarimas panaikintas Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-707-413/2013. Be to, laikinosios apsaugos priemonės (draudimas balsuoti) panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 11 d. nutartimi, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad atsakovų finansiniai reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia kreditorių, kurių balsavimo teisės apribotos, teises. Be to, kasatorius nurodo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį balsuota kreditorių balsais, sudarančiais daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Priimant kreditorių susirinkimo 2012 m. kovo 27 d. nutarimą už jį balsavo 2 386 074 Lt reikalavimus turintys kreditoriai ir tai yra mažiau negu 50 proc. visos teismo patvirtintos kreditorių reikalavimų sumos – 6 263 594 Lt.

Kasatoriaus teigimu, teismai turėjo remtis BIĮ „Talka“ kreditorių susirinkimų 2012 m. kovo 23 d. ir 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutarimais. Teisę balsuoti turėjo visi kreditoriai, kurių reikalavimai buvo patvirtinti teisme. Nors Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi, priimta byloje Nr. B2-1846-413/2012, panaikino kreditorių susirinkimo 2012 m. kovo 23 d. nutarimą, tačiau ši nutartis priimta rašytinio proceso tvarka į bylą neįtraukus kreditorių J. K., L. K. ir UAB ,,Talka 1“, taip pažeidus CPK 266 straipsnyje įtvirtintą draudimą teismo sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB FMĮ Orion securities“ prašo netenkinti kasacinio skundo ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, taip pat skirti trečiajam asmeniui L. K. 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios baudos sumokant atsakovui UAB FMĮ „Orion securities. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Kreditorių susirinkimo 2012 m. kovo 23 d. nutarimas panaikintas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartimi, dėl to šiuo nutarimu pagrįstai nesivadovavo šioje byloje teismai priimdami kasatoriaus skundžiamas nutartis.

Priimant Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį kreditorių susirinkimo 2012 m. kovo 27 d. nutarimas dėl ieškinio atsisakymo buvo galiojantis ir teismui nebuvo pagrindo juo nesiremti. Šis nutarimas panaikintas kitoje byloje Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Kreditorių susirinkimo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo galiojimas ir vykdymas buvo sustabdytas Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, sustabdymas galiojo priimant nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį, todėl 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Lietuvos apeliacinis teismas neturėjo pagrindo remtis.

Trečiojo asmens L. K. iniciatyva ieškovo kreditorių susirinkimo 2012 m. rugpjūčio 7 d. sušaukimas reiškė piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis turint tikslą pasunkinti teismui ginčo dėl ieškinio dalies atsisakymo išsprendimą. Dėl to, atsakovo teigimu, trečiajam asmeniui pagal CPK 95 straipsnio  dalį paskirtina 20 000 Lt bauda, pusę šios sumos sumokant atsakovui.

Atsakovas pažymi tai, kad ieškiniui nepritaria visi su L. K. nesusiję ieškovo kreditoriai. Kreditoriai laikosi pozicijos, kad aiškiai nepagrįsto ieškinio nagrinėjimas teisme yra betikslis ir tik pablogintų bankrutuojančios įmonės padėtį, todėl pritaria ieškinio atsisakymui.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus teisės atsisakyti ieškinio, teisme pareikšto bankrutuojančios įmonės vardu

 

Įmonės bankroto administratoriaus statusą reglamentuojančiame Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (šio straipsnio 3 dalies 14 punktas). Administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (aptariamo straipsnio 3 dalies 8 punktas).

Bankroto administratorius turi ir naudojasi teise paduoti ieškinį dėl jo administruojamos įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių nuginčijimo. Veikdamas bankrutuojančios įmonės vardu pagal įgaliojimus, jam priskirtus Įmonės bankroto įstatymo, teisme pareiškęs ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu administratorius turi ieškovo procesines teises ir pareigas, įskaitant teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio ar jo reikalavimų dalies ieškovo atsisakymas yra dispozityvumo principo civiliame procese įgyvendinimo išraiška, nes teisminis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis šalių ar vienos iš jų iniciatyva. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Tai viena iš procesinių ieškovo teisių. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomi ieškinio atsisakymo padariniai. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomi procesiniai ieškinio atsisakymo padariniai, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomi procesiniai ieškinio atsisakymo padariniai. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas gali nutraukti tiek visą bylą, tiek jos dalį dėl atskirų ieškinio reikalavimų, kurie atitinka nurodytoje proceso teisės normoje nustatytus bylos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Buhalterinės ekspertizės“ v. Lietuvos auditorių rūmai, bylos Nr. 3K-3-475/2007).

Tam tikrais atvejais šalies pareiškimas, kad ji pageidauja atsisakyti ieškinio, teismui nėra privalomas. CPK 42 straipsnio 2 dalimi teismas įpareigotas nepriimti ieškinio atsisakymo, jeigu šis veiksmas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Ieškovo atsisakymas ieškinio ir kasacinio skundo teismui nėra besąlyginis pagrindas bylai nutraukti, teismas neturi priimti atsisakymo ieškinio ar kasacinio skundo, jei toks atsisakymas prieštarauja įstatymams ir pažeidžia asmens teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Geonafta“ v. Svenska Petroleum Exploration AB, UAB „Genčių nafta“, bylos Nr. 3K-7-158/2007). Gavęs pareiškimą atsisakyti ieškinio ar jo reikalavimo dalies teismas turi nustatyti, ar nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių nurodytą pagrindą teismui nepriimti atsakymo nuo ieškinio. Prieš priimdamas nutartį priimti ieškinio atsisakymą teismas turi įsitikinti, ar toks atsisakymas neprieštarauja įstatymui, viešajai tvarkai, ar išreikšta atsisakiusios šalies laisva valia, ar nėra klaidos ar apgaulės.

Konstatuotina, kad bankroto administratorius pagal jo turimų Įmonių bankroto įstatymo suteiktų įgaliojimų apimtį turi teisę paduoti ieškinį dėl įmonės iki jos bankroto sudarytų sandorių nuginčijimo, taip pat teisę disponuoti šio ieškinio dalyku, įskaitant teisę atsiimti ieškinį. Kai teismui pateikiamas administratoriaus pareiškimas atsiimti ieškinį, teismas sprendžia, ar ieškinio atsiėmimas nepažeis įmonės ir jos kreditorių interesų. Šiuo tikslu spręsdamas priimti ieškinio atsiėmimą teismas įvertina kreditorių interesus ir jų išreikštą valią.

Nagrinėjamoje byloje ieškovo bankrutuojančios L. Karpalavičiaus individualios įmonės ,,Talka“ vardu ieškinį teismui padavęs bankroto administratorius pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl atsisakymo ieškinio reikalavimo, tai grįsdamas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo 2012 m. kovo 27 d. protokolu, kuriuo kreditoriai pritarė ieškinio atsisakymui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio atsisakymo tenkinimo klausimą, vertino tai, ar nėra aplinkybių, pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį darančių ieškinio atsisakymą negalimą. Teismas patikrino kreditorių susirinkimo 2012 m. kovo 27 d. protokole 3 klausimu išreikštą kreditorių valią, 70,32 proc. balso teisę įgyvendinusių kreditorių dauguma už ir 17,28 proc. balsais prieš kreditoriams nutarus pritarti bankroto administratoriaus prašymui atsisakyti nuo ieškinio. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad nustatytos bylos faktinės aplinkybės apie kreditorių pritarimą ieškinio atsisakymui, atsisakomo ieškinio reikalavimo pobūdis patvirtina, kad bankroto administratoriaus pareikštas ieškinio atsisakymas nepažeis bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių interesų, todėl pripažino, kad toks atsisakymas priimtinas ir dėl jo byla nutrauktina, nes neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir (ar) viešajam interesui.

Kasaciniame skunde tvirtinama, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo 2012 m. kovo 27 d. protokolu teismai negalėjo remtis spręsdami apie kreditorių pritarimą bankrutuojančios įmonės atsisakymui nuo ieškinio, nes kitais bankrutuojančios įmonės kreditorių 2012 m. kovo 23 d. ir 2012 m. rugpjūčio 7 d. susirinkimų nutarimais nepritarta ieškinio atsisakymui. Dėl šio argumento pasisako teisėjų kolegija, vertindama, ar bankroto administratoriaus pareikštas ieškinio atsisakymas neprieštarauja bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams ir jų išreikštai valiai.

 

Dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimų nutarimų, kuriais sprendžiama dėl pritarimo bankroto administratoriaus ieškinio atsisakymui

 

Byloje nustatyta, kad ieškovo bankrutuojančios L. Karpalavičiaus individualios įmonės ,,Talka“ kreditorių susirinkimo nutarimais spręsta dėl pritarimo bankroto administratoriaus ieškinio atsisakymui: 2012 m. kovo 27 d. nutarimu nutarta pritarti administratoriaus ieškinio atsisakymui, kitais 2012 m. kovo 23 d. ir 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutarimais – nepritarta administratoriaus ieškinio atsisakymui. Kreditorių susirinkimuose, kuriuose nepritarta atsisakymui nuo ieškinio, prieš atsisakymą nuo ieškinio balsavo su bankrutuojančios įmonės savininku L. K. susiję asmenys: pats L. K., jo sūnus J. K., UAB „Talka 1“, kurio vienintelis akcininkas J. K.

Byloje nagrinėjusių Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarčių priėmimo dienomis galiojo bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo 2012 m. kovo 27 d. nutarimas pritarti ieškinio atsisakymui, kurį priimant balsavo nesusiję su šios įmonės savininku L. K. kreditoriai.

Kreditorių susirinkimo 2012 m. kovo 23 d. nutarimas (nepritarti ieškinio atsisakymui), kurį priimant balsavo L. K. ir su juo susiję kreditoriai, priimtas pažeidžiant laikinąsias apsaugos priemones (draudimą balsuoti L. K. ir susijusiems kreditoriams), pritaikytas Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi. Be to, aptariamas 2012 m. kovo 23 d. nutarimas panaikintas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartimi, priimta byloje Nr. B2-1846-413/2012. Priimant kreditorių susirinkimo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą (nepritarti ieškinio atsisakymui) balsavo L. K. ir su juo susiję kreditoriai. Šio nutarimo galiojimas ir vykdymas buvo sustabdytas Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, sustabdymas galiojo priimant nagrinėjamoje byloje kasatoriaus skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį. Taigi priimant kasacine tvarka skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį galiojantis ir vykdytinas buvo tik vienas kreditorių susirinkimo 2012 m. kovo 27 d. nutarimas pritarti ieškinio atsisakymui.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami priimti bankrutuojančios įmonės administratoriaus ieškinio atsisakymą, įvertino kreditorių išreikštą valią ir, patikrinę ieškinio atsisakymo negalimumo sąlygas, nustatytas CPK 42 straipsnio 2 dalyje, nenustatė, kad tokiu ieškinio atsiėmimu būtų pažeisti įmonės ar jos kreditorių interesai. Nenustatęs aplinkybių, patvirtinančių įstatyme nustatytų ieškinio atsisakymo nepriėmimo sąlygų, byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieškinio reikalavimų atsisakymą ir dėl jų dalies bylą nutraukė (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina tai, kad ieškinio reikalavimų atsisakymo priėmimas ir bylos dalies nutraukimas nesuvaržo kasatoriaus teisių ginti savo teises ir teisėtus interesus jam savo vardu paduodant ieškinį teismui.

Konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priėmė teisiškai pagrįstas nutartis, priimdami ieškovo ieškinio reikalavimų atsisakymą ir dėl jų bylos dalį nutraukdami. Byloje priimtų ir kasacine tvarka apskųstų teismų nutarčių teisinis pagrįstumas kasacinio skundo argumentais nenuginčytas, šios nutartys paliktinos nepakeistos (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) sudaro 42,69 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. spalio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš kasatoriaus.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens L. K. valstybei 42,69 Lt ( keturiasdešimt du litus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai

Algis Norkūnas

 

 

 

Dalia Vasarienė

 

 

 

Vincas Verseckas

 


Paminėta tekste:
  • CPK 296 str. Pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai
  • CPK
  • B2-1846-413/2012
  • 2-707-413/2013
  • CPK 95 str. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės
  • CPK 42 str. Šalių teisės ir pareigos
  • CPK 140 str. Ieškinio atsisakymas, atsakovo pripažinimas ieškinio ir šalių taikos sutarties sudarymas
  • CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai
  • 3K-3-475/2007
  • 3K-7-158/2007
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu