Civilinė byla Nr. e2A-367-1120/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00583-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui M. S. dėl statinių, esančių valstybinėje žemėje, paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už juos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-255-(1.17 E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nurodytus valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini), esančius statinius (jų dalis): 46/100 dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 46/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – statiniai), nuosavybės teise priklausančius M. S., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme nurodytiems tikslams – Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste; nustatyti, kad atsakovui M. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus statinius ir kitų nuostolių dydis yra 11 891 Eur.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (33.205)R-1312 „Dėl Nuostolių, susijusių su valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) paėmimu visuomenės poreikiams, atlyginimo“ informavo valstybinės žemės naudotoją ir dalies statinių savininką M. S. apie vykdomas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Prie minėto rašto taip pat pridėta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jungtinis verslas“ turto vertintojos A. M. – O. 2019 m. balandžio 30 d. parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. AM19/0329/08N (toliau – Turto vertinimo ataskaita) bei Nuostolių, susijusių su valstybinės žemės paėmimu visuomenės poreikiams, atlyginimo sutarties projektas (toliau – Sutartis). Ieškovė informavo, kad Sutarties sudarymo atveju nuostoliai statinių savininkams būtų atlyginami Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o kompensacijos dydis toks, koks nustatytas Turto vertinimo ataskaitoje. Dalies statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas M. S. atsisakė sudaryti Sutartį.

3.       Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta bendra visuomenės poreikiams paimamo turto ir nuostolių vertė 25 850 Eur, kurią sudaro: 1) pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 23 640 Eur; 2) kiemo statinių (ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros ir kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 1 660 Eur; 3) želdinių vertė – 350 Eur; 4) perkraustymo išlaidos – 200 Eur.

4.       Turto vertinimą atliko turto vertintoja A. M. – O., turinti turto vertintojo kvalifikaciją (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2007 m. vasario 28 d.), kuri atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) reikalavimus.

5.       Visuomenės poreikiams paimamų valstybinėje žemėje esančių statinių vertė nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu              Nr. 1K-159 patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – Turto ir verslo vertinimo metodika) nustatytais metodais ir kriterijais. Vertintoja, nustatydama turto vertę, vadovavosi rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, pagrįstais rinkos ir ekonomikos sąlygų stebėjimų ir tyrimų rezultatais. Vertinamo nekilnojamojo turto vertė nustatyta, atsižvelgiant į konjunktūros sąlygas vertinimo metu, darant prielaidą, kad nuo turto apžiūros iki ataskaitos paruošimo datos nekilnojamojo turto rinkos konjunktūra bei turto būklė iš esmės nepasikeitė.

6.       Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. lP-255-(1.17 E.) nutraukta valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi M. S. ir P. P. šioje valstybinėje žemėje esančiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti, naudojimosi teisė. Nustatyta, kad nuostolių, susijusių su valstybinės žemės naudojimosi teisės nutraukimu, ir kitų nuostolių dydis – 25 850 Eur. Atsakovui M. S. už jam priklausančią valstybės poreikiams paimamą nuosavybės dalį nustatytas 11 891 Eur dydžio nuostolių atlyginimas.

7.       Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 22 d. į Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje esančią atsakovo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 11 891 Eur.

8.       Atsakovas M. S. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal Turto vertinimo ataskaitą jam priklausančios nekilnojamojo turto dalies vertė yra 13 268 Eur, tuo tarpu ieškovė jam atlygino tik 11 891 Eur nuostolių. Nurodė, kad jis gerino savo buto būklę, augino ir prižiūrėjo želdinius, savo lėšomis įsivedė vandentiekį, apšildė sienas. Atsakovas taip pat prašė atlyginti 3 000 Eur neturtinės žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė, kad atsakovui M. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-255-(1.17 E.) nurodytus paimtus statinius: 46/100 dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 46/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitų nuostolių dydis – 14 645 Eur. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

10.       Teismas pabrėžė, kad, atsakovui nesutinkant su jo turto įvertinimu, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas du kartus, atsakovui buvo pasiūlyta pasinaudoti advokato teisine pagalba, išaiškinta teisė pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, teisė byloje prašyti ekspertizės skyrimo, atsakovui taip pat pasiūlyta į teismo posėdį iškviesti turto vertinimą atlikusią turto vertintoją. Atsakovas šiomis savo teisėmis nepasinaudojo.

11.       Kadangi byloje nepateikta kitų įrodymų dėl turto vertės, teismas, nustatydamas ginčo turto rinkos vertę, vadovavosi Turto vertinimo ataskaita. Teismas, įvertinęs tai, kad Turto vertinimo ataskaitoje buvo nustatyta atskira kiekvieno gyvenamojo namo buto vertė, atsižvelgiant į individualias butų savybes, sprendė, kad ieškovė, apskaičiuodama atsakovui išmokėtinos kompensacijos dydį, nepagrįstai sudėjo butų vertes ir padalino iš atsakovui nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies. Atsižvelgdamas į Turto vertinimo ataskaitą, teismas padarė išvadą, kad atsakovui priklausančios gyvenamojo namo dalies vertė – 12 060 Eur.

12.       Teismas nustatė, kad želdiniai ir tvoros priklauso atsakovui, nes Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog kitas butas yra negyvenamas, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad tvoros ir želdiniai priklauso kitam bendraturčiui. Todėl teismas į kompensacijos dydį įskaičiavo 1 208 Eur tvorų ir želdinių vertę.

13.       Kadangi teismas nustatė, kad atsakovas savo lėšomis įrenginėjo vandentiekio tinklus iki jam nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies, teismas, skaičiuodamas kompensacijos dydį, įtraukė atsakovo patirtas 1 377 Eur išlaidas už vandentiekio įrengimą.

14.       Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nes ieškovės veiksmai, paimant atsakovo turtą visuomenės poreikiams, buvo teisėti, bei dėl to, kad atsakovas nepateikė priešieškinio. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15.       Kauno miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

16.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Pagal kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose Turto vertinimo ataskaita yra pagrindinis įrodymas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį turtą nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Turto vertinimo ataskaita bei joje nustatyta turto verte.

16.2.                      Teismas, nustatydamas, kad atsakovui priklausančios gyvenamojo namo dalies vertė yra 12 060 Eur, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas nebuvo įregistravęs savo nuosavybės teise valdomos nekilnojamojo turto dalies kaip atskiro objekto – buto, savo nekilnojamojo turto dalį valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu. 

16.3.                      Apeliantė nesutinka, kad atsakovui turi būti atlyginta už visus kiemo statinius (tvoras) ir želdinius. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, iš Turto vertinimo ataskaitos ir prie jos pridėto Apžiūros akto Nr. AM19/0329/08N (toliau – Apžiūros aktas) matyti, kad turto apžiūroje dalyvavo P. P., kuris tuo metu gyveno jam priklausančioje gyvenamojo namo dalyje.

16.4.                      Atsakovui priklausančios gyvenamojo namo dalies vertinimas buvo atliktas įvertintus atsakovui priklausančioje gyvenamojo namo dalyje esančias komunikacijas, t. y. kartu su įvestu vandentiekiu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į atlyginimo dydį įtraukė 1 377 Eur sumą.

17.       Atsakovas M. S. pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas mano, kad apskaičiuojant atsakovui priklausantį atlyginimą, gyvenamojo namo vertė neturėtų būti dalijama proporcingai bendraturčių nuosavybės teise valdomoms dalimis, nes gyvenamasis namas faktiškai padalintas į du butus, kurių įrengimas yra skirtingas.

18.       Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl ginčo esmės

20.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovui M. S. ir P. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai buvo ant nesuformuoto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 1P-255-(1.17 E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nutraukta valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi M. S. ir P. P. šioje valstybinėje žemėje esančiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti, naudojimosi teisė. Nustatyta, kad nuostolių, susijusių su valstybinės žemės naudojimosi teisės nutraukimu, ir kitų nuostolių dydis – 25 850 Eur. Atsakovui M. S. atlyginama 11 891 Eur nuostolių, kuriuos sudaro: 10 874,40 Eur 46/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė; 763,60 Eur 46/100 dalių kiemo statinių, tvoros ir kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė; 161 Eur 46/100 dalių želdinių vertė; 92 Eur 46/100 dalių perkraustymo išlaidų vertė. 

21.       Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi leido įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-255-(1.17 E.) nurodytus valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini), esančius statinius (jų dalis): 46/100 dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 46/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančių M. S., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-255-(1.17 E.) nurodytiems tikslams – Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste; nustatė, kad atsakovas M. S. yra 11 891 Eur, kurie 2020 m. rugsėjo 22 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti į Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje esančią atsakovui priklausančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas.

22.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atlygio už visuomenės poreikiams paimtą turtą nustatymo. Pirmosios instancijos teismas atsakovui M. S. nustatė 14 645 Eur dydžio kompensaciją už visuomenės poreikiams paimtą turtą. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad teismas nepagrįstai Turto vertinimo ataskaitoje atlikto tarpinio vertės skaičiavimo už atsakovui nuosavybės teise priklausančio visuomenės poreikiams paimto gyvenamojo namo dalies dydį (12 060 Eur) vertino kaip galutinį atlyginimo dydį už atsakovui priklausančią gyvenamojo namo dalį, nepagrįstai į kompensaciją įskaičiavo 1 377 Eur sumą už vandentiekio įvedimą. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atlyginimą už visas paimtos visuomenės poreikiams namų valdos plote esančias tvoras bei želdinius priteisė tik vienam iš bendraturčių – atsakovui. 

23.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama.

24.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka; daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina.

25.       Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 47 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad, jeigu išnuomotą arba perduotą neatlygintinai naudotis valstybinę žemę numatoma naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, o žemės sklype esančių statinių ir želdinių vertė bei dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirti nuostoliai žemės nuomininkams ar kitiems naudotojams atlyginami pagal šį straipsnį. 

26.       Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į toje pačioje žemės verčių zonoje žemės verčių žemėlapiuose esančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo Specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytus nekilnojamųjų daiktų kainų pokyčius. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje.

27.       Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį individualus turto vertinimo būdas reiškia turto, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimą atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje.

28.       Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą (Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis). Turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo       22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis).

29.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto vertinimo ataskaita ir (ar) turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).

30.       Nagrinėjamu atveju byloje pateikta Turto vertinimo ataskaita nėra nuginčyta, ginčo dėl Turto vertinimo ataskaitoje nustatytos visuomenės poreikiams paimamo turto vertės nėra, todėl, nustatydamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą dydį, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi Turto vertinimo ataskaita ir joje pateiktais duomenimis.

31.       Nekilnojamojojo turto registro duomenimis sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi gyvenamuoju pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruota asmeninė atsakovo M. S. nuosavybė į 46/100 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 46/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

32.       Turto vertintoja, apžiūrėjusi gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad jis faktiškai padalintas į du butus, turinčius atskirus įėjimus. Pirmasis butas (46/100 pastato dalys, 23,05 kv. m plotas), priklausantis atsakovui, yra vidutinės būklės, su komunikacijomis (miesto vandentiekiu, vietine kanalizacija, elektriniu katilu naudojamu vandens šildymui). Kitas butas (54/100 pastato dalys, 27,06 kv. m plotas) yra prastos būklės, be komunikacijų (yra tik elektra). Turto vertintoja vertinamojo turto rinkos vertę apskaičiavo lyginamuoju metodu: turtas vertintinas pagal turtinius vienetus – butus, atrinkus analogiškų arba panašių butų pirkimo – pardavimo sandorius kaip lyginamuosius objektus. Atlikus skaičiavimus, turto vertintoja nustatė, kad 46/100 pastato dalių buto vertė – 12 060 Eur, o 54/100 dalių buto vertė – 11 580 Eur.

33.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑478/2014 pažymėjo, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio turto.

34.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apartą teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką, pažymi, kad vertinant turtą turi būti atsižvelgta į visas reikšmingas jo individualias savybes. Kadangi nagrinėjamu atveju Turto vertinimo ataskaitoje atskirai nustatyta dviejų butų, esančių gyvenamajame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, įvertinus kiekvieno buto individualias savybes, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamas 46/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis atsakovui turi būti apskaičiuotas proporcingai atsakovui priklausančiai pastato daliai nuo bendros pastato vertės (23 640 Eur). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovui turi būti atlyginta Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta atsakovui priklausančio buto (46/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23,05 kv. m plotas) vertė –  12 060 Eur.

35.       Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta paimamos visuomenės poreikiams namų valdos plote esančių želdinių vertė – 350 Eur, metalinio tinklo tvoros vertė – 380 Eur, medinės tvoros vertė – 580 Eur.

36.       Iš prie Turto vertinimo ataskaitos pridėto Apžiūros akto ir fotonuotraukų matyti, kad žemės sklypas, ant kurio yra visuomenės poreikiams paimtas turtas, taip pat padalintas į dvi dalis. Prie atsakovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo pastato dalių žemės sklypas aptvertas metalinio tinklo tvora, tuo tarpu prie gyvenamojo namo bendraturčiui priklausančių gyvenamojo namo dalių žemės sklypas aptvertas medine tvora. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui turi būti atlyginama tik metalinio tinklo tvoros vertė – 380 Eur.

37.       Iš Apžiūros akto ir fotonuotraukų matyti, kad želdinių yra visame paimamos visuomenės poreikiams namų valdos plote. Kadangi iš bylos duomenų negalima nustatyti, kokie konkrečiai želdiniai yra atsakovo naudotoje žemės sklypo dalyje, atsakovui atlyginimas už namų valdos plote esančius želdinius apskaičiuojamas proporcingai jo nuosavybės teise valdomai daliai (380 Eur x 46 / 100) ir sudaro 161 Eur.

38.       Aplinkybė, kad ginčo turto bendraturtis faktiškai (ne)gyveno nuosavybės teise valdomoje gyvenamojo namo dalyje, sprendžiant dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo turto nustatymo, neturi teisinės reikšmės.

39.       Atsakovui nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo 46/100 dalių vertinimas atliktas, atsižvelgus į tai, kad atsakovui priklausančioje gyvenamojo namo dalyje įvestas vandentiekis (Turto vertinimo ataskaitos 13 psl.). Įvertinus šią aplinkybę, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į atsakovui priklausančios kompensacijos dydį už visuomenės poreikiams paimtą turtą įskaičiavo 1 377 Eur sumą už vandentiekio įrengimą.

40.       Turto vertinimo ataskaitoje taip pat nustatyti nuostoliai dėl perkraustymo darbų – 200 Eur. Atsakovui priklausanti nuostolių dalis dėl perkraustymo darbų, proporcinga jo nuosavybės teise valdomo turto daliai – 92 Eur (200 Eur x 46 / 100).

41.       Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad už atsakovui nuosavybės teise priklausantį visuomenės poreikiams paimtą turtą priklauso 12 693 Eur atlyginimas (12 060 Eur + 380 Eur + 161 Eur + 92 Eur).

Dėl bylos procesinės baigties

42.       Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas atsakovui priklausančio atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą dydį, nepagrįstai į atlyginimo dydį įskaičiavo visų paimtos visuomenės poreikiams namų valdos plote esančių tvorų bei želdinių vertę bei 1 377 Eur vandentiekio, esančio atsakovui nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, įvedimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – atsakovui M. S. nustatomas atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 1P‑255‑(1.17 E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ paimtus statinius: 46/100 dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 46/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų nuostolių dydis – 12 693 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

43.       Bylos šalys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nepateikė, todėl teismas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą pakeisti – nustatyti, kad atsakovui M. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-255-(1.17 E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nurodytus paimtus statinius (jų dalis): 46/100 dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 46/100 dalis kitų inžinerinių statinių –  kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų nuostolių dydis – 12 693 Eur (dvylika tūkstančių šeši šimtai devyniasdešimt trys eurai).

Teisėjai                                              Marius Bajoras

                                              Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                  Agnė Tikniūtė